Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2014-06-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1-131-939/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-06-13
Bylos Nr.
1-131-939/2014
Teisminio proceso Nr.
1-79-1-00367-2013-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laima Lubauskienė
Nukentėjusysis
A. Š., J. B.
Kaltinamasis
N. N.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1-131-939/2014Teisminio proceso Nr. 1-79-1-00367-2013-0Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.1.; 1.2.14.1.2.2.; 1.2.14.10.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.5.; 1.1.7.2.7. (S)
NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. birželio 13 d.Prienai

Prienų rajono apylinkės teismo, teisėja Laima Lubauskienė, sekretoriaujant Jolitai Matulienei, dalyvaujant prokurorei Gitanai Kaupei, gynėjui advokatui V. M., nukentėjusiesiems A. Š., J. B., jo atstovui advokatui R. L., viešame teismo teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

N. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

2004-07-27 Kauno miesto apylinkės teismo pagal LR BK 214 str. – 4 MGL dydžio bauda;

2010-02-08 Kauno miesto apylinkės teismo pagal LR BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 3 d. – 8 mėn. laisvės atėmimu, BK 75 str. 1 m. 6 mėn; 2010-10-05 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas, 2011-05-12 Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi paleistas iš pataisos įstaigos lygtinai neatlikus 25 dienų bausmės.

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 1 d., 22 str. 1 d. 178 str. 2 d., 187 str. 3 d. (toliau – BK)

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013 m. liepos 14 d., apie 1 val., (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo laiptinėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrai su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu vardu E., prikibo prie triukšmavusio J. B. ir tyčia rankomis bei kojomis sudavė mažiausiai po penkis smūgius nukentėjusiajam J. B. į galvą ir kitas kūno vietas, taip bendrais veiksmais padarydami muštines žaizdas veide bei sunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį galvos smegenų traumine liga, ūmiu periodu, vidutinio sunkumo forma, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinio galvos smegenų pusrutulio srityje, galvos smegenų sumušimu.

Be to, 2013 m. lapkričio mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), iš A. Š. priklausančio sodo namelio, apgadindamas lango varčią įsibrovė į vidų bei pagrobė „Skill“ kampinį šlifuoklį 150 Lt vertės, „Kinpow“ kampinį šlifuoklį 150 Lt vertės, elektrinį galąstuvą „Kinpow“ 100 Lt vertės, „Skill“ elektrinį grąžtą 200 Lt vertės, „Skill“ siaurapjūklį 177 Lt vertės, LED televizorių 300 Lt vertės, televizoriaus priedėlį 100 Lt vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. Š. 1177 litų turtinę žalą.

Be to, būdamas toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu - 2013 m. lapkričio mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), įsibraudamas į A. Š. priklausantį sodo namelį apgadino kambario lango varčią, tuo sugadino svetimą turtą padarydamas nukentėjusiajam A. Š. 200 Lt žalą.

Be to, 2013 m. lapkričio mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), išėmęs L. S. priklausančio sodo namelio lango stiklą įsibrovė į vidų ir pagrobė televizoriaus priedėlį 103 Lt vertės, padarydamas nukentėjusiajai L. S. turtinę žalą.

Be to, 2013 m. gruodžio mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), iš G. G. priklausančio sodo namelio, išdaužęs lango stiklą įsibrovė į vidų bei pagrobė skaitmeninį televizijos priedėlį „Terastar“ 75 Lt vertės ir elektrinį virdulį 60 Lt vertės, tuo nukentėjusiajam G. G. 135 Lt turtinę žalą.

Be to, 2013 m. gruodžio mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), iš M. R. priklausančio sodo namelio, išėmęs lango stiklą įsibrovė į vidų ir pagrobė „Fiskars“ kirvį 250 Lt vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajai M. R. turtinę žalą

Be to, 2014 m. vasario mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), išdaužęs L. S. priklausančio sodo namelio verandos lango stiklą, kitą išėmęs įsibrovė į vidų, turėdamas tikslą pagrobti L. S. priklausantį turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nieko vertingo nerado.

