Kauno apygardos teismo nuosprendis

Pranešėja R. Cemnolonskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-308-81/2012

Teisėjas B. Bartkienė Teisminio proceso Nr.1-61-1-00425-2009-1;

2012 m. gegužės 10 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Cemnolonskienės, teisėjų Kęstučio Dargužio, Evaldo Gražio, sekretoriaujant Nomedai Vilimavičienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, nuteistajam A. G., nuteistojo gynėjui advokatui Valdui Venckūnui, nukentėjusiajam R. B., jo atstovei advokatei Rasai Kalkauskienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo R. B. ir Jonavos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro Vitalijaus Jeroščenkos apeliacinius skundus dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 6 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. nuteistas ,padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –LR BK) 137 str. 1 d. laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams 6(šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Iš A. G. Valstybinei ligonių kasai priteista 26144,05 Lt (dvidešimt šeši tūkstančiai šimtas keturiasdešimt keturi litai 5 centai) nukentėjusiojo gydymo išlaidoms padengti.

Iš A. G. R. B. priteista 45 000 Lt (keturiasdešimt penki tūkstančiai litų) civilinio ieškinio patenkinimui.

Valstybinio socialinio draudimo fondo Kauno skyriaus civilinis ieškinys perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. nuteistas už tai, kad 2009 m. gegužės mėn. 4 d. apie 2.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie poliklinikos (duomenys neskelbtini), tyčia vieną kartą dešinės rankos alkūne sudavė nukentėjusiajam R. B. į galvos kairį šoninį paviršių, dėl ko nukentėjusysis pargriuvo ant žemės ir pakaušiu trenkėsi į asfaltuotą paviršių, ko pasėkoje padarė jam kraujosruvas kairės akies vokuose ir pakaušio srityje, odos nubrozdinimą galvos kairėje pusėje, momenkaulio-kaktikaulio lūžį kairėje pusėje, galvos smegenų sumušimus abipus kaktinėse skiltyse bazaliai, bei kairėje momeninėje-kaktinėje srityje, kraujo išlajas virš ir po kietuoju galvos smegenų dangalu, virš kairio pusrutulio su smegenų suspaudimu, tuo padarė sunkų sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo.

Kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, proceso dalyvių nuomones: prokuroro, nukentėjusiojo bei jo atstovės, prašiusių apeliacinius skundus dėl juose išdėstytų motyvų tenkinti, nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių apeliacinius skundus atmesti, sprendžia, kad apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

Apeliantai iš esmės nesutinka su teismo ištirtų įrodymų vertinimu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso(toliau- LR BPK) 305 str. 1 d. 2 p. nuostatomis , teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami LR BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė šias taisykles.

Teisėjų kolegija sutinka su skundų argumentais, jog teismo išvados dėl nuteistojo kaltės formos prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino surinktus įrodymus, nevertino jų visumos, todėl teismo išvados prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, ir tai lėmė neteisingą veikos kvalifikavimą. Tuo buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.

Teisėjų kolegija visiškai sutinka su prokuroro skundo argumentu, jog teismo išvados dėl kaltės iš esmės pagrindžiamos vien tik nuteistojo parodymais, jų nevertinus visumoje, nelyginus su kitais parodymais, bylos duomenimis, nenustačius jų patikimumo, tuo pažeidžiant LR BPK 20 straipsnio reikalavimus. Teisėjų kolegija tai pat visiškai sutinka su prokuroro skundo argumentu, jog teismas neaptarė ir nepasisakė dėl R. B. tiesioginio smūgio pasėkoje padaryto sužalojimo, įvertinto sunkiu sveikatos sutrikdymu, ir jo padarinių.

