Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2011-02-17 · Byla Nr. Ik-73-480/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-02-17
Bylos Nr.
Ik-73-480/2011
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Albina Rimdeikaitė, Jolanta Medvedevienė, Algis Markevičius
Pareiškėjas
H. D.
Atsakovas
Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai
Trečiasis asmuo
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai
Administracinė byla Nr. I-73-480/2011
3-62-3-01211-2010-2
Procesinio sprendimo kategorija: 24.; 74. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. vasario 17 d.

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algio Markevičiaus, Jolantos Medvedevienės,

sekretoriaujant Henrikai Žibutytei,dalyvaujant pareiškėjui H. D.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo H. D. skundą atsakovui Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas H. D. skundu (b. l. 5) prašė panaikinti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010-09-28 sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-10-N-2581-3213 ir įpareigoti atsakovą suteikti jam antrinę teisinę pagalbą nurodytos bylos proceso atnaujinimui dėl VSDFV Kaišiadorių skyriaus direktoriaus pavaduotojos (pensijoms) R. B. suklastotos 2009-11-10 pažymos Nr. (53)26K-396 ir Finansų ir apskaitos skyriaus vedėjo pavaduotojos J. N. fiktyvaus įrašo Vykdomajame rašte Nr. 1-32/2001 faktų.

Skunde pareiškėjas nurodė, kad 2010-09-22 prašymu kreipėsi į Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą suteikti jam antrinę teisinę pagalbą kasaciniam skundui surašyti dėl Vilniaus apygardos teismo 2009-12-23 sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo 2010-08-13 nutarties peržiūrėjimo kasacine tvarka ar kitais įstatymuose numatytais bylos atnaujinimo ir peržiūrėjimo pagrindais. Tarnyba 2010 m. rugsėjo 28 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-10-N-2581-3213 atsisakė jam teikti antrinę teisinę pagalbą, nurodžiusi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nesprendžia klausimų, susijusių su įrodymų vertinimu ir faktinių aplinkybių nustatymu. Nurodytoje civilinėje byloje ginčas kilęs dėl dokumentų klastojimo išieškant iš pareiškėjo neįgalumo pensijos išieškotojai J. S. 6980,93 Lt skolą pagal Vilniaus apygardos teismo 2001-05-14 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-32/2001 baudžiamojoje byloje Nr. 1-32/2001. Dokumento klastojimo faktas paaiškėjo tik apeliacinio teismo proceso metu, nes VSDFV Kaišiadorių skyriaus direktoriaus pavaduotoja pensijoms R. B. teismui pateikė suklastotą 2009-11-10 pažymą Nr. (53)26K-396 išieškotai 50 % sumai iš pareiškėjui priskaičiuotų neįgalumo išmokų už laikotarpį nuo 2003-01-01 iki 2006-05-01, kurioje fiktyviai nurodyta išieškotoja Valstybinė ligonių kasa, nes šioje pažymoje prie išieškotų sumų pridėjus susidariusios skolos dydžius, atitinka išieškotojai J. S. priteisto ieškinio 6980,93 Lt sumai. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai vadovavosi suklastotos pažymos fiktyviais duomenimis ir priėmė klaidingus sprendimus, todėl Kauno VGTPT privalėjo jam suteikti antrinę teisinę pagalbą bylos proceso atnaujinimui dėl padarytos aiškios teisės normos taikymo klaidos LR CPK 365 str. 1 d. 9 p. ir LR CPK 184 str., 300 str. pagrindais. Įrodymui pareiškėjas pateikia savo aritmetinius paskaičiavimus.

Posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad Kauno advokatais jis nepasitiki ir jų jam nereikia. Antrinė teisinė pagalba jam reikalinga tik atleidimui nuo žyminio mokesčio. Šią bylą prašė stabdyti kol bus išspęsta baudžiamoji byla Nr. 63-2-00092/2010.

