- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-03-31
- Bylos Nr.
- 1-151-169/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-73-00700-2008-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Violeta Erlickienė
- Nukentėjusysis
- P. Ž.
- Kaltinamasis
- Ž. B.
- Kategorijos
- 1.2.26.2.1Viešosios tvarkos pažeidimas – nusikaltimas (BK 284 str. 1 d.)
- 2.3.6.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
Ž. B., gimęs (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, anksčiau neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, ir
E. L., gimęs (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, pagrindinio išsilavinimo, besimokantis (duomenys neskelbtini) 2 kurse, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, anksčiau neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ž. B. ir E. L. viešoje vietoje įžūliais ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, o būtent:
2008 m. lapkričio 23 d. apie 23.30 val. viešoje vietoje – kelyje (duomenys neskelbtini), veikdami kartu su asmenimis, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, savo įžūliais veiksmais, pasireiškusiais neleistinu, akivaizdžiai moralės požiūriu nepriimtinu, šokiruojančiu elgesiu, asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, vairuojant automobilį Opel Ascona, v/n (duomenys neskelbtini) juo taranavo L. Ž. vairuojamą automobilį VW Golf, v/n (duomenys neskelbtini) ko pasekoje pastarasis nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo nuo kelio, tuoj po to sustojus ir visiems išlipus iš automobilio, tęsdami savo vandališkus veiksmus, asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, medine lazda išdaužus automobilio VW Golf priekinį stiklą, du keleivio pusės priekinį ir galinį stiklus, galinį bagažinės stiklą bei vieną kartą lazda sudavus per koją kartu buvusiam P. Ž., kas nukentėjusiajam sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, E. L. medine lazda išdaužė du šoninius stiklus iš keleivio pusės ir priekinį automobilio žibintą, Ž. B. vandališkais veiksmais medine lazda išdaužė automobilio VW Golf priekinį dešinės pusės žibintą bei nulaužė keleivio pusėje veidrodėlį.
Kaltinamasis Ž. B. ikiteisminio tyrimo metu dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažinęs visiškai, teisiamojo posėdžio metu parodymus duoti atsisakė.
Kaltinamasis E. L. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog kaltinime nurodytu laiku ir vietoje su Ž. B. važiuodami S. vairuojamame automobilyje, vydamiesi priekyje važiuojantį L. Ž. automobilį, atsitrenkė į jį ir pastarajam automobiliui nuvažiavus į griovį, su Ž. B. ir kitais automobilyje važiavusiais asmenimis nuėję prie L. Ž. automobilio išsiaiškinti dėl šmeižto. Jis automobilyje buvusia medine lazda išdaužė L. Ž. automobilio priekinį žibintą ir du vairuotojo pusės durelių stiklus, o Ž. B. – veidrodėlį ir kažkurį tai stiklą. Mano, jog taip pasielgė dėl to, jog buvo neblaivus – išgėręs du butelius alaus.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamųjų Ž. B. ir E. L. kaltė yra visiškai įrodyta byloje surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais, o būtent:
- nukentėjusiojo P. Ž. parodymais, jog važiuodami brolio L. Ž. vairuojamu automobiliu, stabdymo metu nuslydo nuo kelio ir tada į juos trenkėsi iš paskos važiavęs automobilis. Iš atsitrenkusio automobilio išlipę kaltinamieji ir kiti asmenys ėmę daužyti brolio automobilį medine lazda, vienas iš jų trenkė jam lazda per kojas;
- liudytojo A. G. parodymais, jog su broliais Ž. ir V. A. važiuojant L. Ž. automobiliu į Pievėnus pajuto kelis smūgius į automobilio galą, dėl ko nuvažiavo nuo kelio į griovį. Iš į juos atsitrenkusio automobilio išlipę jaunuoliai lazda išdaužė automobilio stiklus ir žibintus;
- liudytojo V. A. parodymais, jog, jam su G. broliais Ž. važiuojant automobiliu į namus jų automobilį taranavo iš paskos važiavę draugai, dėl ko jų automobilis nuslydo nuo kelio. Iš taranavusio automobilio išlipę jaunuoliai, tarp kurių buvo ir kaltinamieji, atėjo prie jų automobilio ir lazdomis išdaužė automobilio langus, žibintus. Dėl tokio elgesio jis pasijutęs nejaukiai;
- 2008 m. lapkričio 24 d. L. Ž. protokolu – pareiškimu policijai (b. l. 14);
- 2008 m. lapkričio 26 d. apžiūros protokolu, iš kurio matyti, jog apžiūrint automobilį VW GOLF v/n (duomenys neskelbtini) stovintį L. Ž. sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), nustatyta, jog automobilio galinis bamperis ties viduriu sulenktas, nėra galinės lempos dešinėje pusėje, išmuštas bagažinės dangčio stiklas, ant bagažinės dangčio keturi įlenkimai – deformacijos, dešiniame šone esančių priekinių ir galinių durelių stiklai išmušti, dešiniųjų galinių durelių rėmo dešinėje pusėje įlenkimas, ties degalų įpylimo angos dangteliu kairėje pusėje sulenktas dešinysis galinis automobilio sparnas, priekinių dešinės pusės durelių rėme įlenkimas, durelių apatinėje dalyje nėra apdailos juostos, nulaužtas dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlis, išmušti abu priekiniai automobilio žibintai, kairėje pusėje išmušti priekinių ir galinių durelių bei priekinis stiklas, nulaužtas kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlis (b. l.17-36).
