- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-19
- Bylos Nr.
- 2A-363/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Audronė Jarackaitė, Nijolė Piškinaitė, Vytas Milius
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Parex faktoringas ir lizingas“
- Atsakovas
- J.B.
- Kategorijos
- 118.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Vyto Miliaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nijolės Piškinaitės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Gera technika“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2725-232/2011 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Parex faktoringas ir lizingas“ ieškinį atsakovui J.B. autotransporto paslaugų įmonei „Edviks“ dėl skolos priteisimo, tretysis asmuo bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Gera technika“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 7 584,90 Lt nesumokėtų įmokų, 9 809,19 Lt delspinigių už laiku nesumokėtas įmokas, 132 050,23 Lt nuostolių, patirtų realizavus lizinguojamą turtą, 230,10 Lt antstolio bendrųjų vykdymo išlaidų, 1 765,96 Lt išlaidų už atsiimto turto saugojimą, 400,01 Lt už turto vertinimo paslaugas ir visas bylinėjimosi išlaidas, 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vėliau reikalavimus dėl delspinigių sumažino 953, 05 Lt.
Nurodė, jog 2007 m. balandžio 26 d. tarp ieškovo ir atsakovo sudarytų lizingo sutarčių pagrindu ieškovas perdavė atsakovui naudotis turtą: autotraukinį MB2541 ir priekabą Sommer, o atsakovas įsipareigojo laikytis lizingo sutartyse numatytų įsipareigojimų ir nustatytais terminais mokėti mėnesines lizingo įmokas. Atsakovas savo įsipareigojimus pagal lizingo sutartis vykdė netinkamai, vėlavo mokėti mėnesines įmokas, todėl ieškovas lizingo sutartis vienašališkai nutraukė. Kadangi sutartys nutrauktos, atsakovas privalo sumokėti nesumokėtas įmokas, nuostolius patirtus realizavus lizinguojamą turtą, lizingo sutartyse numatytus 0,2 proc. delspinigius, vykdymo išlaidas, turto saugojimo, turto vertinimo išlaidas. Savo reikalavimus ieškovas rėmė šalių sudarytų sutarčių (toliau ginčo sutarčių) 3.11; 12.2.1; 12.6; 12.7; 12.10 punktais, Civilinio kodekso (toliau CK) 6,245 straipsnio 3 dalies, 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 6.256 straipsnio 2 dalies, 6.574 nuostatomis.
Atsiliepimas
Atsakovas J.B. autotransporto paslaugų įmonė „Edviks“ atsiliepime nurodė, jog ieškovas neįrodė aplinkybių, kuriomis grindžia savo reikalavimus, pateikė teismui formalius reikalavimus nepagrįstus jokiais paskaičiavimais. Be to ieškovas grąžintą turtą pardavė už aiškiai žemą kainą, kas pažeidžia atsakovo teisėtą interesą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. birželio 15 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš J. B. autotransporto paslaugų įmonės „Edviks“ UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ naudai 7 584,90 Lt nesumokėtų įmokų, 132 050,23 Lt nuostolių patirtų realizavus lizinguojamą turtą, 885,62 Lt delspinigių 230,10 Lt antstolio bendrųjų vykdymo išlaidų, 1 765,96 Lt išlaidų už atsiimto turto saugojimą, 3 835,15 Lt žyminio mokesčio, 400,01 Lt už turto vertinimo paslaugas, viso 146 750,96 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt šešis tūkstančius septynis šimtus penkiasdešimt litų 96 centus), bei 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2009 birželio 19 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nustatė, kad ieškovas laikėsi sutarties sąlygų, įstatymų reikalavimų bei buvo rūpestingas vienašališkai nutraukdamas tarp ieškovo ir atsakovo sudarytas lizingo sutartis, kas lemia, kad sutarčių nutraukimas yra vertintinas kaip teisėtas ir pagrįstas. Atitinkamai tai lėmė teismo sprendimą ieškovui priteisti jo reikalaujamus nuostolius, delspinigius (remiantis teismų praktika, sumažinant juos iki 0,002 proc.) ir kitas ieškovo reikalaujamas sumas. Pažymėjo, kad atsakovo argumentas, jog ieškovas pardavė lizinguotą turtą už per mažą kainą, yra nepagrįstas. Nurodė, kad ieškovas neturėjo pareigos parduoti turto už įmanomai didžiausią ar vidutinę rinkos vertę. Ieškovas turėjo pareigą elgdamasis rūpestingai ir sąžiningai (jo tokį elgesį įrodo ta aplinkybė, kad ieškovas atliko lizinguoto turto vertinimą) per įmanomai trumpiausią laiką parduoti turtą per daug nenukrypstant nuo jo vidutinės rinkos vertės. Minėtąją pareigą ieškovas įvykdė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Tretysis asmuo pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 15 d. sprendimo. Apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamo sprendimo dalį dėl 134 216,20 Lt nuostolių už lizinguojamo turto pardavimą, turto vertinimo ir saugojimo išlaidų atlyginimo ir priimti naują sprendimą šioje dalyje – ieškovo ieškinį atmesti. Taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Šiuos prašymus grindžia tokiais svarbiausiais argumentais:
Atsiliepimas
1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 270 str. 4 d. reikalavimus teismo sprendimo turiniui, nes skundžiamas sprendimas yra nemotyvuotas, nėra pasisakyta dėl trečiojo asmens atsiliepime išdėstytų argumentų ir nėra atskleista bylos esmė.