Atsiliepimas

Atsakovas - Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (toliau – Kauno tarnyba) raštu pateiktame atsiliepime pareiškėjo skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė ( b.l. 17-18), kad 2010 m. rugsėjo 22 d. Kauno tarnyba gavo pareiškėjo prašymą, reg. Nr.TP-l-(2.1)-2581, suteikti antrinę teisinę pagalbą parengiant kasacinį skundą civilinėje byloje dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas nesutiko su 2009-12-23 Vilniaus apygardos teismo sprendimu ir 2010-08-13 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, kuriais buvo atmestas pareiškėjo ieškinys ir apeliacinis skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo. Tarnyba, išanalizavusi pareiškėjo pateiktą prašymą bei su juo susijusius dokumentus, nustatė, kad pareiškėjas su ieškiniu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės J. S. 120 000Lt neturtinės žalos už pasikėsinimą dokumentų klastojimo ir sukčiavimo būdu gauti dvigubą priteistą sumą bei dvigubą atlyginimą antstoliui. Vilniaus apygardos teismas 2009-12-23 sprendimu konstatavo, kad pareiškėjas neįrodė, jog atsakovė suklastojo vykdomuosius dokumentus ir gavo dvigubas sumas, todėl atmetė pareiškėjo ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Tai patvirtino ir Lietuvos Apeliacinis teismas 2010-08-13 nutartimi, pažymėjęs, kad apelianto įvardintos nusikalstamos veikos - dokumentų suklastojimas, pinigų pasisavinimas sukčiavimo būdu - iš esmės turi būti konstatuotos įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, tačiau tokių įrodymų apeliantas nepateikė. Ieškovas (pareiškėjas) neįrodė neteisėtų J. S. veiksmų fakto, o nenustačius būtinųjų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, neturtinės žalos atlyginimas nėra galimas. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiais teismų sprendimais, kreipėsi į Kauno tarnybą, prašydamas suteikti antrinę teisinę pagalbą kasacinio skundo parengimui. Jis siekė įrodyti, jog atsakovė J. S. sukaistojo dokumentus ir sukčiavimo būdu siekė įgyti iš ieškovo dvigubą žalos atlyginimą. Remiantis LR CPK 353 str. 1 d., kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Pirmos ir apeliacinės instancijos teismai nenustatė pareiškėjo paminėtų neteisėtų veikų požymių, todėl visi pareiškėjo motyvai, siekiant nustatyti atsakovės kaltę už pasikėsinimą klastoti dokumentus ir sukčiavimo būdu gauti dvigubą priteistą sumą, iš esmės yra susiję su įrodymų vertinimu ir faktinių aplinkybių nustatymu, o tai yra fakto klausimai, kurių kasacinis teismas iš naujo nesprendžia, nes tai pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų prerogatyva. Atsižvelgiant į tai, Kauno tarnyba pagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėjo prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą apskundžiant Lietuvos apeliacinio teismo 2010-08-13 nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2009-12-23 sprendimą kasacine tvarka yra nepagrįstas ir atstovavimas byloje neperspektyvus, todėl teisėtai sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-10-N-2581-3213 atsisakė suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą. Nurodė, kad pareiškėjas nepagrįstai reikalauja įpareigoti Kauno tarnybą suteikti antrinę teisinę pagalbą proceso atnaujinimui dėl VSDFV Kaišiadorių skyriaus direktoriaus pavaduotojos R. B. suklastotos pažymos Nr. (5.3)-26K-396 ir Finansų ir apskaitos skyriaus vedėjo pavaduotojos J. N. fiktyvaus įrašo vykdomajame rašte Nr. 1-32/2001 faktų. Kauno tarnyba pažymi, kad pareiškėjas pateikė tarnybai prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo kasacinio skundo surašymui dėl 2009-12-23 Vilniaus apygardos teismo sprendimo ir 2010-08-13 Lietuvos apeliacinio teismo nutarties, kuriais buvo atmestas pareiškėjo ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo, apskundimo. Būtent tokio turinio prašymą Kauno tarnyba nagrinėjo ir priėmė skundžiamą sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-10-N-2581-3213. Pareiškėjas Kauno tarnybai nėra pateikęs prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl proceso atnaujinimo ir dėl šio prašymo Kauno tarnyba nėra priėmusi sprendimo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas įpareigoti suteikti antrinę teisinę pagalbą kitu klausimu nei pareiškėjas prašė Kauno tarnybos 2010-09-22 prašymu, yra nepagrįstas.

