Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-10-03 · Administracinė byla Nr. I-3630-208/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-10-03
Bylos Nr.
I-3630-208/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02715-2015-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Donatas Vansevičius
Pareiškėjas
R. P.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-3630-208/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02715-2015-6Procesinio sprendimo kategorijos 20.2.3.2; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 3 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Donatas Vansevičius,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. P. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas R. P. kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino (b. l. 1, 87–88), prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK), priteisti 300,00 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Nurodo, kad 2015 m. gegužės 6 d. Širvintų rajono apylinkės teismo salėje teismo posėdžio metu buvo laikomas už atskiros pertvaros ir su antrankiais. Europos žmogaus teisių teismas (toliau – ir EŽTT) yra išaiškinęs, kad asmens, kurio atžvilgiu neįsigaliojo apkaltinamasis nuosprendis, laikymas su antrankiais teismo salėje pažeidžia teisę nebūti žeminamam Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio prasme, o Jungtinių Tautų Organizacijos Žmogaus teisių komitetas yra nurodęs, kad toks laikymas pažeidžia ir nekaltumo prezumpciją Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 14 straipsnio 2 dalies prasme. Skunde paaiškino, kad prieš prasidedant teismo posėdžiui, jis kreipėsi į pareigūnus su prašymu nuimti antrankius, paaiškindamas, kad taip pažeidžiamos jo teisės, tačiau pareigūnai tik nusijuokė ir pasakė, kad „tau čia ne pageidavimų koncertas ir kreipkis, kur tu nori, tingiu nuiminėti antrankius“. Tai gali paliudyti kartu su pareiškėju teismo posėdyje buvęs K. Š.. Pareiškėjas skunde taip pat teigia, kad tokiais pareigūnų veiksmais buvo pažeistas jo orumas, be to, tai sukėlė pareiškėjui didelius dvasinius skausmus, depresiją. Mano, kad jo teisės buvo pažeistos jį ir tai pagrįstai konstatavo Vilniaus apygardos administracinis teismas pirmą kartą nagrinėdamas jo skundą. Toks teismo sprendimas teisingas ir jis su juo pilnai sutinka.

Atsiliepimas

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus AVPK, su skundu nesutiko ir atsiliepimuose (b. l. 14–16, 98–100) prašė pareiškėjo skundo netenkinti.

Nurodo, kad sulaikytųjų asmenų konvojavimą reglamentuoja Konvojavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 (toliau – ir Konvojavimo taisyklės). 2015 m. gegužės 6 d. buvo vykdytas teisminis konvojus, t. y. konvojus, kuris saugo ir konvojuoja asmenis į teismus, o pagal Konvojavimo taisyklių 195 punktą, nuo momento, kai konvojaus viršininkas praneša teismo posėdžio pirmininkui apie konvojuojamųjų pristatymą, iki teismo posėdžio pabaigos konvojaus viršininkas vykdo teismo posėdžio pirmininko nurodymus dėl konvojuojamųjų apsaugos teismo posėdžio metu. Byloje nėra duomenų, jog teismo posėdžio pirmininkas buvo nurodęs konvojaus pareigūnams nuimti pareiškėjui antrankius. Vilniaus AVPK nuomone, pareiškėjas skunde neįrodė ne tik neteisėtų veiksmų, bet ir konkrečių pasekmių (žalos).

Dėl 2015 m. gegužės 6 d. konvojavimo metu patirtų nežmoniškų konvojavimo sąlygų paaiškina, kad pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių jo teiginius patvirtinančių įrodymų. Taigi nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo atžvilgiu pareigūnai elgėsi kaip nors netinkamai, neetiškai. Pareiškėjas nepagrindė jokiais įrodymais, kad patyrė neturtinę žalą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. sausio 26 d. sprendimu (b. l. 53–58) pareiškėjo R. P. skundą tenkino: iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus AVPK, pareiškėjo naudai priteisė 300,00 Eur neturtinės žalos atlyginimui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2017 m. gegužės 8 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 26 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad neturtinę žalą, t. y. dvasinius skausmus, depresiją, sveikatos sužalojimą, pareiškėjui sukėlė „nežmoniškos konvojavimo sąlygos, žeminančios elementarų žmogaus orumą“, tačiau dėl pareiškėjo konvojavimo į 2015 m. gegužės 6 d. vykusį Širvintų rajono apylinkės teismo posėdį sąlygų pirmosios instancijos teismas nesiaiškino bei šiuo aspektu nepasisakė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl atsakovės pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl nežmoniškų konvojavimo sąlygų.

Pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis). Vis dėlto CK 6.271 straipsnis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš šių sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010). CK 6.271 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją). Taigi viešąjį saugumą užtikrinančios valstybės institucijos (jose dirbantys pareigūnai) CK 6.271 straipsnio požiūriu yra „valdžios institucijos“. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t.).

LVAT, 2017 m. gegužės 8 d. nutartimi panaikindamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 26 d. sprendimą ir perduodamas bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nurodė, kad neturtinę žalą pareiškėjui sukėlė „nežmoniškos konvojavimo sąlygos, žeminančios elementarų žmogaus orumą“ ir kad neturtinės žalos pareiškėjas nekildino iš laikymo su antrankiais 2015 m. gegužės 6 d. Širvintų rajono apylinkės teismo posėdžio metu, o tai skunde nurodė tik kaip papildomą aplinkybę. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju teismas vertins, ar pareiškėjas į 2015 m. gegužės 6 d. teismo posėdį buvo konvojuojamas sąlygomis, kurios žemino pareiškėjo orumą ir dėl to galėjo pareiškėjui kilti žala.

