Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Kristina Serdiukienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui Jonui Petrikui, E. V. dėl antstolio veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau –VMI) kreipėsi į teismą prašydama panaikinti antstolio Jono Petriko 2021 m. gruodžio 7 d. patvarkymą Nr. S-21-172-50883 dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo. Nurodo, kad bauda E. V. paskirta iki 2017-01-01 Administracinių nusižengimų kodekso (toliau –ANK) įsigaliojimo. Duomenų, jog E. V. veika būtų perkvalifikuota pagal ANK, nėra, todėl darytina išvada, jog vykdymo veiksmų užbaigimo klausimas turi būti nagrinėjamas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą (toliau – ATPK), o ne pagal ANK nuostatas. 2010-10-19 nutarimas Nr. A2.2.-5709-613/2010 buvo išduotas Klaipėdos miesto apylinkės teismo, todėl antstolis patvarkymu vykdomąjį dokumentą turėjo grąžinti protokolą surašiusiam organui (pareigūnui), o ne VMI.

Antstolis Jonas Petrikas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą, 2021 m. gruodžio 30 d. patvarkymu Nr. S21-5719 atsisakė jį tenkinti ir skundą su vykdomąja byla, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 2 dalimi, persiuntė nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui. Antstolis patvarkyme nurodė, kad CPK 631 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai, kuriems esant vykdomasis dokumentas, pagal kurį išieškojimas nebuvo vykdomas arba buvo nevisiškai įvykdytas, yra grąžinamas išieškotojui. Kaip turi elgtis antstolis, esant vienam iš CPK 631 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, įtvirtina CPK 625 straipsnyje nustatyta vykdomojo dokumento grąžinimo tvarka. Pagal CPK 625 straipsnio 1 dalį vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis turi teisę grąžinti išieškotojui savo iniciatyva arba grąžina jį vykdymo proceso dalyvių prašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2014). Iki 2016-12-31, galiojusiame Administracinių teisės pažeidimų kodekse ir CPK nenustatyta galimybių grąžinti neįvykdytą ar iš dalies įvykdytą vykdomąjį dokumentą institucijai, priėmusiai nutarimą ar surašiusiai protokolą administracinių teisės pažeidimų byloje, išskyrus, kai sutampa išieškotojas ir nutarimą priėmusi institucija. Tais atvejais, kai pagal vykdomąjį dokumentą išieškomos lėšos į valstybės biudžetą, Valstybinė mokesčių inspekcija atstovauja valstybei (CPK 638 straipsnio 2 dalis). Jeigu skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma, vykdomasis dokumentas pagal CPK 631 straipsnio 2 dalį grąžinamas išieškotojui, antstoliui surašius Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. LR Administracinių bylų teisenos įstatymo 99 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog neįvykdyti teismų sprendimai administracinėse bylose dėl nesumokėtų baudų išieškojimo vykdomi CPK nustatyta tvarka. ATPK 309 straipsnio nuostata, kad nutarimo skirti administracinę nuobaudą kontrolė pavedama nutarimą priėmusiam organui (pareigūnui), nereiškia teismo kontrolės po to, kai vykdomasis dokumentas perduotas priverstinai vykdyti. Teismas vykdo teisingumą, bet nedalyvauja priverstinio baudos išieškojimo valstybei procese. Antstoliui perduotas vykdymui teismo nutarimas išieškoti baudą vykdytinas pagal CPK VI dalies normomis nustatytą vykdymo procesą. Kai yra ATPK ir CPK normų prieštaravimų, teismas turi vadovautis CPK normomis (CPK 1 str. 2 d.). Esant įstatymų kolizijai, antstolis privalo vadovautis vykdymo procesą reglamentuojančiomis CPK normomis, nes priverstinio vykdymo procese vykdomieji dokumentai vykdomi pagal CPK VI dalyje nustatytas taisykles. CPK normos, tarp jų ir vykdymo procesą reglamentuojančios, yra prioritetinės, jose nenustatyta dėl kitų įstatymų nustatytų vykdymo procesą reglamentuojančių normų pirmenybės. Institucijų ir pareigūnų nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, yra vykdomieji dokumentai ir vykdomi civilinio proceso tvarka (CPK 584, 587 straipsniai). Išieškojimo negalimumą teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę konstatuoti antstolis, vykdantis išieškojimą iš skolininko, prieš tai ėmęsis visų būtinų, teisės aktais nustatytų veiksmų, reikalingų teismo sprendimo, kurio pagrindu išduotas vykdomasis raštas, įvykdymui. Jeigu skolininkas neturi turto ir pajamų, iš kurių gali būti išieškota, antstolis, išieškojimo negalimumą konstatuoja surašydamas išieškojimo negalimumo aktą, grąžina vykdomąjį dokumentą išieškotojui, o vykdomąją bylą užbaigia (CPK 631 str. 1 d. 2 p., 2 d., 632 str. 1 d. 2 p.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas atmetamas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis Jonas Petrikas vykdo vykdomąją bylą Nr. 0172/11/00017, pradėtą pagal 2010 m. lapkričio 30 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. A2.2.-5709-613/2010 dėl 115,85 Eur (400 Lt) baudos išieškojimo iš skolininko E. V. valstybės, atstovaujamos VMI, naudai. 2021 m. gruodžio 7 d. antstolis priėmė išieškojimo negalimumo aktą Nr. S-21-172-50882, kuriuo nustatė, kad išieškojimas iš skolininko negalimas, todėl vykdomąjį dokumentą grąžino išieškotojui. 2021 m. gruodžio 7 d. antstolis priėmė patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S-21-172-50883, kuriuo užbaigė vykdomąją bylą Nr. 0172/11/00017 ir vykdomąjį dokumentą Nr. A2.2.-5709-613/2010 grąžino išieškotojai valstybei, atstovaujamai VMI.

