- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-02-08
- Bylos Nr.
- eI-603-643/2018
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Margarita Stambrauskaitė
- Pareiškėjas
- R. Š.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento
- Advokatai
- Rokas Rudzinskas
- Kategorijos
- 20.2.3.1Turtinė žala
dalyvaujant pareiškėjui R. Š. (R. Š.), jo atstovui advokatui Rokui Rudzinskui bei atsakovo atstovams A. Ž. ir A. M.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. Š. (R. Š.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento, dėl turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas R. Š. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (1 t., b. el. 1–8), prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir RAAD), 1 987,50 Eur turtinei žalai atlyginti bei bylinėjimosi išlaidas.
Skunde nurodė, kad RAAD skyriaus vedėjas A. M. 2016 m. rugpjūčio 18 d. pareiškėjui surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. AM-VILP-69163640-16 (toliau – ir Protokolas) pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 85 straipsnio 4 dalį už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d. atvežė V. M. dviejų neteisėtai sumedžiotų vilkų galvas, suvyniotas į polietileninius maišus ir paprašė jas pasaugoti šaldiklyje. Pareiškėjas nuo pačios pirmos Protokolo surašymo dienos nepripažino padaręs RAAD pareigūno jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo. Šalčininkų rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, administracinio teisės pažeidimo bylą pareiškėjo atžvilgiu nutraukė. 2017 m. vasario 20 d. RAAD pateikė apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui, kuriuo prašė panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. balandžio 14 d. priėmė neskundžiamą nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-254-256/2017, kuria nutarė RAAD apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutarimą palikti nepakeistą. Pareiškėjas viso administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo proceso metu naudojosi teisine advokato pagalba. Viso proceso metu dėl atsakovo neteisėtų veiksmų – be pagrindo, pažeidžiant ATPK 7 straipsnyje bei 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus imperatyvius reikalavimus, nesant veikoje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, surašius Protokolą bei pateikus akivaizdžiai nepagrįstą apeliacinį skundą – pareiškėjas patyrė turtinę žalą, t. y. 1 987,5 Eur dydžio atstovavimo išlaidas.
Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas pateikė atsiliepimą į skundą (1 t., b. el. 46–49), kuriame nurodė, kad su skundu nesutinka, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime nurodė, jog pareigūnai, gavę informacijos apie daromą nusižengimą, teisės aktų nustatyta tvarka privalo atitinkamai reaguoti į galimai daromą ar padarytą nusižengimą, ištirti aplinkybes ir įvertinti galimai neteisėtus veiksmus bei užkardyti naujus nusižengimus. Vilniaus RAAD pareigūnai, 2016 m. rugpjūčio 18 d. surašydami administracinio teisės pažeidimo protokolą rėmėsi asmens pranešimu ir liudytojų parodymais. Nutarimui priimti visa bylos medžiaga buvo teisės aktų nustatyta tvarka pateikta Šalčininkų rajono apylinkės teismui. Nagrinėtos administracinio teisės pažeidimo bylos atveju Vilniaus RAAD, kaip viešojo administravimo subjektas, gavęs pranešimą apie galimai įvykusį administracinį teisės pažeidimą, privalėjo pradėti vykdyti tyrimą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo. Atsižvelgiant į aplinkybes, t. y. pranešimą apie administracinį teisės pažeidimą, liudytojų parodymus, pagrindo nepradėti administracinio teisės pažeidimo tyrimo procedūros nebuvo. Ištyrus bylos aplinkybes, buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuris perduotas nagrinėti (ir nutarimą priimti) teismui. Tai, jog Vilniaus RAAD pateikė apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 30 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.3.-2-371/2017 Vilniaus apygardos teismui dar nereiškia, jog buvo atlikti neteisėti veiksmai, atvirkščiai, Vilniaus RAAD siekė ginti viešąjį interesą teismine tvarka. Administracinio teisės pažeidimo byloje neteisėtų Vilniaus RAAD veiksmų konstatuota nebuvo. Veiksmai nebuvo vertinti nei žinybine tvarka (pvz., tarnybinis patikrinimas), nei teismine tvarka. Vilniaus RAAD teigimu, nėra įrodymų, kad atstovavimo išlaidos buvo pagrįstos ir būtinos.
