- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-26
- Bylos Nr.
- ATP-218-200/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-04-3-00552-2012-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Angelė Ikasalienė
- Pažeidėjas
- G. K.
- Kategorijos
- 39.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Angelė Ikasalienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo G. K. (K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutarties, kuria patenkintas G. V. skundas, panaikintas Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus 2012-07-16 nutarimas Nr. 10NT-1809833-12 ir byla grąžinta Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybai papildomam tyrimui atlikti,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba 2012-07-16 priėmė nutarimą, kuriuo, remiantis Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 d. 2 p., nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną dėl 2012-06-16, apie 12.59 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), įvykusio eismo įvykio, kurio metu G. K. (K.) vairuojamas automobilis Mitsubishi Colt, v/n (duomenys neskelbtini) partrenkė į kelio važiuojamąją dalį išbėgusią pėsčiąją J. V., gim. 2005 m.
Šalies argumentai
Nepilnametės nukentėjusiosios J. V. įstatyminė atstovė – G. V., nesutikdama su minėtu nutarimu, kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2012-07-16 nutarimą ir grąžinti bylą papildomo tyrimo atlikimui. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 26 d. nutartimi skundą patenkino, panaikino Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus 2012-07-16 nutarimą Nr. 10NT-1809833-12 ir bylą grąžino Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybai papildomam tyrimui atlikti, įpareigodamas atlikti autotechninę ekspertizę, J. V., gim. , (duomenys neskelbtini), medicininę ekspertizę, apklausti liudytojomis eismo įvykį mačiusias D. V. bei kaimynę, kurios duomenis tyrimą atliekantiems pareigūnams įpareigota pateikti G. V., esant reikalui, atlikti kitus tyrimo veiksmus.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas G. K. (K.) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus 2012-07-16 nutarimą. Nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, mano, kad ji nepagrįsta, nes Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdyba vadovavosi įvykio tyrimo metu surinktais įrodymais. Anot apelianto, pareigūnai, atlikę eismo įvykio tyrimą, visapusiškai, pilnai ir objektyviai išaiškino bylos aplinkybes, pagrįstai konstatavo, kad J. V. įbėgdama į kelio važiuojamąją dalį ir bėgdama į kitą važiuojamosios kelio dalies pusę, savo veiksmais pažeidė KET 49, 51, 55.4 p. reikalavimus. Eismo įvykio kilimo kaltininke įvardinta J. V., kuriai nesulaukus įstatyme numatyto 16 metų amžiaus, administracinio teisės pažeidimo byla buvo nutraukta vadovaujantis ATPK 250 str. 1 d. 2 p. Apeliantas nurodo, kad pareigūnų atliktas tyrimas objektyviai konstatavo būtinus pažeidimo sudėties elementus, teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes.
Dėl papildomo tyrimo paskiriant atlikti autoįvykio autotechninę ekspertizę ir medicininę ekspertizę apeliantas nurodo, kad autoįvykio kilimo mechanizmas nustatytas remiantis byloje surinktais duomenimis ir padaryta kategoriška išvada, kad J. V., įbėgdama į kelio važiuojamąją dalį ir bėgdama į kitą važiuojamosios kelio dalies pusę, savo veiksmais pažeidė KET 49, 51, 55.4 p. reikalavimus. Tėvų be priežiūros palikti tokio amžiaus mažamečiai vaikai negali ir nemoka tinkamai vertinti situacijos kelyje, įvertinti atstumą iki važiuojančios transporto priemonės, kaip saugiai kirsti kelio važiuojamąją dalį ir pan. Todėl, anot apelianto, teismo suformuoti klausimai yra jau žinomų ir ištirtų aplinkybių kartojimas. Tokie klausimai yra pertekliniai, nes į minėtus klausimus atsakymus galima rasti remiantis kitais įrodymais, byloje yra specialisto išvada dėl kūno sužalojimo, kuri atlikta teismo medicinos eksperto ir kuri nėra nuginčyta.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, kad įstatyminės atstovės G. V. skunde dėstoma pozicija remiasi prielaidomis, nėra faktinių aplinkybių bei pagrįstos teisinės pozicijos. Atstovė siekia pakreipti situaciją jai naudinga linkme, nes suvokia, kad už teisines pasekmes atsakomybės gali neišvengti ir pati. Anot apelianto, šioje situacijoje atstovė piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, siekiant asmeninės galimos finansinės naudos.
