Kauno apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Evaldas Gražys (Proceso Nr. 1-55-1-00301-2011-0) Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.26.2.; 2.4.6.3.1.; 2.4.6.3.2.; 2.4.6.3.3.;

2012 m. spalio 1 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Evaldo Gražio, teisėjų Jurgio Kiškio, Romualdo Lincevičiaus, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorei Romualdai Pocienei, nuteistajam R. A., gynėjui advokatui Antanui Skomantui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. A. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 26 d. nuosprendžio, kuriuo

R. A. nuteistas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. paskirtoji bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2011-09-23 nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė skirta – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Byla dalyje dėl civilinio ieškinio nutraukta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. A. pagal BK 180 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad padarė plėšimą, panaudodamas specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą: 2011 m. birželio 25 d. apie 23 val. (duomenys neskelbtini), papurškęs dujų į veidą V. K., jį pargriovęs ant žemės ir atsisėdęs ant jo, panaudodamas elektrošoką, pagrobė A. K. priklausančius daiktus – mobilaus ryšio telefoną „NOKIA EXPRESS MUSIC“ su SIM kortele „Ežys“ bendros 315 Lt vertės, pakelį kramtomosios gumos „Orbit“ 1,50 Lt vertės, bei motorolerį „DELTA“ 300 Lt vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. K. bendrą 616,50 Lt turtinę žalą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. A. apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, nuteisdamas jį pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, nes byloje nenustatyta jokių objektyvių duomenų, kad jis, pavartodamas fizinį smurtą, turėjo tyčią pagrobti nukentėjusiojo V. K. turtą, o jo atlikti veiksmai atitinka BK 284 str. numatytos nusikalstamos veikos požymius.

Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. O pagal šio straipsnio 2 dalį numatyta atsakomybė tam, kas apiplėšė įsibrovęs į patalpą arba panaudojęs nešaunamąjį ginklą, peilį ar kitą specialiai žmogui žaloti pritaikytą daiktą. Plėšimas yra tyčinė nusikalstama veika, padaroma tik tiesiogine tyčia. Grobdamas svetimą turtą plėšimo būdu, kaltininkas suvokia, kad jį pagrobia dėl pavartoto smurto (ar dėl grasinimo jį pavartoti) palaužęs nukentėjusiojo valią ar atėmęs galimybę pasipriešinti, numato nusikalstamos veikos padarinius ir jų nori. Sprendžiant ar buvo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 180 str., būtina nustatyti tiek vidinius (subjektyvius) veikos požymius, t. y. kokio tikslo siekė, kokie buvo tokio elgesio motyvai, tiek ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir panašiai.