Teismo posėdyje atsakovo atstovai palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad RAAD 2016 m. rugpjūčio 18 d. surašė Administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. AM-VILP-69163640-16, kuriame nurodyta, jog laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d. pareiškėjas atvežė V. M., gyvenančiam (duomenys neskelbtini) dviejų neteisėtai sumedžiotų vilkų galvas, suvyniotas į polietileninius maišus, ir paprašė jas pasaugoti šaldiklyje, paaiškinęs, kad tai yra mėsa, o jo šaldytuve vietos nėra, ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 patvirtintų „Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 58.1.2 punkto nuostatas. Atsakomybė už šį pažeidimą numatyta ATPK 85 straipsnio 4 dalyje (1 t., b. el. 9–10).
Žemesnės instancijos teismas
Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2017 m. sausio 30 d. nutarimu administracinėje byloje Nr. A2.3.-2-371/2017 pareiškėjo atžvilgiu pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 85 straipsnio 4 dalies teiseną nutraukė, nurodydamas, kad nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (1 t., b. el. 18–29).
2017 m. vasario 20 d. RAAD Vilniaus apygardos teismui pateikė apeliacinį skundą dėl 2017 m. sausio 30 d. Šalčininkų apylinkės teismo nutarimo (1 t., b. el. 32–35).
2017 m. balandžio 14 d. Vilniaus apygardos teismas priėmė nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-254-256/2017, kuria atmetė RAAD apeliacinį skundą ir Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 30 d. nutarimą paliko nepakeistą (1 t. b. el. 36–37).
2017 m. birželio 27 d. pareiškėjas RAAD pateikė prašymą atlyginti 1 987,5 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias jis patyrė bylą nagrinėjant Šalčininkų rajono apylinkės ir Vilniaus apygardos teismuose (1 t., b. el. 12–14).
2017 m. liepos 24 d. RAAD raštu Nr. (38-20)-VR-1.7-5505 „Dėl prašymo sumokėti patirtas bylinėjimosi išlaidas“ atsisakė tenkinti pareiškėjo 2017 m. birželio 27 d. prašymą (1 t., b. el. 30–31).
Dėl turtinės žalos
Turtinę žalą pareiškėjas grindžia bylinėjimosi išlaidomis, patirtomis nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Šalčininkų rajono apylinkės ir Vilniaus apygardos teismuose, kuriuose buvo nuspręsta administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 85 straipsnio 4 dalį pareiškėjo atžvilgiu nutraukti. Pareiškėjas nurodo, kad dėl RAAD pareigūnų neteisėtų veiksmų patyrė 1 987,5 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato teiktomis teisinėmis paslaugomis.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Aiškindamas šią Konstitucijos normą, Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad „būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas (Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai). Šis konstitucinis principas neatsiejamas nuo Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo: įstatymais turi būti sudarytos visos reikiamos teisinės prielaidos padarytą žalą atlyginti teisingai. Taigi Konstitucija imperatyviai reikalauja įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad asmuo, kuriam neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala, visais atvejais galėtų reikalauti teisingo tos žalos atlyginimo ir tą atlyginimą gauti.“ (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas). Be to, Konstitucinis Teismas yra akcentavęs, jog „iš Konstitucijos neišplaukia, kad įstatymais galima nustatyti kokias nors išimtis, pagal kurias asmeniui padaryta materialinė ir (arba) moralinė žala neatlyginama, pavyzdžiui, dėl to, kad ją neteisėtais veiksmais padarė pačios valstybės institucijos, pareigūnai. Jeigu įstatymu, juo labiau kitu teisės aktu, būtų nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad valstybė visiškai arba iš dalies išvengtų pareigos teisingai atlyginti materialinę ir (arba) moralinę žalą, padarytą neteisėtais pačios valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, tai ne tik reikštų, kad yra nepaisoma konstitucinės žalos atlyginimo sampratos, ir būtų nesuderinama su Konstitucija (inter alia su jos 30 straipsnio 2 dalimi), bet ir pakirstų pačios valstybės, kaip bendro visos visuomenės gėrio, raison d'etre.“ (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas).
Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.245 straipsnio 1 dalis). CK 6.271 straipsnis, kaip specialioji norma bendrųjų civilinės atsakomybės sąlygų atžvilgiu, reglamentuoja atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Pagal CK 6.271 straipsnio 2 dalį terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą, taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams, išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis (CK 6.271 straipsnio 2 dalis). Kadangi CK 6.271 straipsnis reguliuoja žalos, atsiradusios dėl valstybės institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimą, neribodamas šio straipsnio taikymo, jog veiksmai būtų atlikti viešojo administravimo srityje, šis straipsnis gali būti taikomas ir sprendžiant žalos, padarytos administracinių teisės pažeidimų teisenos metu, atlyginimo klausimą. Galimybė atlyginti administracinių teisės pažeidimų teisenoje asmeniui padarytą žalą, remiantis CK 6.271 straipsniu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (toliau – ir LVAT) taip pat yra pripažįstama (LVAT 2007 m. spalio 4 d. nutartis Nr. A17-822/2007; 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis Nr. A17 – 1197/2007, 2007 m. rugsėjo 17 d. nutartis Nr. A14–751/07, 2008 m. balandžio 17 d. nutartis Nr. A442-330-2008, 2011 m. liepos 14 d. nutartis Nr. A63-2176/2011, LAT 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis Nr. 2AT-17-2012).
CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant tik trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Ta pati taisyklė taikoma sprendžiant tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atlyginimo klausimą.
CK 6.249 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų į nuostolius įskaičiuojamos ir kitos protingos išlaidos. Atsižvelgiant į būtinumo atlyginti žalą konstitucinį principą, į tai, kad iš Konstitucijos neišplaukia, jog įstatymais galima nustatyti kokias nors išimtis, pagal kurias asmeniui padaryta materialinė ir (arba) moralinė žala neatlyginama (o tokia išimtis šiuo atveju yra, nes nei ATPK, nei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTĮ), nei kitos teisės normos nenumato galimybės atlyginti teisės pažeidimų byloje asmeniui, kurio atžvilgiu panaikintas neteisėtas nutarimas, atstovavimo išlaidas), darytina išvada, kad valstybės institucijų neteisėtais veiksmais padaryta turtinė ir neturtinė žala gali būti atlyginama, nepaisant to, jog įstatyme konkrečiai nenustatytas specialus tokios žalos atlyginimo pagrindas. Taigi turtinė žala asmeniui, padaryta administracinių teisės pažeidimų teisenos metu, turi būti priteisiama, jeigu nustatomos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmai, asmeniui padaryta žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.271 straipsnio 1 dalis).
Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Taigi žala turtui yra ne tik asmens turto netekimas, sužalojimas, bet ir su tuo susijusios išlaidos. Žalos padarymo atveju kilusi žala ir jos mastas yra vertinami remiantis įrodymų visuma, nustatoma remiantis visomis ABTĮ nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis, laikantis įrodinėjimo taisyklių.
LVAT išnagrinėtose žalos atlyginimo bylose ne kartą yra pasisakyta, jog pripažinus institucijos (pareigūno), nagrinėjusios administracinio teisės pažeidimo bylą, priimtą nutarimą neteisėtu ir nepagrįstu, atsiranda galimybė nepagrįstai apkaltintam asmeniui prisiteisti dėl to patirtą žalą. LVAT išaiškinęs, kad esminis momentas yra, ar administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, t. y. veikiant neteisėtai. Jei taip, spręstinas klausimas, ar tokiais veiksmais buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala ir ar tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Priešingu atveju, t. y. nesant neteisėtų veiksmų surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, klausimas dėl žalos atlyginimo neturėtų būti sprendžiamas.
Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2017 m. sausio 30 d. nutarimu administracinėje byloje Nr. A2.3.-2-371/2017 nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylos, pradėtos pareiškėjo atžvilgiu pagal ATPK 85 straipsnio 4 dalį, teiseną, kadangi pareiškėjo veiksmuose nebuvo nustatyta pažeidimo įvykio ir sudėties. Teismas konstatavo, kad byloje nėra neginčijamų įrodymų, kad pareiškėjas 2016 m. kovo mėnesį atvežė V. M. dviejų neteisėtai sumedžiotų vilkų galvas. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. balandžio 14 d. nutartimi šį nutarimą paliko nepakeistą. ATPK 250 straipsnio 1 punkte įtvirtinta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio sudėties. Atsižvelgiant į anksčiau šiame teismo sprendime minėtus LVAT išaiškinimus ir įvertinus administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas pareiškėjui buvo surašytas iš esmės pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, t. y., priešingai nei teigia atsakovas teismui pateiktame atsiliepime, nesurinkus pakankamai įrodymų, kurie sudarytų pagrindą pradėti administracinio teisės pažeidimo procedūrą, todėl RAAD pareigūnų veiksmai pripažintini neteisėtais.