Pažymėtina, kad pareiškėjas, po minėtos LVAT nutarties teismui teikdamas patikslintą skundą, tiksliai jame neįvardijo, kokios nežmoniškos konvojavimo sąlygos žeidė jo orumą, o tik patikslino, kad konvojuojantys pareigūnai, pasak jo, nesiskaitė su žodžiais ir jį žemino kito nuteistojo akivaizdoje. Dėl tokių pareigūnų veiksmų jis patyrė neturtinę žalą ir buvo pažeistas jo orumas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas pagal Širvintų rajono apylinkės teismo teisėjos I. S. prašymą 2015 m. gegužės 6 d. pareigūnų V. B., Ž. R. ir V. B. (dalyvaujant Mykolo Romerio universiteto studentui L. V.) buvo pristatytas į Širvintų rajono apylinkės teismo posėdį baudžiamojoje byloje Nr. I-21-522/2015 (b. l. 19, 20). Iš byloje esančio 2017 m. birželio 20 d. tarnybinio pranešimo Nr. 10-PR2 nustatyta, kad pareiškėjas minėtą dieną buvo konvojuojamas tarnybiniu automobiliu Nissan NV200, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš Vilniaus AVPK Ukmergės raj. PK areštinės. Pareigūnai, patikrinę tarnybinį automobilį, jame jokių pašalinių daiktų nerado; sėdimos vietos buvo tvarkingos bei švarios (b. l. 101). Minėtame tarnybiniame pranešime taip pat nurodyta, kad pareigūnai, kurie konvojavo pareiškėją, yra išlaikę specialiąsias įskaitas, turi konvojuotojų pažymėjimus; ilgamečiai ir puikiai charakterizuojami tarnyboje pareigūnai. Pabrėžta, kad skundų ir pretenzijų dėl konvojavimo metu netinkamo konvojaus pareigūnų elgesio pareiškėjo atžvilgiu nebuvo gauta.

Pareiškėjas teigia, kad konvojaus pareigūnai netinkamai su juo elgėsi (nesiskaitė su žodžiais, jį žemino kito nuteistojo akivaizdoje), tačiau detaliau šio teiginio neargumentavo ir nenurodė, kokiais ir kada atliktais veiksmais (neveikimu) pareigūnų netinkamas elgesys pasireiškė. Šių aplinkybių nepatikslino ir pateiktame patikslintame skunde teismui įpareigojus patikslinti skundo aplinkybes po minėtos LVAT 2017 m. gegužės 8 d. nutarties priėmimo. Be to, pareiškėjas nepateikė duomenų, kad dėl tokio galimai netinkamo pareigūnų elgesio jis kreipėsi su skundais į kalinimo įstaigos administraciją. Kadangi tokie pareiškėjo teiginiai yra tik deklaratyvaus pobūdžio ir nepagrįsti byloje surinktais įrodymais, todėl laikytini neįrodytais ir atmestini.

Teismas atkreipia dėmesį, kad CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis kriterijų, į kuriuos atsižvelgiama nustatant neturtinės žalos dydį, sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Pagal suformuotą teismų praktiką neturtinę žalą patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (LVAT 2013 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-107/2013).

Pažymėtina ir tai, kad hipotetinio (deklaratyvių teiginių, nesietinų su konkrečiomis, apibrėžtomis individualiomis aplinkybėmis) pobūdžio svarstymų teismas nenagrinėja, nes tai nėra susieta su efektyvia pažeistų teisių gynyba (LVAT 2013 m. rugpjūčio 29 nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1105/2013, 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1174/2013 ir kt.).

Dėl antrankių nenuėmimo teismo posėdžio metu teismas pažymi, kad apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija anksčiau paminėtoje 2017 m. gegužės 8 d. nutartyje, padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog Konvojavimo taisyklių 195 punkto nuostata vertintina kaip leidžianti pareigūnams priimti savarankiškus sprendimus dėl teismo posėdžio metu specialiųjų priemonių panaudojimo į teismo posėdį pristatytų asmenų atžvilgiu, o iš byloje surinktų duomenų, taip pat iš pareiškėjo parodymų pirmosios instancijos teismo posėdžių metu buvo nustatyta, kad R. P. 2015 m. gegužės 6 d. vykusio Širvintų rajono apylinkės teismo posėdžio metu prašymo dėl antrankių nuėmimo nereiškė. LVAT padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra ir pagrindo konstatuoti neteisėtų atsakovo veiksmų CK 6.271 straipsnio prasme.

Pagal LVAT praktiką pareiga įrodyti, jog tam tikra žala dėl valstybės institucijų ir / ar jų darbuotojų neteisėtų veiksmų patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011 ir kt.). Teismas primena, kad pareiškėjas turėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius jo patirtą žalą ir įrodyti, kad Vilniaus AVPK atliko neteisėtus veiksmus, kad tarp jo nurodomos patirtos neturtinės žalos ir Vilniaus AVPK neteisėtų veiksmų egzistuoja priežastinis ryšys.

Nesant jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjo nurodomas aplinkybes, konstatuoti neteisėtus atsakovės veiksmus šiuo klausimu nėra pagrindo. Teismas konstatuoja, kad neteisėtų atsakovės pareigūnų veiksmų nagrinėjamu atveju nenustatyta. Nenustačius atsakovės atstovų neteisėtų veiksmų, valstybei nekyla pareiga pagal CK 6.271 straipsnį atlyginti neturtinę žalą pareiškėjui, todėl teismas pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmeta kaip nepagrįstą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais ir 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu, teisėjas

nusprendžia:

pareiškėjo R. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Donatas Vansevičius