Iki teismo posėdžio pradžios buvo gautas Kauno tarnybos prašymas nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant.

Atsiliepimas

Tretysis suinteresuotas asmuo- Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (toliau – Teisingumo ministerija) su pareiškėjo skundu nesutinka. Atsiliepime nurodė ( b.l. 35-36), jog Teisingumo ministerijos nuostatų, patvirtintų 1998 m. liepos 9 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 851 (Žin., 1998, Nr. 63-1816), 7 punkte nurodoma, kad vienas iš Teisingumo ministerijos veiklos tikslų yra formuoti valstybės politiką teisinių paslaugų koordinavimo (užtikrinimo) srityje ir organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti šios valstybės politikos įgyvendinimą. Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau -VGTPĮ) 7 str. 1 d. nurodomos Teisingumo ministerijos funkcijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos srityje : 1) įgyvendina valstybės garantuojamos teisinės pagalbos politiką; 2) teikia Vyriausybei su valstybės garantuojama teisine pagalba susijusių teisės aktų projektus; 3) kontroliuoja šio įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų įgyvendinimą; 4) organizuoja mokymus, susijusius su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimu; 5) organizuoja ir atlieka valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo stebėseną; 6) siekdama užtikrinti vienodą šio įstatymo taikymą, teikia rekomendacijas; 7) informuoja gyventojus apie galimybes gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ir jos teikimo sąlygas; 8) atlieka kitas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas. VGTPĮ 9 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tarnybų uždavinys yra užtikrinti antrinės teisinės pagalbos teikimą pagal VGTPĮ. To paties straipsnio 3 dalies 3 punkte numatyta, kad tarnybos priima sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo. Informuoja, kad Teisingumo ministerija neturi teisės spręsti ir priimti sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo pareiškėjui. Remiantis VGTPĮ 18 straipsnio 2 dalimi, sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priima tarnyba. Pažymi ir tai, kad tarnyba yra valstybės institucija, kurios priimtų sprendimų Teisingumo ministerija nėra įgaliota vertinti. Nurodo, kad kaip pažymėjo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi A. J. Z. v. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, byloje Nr. A14 -1411/2008, "Asmens, pageidaujančio gauti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą civilinėse ir (ar) administracinėse bylose, teisė gauti šią pagalbą nėra absoliuti. Antrinę teisinę pagalbą asmenys gali gauti, jei jie atitinka Teisinės pagalbos įstatymu nustatytas sąlygas ir nėra šiame įstatyme išvardytų aplinkybių, kurias nustačius antrinė teisinė pagalba neteikiama (VGTPĮ 11 straipsnio 2,5,6 dalys, 12,13,18 straipsniai)". Iš faktinių aplinkybių matyti, kad pareiškėjas Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai 2010 m. rugsėjo 22 d. pateiktu prašymu pageidauja gauti antrinę teisinę pagalbą kasacinio skundo surašymui dėl 2009 m. gruodžio 23 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimo ir 2010 m. rugpjūčio 13 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutarties. Tačiau teismui pateiktame skunde pareiškėjas reikalavimą dėl atsakovo 2010 m. rugsėjo 28 d. priimto sprendimo Nr. TP-2-(2.2)-10-N-2581-3213 panaikinimo grindžia tik Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos nepagrįstu atsisakymu suteikti antrinę teisinę pagalbą byloje dėl proceso atnaujinimo. Kaip žinia, minėtu sprendimu atsakovas neatsisakė teikti antrinę teisinę pagalbą byloje dėl proceso atnaujinimo, o atsisakė suteikti antrinę teisinę pagalbą kasacinio skundo parengimui. Pažymėjo, kad pats pareiškėjas byloje dėl proceso atnaujinimo į Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą nesikreipė ir prašymo teikti antrinę teisinę pagalbą šiuo klausimu nepateikė. Todėl pareiškėjas neįvykdė VGTPĮ 18 str. 1 d. reikalavimų, o atsakovas, vadovaudamasis VGTPĮ 11 str. 6 d. 1 ir 2 punktais, pagrįstai priėmė sprendimą neteikti H. D. antrinės teisinės pagalbos.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2010 m. rugsėjo 22 d. kreipėsi į Kauno tarnybą, prašydamas jam suteikti antrinę teisinę pagalbą kasacinio skundo surašymui dėl Vilniaus apygardos teismo 2009-12-23 sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo 2010-08-13 nutarties, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-09-09 nutartimi ( b.l. 19). Pareiškėjo ieškinys, kuriuo jis kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės J. S. 120 000Lt neturtinės žalos už pasikėsinimą dokumentų klastojimo ir sukčiavimo būdu gauti dvigubą priteistą sumą bei dvigubą atlyginimą antstoliui, Vilniaus apygardos teismo 2009-12-23 sprendimu buvo atmestas ( b.l. 23). Lietuvos apeliacinis teismas 2010-08-13 nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2009-12-23 sprendimą paliko nepakeistą (b.l. 24-26), nurodęs, kad apelianto įvardintos nusikalstamos veikos - dokumentų suklastojimas, pinigų pasisavinimas sukčiavimo būdu - iš esmės turi būti konstatuotos įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, tačiau tokių įrodymų apeliantas nepateikė. Ieškovas (pareiškėjas) neįrodė neteisėtų J. S. veiksmų fakto, o nenustačius būtinųjų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, neturtinės žalos atlyginimas nėra galimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. rugsėjo 9 d. nutartimi atsisakė priimti H. D. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugpjūčio 13 nutarties peržiūrėjimo, motyvuodamas tuo, jog pateiktas kasacinis skundas neatitinka CPK 347 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytų reikalavimų ( b.l. 22). Kauno tarnyba, išanalizavusi pareiškėjo pateiktą prašymą ir su juo susijusios dokumentus, 2010 m. rugsėjo 28 sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-10-N-2581-3213 atsisakė teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui H. D. ( b.l. 27-29).

Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – Įstatymas) (ginčui aktuali nuo 2009-06-01 galiojanti redakcija) 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog šis įstatymas nustato valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, o to paties įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba –– dokumentų rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, įskaitant vykdymo procesą, atstovavimas išankstinio ginčo sprendimo ne teisme atveju, jeigu tokią tvarką nustato įstatymai ar teismo sprendimas. Be to, ši teisinė pagalba apima bylinėjimosi išlaidų bylose, išnagrinėtose civilinio proceso tvarka, su bylos nagrinėjimu administracinio proceso tvarka susijusių išlaidų ir su baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio nagrinėjimu susijusių išlaidų atlyginimą. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 4 dalį, gynyba ir atstovavimas bylose – įstatymų reglamentuojami procesiniai veiksmai ginant įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo ar atstovaujamojo teises ir interesus baudžiamosiose, civilinėse (išskyrus arbitražą) ir administracinėse bylose, taip pat tarptautinėse teisminėse institucijose, kurių jurisdikciją ar kompetenciją spręsti dėl Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių asmenų teisių pažeidimų yra pripažinusi Lietuvos Respublika, jeigu jose nėra teikiama teisinė pagalba.

Asmens, pageidaujančio gauti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą civilinėse ir (ar) administracinėse bylose, teisė gauti šią pagalbą nėra absoliuti. Antrinę teisinę pagalbą asmenys gali gauti, jei jie atitinka Teisinės pagalbos įstatymu nustatytas sąlygas ir nėra šiame įstatyme išvardytų aplinkybių, kurias nustačius antrinė teisinė pagalba neteikiama (Įstatymo 11 straipsnio 2,6,7 dalys, 12, 13, 18 straipsniai). Valstybės garantuojama teisinė pagalba teikiama remiantis lygiateisiškumo ir visų asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų apsaugos; valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybės, efektyvumo ir ekonomiškumo; taikaus ginčų sprendimo prioriteto; draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis principais (Įstatymo 3 straipsnis). Pareiškėjai, kurie kreipiasi dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, įstatymu yra įpareigoti teikti valstybės garantuojamai pagalbai gauti išsamią ir teisingą informaciją, nedelsiant pranešti apie pasikeitusias aplinkybes, turinčias įtakos asmens teisei gauti šią pagalbą (Įstatymo 4 straipsnis 2,3 punktai).