Iš skunde nurodytų aplinkybių ir į bylą pateiktų Šalčininkų rajono apylinkės teismo nutarimo bei Vilniaus apygardos teismo nutarties akivaizdu, kad pareiškėjas dėl to, kad RAAD pareigūnai neteisėtai iniciavo administracinio teisės pažeidimo bylą, kuri buvo nagrinėjama tiek pirmojoje, tiek apeliacinėje instancijose, patyrė bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato jam teikiama teisine pagalba. Iš teismo procesinių dokumentų matyti, kad viso administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo proceso metu pareiškėjui teisinę pagalbą teikė advokatas Rokas Rudzinskas.
Specialaus įstatymo, reglamentuojančio išlaidų advokatui atlyginimą, nėra. Tai nėra reguliuojama nei ATPK, nei ABTĮ normomis. Įvertinus tai, kad administracinio teisės pažeidimo bylose nereglamentuojamas atstovavimo išlaidų atlyginimas, o administracinėse ir civilinėse bylose tokios išlaidos atlyginamos pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – ir Rekomendacijos), šioje byloje taikytinos šių Rekomendacijų nuostatos. Rekomendacijų 7 punktas nustato, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
Pareiškėjas prašo priteisti 1 987,50 Eur turtinę žalą, t. y. bylinėjimosi išlaidas patirtas administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo proceso metu. Prašomą priteisti sumą sudaro: 1 162,5 Eur už advokato dalyvavimą apklausose RAAD bei pasirengimą ir atstovavimą Šalčininkų rajono apylinkės teismo posėdžiuose (15,5 val., 1 val. kaina 75 Eur) (2016 m. lapkričio 30 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. FA-16/08-4 (1 t., b. el. 38)), 525 Eur už pasirengimą ir atstovavimą Šalčininkų rajono apylinkės teismo posėdžiuose (7 val., 1 val. kaina 75 Eur) (2017 m. sausio 18 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. FA-16/08-5 (1 t., b. el. 39)), 300 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą dėl 2017 m. sausio 30 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo nutarimo parengimą (4 val., 1 val. kaina 75 Eur) (2017 m. kovo 13 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. FA-16/08-3 (1 t., b. el. 40)). Šių sumų sumokėjimą patvirtina pareiškėjo į bylą pateikti 2016 m. gruodžio 1 d. ir 2017 m. sausio 19 d. pinigų priėmimo kvitai (1 t., b. el. 15–16) ir mokėjimo nurodymas Nr. 119 (1 t., b. el. 17).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad teismo posėdžiai Šalčininkų rajono apylinkės teisme vyko šiomis dienomis: 2016 m. rugsėjo 12 d. (posėdžio trukmė 3 min.), 2016 m. lapkričio 10 d. (posėdžio trukmė 9 min.), 2016 m. lapkričio 24 d. (posėdžio trukmė 1 val. 11 min.), 2016 m. lapkričio 29 d. (posėdžio trukmė 8 val. 23 min.), 2016 m. gruodžio 1 d. (posėdžio trukmė 31 min.), 2016 m. gruodžio 28 d. (posėdžio trukmė 2 val. 4 min.) ir 2017 m. sausio 17 d. (posėdžio trukmė 1 val. 41 min.). Rekomendacijų 9 punktas nustato, kad teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Atsižvelgiant į šią Rekomendacijų nuostatą šiuo atveju pareiškėjui gali būti priteisiama už teismo posėdžius vykusius 2016 m. lapkričio 24 d., 2016 m. lapkričio 29 d., 2016 m. gruodžio 1 d., 2016 m. gruodžio 28 d. ir 2017 m. sausio 17 d.
Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą koeficientas yra 0,1. Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2016 m. II ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis buvo 771,9 Eur. Maksimali suma už vienos valandos atstovavimą teisme yra 77,19 Eur. Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2016 m. III ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis buvo 793,3 Eur. Maksimali suma už vienos valandos atstovavimą teisme yra 79,33 Eur. Pareiškėjas už vienos valandos atstovavimą teismo posėdžiuose prašo 75 Eur. Taigi pareiškėjui šiuo atveju priteistina 1 125 Eur (15 val. x 75 Eur) suma, kuri apima atstovavimą teismo posėdžiuose ir pasiruošimą jiems.