LR BK 284 straipsnio, galiojusio nusikalstamos veikos, padarytos 2008 m. lapkričio 23 d., metu (Lietuvos Respublikos 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo objektas yra viešoji tvarka. Viešąja tvarka laikoma padėtis ar veikimo būdas, atitinkantys visuomenės reikalavimus, atsirandantys dėl įvairių socialinių normų įtakos, turintys tikslą užtikrinti žmonių suderintus ir jiems naudingus tarpusavio santykius.
Išoriniai nusikalstamos veikos požymiai, kvalifikuojantys viešosios tvarkos pažeidimą nusikaltimu, yra įžūlus elgesys, vandališki veiksmai bei tokia veika sukelti padariniai – visuomenės viešosios rimties ir tvarkos sutrikdymas. Įžūlus elgesys, vandališki veiksmai bei viešosios tvarkos sutrikdymas yra vertinamieji požymiai, kurių turinys atskleidžiamas teismui įvertinus visas nusikalstamos veikos aplinkybes. Teismų praktika pripažįsta, jog įžūlus elgesys yra tais atvejais kai pavartojamas fizinis smurtas, vandališki veiksmai - kai sunaikinamas, sugadinamas turtas. Visuomenės tvarkos ir rimties sutrikdymu pripažįstami tokie atvejai kai sutrinka įmonės, įstaigos, organizacijos įprastinis darbo, veiklos ritmas, viešosios vietos rimtis ir tvarka, t.y. atsiranda padariniai, numatyti įstatymo dispozicijoje (2K-34/2008, 2K-180/2008, 2K-311/2009).
Bylos duomenys - nukentėjusiojo P. Ž. ir liudytojų A. G. bei V. A. parodymai - patvirtina, kad Ž. B. ir E. L. vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai – medine lazda išdaužė L. Ž. automobilio stiklus, žibintus, nulaužė galinio vaizdo veidrodėlius ir jį apgadino. Šiais veiksmais buvo apgadintas automobilis, padaryta turtinė žala. Vandališki kaltinamųjų veiksmai (automobilio apgadinimas, kai jį daužė medine lazda) patvirtina juos veikus dėl chuliganiškų paskatų ir tiesiogine tyčia, t. y. kaltinamieji suvokė savo veiksmus ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo metu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (LAT nutartis Nr. 2K-796/2007). Minėti Ž. B. ir E. L. veiksmai buvo įvykdyti viešoje vietoje – kelyje, kur nuolat būna nemažai žmonių, matant kitiems asmenims, todėl teismas sprendžia, kad tokiais veiksmais kaltinamieji sutrikdė visuomenės tvarką. Nors E. L. teigė, jog tokio jo elgesio paskatos buvo asmeniniai nesutarimai, bet smurtaudamas jis suprato, kad daro tai viešojoje vietoje, numatė, kad šiais veiksmais bus ne tik padaryta žala nukentėjusiajam, bet ir pademonstruota nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, įvykio liudininkai patirs neigiamų išgyvenimų, sutriks įprasta viešoji tvarka.
Tokiu būdu, įvertinus byloje surinktus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teismui nekyla jokių abejonių dėl Ž. B. ir E. L. kaltės padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, t. y. pažeidus viešąją tvarką – ir todėl jie baustini už šio nusikaltimo padarymą.