Liudytojų D. Š., M. K., M. Z., V. Z., S. D., E. K., V. D. parodymai dėl įvykio aplinkybių pradžios sutapo – visi nurodė, jog aikštelėje susitikę kauniečiai ir jonaviečiai bei dar dvi merginos vartojo alkoholinius gėrimus, tarp V. Z. ir kauniečio R. B. kilo konfliktas, R. B. sudavė V. Z. smūgį, nuo kurio šis pargriuvo. Liudytojos S. D. ir D. Š. parodė, jog po šio įvykio jos išsigano ir pabėgo, nei viena nematė, kas ir kaip sudavė R. B., todėl jų parodymai nėra reikšmingi vertinant nuteistojo kaltę. E. J. nurodė, jog tuo metu miegojo automobilyje ir atsibudo tik tada, kai įvyko eismo įvykis. Matė, kad automobilio gale sėdi R. B.. E. J. tik iš A. G. žodžių žino, kad A. G. sudavė R. B. gindamas jonavietį. Šio liudytojo parodymai vertinant A. G. kaltę nėra tiesioginiai ir jie vertinami kitų duomenų visumoje. Atsižvelgiant į tai, kad jų nepatvirtina jokie patikimi duomenys dalyje, kad nuteistasis sudavė smūgį nukentėjusiajam gindamas kitą asmenį, parodymai vertinami kritiškai. Liudytojo V. D. parodymai vertinant laikomi nepatikimais, nes jie iš esmės prieštarauja tiek paties A. G. parodymams, tiek ir liudytojų M. Z., M. K. parodymams, o taip pat ir S. D. bei D. Š. parodymams. V. D. parodė, jog R. B. nukrito nuo jonaviečio, t.y. V. Z. smūgio, nors tokių aplinkybių nenurodė nei vienas byloje apklaustas liudytojas, o A. G. pripažino, jog R. B. nugriuvo būtent nuo jo smūgio. M. Z. nurodė, jog V. nugriuvo nuo nukentėjusiojo smūgio, nukentėjusįjį reikėjo nutraukti nuo V.. Tai paneigia A. G. parodymus, jog tai jis bandė kelti V. ir tada netyčia sudavė R. B.. M. K. ir M. Z. parodymai iš esmės sutampa. Šie liudytojai parodė, jog jie nutraukė nuo V. Z. nukentėjusįjį, kuris buvo agresyvus, bandė gaivinti draugą, nes jis buvo be sąmonės. M. K. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog jis su M. (Z.) atitraukė vairuotoją (R. B.) nuo V. Z., prie to kauniečio pribėgo kiti kauniečiai ir vienas iš tų vaikinų ranka trenkė į galvos sritį ir šis nugriuvo. Nors M. Z. nematė, kas sudavė R. B., tačiau jo parodymai dėl to, jog tai jis su M. K. atitraukė nukentėjusįjį nuo V. Z. ir bandė jį gaivinti, o ne A. G., sutampa. Todėl vertinat veikos aplinkybes, o ypač aplinkybes, reikšmingas nustatant A. G. kaltės turinį, reikšmingi yra M. Z. ir M. K. parodymai, nes jie tarpusavyje sutampa ir neprieštarauja kitiems parodymams. Šių liudytojų parodymais nustatyta, jog A. G. R. B. smūgį sudavė jau po to, kai pavojus V. Z. buvo praėjęs, nes R. B. nuo V. Z. atitraukė V. Z. draugai – M. Z. ir M. K.. Šių aplinkybių nepaneigia kiti aptarti parodymai. Kaip jau aptarta anksčiau, M. K. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog prie vairuotojo (R. B.) jo draugai prišoko tada, kai jį nuo V. Z. atitraukė M. K. su M. Z.. M. Z. parodė, jog kai atitraukė R. B. nuo V. Z., V. Z. vedė į automobilį. Nukentėjęs jam buvo už nugaros, todėl nematė, kad jam kas suduotų. Šių parodymų visuma patvirtina aplinkybę, jog A. G. sąmoningai atliko smurtinio pobūdžio veiksmus ir nors nukentėjusysis R. B. buvo atlikęs neteisėtus veiksmus V. Z. atžvilgiu, tačiau, tačiau tuo metu, kai A. G. sudavė smūgį į galvą R. B., realios jokios grėsmės V. Z. nebuvo, pavojus buvo pasibaigęs, nes V. Z. draugai R. B. jau buvo patraukę nuo V. Z.. Šios aplinkybės patvirtina, jog A. G. smūgį R. B. sudavė sąmoningai, tyčia, būtinosios ginties situacijos nebuvo.

