- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-11-30
- Bylos Nr.
- 2A-190/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Audronė Jarackaitė, Vigintas Višinskis
- Ieškovas
- R. B., J. B., I. B.
- Atsakovas
- A. P.
- Advokatai
- Snieguolė Šermukšnytė, Rasa Bradauskienė
- Kategorijos
- 44.5.2.17pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: Alės Bukavinienės, Audronės Jarackaitės (pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų J. B. –W., A. U. W. ir R. B. bei atsakovės A. P. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. spalio 16 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-56-370/2006 pagal nurodytų ieškovų I. B. –W., A. U. W. ir R. B. ieškinį atsakovei A. P. dėl turtinės žalos atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovai J. B. –W., A. U. W. ir R. B. , remdamiesi CK 6.6, 6.246-6.250, 6.266 straipsniais, pareiškė ieškinį atsakovei A. P. ir prašė priteisti iš atsakovės: 1) ieškovams J. B. –W., A. U. W. - 131 387 Lt turtinės žalos, atsiradusios sudegus statiniui, atlyginimo, 18 400 Lt turtinės žalos, atsiradusios negavus planuotų pajamų iš sunaikinto statinio nuomos, 500 Lt įrodymų rinkimo išlaidų ir bylinėjimosi išlaidas; 2) ieškovui R. B. – 14 900 Lt turtinės žalos dėl sudegintų darbo įrankių, baldų ir kitų namų apyvokos daiktų atlyginimą, bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad 2004-10-30 sudegė ūkinis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), kurį ieškovai J. B. –W., A. U. W. ir atsakovė valdė bendrosios nuosavybės teise, ir kiti jame buvę daiktai. Ieškovams priklausančią statinio dalį pagal įgaliojimą valdė ieškovas R. B. , kuris ją remontavo, prižiūrėjo ir nuomojo ieškovų vardu. Teigė, jog statinys sudegė dėl kaltų neteisėtų atsakovės veiksmų, t. y. atsakovė paliko be priežiūros jai priklausančioje patalpoje užkurtą židinį, neprižiūrėjo svečių, kurie naudojosi židiniu, todėl ji, kaip pastato bendrasavininkė ir statinio dalies valdytoja, turi atsakyti už atsiradusią žalą dėl gaisro, kilusio jos patalpoje. Be to, atsakovė pažeidė priešgaisrinių taisyklių reikalavimus, nesivadovavo galiojančiais norminais aktais, kurie reglamentavo dūmų kanalų ir ugniakurų priešgaisrinės saugos reikalavimus, įsirengė židinį prie netinkuoto dūmtraukio esančių antrojo aukšto medinių perdengimų, kurie nebuvo izoliuoti ir neapkalti skarda (Bendrosios priešgaisrinės saugos taisyklės, patvirtintos Vidaus reikalų ministro 1997 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. 59 1.5, 1.14, 3.1, 3.4, 5.1, 5.3, 5.10.7, 11.1, 17.2, 17.15.1 p.). Be to, atsakovė neteisėtai įsirengė židinį ūkinio pastato patalpose be rekonstrukcijos leidimo (Statybos įstatymo 23 str. 1 d., STR .02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 250.3.3, 251, 252 p.). Nurodė, kad nepaisant to, jog Priešgaisrinės apsaugos gelbėjimo departamento prie VRM Neringos priešgaisrinė tarnyba 2004 m. lapkričio 8 d. nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl gaisro (medžiaga reg. Nr. 8-10-26/18), o baudžiamojoje byloje Nr. 1-103-89/2006 atsakovė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. kovo 17 d. įsiteisėjusiu nuosprendžiu išteisinta, ji turi atsakyti civiline tvarka, nes yra įrodytos visos civilinės atsakomybės sąlygos. Pažymėjo, jog statinio, kuris buvo įgytas 1997 m. spalio mėnesį, remontas buvo pradėtas 1998 metais, o baigtas 2000 metais. Pastato dalies atstatymo kainos nustatymui pateikta lokalinė sąmata bei turto vertintojo išvada, nes, nebelikus daikto, jo vertė nustatoma vadovaujantis atkuriamosios vertės metodu.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2006 m. spalio 16 d. sprendimu ieškinį iš dalies patenkino, priteisė iš atsakovės ieškovams J. B. –W. ir A. U. W. – 57 993,50 Lt, ieškovui R. B. – 7 450 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 400 Lt įrodymų rinkimo išlaidų, kitą ieškinio dalį atmetė; visiškai atleido ieškovą nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už ieškinį, o atsakovus - nuo dalies mokesčio; priteisė iš atsakovės ieškovams B.-W. ir A. U. W. – 1 000 Lt atstovavimo išlaidų, o atsakovei iš ieškovų B.-W. ir A. U. W. – 800 Lt ir iš ieškovo R. B. – 200 Lt atstovavimo išlaidų.