Įstatymas numato atvejus, kuriems esant antrinė teisinė pagalba neteikiama (Įstatymo 11 straipsnio 6 dalis), taip pat atvejus, kuriems paaiškėjus antrinės teisinės pagalbos teikimas nutraukiamas (Įstatymo 23 straipsnio 1 dalis). Įstatymo 11 straipsnio 6 dalis nustato, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu: 1) pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti; 2) atstovavimas byloje yra neperspektyvus; 3) pareiškėjas kreipiasi dėl neturtinės žalos, susijusios su garbės ir orumo gynimu, tačiau jis nepatyrė turtinės žalos; 4) prašymas yra susijęs su reikalavimu, tiesiogiai atsirandančiu dėl pareiškėjo ūkinės komercinės veiklos ar dėl jo savarankiškos profesinės veiklos; 5) pareiškėjas gali gauti reikiamas teisines paslaugas nesinaudodamas valstybės garantuojama teisine pagalba; 6) pareiškėjas kreipiasi ne dėl savo teisių pažeidimo, išskyrus atstovavimo pagal įstatymą atvejus; 7) reikalavimas, dėl kurio kreipiamasi antrinės teisinės pagalbos, buvo perleistas pareiškėjui siekiant gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą; 8) pareiškėjas piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialiomis ar procesinėmis teisėmis; 9) pareiškėjas, kuriam nustatomas antrasis turto ir pajamų lygis, nesutinka apmokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Taigi, esant bent vienai iš minėtoje įstatymo normoje nurodytų aplinkybių, asmenys neturi teisės gauti antrinę teisinę pagalbą. Be to, pagal Įstatymo 11 straipsnio 7 dalį tarnyba turi teisę atsisakyti suteikti antrinę teisinę pagalbą, jeigu: 1) iš esmės išnagrinėjusi reikalavimą nustato, kad galimos antrinės teisinės pagalbos išlaidos gerokai viršytų pareiškėjo turtinių reikalavimų (turtinių interesų) dydį; 2) iš esmės išnagrinėjusi reikalavimą nustato, kad pareiškėjo neturtinio pobūdžio reikalavimas yra mažareikšmis; 3) nustato, kad pats pareiškėjas savarankiškai be advokato pagalbos gali įgyvendinti arba apginti savo teises ar įstatymų saugomus interesus; 4) pareiškėjui antrinė teisinė pagalba yra teikiama daugiau kaip 3 bylose.

Iš skundžiamo atsakovo sprendimo matyti, kad atsisakymo teikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą pagrindais nurodytos Įstatymo 11 straipsnio 6 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytos aplinkybės: tai, kad pareiškėjos reikalavimas (suteikti teisinę pagalbą paduodant kasacinį skundą dėl minėtos Lietuvos apeliacinio teismo 2010-08-13 nutarties ir Vilniaus apygardos teismo 2009-12-23 sprendimo) yra akivaizdžiai nepagrįstas, o atstovavimas byloje yra neperspektyvus. Kolegija pažymi, kad minėtas akivaizdumo kriterijus šiuo atveju reiškia, jog teisės taikymo požiūriu klausimas, dėl kurio pateiktas prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą, įstatymo sureglamentuotas taip aiškiai bei nedviprasmiškai, kad to pakanka taikyti šį kriterijų ir a priori nustatyti prašymo nepagrįstumą ir atstovavimo byloje neperspektyvumą. Pareiškėjo prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą apskundžiant Lietuvos apeliacinio teismo 2010-08-13 nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2009-12-23 sprendimą kasacine tvarka, motyvuojant tuo, kad minėti procesiniai sprendimai buvo priimti remiantis suklastotais dokumentais (t.y. faktinės aplinkybės), Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 346 straipsnio, o taip pat ir CPK 353 straipsnio 1 dalies (teisės taikymo ir aiškinimo aspektu) taikymo požiūriu sureglamentuotas minėtu būdu (aiškiai ir nedviprasmiškai), todėl šiuo atveju atsakovas turėjo pagrindą taikyti minėtas Įstatymo 11 straipsnio 6 dalies 1 ir 2 punktų nuostatas, t. y. pareiškėjo skundžiamas atsakovo sprendimas dėl atsisakymo teikti antrinę teisinę kolegijos pripažintinas pagrįstu.