Kaip matyti iš šioje byloje ištirtų įrodymų, apeliantas, kartu su A. L., T. K. ir A. D., būdami neblaivūs, automobiliu nuvyko pas savo buvusią draugę L. G. išsiaiškinti kilusių nesutarimų tarp buvusios draugės – L. G. ir dabartinės draugės – A. L.. T. K. ir A. D. nuėjo pas L. G. jos pakvieti, o apeliantas kartu su A. L. liko laukti automobilyje, kuris stovėjo netoliese (šias aplinkybes patvirtino visi paminėti asmenys). Taigi tiek apelianto, tiek su juo atvykusių asmenų pirminis tikslas buvo išsiaiškinti tarpusavio santykius su L. G.. Kad toks buvo atvykusiųjų tikslas patvirtino ir ši liudytoja, ir jos mama L. G.. Tačiau tarp liudytojų T. K. ir A. D. iš vienos pusės bei L. G. (ir jos vyro) iš kitos pusės įvyko konfliktas, kurio metu kilo triukšmas, prasidėjo šūkavimai, grasinimai. Būtent dėl to L. G. ir iškvietė policijos pareigūnus. Visą šį konfliktą bei triukšmą, sklindantį iš liudytojos L. G. gyvenamos vietos, girdėjo ir nuteistasis R. A.. Todėl pagrindas manyti, jog kita konflikto pusė (L. G. ir jos šeima) gali kviestis pagalbos, apeliantui buvo. Būtent tuo metu nuo konflikto pusės, pro tą vietą kur buvo likęs nuteistasis R. A., motoroleriu kaip tik važiavo nukentėjusysis V. K.. Todėl suprantamas bei įtikinamas yra apelianto aiškinimas, kad jis užpuolė nukentėjusįjį ne siekdamas užvaldyti jo turtą, o galvodamas, kad jis vyksta iškviesti pagalbos bei norėdamas sukliudyti jam iškviesti šią pagalbą (klaidingai manydamas, kad V. K. vyksta jos pakviesti). Be to, baudžiamojoje byloje nėra jokių tokį apelianto tvirtinimą ir šį tvirtinimą atitinkančius jo veiksmus paneigiančių duomenų. Atvirkščiai, kad konflikto pobūdis buvo pasiekęs tokį pavojingumo lygį, jog L. G. ir jos artimiesiems pagalba buvo reikalinga, matyti ir iš šios liudytojos parodymų – ji nurodė iškvietusi policiją kadangi atvykę jaunuoliai grasino jos šeimai. Be abejonės, nustatant nusikalstamo sumanymo turinį, negalima apsiriboti pirmine jo forma, o reikia aiškintis šio turinio dinamiką visos nusikalstamos veikos darymo metu. Pažymėtina, kad tiek pats apeliantas, tiek ir nukentėjusysis V. K. tolesnes šio įvykio aplinkybes aiškina iš esmės vienodai. Jie nurodo, kad R. A. pribėgęs papurškė nukentėjusiajam į veidą dujų, jį pargriovė ir dar panaudojo elektrošoką. Tuomet pareikalavo atiduoti mobiliojo ryšio telefoną ir V. K. šį telefoną, ištraukęs iš kišenės, apeliantui padavė. Paėmęs telefoną R. A. liepė jam gulėti ir nesikelti, o motorolerį nustūmė į netoliese esančius krūmus. Ypatingai kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog nukentėjusysis patvirtino R. A. aiškinimą, kad jis, paimdamas telefoną ir motorolerį, iš karto pasakė nukentėjusiajam V. K. ir vietą, kur šiuos daiktus jis galės rasti. Kaip matyti iš nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo (b.l. 13-17), jo paaiškinimo bylos nagrinėjimo teisme metu, motoroleris buvo rastas krūmuose maždaug už 50-100 metrų nuo jo užpuolimo vietos. Net ir pats nukentėjusysis matė, kaip apeliantas į tuos krūmus nustūmė motorolerį. Toks R. A. elgesys, kai jis, paimdamas motorolerį, ne tik pasako nukentėjusiajam kur šį motorolerį jis galės rasti, bet ir V. K. matant jį nustumia į šalia esančius krūmus, tikrai nerodo, kad apelianto tikslas buvo šį motorolerį užvaldyti. Taigi nėra jokių patvirtinančių duomenų, kad R. A. pradinis sumanymas paimant motorolerį sukliudyti iškviesti pagalbos, jo daromos veikos metu pakito ir transformavosi į plėšimą.

Be to, kaip matyti iš nukentėjusiojo V. K. parodymų, nuteistasis be paimtos susisiekimo priemonės, jo pareikalavo atiduoti taip pat ir mobiliojo ryšio telefoną (tai yra irgi tik daiktą, kurį naudojant galima iškviesti pagalbą). Atkreiptinas dėmesys, kad R. A. nereikalavo atiduoti kitus vertingus daiktus, kuriuos nukentėjusysis galėjo turėti (pinigus, laikrodį ir panašiai), tuo tikslu nukentėjusiojo neapieškojo, kišenių nekraustė, jų turinio netikrino. Tokie apelianto veiksmai irgi tik patvirtina jo nurodomą daiktų paėmimo tikslą.