Ekspertizės akte Nr. EKG 78/10(01) nurodoma, jog visi nurodyti R. B. sužalojimai gali būti paaiškinti dviem trauminiais epizodais: pirmas - galvos trauma nuo smūgio ir griuvimo po jo; antras - kitų kūno vietų nubrozdinimai gauti auto įvykio metu. Labiausiai tikėtina, kad sunki galvos trauma susidarė po A. G. smūgio alkūne į galvos kairį šoninį paviršių, nuo kurio R. B. pargriuvo bei atsitrenkė pakaušiu į kietą paviršių, t. y. visus galvos sužalojimus galima paaiškinti būtent nurodytais dviem trauminiais poveikiais. Galvos trauma vertinama kaip sunkus sveikatos sutrikdymas dėl galvos smegenų sumušimų, kraujo išlajos virš bei po kietuoju smegenų dangalu. Galvos trauminiai pakitimai, nulėmę sunkų sveikatos sutrikdymą buvo sąlygoti smūgio alkūne į kairę galvos pusę. Teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas V. K. paaiškino, kad sužalojimo mechanizmas - galvos trauma, padaryta nuo dviejų trauminių poveikių. Vienas -griuvimas su atsitrenkimu, kitas - smūgių sudavimas į galvos šoninį paviršių. Abu trauminiai poveikiai turi sunkaus sužalojimo požymių. Nugriuvimo židiniai yra kaktinėse skiltyse, pamatiniuose paviršiuose, o nuo smūgio į galvos šoninį paviršių – kaukolė skilusi ir šioje vietoje kontūziniai hemoraginiai židiniai. Šiais duomenimis, o taip pat ir paties A. G. parodymais, iš dalies E. J. parodymais nustatyta, jog A. G. sudavė tiesioginį smūgį į galvos sritį R. B.. Aukščiau aptarti duomenys patvirtina, jog A. G. taip elgėsi sąmoningai, matė ir suvokė į kurią vietą suduoda, jo veiksmai buvo tyčiniai. A. G. nurodė, jog sudavė alkūne. Aptarta specialisto išvada bei eksperto paaiškinimai patvirtina, jog tiesioginis smūgis į galvos sritį neabejotinai buvo stiprus, nes skilo kaukolė, nustatyti kontūziniai hemoraginiai židiniai. Be to, nuo smūgio nukentėjusysis nugriuvo ir beatsikėlė. Tai taip pat patvirtina aplinkybę, jog smūgis buvo labai stiprus, o tai paneigia aplinkybę, jog tai galėjo būti padaryta netyčia, nematant, nepastebint. Galva, kakta neabejotinai yra gyvybei pavojinga kūno dalis, todėl suduodant smūgius į šią sritį, o ypač tokį stiprų, alkūne, kas sukėlė netgi kaukolės skilimą, nuteistasis neabejotinai suvokė tokios savo veikos pavojingumą, suvokė, kad gali sukelti sunkias pasekmes, sunkiai sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatą, kad gali kilti gyvybei pavojingi sužalojimai ir nors tokių pasekmių nenorėjo, tačiau jo elgesys rodo, kad sąmoningai leido jiems kilti, t.y. veikė netiesiogine tyčia. Vertinat kaltei nustatyti reikšmingas aplinkybes taip pat atsižvelgiama į tai, kad nors nuteistasis ir matė, kad po smūgio nukentėjusysis pargriuvo, nesikėlė, tačiau pagalbos nekvietė, važiavo automobiliu, kuriame buvo nukentėjusysis, padarė eismo įvykį. Po eismo įvykio jis ištraukė nukentėjusįjį iš automobilio, paguldė ant žemės. Šios aplinkybės bei anksčiau aptarti duomenys paneigia teismo išvadą, jog A. G. poveikis į nukentėjusiojo kūną nebuvo intensyvus, nebuvo itin pavojingas ir todėl A. G. nenumatė, kad dėl jo veiksmų- smūgio alkūne siekiant atitraukiant nukentėjusįjį nuo savęs kils tokios sunkios pasekmės. Šios teismo išvados nepagrįstos, prieštaraujančios faktinėms bylos aplinkybėms, nes nustatyta, jog smūgis buvo suduotas jau po to, kai R. B. buvo atitrauktas nuo V. Z., o duomenų, kad būtų grėsęs pavojus A. G. nėra.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuojama, jog apylinkės teismas nepagrįstai pripažino, jog A. G. R. B. sužalojo dėl neatsargumo ir nepagrįstai jo veiką perkvalifikavo iš LR BK 135 straipsnio 1 dalies į LR BK 137 straipsnio 1 dalį. Tuo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, todėl nuosprendis keistinas. (LR BPK 328 straipsnio 1p., 4p.).