Teismas nurodė, jog Neringos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2004-10-31 akte dėl kilusio gaisro konstatuota, jog gaisro židinys buvo atsakovei priklausančio ūkinio pastato dalyje, mansardiniame aukšte, gaisro kilimo priežastis – be priežiūros paliktas besikūrenantis židinys, remdamasis baudžiamosios bylos duomenimis ir byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir atsakovės parodymais, padarė išvadą, kad atsakovė neatliko veiksmų, būdingų atsargiam ar rūpestingam elgesiui su padidinto pavojaus šaltiniu (židinio ugnimi), dėl ko savo elgesiu padarė žalos kito asmens turtui ir įgijo pareigą ją atlyginti (CPK 185 str., CK 6. 263 str. 1 d., 6.246-6.248 str.). Teismas pažymėjo, jog atsakovė per sugyventinį liudytoją E. P. žinojo ir sutiko, kad ginčo patalpose laikinai apsigyventų svečias N. M. su kitais asmenimis, taip pat žinojo, kad yra užkurtas židinys, į kurį pridėta per daug kuro, tačiau pasitikėjo svečiu ir nesiėmė priemonių bei neatliko veiksmų per protingą laiką patikrinti, ar yra patalpose asmuo, prižiūrintis degantį židinį, ar židinys veikia normaliai. Teismo nuomone, akivaizdu, kad pagal metų laiką (spalio mėnesio 30 d.) patalpa skirta net laikinam gyvenimui turėjo būti šildoma, todėl atsakovė, žinodama, jog šilumą patalpoms gamina židinys, privalėjo pati ar per atstovą užtikrinti įrenginio veikimo priežiūrą (CK 6.266 str.).
Teismo teigimu, remdamasis bylos rašytiniais įrodymais, nuotraukomis ir liudytojų A. S. , V. B. , A. D. , G. B. , R. A. , R. S. , V. V. , K. S. parodymais, baudžiamosios bylos Nr. 1-103-89/2006 medžiaga, sąmatomis, turto vertintojų išvadomis, konstatuoja, kad ieškovai galėjo patirti jų nurodytos apimties turtinę žalą, o atsakovė tik formaliai kritikavo ieškovų pateiktus įrodymus (CPK 185 str.). Teismas nurodė, kad įstatymas suteikia jam teisę vertinti turtinės atsakomybės ribas atsižvelgiant į atsakomybės prigimtį ir jos kompensacinį pobūdį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, į galimas nuostolių atlyginimo pasekmes; todėl, atsižvelgdamas į tai, kad ginčo turtas nebuvo apdraustas, nė viena bylos šalis nesitikėjo ir negalėjo realiai numatyti sunkių gaisro pasekmių, abi šalys dėl kilusio gaisro patyrė ne tik turtinę, bet ir neturtinę žalą, nes sudegė abiem šalims bendrosios nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas ir jame buvę namų apyvokos daiktai, taip pat ieškovo R. B. daiktai, skirti buitinei veiklai, laisvalaikiui, tarp šalių kilo ir tęsiasi sudėtingi santykiai dėl atsakomybės už gaisro padarinius, dėl nekilnojamojo turto atkūrimo sąlygų, taip pat į tai, kad atsakovė aktyviai siekė organizuoti gaisro gesinimą, į atsakovės turtinę padėtį, į jos gaunamas ir planuojamas pajamas iš turimų patalpų nuomos veiklos, į galimybę atkurti tarp šalių interesų pusiausvyrą, teismas nusprendė 50 proc. sumažinti priteistiną iš atsakovės ieškovams turtinės žalos atlyginimą (CK 1.5 str. 4 d.). Teismo nuomone, pritaikius visišką nuostolių atlyginimą, atsakovei atsirastų pernelyg sunkios turtinės pasekmės, būtų žymiai pasunkinta jos turtinė padėtis ir galimybė atstatyti turėtą turtą.
Be to, teismas nurodė, kad, nesant byloje oficialių institucijų išvadų apie pastato patalpų paskirties keitimo neteisėtumą, šalių nurodytos aplinkybės, susijusios su patalpų rekonstrukcija ir paskirties pakeitimo teisėtumu, ginčo išsprendimui neturi įtakos ir nevertintinos (CPK 178 str.).