Vien tai, kad mobiliojo ryšio telefono V. K. šalia motorolerio nerado, dar neįrodo, kad apeliantas norėjo šį telefoną pagrobti. R. A. paaiškino, kad jam pargriovus nukentėjusįjį ir paėmus iš V. K. telefoną, atbėgo jo draugai, pasirodė policijos automobilis, todėl jis greitai nustūmė į krūmus motorolerį, įsėdo paskui draugus į automobilį ir visi nuvažiavo, o mobiliojo ryšio telefoną išmetė važiuodamas. Ši apelianto versija nepaneigta, atvirkščiai, ją patvirtina ir jau aptartas nuteistojo elgesys bei pati įvykio situacija – pasirodo policijos pareigūnų automobilis, o R. A. ir jo draugai, siekdami pabėgti ir taip išvengti sulaikymo, nuo pareigūnų sprunka automobiliu. Tokia susiklosčiusi situacija, jos metu kilęs išgąstis, stresas, iš tiesų galėjo sukliudyti apeliantui padėti į nurodytą vietą mobiliojo ryšio telefoną – nes svarbiausia jam tapo pabėgti nuo policijos pareigūnų. O kad įvykio situacija buvo būtent tokia patvirtina ir nukentėjusysis V. K., ir liudytojai policijos pareigūnai A. D. bei V. K..

Nukentėjusysis V. K. taip pat pasigedo ir kramtomosios gumos „Orbit“ pakelio. Nuteistasis viso bylos tyrimo ir jos nagrinėjimo teisme metu tvirtino ne tik neėmęs šio pakelio, bet ir apskritai jo nematęs. Nukentėjusysis taip pat nepatvirtino, kad apeliantas tą pakelį gumos paėmė, jis tik paaiškino, kad po užpuolimo pasigedo kramtomosios gumos „Orbit“ pakelio. Be to, kaip nurodė nukentėjusysis, kramtomosios gumos pakelis buvo toje pačioje kišenėje, kurioje buvo ir mobiliojo ryšio telefonas, o bandydamas ištraukti iš kišenės telefoną, jis išplėšė ir visą kišenę. Todėl visiškai tikėtina, kad pakelis kramtomosios gumos, laikytas kartu su telefonu, tiesiog iškrito kišenę išplėšus, o kadangi buvo tamsus paros metas (apie 23 val.) tai V. K. iškritusio pakelio galėjo ir nepastebėti.

Iš viso to, kas išdėstyta kolegija daro išvadą, jog tiek smurtas V. K. atžvilgiu buvo pavartotas, tiek ir po to sekęs nukentėjusiojo daiktų paėmimas buvo atliktas ne tikslu šiuos daiktus pagrobti (užvaldyti), tai yra kurį laiką turėti šiuos daiktus savo žinioje, jais naudotis, disponuoti, ar netgi turint tikslą tik jais trumpai pasinaudoti, o tokiais veiksmais siekiant sukliudyti nukentėjusiajam iškviesti pagalbą, kadangi, kaip jau minėta, nuteistasis R. A. klaidingai manė, kad V. K. taip tik ir važiuoja kviesti pagalbos. Be to, paprastai plėšimo motyvai būna savanaudiški – nusikalstamas paties kaltininko ar trečiųjų asmenų praturtėjimas, o šiuo atveju savanaudiškumas nenustatytas.

Todėl kolegija, įvertinusi byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, daro išvadą, kad apelianto R. A. padaryti veiksmai negali būti vertinami kaip svetimo turto užvaldymas panaudojant specialiai žmogui žaloti pritaikytą daiktą pagal BK 180 str. 2 d. Varėnos raj. apylinkės teismas, pripažindamas R. A. kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 2 d., padarė neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių išvadas, nepatvirtintas teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, ir dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą bei neteisingai paskyrė bausmę (BPK 328 str. 1 p., 2 p., 3 p.).