Vykdymo procesą, jo eigą, galimus atlikti vykdymo proceso dalyvių veiksmus reglamentuoja CPK, Sprendimų vykdymo instrukcija ir kiti norminiai teisės aktai (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 583 straipsnio 1 dalis). Vykdymo veiksmus atlieka specialusis viešosios teisės subjektas – antstolis (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Antstolis, atlikdamas jam įstatymo priskirtas funkcijas vykdymo procese, turi vadovautis bendraisiais teisiniais interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą CPK nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (Antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas skundus dėl antstolių veiksmų ir vertindamas jų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą antstolis laikėsi įstatymo reikalavimų, ar spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus.

CPK 631 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžti vykdomojo dokumento grąžinimo pagrindai. Vykdomasis dokumentas, pagal kurį išieškojimas nebuvo vykdomas arba buvo nevisiškai įvykdytas, yra grąžinamas išieškotojui: <...>; 2) jeigu skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma, išskyrus šio Kodekso 629 straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodytą atvejį; <...>. Šio straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 ir 5 punktuose nurodytais atvejais antstolis surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą (CPK 631 straipsnio 2 dalis). Vykdomoji byla laikoma baigta: 1) visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą; 2) šio Kodekso 631 straipsnio nustatyta tvarka grąžinus vykdomąjį dokumentą išieškotojui, išskyrus šio Kodekso 611 straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus; <...> (CPK 632 straipsnio 1 dalis).

2017-01-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK), pakeitęs iki 2017-01-01 galiojusį ATPK, patvirtintą 1984 m. įstatymu Nr. X-4449. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015-06-25 įstatymo Nr. XII-1869 (toliau – Įstatymas) 5 straipsnio 4 dalį administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai buvo surašyti pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą ir nebuvo perkvalifikuoti pagal Administracinių nusižengimų kodeksą, teisena turi vykti pagal iki 2017-01-01 galiojusį ATPK. Teisena pagal ANK normas vyksta tik minėto Įstatymo 5 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytais atvejais. Pagal ATPK nuostatas VMI buvo pavesta administruoti nutarimo skirti baudą vykdymą (ATPK 309 straipsnio 2 dalis), tačiau tokį reglamentavimą nustatanti ATPK redakcija įsigaliojo tik 2015-07-01. 2013-11-19 įstatyme Nr. XII-601 (Žin., 2013, Nr. 124-6280), kuriuo padaryti minėti ATPK pakeitimai, nustatyta, kad iki įstatymo Nr. XII-601 įsigaliojimo (2015-07-01) paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas iki įstatymo Nr. XII-601 įsigaliojimo galiojusia tvarka.

Išieškotojas yra asmuo, kurio naudai išduotas vykdomasis dokumentas. Kai pagal vykdomąjį dokumentą turi būti išieškoma į valstybės biudžetą, valstybei atstovauja Valstybinė mokesčių inspekcija, išskyrus atvejus, kai įstatymuose nustatyti kiti subjektai (CPK 638 straipsnis). Neįvykdyti teismo sprendimai dėl žalos atlyginimo, dėl priteistų sumų ir nesumokėtų baudų išieškojimo, taip pat neįvykdytos teismo patvirtintos taikos sutartys vykdomi CPK nustatyta tvarka.

ATPK, kuris galiojo iki 2016-12-31, 309 straipsnio 1-2 dalyse pažymėta, kad klausimus, susijusius su nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymu, sprendžia nutarimą priėmęs organas (pareigūnas); nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymo kontrolė pavedama nutarimą priėmusiam organui (pareigūnui). Perduotas vykdyti vykdomasis raštas yra vykdomas pagal CPK nuostatas, kurios reglamentuoja vykdymo procesą. CPK 1 straipsnio 2 dalyje yra aiškiai nurodyta, kad jeigu yra prieštaravimų tarp šio Kodekso ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų, teismas vadovaujasi šio Kodekso normomis, išskyrus atvejus, kai šis Kodeksas suteikia pirmenybę kitų įstatymų normoms. Nurodytas teisinis reglamentavimas patvirtina, jog esant prieštaravimų tarp CPK normų ir šiuo atveju, iki 2016-12-31 galiojusio ATPK normų, vadovaujamasi vykdymo procesą reglamentuojančiomis CPK normomis, kadangi priverstinio vykdymo proceso taisykles apibrėžia būtent CPK normos. Institucijų ir pareigūnų nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose, tiek, kiek šie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, yra vykdomieji dokumentai ir šie dokumentai yra vykdomi CPK nustatyta tvarka (CPK 584, 587 straipsniai).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir aptartą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, jog antstolis Jonas Petrikas pagrįstai ir teisėtai pareiškėjai, kuri vykdomojoje byloje yra išieškotoja ir turi išieškotojos teisės bei pareigas, pateikė 2021 m. gruodžio 7 d. išieškojimo negalimumo aktą Nr. S-21-172-50882 ir priėmė patvarkymą Nr. S-21-172-50883 dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo, kuriame nurodė, kad vadovaujantis CPK 632 straipsnio 1 dalies 2 punktu užbaigiama vykdyti vykdomoji byla ir vykdomasis dokumentas grąžinamas išieškotojai VMI.

Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, konstatuotina, kad antstolis savo veiksmais nepažeidė CPK reikalavimų, todėl pareiškėjos skundas, kaip nepagrįstas, atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, 510 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą dėl antstolio veiksmų atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0172/11/00017 grąžinti antstoliui Jonui Petrikui.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.