BPK 255 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pagrindinė nuostata, apibrėžianti bylos nagrinėjimo teisme ribas, - byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Ši imperatyvi nuostata teismų praktikoje suprantama kaip draudimas teismui išnagrinėti bylą ir priimti nuosprendį dėl tų asmenų, kurie nėra kaltinamieji, ar pripažinti juos kaltais dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių jie neperduoti teismui. Be to, pažymėtina, jog nuosprendyje negali būti formuluočių, kuriomis konstatuojama kitų asmenų, išskyrus jau nuteistų ar atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltė padarius nusikalstamas veikas. Dėl paminėtų motyvų iš kaltinimo šalintinos formuluotės, kuriomis konstatuota P. P. ir N. S., kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, kaltė padarius nusikalstamas veikas.
Kaltinamojo Ž. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Skirdamas kaltinamajam Ž. B. bausmę, siekdamas tinkamai pritaikyti įstatymą konkrečiam atvejui, kad paskirtoji bausmė būtų teisinga ir kad būtų pasiekti įstatyme numatyti bausmės tikslai, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir nusikalstamos veikos stadiją (nesunkus nusikaltimas), į kaltės formą (tiesioginė tyčia) ir rūšį, įstatymo ginamas vertybes, į kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytos žalos dydį ir mastą, nusikaltimo tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, žalingų pasekmių turinį ir sunkumą, taipogi kaltinamojo asmenybę: anksčiau neteistas bei nebaustas administracine tvarka, dirba.
Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Įvertinus visas bylos aplinkybes, susijusias su padaryta veika ir su kaltinamojo asmenybe, teismas sprendžia, jog Ž. B. padarytas nusikaltimas yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos, todėl darytina išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti jam paskyrus švelnesnę iš BK 284 straipsnio 1 dalies numatytų alternatyvių bausmių – baudą, jos dydį nustatant mažesnį už BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytą šios bausmės vidurkį (BK 54, 55, 58 ir 61 straipsniai).
Išaiškintina kaltinamajam Ž. B., kad jis privalo sumokėti baudą į valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank“ (banko kodas 73000, įmokos kodas 6801) per keturis mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir pateikti teismo raštinės tarnautojui banko kvitą. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaujantis BK 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu.
Kaltinamojo E. L. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei tai, kad jis savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Skirdamas kaltinamajam E. L. bausmę, siekdamas tinkamai pritaikyti įstatymą konkrečiam atvejui, kad paskirtoji bausmė būtų teisinga ir kad būtų pasiekti įstatyme numatyti bausmės tikslai, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir nusikalstamos veikos stadiją (nesunkus nusikaltimas), į kaltės formą (tiesioginė tyčia) ir rūšį, įstatymo ginamas vertybes, į kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytos žalos dydį ir mastą, nusikaltimo tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, žalingų pasekmių turinį ir sunkumą, taipogi kaltinamojo asmenybę: anksčiau neteistas bei nebaustas administracine tvarka, nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis, mokosi, charakterizuojamas teigiamai.
Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Įvertinus visas bylos aplinkybes, susijusias su padaryta veika ir su kaltinamojo asmenybe, teismas sprendžia, jog E. L. padarytas nusikaltimas yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos, todėl darytina išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti jam paskyrus švelnesnę iš BK 284 straipsnio 1 dalies numatytų alternatyvių bausmių - viešuosius darbus, jų terminą nustatant mažesnį už BK 46 straipsnio 2 dalyje numatytą šios bausmės vidurkį (BK 54, 55, 58 ir 61 straipsniai).
Išaiškintina kaltinamajam E. L., jog jeigu jis dėl objektyvių priežasčių negalės atlikti jam paskirtų viešųjų dabų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu jis dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbs paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol asmuo išdirbs paskirtas valandas. Jeigu jis vengs atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių, o jeigu ir po įspėjimo vengs atlikti viešųjų darbų bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba areštu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ž. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir paskirti 10 MGL (BBD) – 1.300,00 (vieno tūkstančio trijų šimtų) litų dydžio baudą.
Išaiškinti Ž. B., kad jis privalo sumokėti baudą į valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank“ (banko kodas 73000, įmokos kodas 6801) per keturis mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir pateikti teismo raštinės tarnautojui banko kvitą. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.
Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaujantis BK 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais.
Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu.
E. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir paskirti viešuosius darbus trims mėnesiams, įpareigojant per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.
Išaiškinti E. L., jog jeigu jis dėl objektyvių priežasčių negalės atlikti jam paskirtų viešųjų dabų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu jis dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbs paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol asmuo išdirbs paskirtas valandas. Jeigu jis vengs atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių, o jeigu ir po įspėjimo vengs atlikti viešųjų darbų bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba areštu.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.