Pareiškėjas atsiliepimą į RAAD apeliacinį skundą pateikė 2017 m. kovo 13 d. Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį koeficientas yra 2,5. Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2016 m. III ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis buvo 793,3 Eur. Maksimali suma už apeliacinio skundo parengimą yra 1 983,25 Eur. Pareiškėjo prašoma 300 Eur suma neviršija rekomenduojamo dydžio, todėl yra priteistina.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, nagrinėjamu atveju pareiškėjui gali būti priteisiama 1 425 Eur turtinė žala, kurią pareiškėjas patyrė dėl neteisėtų RAAD pareigūnų veiksmų.
Į bylą nepateikta jokių objektyvių duomenų apie pareiškėjo atstovavimą apklausose RAAD, todėl likusioje dalyje reikalavimas dėl turtinės žalos atmestinas, kaip nepagrįstas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pareiškėjas nagrinėjamu atveju taip pat prašo priteisti 450 Eur bylinėjimosi išlaidų.
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal šio straipsnio 5 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas CPK ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Pagal šio straipsnio 2 dalies šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
Rekomendacijų 7 punktas nustato, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
LVAT nuosekliai laikosi pozicijos, kad priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (LVAT 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009; 2011 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011; 2012 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012). Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, atsižvelgiama į tai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis, ar atitinkama proceso šalis nepiktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, taip pat į teisingumo ir protingumo principus. Teismas gali atlyginti tik tas išlaidas, kurios tiesiogiai susijusios su bylos nagrinėjimu, o suinteresuota šalis teismui turi pateikti ne tik prašymą dėl išlaidų atlyginimo, bet ir išlaidų paskaičiavimą ir pagrindimą (LVAT 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009). Taigi teismui turi būti pateikiami įrodymai, patvirtinantys, kad asmuo, prašantis, jog jam iš kitos šalies būtų priteistas patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, realiai patyrė jo nurodytas išlaidas (LVAT 2017 m. spalio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-887-552/2017).
Iš teismui pateiktos sąskaitos už teisines paslaugas Nr. FA-16/08-6 (1 t., b. el. 57) nustatyta, kad pareiškėjo prašomą 450 Eur sumą sudaro 75 Eur už prašymo RAAD dėl turtinės žalos atlyginimo parengimą (1 val., 1 val. kaina 75 Eur), 300 Eur už skundo teismui dėl turtinės žalos atlyginimo parengimą (4 val., 1 val. kaina 75 Eur), 75 Eur už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdyje. Sumos sumokėjimą patvirtina pateiktas 2017 m. gruodžio 17 d. pinigų priėmimo aktas (1 t., b. el. 58).
Pareiškėjas skundą teismui pateikė 2017 m. spalio 11 d. Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį koeficientas yra 2,5. Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2017 m. II ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis buvo 838,7 Eur. Maksimali suma už skundo teismui parengimą yra 2 096,75 Eur. Pareiškėjo prašoma 300 Eur suma neviršija rekomenduojamo dydžio.
Teismo posėdis Vilniaus apygardos teisme administracinėje byloje Nr. eI-603-643/2018 vyko 2018 m. sausio 22 d. ir truko 40 min. Rekomendacijų 9 punktas nustato, kad teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą koeficientas yra 0,1. Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2017 m. III ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis buvo 850,8 Eur. Maksimali suma už vienos valandos atstovavimą teisme yra 85,08 Eur. Pareiškėjo prašoma 75 Eur suma neviršija rekomenduojamo dydžio.
LVAT praktikoje pasisakyta, kad proceso šalies atstovavimo išlaidos, patirtos ginčą nagrinėjant išankstinio ginčo nagrinėjimo ne per teismą institucijoje, laikomos kitomis proceso šalies išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu ir šios išlaidos priteistinos šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas (LVAT 2008 m. sausio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-33/2008, 2008 m. rugsėjo 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-513/2008, 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1269/2009). Remiantis LVAT išaiškinimu ir vadovaujantis Rekomendacijų 8.19 punktu laikytina pagrįsta ir todėl priteistina 75 Eur suma už prašymo RAAD dėl turtinės žalos atlyginimo parengimą.
Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjo skundas nagrinėjamu atveju yra tenkinamas iš dalies (72 proc.), prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų taip pat yra tenkinamas tik iš dalies, t. y. pareiškėjui priteistina 324 Eur (450 Eur x 72 proc.) būtinų ir pagrįstų bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132–133 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškėjo R. Š. (R. Š.) skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui R. Š. (R. Š.) iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento, 1 425 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų penkių eurų) turtinę žalą.
Priteisti pareiškėjui R. Š. (R. Š.) iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento, 324 Eur (du šimtus septyniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.