2. Ieškovas savo nuostoliais laikė skirtumą, susidariusį tarp neišpirktos turto vertės ir turto pardavimo rinkos kainų, buvusių praėjus 3 mėnesiams po jo susigrąžinimo. Šis nuostolių apskaičiavimo būdas yra netinkamas, nes nuostoliais turėtų būti laikytinas skirtumas, susidaręs tarp neišpirktos turto vertės ir turto pardavimo rinkos kainų, buvusių jų susigrąžinimo, t. y. žalos padarymo, o ne faktinio realizavimo, dienai. Šios aplinkybės pirmosios instancijos teismas nevertino ir dėl to priėmė neteisėtą bei nepagrįstą skundžiamą sprendimą.
Žemesnės instancijos teismas
3. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nepagrįstai priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 132 050,23 Lt patirtų nuostolių už lizinguoto turto realizavimą dar ir dėl to, kad tam nebuvo visų civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų, o konkrečiai – nebuvo įrodytas ieškovo 132 050,23 Lt dydžio patirtų nuostolių faktas.
4. Vadovaujantis CK 6.571 str., ieškovui susigrąžinus turtą, kartu su juo ieškovui perėjo atsitiktinė daikto žuvimo ar sugedimo rizika bei visos turto išlaikymo, remonto išlaidos. Dėl šios priežasties teismas turėjo atmesti ieškovo reikalavimus atlyginti turto saugojimo ir turto vertinimo išlaidas, kurias jis patyrė jau po turto susigrąžinimo iš atsakovo dienos.
Atsiliepimas
Ieškovas pateikė atsiliepimą į trečiojo asmens apeliacinį skundą. Atsiliepimu prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Šį savo prašymą grindžia šiais svarbiausiais argumentais:
1. Apelianto argumentas, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas yra nepagrįstas, nes teismas pasisakė dėl visų pateiktų įrodymų ir aplinkybių, motyvavo, kodėl vienus įrodymus atmetė, o kitais vadovavosi, rėmėsi teisės normomis.
2. Ieškovas ir atsakovas lizingo sutarčių 12.7 p. susitarė dėl nuostolių apskaičiavimo būdo. Konkrečiai sutarė, kad klientas įsipareigoja padengti skirtumą tarp lizingo davėjo realizuoto turto kainos ir mokėjimų, likusių įvykdyti pagal grafiką. Ši sutarties sąlyga nėra nuginčyta ir bylos šalims turi įstatymo galią. Realizuoto turto kaina sužinotina tik pardavus turtą. Ieškovas pardavė turtą ir teismui pateikė pirkimo – pardavimo sutartį, kuri pagrindžia ginčo turto kainą. Apeliacinės instancijos teismui papildomai pateikė sąskaitos išrašą, iš kurio matyti mokėjimai pagal minėtą pirkimo – pardavimo sutartį. Pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes įvertino ir dėl to pagrįstai tenkino ieškovo ieškinį.
3. Lizingo sutarčių 6.1.12 p. šalys susitarė, kad lizingo sutarčių nutraukimo atveju atsakovas atlygins visus ieškovo patirtus nuostolius ir išlaidas, susijusias su lizinguojamu turtu, t. y. saugojimo, pardavimo ir kt. išlaidas. Dėl šios priežasties yra nepagrįstas apelianto argumentas, kad, ieškovui susigrąžinus turtą, kartu su juo ieškovui perėjo atsitiktinė daikto žuvimo ar sugedimo rizika bei visos turto išlaikymo, remonto išlaidos ir kad dėl šios priežasties teismas turėjo atmesti ieškovo reikalavimus atlyginti turto saugojimo ir turto vertinimo išlaidas, kurias jis patyrė jau po turto susigrąžinimo iš atsakovo dienos.