Šalies argumentai
Ieškovai apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. spalio 16 d. sprendimą ir ieškinį visiškai patenkinti. Nurodo, kad teismas, sumažindamas iš atsakovės ieškovams priteistiną turtinės žalos atlyginimą, netinkamai pritaikė CK 6.251 straipsnyje įtvirtintą visiško žalos atlyginimo principą, nukrypo nuo teismų praktikos dėl nuostolių atlyginimo. Teigia, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad nuostolių atlyginimu turi būti užtikrintas realios prarasto turto vertės atkūrimas. Be to, žalos atlyginimas reiškia ne tik tiesioginių, bet ir netiesioginių nuostolių atlyginimą (CK 6.263 str. 1 d.). Pažymi, kad ginčijamu teismo sprendimu jų turtinė padėtis nebuvo atstatyta į pirminę turtinę padėtį.
Teismas neteisėtai sumažino priteistinos iš atsakovės turtinės žalos atlyginimą, tuo pažeisdamas šalių interesų pusiausvyrą, nes teismo sprendime nurodytos aplinkybės nėra tie teisiniai pagrindai, dėl kurių teismas turi diskrecijos teisę mažinti priteistinos žalos atlyginimo dydį. Aplinkybių, sudarančių pagrindą mažinti atlygintinos žalos dydį, byloje nenustatyta. Priešingai, atsakovės veiksmai dėl gaisro kilimo pasireiškė ypatingu neatsargumu ir nerūpestingumu, nes ji, kaip ginčo turto savininkė ir bendraturtė, elgėsi neapdairiai, pažeidė kitų bendraturčių interesus, įstatymų reikalavimus; be to, atsakovė buvo ir padidinto pavojaus šaltino valdytoja, kuri pagal įstatymus privalo elgtis itin rūpestingai, atsargiai ir atsako be kaltės (CK 6.266 str.). Neteisėta atsakovės veika (ieškinyje nurodytų teisės aktų nesilaikymas) ir sąlygojo žalos ieškovams atsiradimą. Pažymi, jog teismas neturėjo pagrindo mažinti žalos atlyginimo ir dėl to, kad byloje nėra duomenų apie atsakovės turtinę sunkią padėtį, o iš esančių įrodymų matyti, jog ji Neringoje turi nekilnojamojo turto, kuris yra vertingas, turi pastovias pajamas iš darbinės veiklos ir nuomojamų patalpų. Be to, žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti lemiamu kriterijumi nustatant atlygintinos žalos dydį. Nepagrįsta bylos duomenimis teismo išvada, jog atsakovė aktyviai siekė organizuoti gaisro gesinimą, o teismo išvada, kad visiško žalos atlyginimo principo taikymas, sutrukdys atsakovei atstatyti turtą, socialiai neteisinga, nes ieškovai, negavę visiško žalos atlyginimo, neturės galimybės atstatyti savo turto dalies, sunaikinto dėl atsakovės aplaidaus elgesio.
Šalies argumentai
Atsakovė apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. spalio 16 d. sprendimą ir ieškinį atmesti, pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Apeliantė nurodo, kad teismas netinkamai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas, neatsižvelgė į prejudicinius faktus, nustatytus baudžiamojoje byloje Nr. 1-103-89/2006. Teigia, jog:
Teismas neįvertino aplinkybės, kad 1964 m. CK 114 straipsnyje ir 2000 m. CK 4.103 straipsnyje nustatyta, jog asmenys, kurie rekonstravo statinį, neturėdami nustatyta tvarka suderinto statybos projekto, neturi teisės tokiu statiniu naudotis ir juo disponuoti. Ieškovai rekonstravo ūkinio pastato dalį į poilsio namelį neteisėtai, savavališkai, neturėdami rekonstrukcijos projekto. Teismas ieškovų pastato dalies rekonstrukcijos aplinkybių netyrė ir nesiaiškino.Be to, teismas priteisė turtinės žalos atlyginimą, nepagrįstai neatsižvelgęs į nekilnojamojo turto registro (oficialius) duomenimis apie ginčo pastatą. Negali būti atlyginama žala už neteisėtai atliktos turto rekonstrukcijos metu sukurtos vertės sunaikinimą. Pagal registro duomenis ieškovams atlygintina ginčo pastato dalies sunaikinimo vertė būtų 5 871 Lt, o priteistinos žalos atlyginimą be pagrindo neskaičiavo nuo registre esančios ginčo pastato vertės. Teismas be pagrindo rėmėsi ieškovų pateikta sąmata (1 t., b. l. 27-28), kuri yra konsultacinė, parengta pagal nepatvirtintą projektą, neįvertinus statinio inventorizacijos duomenų, nusidėvėjimo. Atsižvelgiant į tai, jog savavališkai rekonstruotu statiniu negalima naudotis, jo negalima ir išnuomoti, todėl teismas neturėjo pagrindo priteisti ieškovams iš atsakovės ir negautų pajamų pagal 2004 m. rugsėjo 3 d. nuomos sutartį su UAB „Miško proskyna“. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, išvados dėl ieškovų turtinės žalos pagrįstumo neparemdamas bylos įrodymų analize, nenurodęs, kuriuos įrodymus atmeta, kuriais remiasi (CPK 185 str. 1 d., 265 str. 1 d., 270 str. 4 d. 2-3 p.). Ieškovas R. B. nepateikė įtikinamų įrodymų, jog jo teismui pateiktame sąraše nurodyti gaisro metu sunaikinti daiktai tikrai buvo saugomi ieškovams priklausiusioje ginčo pastato dalyje.Teismas nepagrįstai nesivadovavo baudžiamojoje byloje, kurioje atsakovė išteisinta pagal BK 188 straipsnio 2 dalį (dėl turto sunaikinimo kilusio gaisro metu), nustatytais prejudiciniais faktais. Baudžiamojoje byloje teismas nustatė, jog gaisras kilo dėl patalpoje, kurioje buvo židinys, laikinai gyvenusio svečio veiksmų ir dėl netinkamo gaisro gesinimo darbų organizavimo, bei nenustatyta kitų įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų kitas gaisro kilimo priežastis, todėl ir civilinę bylą nagrinėjęs teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, jog apeliantė yra atsakinga už gaisro padarytą žalą. Baudžiamojoje byloje nustatyta, jog gaisro metu kilusios žalos padidėjimui turėjo įtakos ugniagesių aplaidūs veiksmai, nes jie nesugebėjo užgesinti laiku pastebėto gaisro, netinkamai organizavę jo gesinimą, neapsirūpinę gaisro gesinimo priemonėmis (baudž. b., 2 t., b. l. 18-20, 29-36, 39-44, 62, 80). Ugniagesiai nesilaikė Gaisrų gesinimo organizavimo nuostatų, patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM direktoriaus 2003 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 111. Apeliantės manymu, nurodyti ugniagesių veiksmai (neveikimas) ir sąlygojo visišką ginčo pastato sunaikinimą dėl ugnies. Ieškovai neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų bei priežastinio ryšio tarp jos neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos (statinio sunaikinimo), todėl jai negalėjo kilti civilinė atsakomybė, o atlyginami gali būti tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (neveikimu), nulėmusiais skolininko atsakomybę tokiu būdu, kad pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (neveikimo) rezultatu (priežastinis ryšys). Atsakovė negalėjo numatyti, kad suaugę žmonės (svečiai) elgsis neapdairiai ir išvyks į Nidą palikę degantį židinį su užstumta sklende, nepranešę šeimininkams, kad ugniagesiai atvyks gesinti gaisro nepasiruošę, neapsirūpinę priemonėmis.Teismas nepagrįstai taikė CK 6.266 straipsnį, kuris taikytinas tik tais atvejais, kai žala padaroma dėl pastatų, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų defektų, o gaisras statinyje gali kilti ir nesant statinio trūkumų. Be to, teismas, taikydamas šią teisės normą, neatsižvelgė, kad bylos šalys buvo ginčo statinio bendrasavininkiai, o ne tretieji asmenys, kuriems dėl pastato defektų padaryta žalos. Byloje nėra įrodymų, jog atsakovė, įrengdama židinį, pažeidė teisės aktų reikalavimus. Be to, baudžiamojoje byloje teismas nenustatė, kad atsakovė būtų pažeidusi priešgaisrinės saugos taisykles, statybos techninius reglamentus ir kt.Teismas nepagrindė išvados, jog židinys yra padidinto pavojaus šaltinis, nes pagal Kietojo kuro šildymo krosnių pastatuose įrengimo taisykles, patvirtintas Aplinkos ministro 1998 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 162, kietojo kuro šildymo krosnis yra statinio apšildymo priemonė.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Nurodo, kad palaiko savo apeliacinį skundą ir jame išdėstytus argumentus.