Motyvuojamoji dalis

Dėl aukščiau išanalizuotų įrodymų teisėjų kolegija nustato, kad

A. G. 2009 m. gegužės mėn. 4 d. apie 2.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie poliklinikos Žeimių g. 19, Jonavoje, tyčia vieną kartą dešinės rankos alkūne sudavė nukentėjusiajam R. B. į galvos kairį šoninį paviršių, dėl ko nukentėjusysis pargriuvo ant žemės ir pakaušiu trenkėsi į asfaltuotą paviršių, ko pasėkoje padarė jam kraujosruvas kairės akies vokuose ir pakaušio srityje, odos nubrozdinimą galvos kairėje pusėje, momenkaulio-kaktikaulio lūžį kairėje pusėje, galvos smegenų sumušimus abipus kaktinėse skiltyse bazaliai, bei kairėje momeninėje-kaktinėje srityje, kraujo išlajas virš ir po kietuoju galvos smegenų dangalu, virš kairio pusrutulio su smegenų suspaudimu, tuo padarė sunkų sveikatos sutrikdymą , todėl jo veika atitinka LR BK 135 str.1d. sudėtį.

Skiriant bausmę A. G. vadovaujamasi LR BK 54 straipsnio nuostatomis. Atsižvelgiama į tai, kad A. G. neteistas, administracine tvarka baustas, yra jauno amžiaus, padarytas nusikaltimas tyčinis, priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinanti aplinkybė - nusikaltimas padarytas apsvaigus nuo alkoholio ir tai turėjo tiesioginės įtakos nusikaltimo padarymui. Nuteistasis charakterizuojamas patenkinamai - suaugusiųjų mokymo centro administracijos charakterizuojamas kaip nereguliariai lankantis mokyklą, pirmą pusmetį atestuotas iš trijų dalykų, antrą pusmetį paskaitų nelankė. Skiriant bausmę A. G., taip pat įvertinamas ir netinkamas nukentėjusiojo R. B. elgesys. Teisėjų kolegija įvertina tai, kad A. G. jauno amžiaus, anksčiau neteistas , nukentėjusiojo netinkamas elgesys sudaro pagrindą skirti mažesnę bausmę, nei numatytas LR BK 135 str. 1 d. sankcijos vidurkis.

Skirti švelnesnę bausmę, nei numatyta sankcijoje, teisinio pagrindo nėra, nes nenustatyta būtinųjų LR BK 62 str. 1 d. ar 2 d. numatytų sąlygų- prisipažinimo bei atvykimo ir pranešimo apie nusikalstamą veiką, o taip pat nenustatyta jokių atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Be to, byloje nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių, kurios rodytų, jos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas akivaizdžiai prieštarautų teisingumo principui ir būtų neadekvatus nuteistojo pavojingumui ar jo padarytos veikos pavojingumui(LR BK 54 str.3d.).

Nukentėjusysis skunde taip pat prašo pakeisti nuosprendį dalyje dėl priteistos neturtinės žalos dydžio, nurodo, jog civilinis ieškinys dėl 100 000 litų dydžio piniginės kompensacijos atlyginti neturtinę žalą pagrįstas ir įrodytas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog šie skundo argumentai nepagrįsti, todėl turi būti atmesti.

Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais (LR CK 6.250 str. 1 d.). Tačiau pažymima, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Tuo pačiu negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai, nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės kompensacijos. Nukentėjusiojo - ieškovo padėtis negali būti nepagrįstai pagerinta, o kaltininko - atsakovo nepagrįstai pabloginta.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog apylinkės teismas, spręsdamas dėl nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydžio, teisėjų kolegijos manymu, nustatė teisingą neturtinės žalos piniginę kompensaciją, LR BPK 109 straipsnio, LR CK 6.250 straipsnio nuostatų nepažeidė, jas pritaikė tinkamai.

LR CK 6.250 straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į: 1) jos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) jo turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Apylinkės teismas spręsdamas dėl R. B. priteistinos neturtinės žalos dydžio į visas šias aplinkybes atsižvelgė ir jas įvertino tinkamai. Teismas atsižvelgė ir įvertino nusikalstamos veikos pasekmes, t.y. tai, kad nusikalstama veika R. B. sukėlė neigiamus dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą –nukentėjusiajam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, dėl kurio jis neteko 60 procentų darbingumo, ilgą laiką buvo gydomas ligoninėse, atliktos keturios galvos operacijos, gydymas dar nebaigtas, jam reikalinga kito žmogaus priežiūra, pagalba, dėl padarytų sužalojimų nukentėjusysis socialiai apribotas - negali tęsti mokslų, kokybiškai bendrauti su draugai, sutriko atmintis. Teismas taip pat atsižvelgė ir į nuteistojo turtinę padėtį (nedirba, neturi nekilnojamojo turto) bei į tai, kad nukentėjusysis sukėlė konfliktinę situaciją. Nors nukentėjusysis skunde nesutinka su šia aplinkybe, teigia kad konfliktas kilo ne tarp nukentėjusiojo ir nuteistojo, tačiau tarp nukentėjusiojo ir kito asmens, tačiau bylos aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusysis elgėsi konfliktiškai, iššaukiančiai, įsivėlė į konfliktą su kitos kompanijos (jonaviečių) vaikinu, nukentėjusysis atliko neteisėtus veiksmus- sudavė jonaviečiui, nuo ko pastarasis nugriuvo, ir nugriuvus toliau smurtavo, kol jį atitraukė kiti jonaviečio draugai. Todėl ši aplinkybė – nukentėjusiojo neteisėtas elgesys nors ir nėra pakankama ją pripažinti atsakomybę lengvinančia, tačiau, teisėjų kolegijos manymu, yra pagrindas teigti, jog tai iš dalies nulėmė ir iššaukė nukentėjusiojo neteisėtą elgesį prieš savo pažįstamą, prieš savo kompanijos draugą. Teisėjų kolegijos nuomone būtent šios aplinkybės, kartu vertinat su kitomis aptartomis aplinkybėmis ir lemia mažesnės neturtinės žalos dydžio nustatymą. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus padaryto nusikaltimo pavojingumą, jo pobūdį, kaltės formą, konkrečias jo aplinkybes, nuteistojo kaltę, net ir atsižvelgiant į tai, jog apeliacinės instancijos teisme keičiama veikos kvalifikacija, o taip pat atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis elgėsi netinkamai ir jo toks elgesys iš dalies nulėmė nuteistojo netinkamą elgesį, atsižvelgiant į nuteistojo turtinę padėtį, šalies ekonominę situaciją, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta piniginė kompensacija priteista R. B. neturtinei žalai atlyginti nėra aiškiai per maža, atitinka nukentėjusiojo patirtus neigiamus išgyvenimus bei atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl keisti nuosprendį šioje dalyje nėra pagrindo.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl teismo išvadų neatitikimo bylos faktinėms aplinkybėms ir dėl to netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo bei neteisingai paskirtos bausmės. (LR BPK 328 str. 1p.,2p., 4p.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., kolegija

nusprendžia:

Jonavos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro ir nukentėjusiojo R. B. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies;

Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 6 d. nuosprendį pakeisti;

A. G. pripažinti kaltu padarius LR BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą ir skirti jam bausmę- laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo faktinio A. G. sulaikymo.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria A. G. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 137str.1d. ir vadovaujantis LR BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas.

Kitoje dalyje nuosprendžio nekeisti.