Atsakovas pateikė atsiliepimą į trečiojo asmens apeliacinį skundą. Atsiliepimu prašo panaikinti skundžiamą sprendimą, civilinės bylos nagrinėjimą sustabdyti ir bylą perduoti nagrinėti Panevėžio apygardos teismui. Nurodė, kad 2010 m. gegužės 19 d. nutartimi Panevėžio apygardos teismas atsakovo įmonei iškėlė bankroto bylą, kas lemia, kad šioje byloje kilęs ginčas turi būti perduotas nagrinėti Panevėžio apygardos teismui. Sutiko su apelianto argumentais. Pažymėjo, kad skundžiamo sprendimo priėmimo dieną atsakovas nebuvo tinkamai atstovaujamas, nes atsakovo įmonės savininkas buvo netekęs savo įgaliojimų, o įmonės bankroto administratorius nebuvo įtrauktas į bylą, tai galimai lėmė atsakovo teisių ir teisėtų interesų pažeidimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Civilinė byla nutrauktina.
Iš bylos medžiagos ir iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad ieškovas UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ 2009 m. birželio 17 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 7 584,90 Lt nesumokėtų įmokų, 9 809,19 Lt delspinigių už laiku nesumokėtas įmokas, 132 050,23 Lt nuostolių, patirtų realizavus lizinguojamą turtą, 230,10 Lt antstolio bendrųjų vykdymo išlaidų, 1 765,96 Lt išlaidų už atsiimto turto saugojimą, 400,01 Lt už turto vertinimo paslaugas ir visas bylinėjimosi išlaidas, 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Panevėžio apygardos teisme 2010 m. gegužės 19 d. nutartimi atsakovui J.B. autotransporto paslaugų įmonei „Edviks“ buvo iškelta bankroto byla (Nr. B2-218-212/2011). Minėta nutartis įsiteisėjo 2010 m. birželio 1 d. 2010 m. birželio 15 d. Vilniaus apygardos teisme buvo priimtas skundžiamas sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-2725-232/2011 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Parex faktoringas ir lizingas“ ieškinį atsakovui J.B. autotransporto paslaugų įmonei „Edviks“ dėl skolos priteisimo. Panevėžio apygardos teismas 2010 m. liepos 19 d. nutartimi patvirtino UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ 165 583,57 Lt kreditorinį reikalavimą J.B. autotransporto paslaugų įmonės „Edviks“ bankroto byloje. Minėta nutartis įsiteisėjo. 2011 m. balandžio 18 d. Panevėžio apygardos teismas priėmė sprendimą dėl J.B. autotransporto paslaugų įmonės „Edviks“ pabaigos, kuris įsiteisėjo 2011 m. gegužės 19 d. 2011 m. gegužės 20 d. atsakovo įmonė buvo išregistruota iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro dėl bankroto. Visos šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad tiek Panevėžio, tiek Vilniaus apygardos teisme buvo nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių, dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu ir kad minėtas ginčas yra išspręstas įsiteisėjusiu Panevėžio apygardos teismo 2011 m. balandžio 18 d. sprendimu. Bylos šalys ir kiti byloje dalyvaujantys asmenys šių aplinkybių neneigia. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas skundžiamą sprendimą panaikinti ir nutraukti civilinę bylą Nr. 2-2725-232/2011 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Parex faktoringas ir lizingas“ ieškinį atsakovui J.B. autotransporto paslaugų įmonei „Edviks“ dėl skolos priteisimo (CPK 293 str. 3 p., 302 str.)
Susiklosčius anksčiau nutartyje išdėstytoms aplinkybėms, ieškovui už ieškinio nagrinėjimą yra grąžintinas sumokėtas žyminis mokestis – 4 037 Lt (CPK 83 str. 1 d. 9 p., 87 str. 1 d. 1 p.).
CPK 93 str. 1 d. nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamoje byloje apeliantas pateikė prašymą priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad faktinis bylos rezultatas nėra naudingas apeliantui, bylinėjimosi išlaidos apeliantui nėra priteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 87 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu, 293 straipsnio 3 punktu, 326 straipsnio pirmosios dalies 5 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 15 d. sprendimą panaikinti.
Civilinę bylą Nr. 2-2725-232/2011 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Parex faktoringas ir lizingas“ ieškinį atsakovui J.B. autotransporto paslaugų įmonei „Edviks“ dėl skolos priteisimo, tretysis asmuo bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Gera technika“, nutraukti.
Ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Parex faktoringas ir lizingas“ grąžinti 4 037 Lt (keturis tūkstančius trisdešimt septynis litus) už ieškinio nagrinėjimą sumokėto žyminio mokesčio.