Ieškovai atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Nurodo, kad apeliantės skundo argumentai yra nepagrįsti. Pažymi, jog Neringos savivaldybės administracijos architektūros skyriaus 2006-10-27 pažyma paneigia atsakovės teiginius dėl savavališkos ieškovų ginčo pastato dalies rekonstrukcijos. Ieškovų manymu, atsakovė netinkamai interpretuoja CK 6.251 straipsnio nuostatas, o jos argumentas, kad teismas, nustatydamas ieškovams priteistinos turtinės žalos atlyginimo dydį, turėjo remtis nekilnojamojo turto registro duomenimis, yra neteisingas ir pažeistų ieškovų interesus. Nurodo, kad ieškovų ginčo pastato dalies rekonstrukcija atlikta 1999-2001 metais, todėl registro duomenys neatspindi tikrosios sunaikinto turto vertės, kurią atsakovė turi atlyginti. Be to, būtent atsakovė savavališkai vykdė savo ginčo pastato dalies rekonstrukciją, įrengdama židinį, neatitinkantį reikalavimų. Teigia, jog nepagrįsti atsakovės teiginiai dėl baudžiamosios bylos duomenų neįvertinimo, nes baudžiamosios ir civilinės atsakomybės tikslai, atsakomybės nustatymo ir taikymo sąlygos, principai skiriasi. Neteisėtumas civilinėje teisėje nereiškia, jog asmuo atliko neteisėtus veiksmus pagal baudžiamosios teisės normas. Nepagrįsti atsakovės argumentai dėl ugniagesių, neva, aplaidžių veiksmų. Pažymi, jog atsakovė priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos akto neginčijo, todėl jame nustatytos gaisro kilimo priežastys laikytinos teisingomis.
Motyvuojamoji dalis
Ieškovų ir atsakovės apeliaciniai skundai netenkintini.
Apygardos teismas teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino bylos įrodymus, padarė pagrįstas išvadas ir iš esmės tinkamai pritaikė civilinio proceso bei materialinės teisės normas.
Nustatyta, jog ieškininių reikalavimų pagrindu buvo nurodytos aplinkybės, kad ieškovams padaryta žala jų turto sunaikinimu dėl gaisro, kilusio atsakovės dalyje pastato, kurio bendraturčiai yra atsakovė ir ieškovai I. B. –W. ir A. U. W. .
Pirmosios instancijos teismas svarbiomis faktinėmis aplinkybėmis, pagrindžiančiomis atsakovės civilinės atsakomybės atsiradimą, laikė tai, kad gaisro priežastis buvo atsakovei priklausančioje pastato dalyje eksploatuojamas židinys, kuris (degantis) buvo paliktas be priežiūros, ,,kad atsakovė neatliko veiksmų, būdingų atsakingam ir rūpestingam elgesiui su židinio ugnimi“, nors ji, kaip namo dalies savininkė, privalėjo rūpintis saugia jo eksploatacija.
Neturi pagrindo atsakovės skundo argumentai, kad teismas neteisingai nustatė ir aiškino atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas, tarp jų atsakovės neteisėtą veiką ir kaltę.
Pagal teisės normas, neteisėta veika ir kaltė, esant žalai bei priežastiniam ryšiui tarp neteisėtos veikos ir žalos, sudaro bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas (CK 6.246 str.-6.249 str.). Neteisėta veika, kuria asmuo pažeidžia teisinę pareigą, t. y. pareigą, įtvirtintą teisės normose, gali pasireikšti neteisėtu veikimu ar neveikimu. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, atsakovė pažeidė teisines pareigas, kurias turto savininkui numato teisės aktai, kurie apibrėžia atsakovės, kaip turto savininkės, teisių turinį, nustato bendrąsias savininko teises ir jų įgyvendinimo ribas, nes savininko nuosavybės teisė nėra absoliuti, savininkas jam priklausantį turtą valdo, naudojasi juo ir disponuoja pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, nepažeisdamas kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų teisėjų kolegija nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3k-3-849/1999, konstatavo, kad ieškovai žalos atlyginimo byloje privalo įrodyti neteisėtą veiką, žalos dydį, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir žalos, o atsakovo kaltė preziumuojama; atsakovas, neigdamas žalą padariusio asmens kaltę, privalo įrodyti, kad žala atsirado nuo aplinkybių, kurioms jis negalėjo daryti įtakos – neteisėto trečiųjų asmenų veikimo ar aplinkybių, nepriklausančių nuo žmogaus valios.