Be to, būdamas toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu - 2014 m. vasario mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), išdaužė L. S. priklausančio sodo namelio langų stiklus padarydamas 100 Lt žalą ir nulaužė ant kambario sienos pritvirtintą sieninį šviestuvą padarydamas 40 Lt žalą, tuo nukentėjusiajai L. S. padarydamas 140 litų turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo kaltės pripažinimo, jo kaltę patvirtina ir kiti bylos duomenys, kurie pripažintini tinkamais įrodymais ir ištirti Lietuvos Respublikos BPK 273 str., 291 str. nustatyta tvarka.

Dėl J. B. sunkaus sveikatos sužalojimo

Kaltinamasis N. N. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jis su brolio draugais sodo namelyje šventė gimtadienį. Vėlai vakare kažkas paskambino ten buvusiam Simui ir pasakė, kad reikia vieną žmogų išvaryti iš laiptinės, nes jis puola vaikus. S. pas jį ir pas E., kurio jis nepažinojo, prašė pagalbos išvyti iš laiptinės tą vyriškį. Jis, S. ir E. su automobiliu nuvažiavo prie tame pačiame kaime esančio daugiabučio. Kur važiuoti ir eiti rodė S.. Įėjo į daugiabučio namo laiptinę jokio triukšmo negirdėjo ir užlipo į antrą aukštą. Laiptinėje buvo tamsu, bet pamatė, ant laiptų sėdintį nukentėjusįjį, kuris akivaizdžiai buvo neblaivus. Tuomet nukentėjusysis pradėjo ant jų rėkti, keikti necenzūriniais žodžiais. Jie iš karto jam pasakė, kad jis išeitų iš laiptinės. Pirmas smūgį sudavė E., o po to abu sudavė nukentėjusiajam smūgius į įvairias kūno vietas. Jis sudavė iki penkių smūgių kur suduoti smūgius jam buvo tas pats. Kiek sudavė smūgių E. jis nežino. Smūgius sudavinėjo abu vienu kartu. Ar nukentėjusysis buvo nugriuvęs ant laiptų nematė. Po suduotų smūgių nukentėjusįjį jis paėmė už rankų, o E. už kojų išnešė į kiemą, paguldė kieme ant žemės ir paliko. S. smūgių nesudavė. Iš butų niekas nebuvo išėjęs į laiptinę. Jokių vaikų nematė. Jis buvo išgėręs alaus, tačiau tai neturėjo įtakos jo veiksmas, nes jis nesijautė apsvaigęs. Dėl to kas atsitiko gailisi, pripažįsta pareikštus ieškinius.

Nukentėjusysis J. B. (t.1, b.l.160, 161,162) parodė, kad 2013-07-14 jis buvo atvykęs į savo sodybą. Jis prisimena, kad ėjo į daugiabutį aiškintis dėl šuns, tačiau daugiau nieko neprisimena. Apie sužalojimo aplinkybes nieko papasakoti negali, atsigavo ligoninėje. Šiuo metu jo sveikatos būklė yra sunki. Dėl patirto sužalojimo jis turi neįgalumą, jo darbingumo lygis 30 procentų. Iki įvykio jis buvo visiškai sveikas. Dėl sunkios sveikatos būklės turi problemų su atmintimi, dėl ko negali visiškai prisiminti įvykio aplinkybių. Dėl padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo jam padaryta didelė žala.