Tokioje situacijoje ir tokiais savo veiksmais, kai siekdamas užkirsti kelią pasikviesti pagalbą, apeliantas nukentėjusiajam į veidą papurškia dujų bei jo atžvilgiu panaudoja elektrošoką, atima (ir netoliese palieka ar išmeta) V. K. motorolerį bei mobiliojo ryšio telefoną, R. A. elgėsi chuliganiškai, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį, kadangi dėl tokių įžūlių jo veiksmų nukentėjusysis pasijuto pažemintas, šokiruotas, patyrė neigiamas emocijas, skausmą ir išgąstį. Visa tai buvo padaryta viešoje vietoje – kelyje. Nėra abejonių, kad nuteistasis R. A. suvokė pavojingą tokių savo veiksmų pobūdį, jų neteisėtumą, numatė, kad savo veiksmais bus sutrikdyta visuomenės rimtis ir šių padarinių norėjo (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Kolegija konstatuoja, kad tokie nuteistojo veiksmai visiškai atitinka BK 284 straipsnio 1 dalies dispoziciją, todėl jie turi būti perkvalifikuoti iš BK 180 str. 2 d. į BK 284 str. 1 d.

Perkvalifikavus R. A. nusikalstamą veiką pagal BK 284 str. 1 d., iš naujo sprendžiamas bausmės skyrimo klausimas. Pirmosios instancijos teismas teisingai pripažino R. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis atlygino padarytą žalą, o atsakomybę sunkinančia – kad nusikalstamą veiką padarė girtas, kas turėjo įtakos šios veikos padarymui. Apeliacijos instancijos teismas atsakomybę lengvinančia aplinkybe taip pat pripažįsta ir tai, kad R. A. kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, kadangi tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme jis pripažino atlikęs veiksmus, kuriuos buvus konstatavo apeliacinės instancijos teismas ir dėl jų gailėjosi, nukentėjusiojo atsiprašė.

R. A. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Jis šią veiką padarė 2011-06-25, tai yra prieš priimant 2011-09-23 teismo nuosprendį, dėl ko yra laikomas neteistu. Pagal BK 55 str. nuostatas asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Tačiau apeliantas yra daug kartų baustas įvairiomis nuobaudomis už administracinės teisės pažeidimus, tame tarpe ir sunkius – transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, vairavimą, kai atimta teisė vairuoti (be to, šį pažeidimą padarė 2011-06-30, tai yra praėjus tik penkioms dienoms po nusikalstamos veikos padarymo), nuteistas už suklastoto vairuotojo pažymėjimo panaudojimą (BK 300 str. 2 d.). Šios aplinkybės rodo, kad švelnesnės poveikio priemonės nepadeda pasiekti reikiamų tikslų, tai yra, kad R. A. nepažeidinėtų įstatymų, laikytųsi visuomenėje priimtų elgesio taisyklių. Be to, nusikaltimo pavojingumą didina ir tai, kad jį darydamas apeliantas panaudojo elektrošoką, papurškė dujų. Dėl to, apeliantui už nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 str. 1 d., padarymą skiriama laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis, įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, nustatytinas artimas bausmės vidurkiui. Paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 ir 9 dalimis, subendrintina su 2011-09-23 teismo nuosprendžiu paskirta bausme. Tačiau atsižvelgiant jog R. A. teisiamas pirmą kartą, savo darbo vietose charakterizuojamas teigiamai (b.l. 114, 76), turi mažametį vaiką (b.l. 115), kad paskutiniais metais jokių apelianto padarytų teisės pažeidimų nėra užfiksuota (apie tai nei baudžiamojoje byloje, nei teismų informacinėje sistemoje LITEKO duomenų nėra), kolegija laiko, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog skundo autoriaus atžvilgiu bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo, o atidėjus bausmės vykdymą ir paskiriant poveikio priemonę ir nustatant atitinkamas pareigas (BK 75 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 2 p., 328 str. 1 p. 2 p. 3 p., 330 str., 331 str.

nusprendžia:

apelianto R. A. skundą tenkinti.

Varėnos rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 26 d. nuosprendį pakeisti:

R. A. padarytą nusikalstamą veiką iš BK 180 str. 2 d. perkvalifikuoti į BK 284 str. 1 d. ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. paskirtą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su 2011 m. rugsėjo 23 d. Šalčininkų raj. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 3 str. 3 d., 75 str. 1, 2 ir 3 dalimis (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams įpareigojant nuteistąjį iki 2013-02-28 atlikti 100 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose (BK 70 str.) bei organizacijose ir visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.