Ieškovai pateikė teismui pakankamai duomenų, kad jų turto sunaikinimas yra susijęs su atsakovės (kaip turto savininkės) neteisėtais veiksmais, nes turto sunaikinimo priežastis atsirado atsakovės eksploatuojamojoje pastato dalyje, dėl gaisro, kurio kilimo techninė priežastis yra svarbi sprendžiant atsakovo kaltės klausimą. Atsakovė, neigdama savo kaltę dėl žalos atsiradimo, privalėjo įrodyti, jog žala padaryta ne dėl jos kaltės. Nepagrįsti atsakovės motyvai, kad žala atsirado dėl nepriklausančių nuo atsakovės valios aplinkybių, t. y. dėl neteisėto trečiųjų asmenų veikimo. Nagrinėjamu atveju atsakovė neįrodė aplinkybių, paneigiančių jos atsakomybę dėl įvykusio gaisro ir ieškovų turto dalies sunaikinimo ( CPK 185 str., CK 6.253 str.).
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliantų argumentus, byloje buvusius ir naujai pateiktus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, tarp jų ir dėl gaisro kilimo priežasties, dėl židinio netinkamo, nerūpestingo eksploatavimo atsakovei priklausančioje pastato dalyje, patvirtino atsakovės neteisėtus veiksmus ir, esant kitoms paminėtoms bei apygardos teismo nustatytoms aplinkybėms, sudarė pagrindą iš dalies patenkinti ieškinio reikalavimus dėl žalos atlyginimo.
Neturi pagrindo ir ieškovų apeliacinio skundo argumentai, jog teismas netinkamai taikė materialines teisines normas, tarp jų CK 6.251 str., 6.263 str., pažeidė asmenų interesų pusiausvyrą, ir neteisingai nustatė priteistinos žalos dydį.
Nustatydamas priteistinos ieškovams žalos dydį, apygardos teismas, ištyręs ir įvertinęs bylos įrodymus, tinkamai išaiškinęs įstatymą, padarė pagrįstas išvadas, ir iš dalies patenkindamas ieškovų ieškinį, nepažeidė civilinio proceso ir materialinės teisės normų (CPK 185 str., CK 1.5 str., 6.251 str., 6.263 str.).
Nustatydamas priteistinos ieškovams žalos dydį, teismas atsižvelgė į atsakomybės prigimtį ir jos kompensacinį pobūdį, šalių tarpusavio santykius, į tai, kad ginčo turtas nebuvo apdraustas, į atsakovės turtinę padėtį, be to, į tai, kad abi šalys dėl kilusio gaisro patyrė ne tik turtinę, bet ir neturtinę žalą, tęsiasi sudėtingi šalių santykiai dėl nekilnojamojo turto atkūrimo sąlygų, taip pat į galimybę atkurti tarp šalių interesų pusiausvyrą, turėjo pagrindo sumažinti priteistiną iš atsakovės ieškovams turtinės žalos atlyginimą (CK 1.5 str. 4 d., 6.263 str., 6.251 str.). Ieškovų skundo argumentai ir apeliacinės instancijos teismui naujai pateiktų įrodymų duomenys nepaneigia teismo sprendimo išvadų bei motyvų.
Kolegija neturi pagrindo tenkinti ir ieškovų prašymo dėl priteisimo papildomo žalos atlyginimo, kurio dydį prašoma nustatyti, taikant ieškovų nurodytus vartojimo kainų indeksus, bei 5 proc. metinių palūkanų CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu (b. t. 2, l. 159-166). Toks ieškovų prašymas nebuvo pateiktas nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde ar paduodant apeliacinį skundą, o papildomai pateiktas teismo posėdyje nagrinėjant bylą apeliacine tvarka (b. t. 2, l. 167-170).
CPK 323 straipsnis imperatyviai nustato, kad pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, draudžiama keisti (papildyti) apeliacinį skundą. Beje, ieškovai, pateikdami nurodytą prašymą, jame ir nenurodė apie apeliacinio skundo papildymą bei neprašė atnaujinti terminą apeliacinio skundo papildymui paduoti, o teisėjų kolegija nagrinėja bylą apeliacinių skundų ribose ( CPK 320 str., 323 str.).
Dėl to nėra pagrindo apeliacinių skundų motyvais panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuris paliktinas galioti (CPK 329 – 330 str., 263 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Palikti nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. spalio 16 d. sprendimą.
Priteisti iš ieškovo R. B. ir atsakovės A. P. po 12 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme, valstybei.