Be to, kolegija pažymi, kad nustatyta tvarka ir sąlygomis gali būti apskųsti ir peržiūrėti kasacine tvarka apeliacinės instancijos teismų sprendimai ir nutartys (CPK 340 straipsnio 1 dalis). Ginčo atveju tai galėtų būti tik 2010 m. rugpjūčio 13 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis.

Įstatymo 18 straipsnio 1 dalis numato, kad norintis gauti antrinę teisinę pagalbą asmuo pateikia tarnybai prašymą, jo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus ir dokumentus, įrodančius jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas Kauno tarnybai 2010 m. rugsėjo 22 d. pateiktu prašymu pageidauja gauti antrinę teisinę pagalbą kasacinio skundo surašymui dėl 2009 m. gruodžio 23 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimo ir 2010 m. rugpjūčio 13 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutarties. Teismui pateiktame skunde pareiškėjas reikalavimą dėl atsakovo 2010 m. rugsėjo 28 d. priimto sprendimo Nr. TP-2-(2.2)-10-N-2581-3213 panaikinimo grindžia tik Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos nepagrįstu atsisakymu suteikti antrinę teisinę pagalbą byloje dėl proceso atnaujinimo. Tačiau minėtu sprendimu atsakovas neatsisakė teikti antrinę teisinę pagalbą byloje dėl proceso atnaujinimo, o atsisakė suteikti antrinę teisinę pagalbą kasacinio skundo parengimui. Pats pareiškėjas byloje dėl proceso atnaujinimo į Kauno tarnybą nesikreipė ir prašymo teikti antrinę teisinę pagalbą šiuo klausimu nepateikė. Todėl pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovą suteikti jam antrinę teisinę pagalbą nurodytos bylos proceso atnaujinimui dėl VSDFV Kaišiadorių skyriaus direktoriaus pavaduotojos (pensijoms) R. B. suklastotos 2009-11-10 pažymos Nr. (53)26K-396 ir Finansų ir apskaitos skyriaus vedėjo pavaduotojos J. N. fiktyvaus įrašo Vykdomajame rašte Nr. 1-32/2001 faktų laikytinas išankstiniu ir atmestinas kaip nepagrįstas.

Bylos sustabdymo pagrindus numato Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau-ABTĮ) 98 straipsnis. Teismas sustabdo bylą tuomet, kai negalima nagrinėti tos bylos, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka (ABTĮ 98 str. 1 d. 3 p.). Nenustatytos aplinkybės, kurios turėtų esminę įtaką nagrinėjamoje byloje ir būtų pagrindas bylai stabdyti. Pareiškėjo įvardintos nusikalstamos veikos – dokumentų klastojimo faktą konstatavus įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, tai būtų vienas iš pagrindų procesui atnaujinti (CPK 366 str. 1 d. 3 p.) ir pareiškėjas galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus įstatymo nustatyta tvarka kreipdamasis dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo.

Aptartų aplinkybių ir bylos įrodymų viseto pagrindu teisėjų kolegija laiko, kad pareiškėjo reikalavimai nepagrįsti ir tenkinti skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo H. D. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Albina RimdeikaitėAlgis MarkevičiusJolanta Medvedevienė