Dėl tariamai įvykį mačiusių liudytojų D. V. ir jos kaimynės apklausos, pasak apelianto, kai tokie liudytojai yra žinomi, tai fiksuojama pirminiuose procesiniuose dokumentuose, šie liudytojai kaip nesusiję su autoįvykiu nebuvo fiksuoti. Be to, nurodytus liudytojus galima buvo apklausti pirmosios instancijos teisme. Minėti liudytojai yra suinteresuoti asmenys, nes yra artimi giminaičiai ir kitaip artimai susiję asmenys. Apklausiant tokius liudytojus, galima sulaukti melagingo liudijimo dėl išdėstytų aplinkybių. Apeliantas nurodo, kad byloje yra pakankamai objektyvių, nuoseklių nesuinteresuotų liudytojų paaiškinimų ir kitų duomenų.
Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta, neobjektyvi ir neteisėta, byla išspręsta ne pagal ATPK 248, 256, 257 str. reikalavimus. Teismas savo sprendimu siekia šalutinių tikslų. Bylos esmė atskleista kelių policijos pareigūnų.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
ATPK 284 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.). ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdyba, nagrinėdama bylą, neišsiaiškino visų reikšmingų faktų, neištyrė visų galimų įrodymų ir įvykio versijų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai grąžino bylą Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybai papildomam tyrimui atlikti, įpareigodamas atlikti autotechninę ekspertizę, J. V., gim. , (duomenys neskelbtini), medicininę ekspertizę, apklausti liudytojomis eismo įvykį mačiusias D. V. bei kaimynę, kurios duomenis tyrimą atliekantiems pareigūnams įpareigota pateikti G. V., esant reikalui, atlikti kitus tyrimo veiksmus. Iš bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjamu atveju yra neaiškumų ir prieštaravimų dėl 2012-06-16, apie 12.59 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), įvykusio eismo įvykio, kurio metu G. K. (K.) vairuojamas automobilis Mitsubishi Colt, v/n (duomenys neskelbtini) partrenkė į kelio važiuojamąją dalį išbėgusią pėsčiąją J. V., gim. (duomenys neskelbtini), t. y. keliamos dvi priešingos versijos dėl eismo įvykio kaltininko. Taip pat bylos nagrinėjimo metu iškilo neaiškumų dėl J. V. sužalojimų masto. Atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdyba nesiėmė visų galimų veiksmų kilusiems neaiškumams ir prieštaravimams panaikinti. Šioje administracinėje byloje esminę reikšmę įgauna visapusiškas bylai reikšmingų įrodymų surinkimas ir prieštaravimų tarp jų pašalinimas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog byloje turi būti imamasi priemonių kilusioms abejonėms išsklaidyti, t. y. kyla būtinybė rinkti papildomus įrodymus ir spręsti klausimą dėl atitinkamų ekspertizių atlikimo ar specialisto pasitelkimo, kas leistų nustatyti eismo įvykio kaltininką bei J. V. sužalojimų mastą. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas atliekant eismo įvykio tyrimą buvo apklaustas automobilį vairavęs G. K., G. V. bei liudytoja J. S., važiavusi G. K. iš paskos, tačiau kiti eismo įvykį matę liudytojai apklausti nebuvo. Todėl siekiant kuo išsamiau ištirti visas bylos aplinkybes bei paneigti kilusias abejones dėl tyrimo šališkumo, turi būti apklaustos liudytojomis nukentėjusios mergaitės močiutė D. V. bei kaimynė, mačiusi įvykį, jas įspėjant dėl atsakomybės už melagingų parodymų teikimą.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą dėl 2012-06-16, apie 12.59 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), įvykusio eismo įvykio, kurio metu G. K. (K.) vairuojamas automobilis Mitsubishi Colt, v/n (duomenys neskelbtini) partrenkė į kelio važiuojamąją dalį išbėgusią pėsčiąją J. V., gim. (duomenys neskelbtini), Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdyboje nebuvo tinkamai išaiškinta ir atskleista bylos esmė, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai nebuvo išaiškintos bei įvertintos visos reikšmingos bylai aplinkybės, todėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, kuria patenkintas G. V. skundas, panaikintas Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus 2012-07-16 nutarimas Nr. 10NT-1809833-12 ir byla grąžinta Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybai papildomam tyrimui atlikti, yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartį palikti nepakeistą ir G. K. (K.) apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.