Liudytoja O. G. (t.1, 164, 165,166) parodė, 2013-07-14, apie 18.00 val., pas ją į namus, esančius (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo butą atėjo jos pažįstamas J. B. su buteliu degtinės ir jie kartu gėrė. Pas ją atėjo ir pažįstamas A. S.. Tarp A. S. ir J. B. kilo konfliktas. A. S. papriekaištavo J. B., kodėl šis atėjo pas ją. Kilus triukšmui ji liepė abiems vyrams išeiti. Kai šie išėjo, ji užsirakino duris ir daugiau nieko neįsileido. Po to viskas nutilo ir maždaug po valandos, išgirdo, kad į jos buto duris beldžia J. B., kuris prašė, kad ji jį įleistų, jis rėkavo ir triukšmavo. Sūnus Š. G. pasakė, kad jis paskambino S. S. ir paprašė atvažiuoti apraminti J. B., kad šis netriukšmautų. Maždaug po pusės valandos į kiemą atvažiavo automobilis, iš jo išlipo trys vyriškiai, iš balso suprato, kad vienas iš jų buvo S. S.. Visi trise įėjo į laiptinę. Ji pro durų tarpą tarp staktos ir durų pamatė atsirėmusį į sieną ir sėdintį J. B. ant laiptų prie jos buto durų, kuris jau miegojo ir netriukšmavo. Po to ji uždarė duris, į laiptinę išėjusi nebuvo. Girdėjo laiptinėje triukšmą, kuris truko apie 5-10 min., ir per balkoną pamatė, kad J. B. dviese ištempė iš laiptinės į kiemą, kur dar kieme prie įėjimo į namo laiptinę kažkuris iš vyriškių koja spyrė vieną kartą ant plytelių gulinčiam J. B.. Tada ji riktelėjo: „ką jūs darot idiotai, už ką mušat žmogų?“ Kitos dienos rytą pamatė kieme prie sandėliukų aukštielninką gulintį J. B., kurio veidas buvo kruvinas, jis buvo nesąmoningas. Laiptinėje kraujo nematė. Kieme, prie įėjimo ant betoninių plytelių buvo daug kraujo.

Liudytoja A. Č. (t.1, b.l.167,168) parodė, kad ji girdėjo, kad pas kaimynę O. G. vyko išgertuvės, po to laiptinėje vyko konfliktas tarp J. ir A., nes ji girdėjo riksmus. Matė kaip A. vos paeidamas nuėjo link namų. Po to girdėjo, kaip J. daužėsi rankomis ar kojomis į G. buto duris. Maždaug po valandos matė, kai į kiemą atvažiavo tamsios spalvos automobilis, jame važiavo trys vyriškiai, kurių ji nepažino, įėjo į laiptinę, girdėjosi triukšmas, bet ji nebuvo išėjusi į laiptinę, nes nenorėjo kištis. Nematė, kaip buvo mušamas J.. Kitą dieną ryte pastebėjo kieme greitosios medicinos automobilį, kuriuo išvežė J..

Liudytojas A. S. (t.1, b.l.169) parodė, kad jis 2013-07-13 atėjo pas O. G. į namus. Pas ją buvo atėjęs į J. B. jie kartu gėrė. Tarp jo ir J. kilo konfliktas, todėl O. G. išvijo juos iš buto. Jis su J. laiptinėje apsistumdė, J. jį sumušė ir jie išėjo namo. J. nebuvo sumuštas ar sužalotas. Po kelių dienų sužinojo, kad kažkokie jaunuoliai sumušė J. B..

Liudytojas Š. G. (t.1, b.l.170) parodė, kad pas motiną O. G. atėjo J., atsinešė butelį degtinės. Atėjo ir A.. Girdėjo, kad tarp A. ir J. vyksta žodinis konfliktas. Mama paprašė jų išeiti. Kas vyko laiptinėje nematė, tačiau triukšmas buvo girdėti. Maždaug po 15 min. į duris pradėjo belsti A., prašydamas įsileisti ir sakė, kad J. laiptinėje miega. Jie neįsileido. Po to į duris pradėjo belstis J.. Jis paskambino draugui S. S. ir paprašė atvažiuoti ir nuvyti nuo durų J.. S. S. pasakė, kad gal J. nurims ir jie neatvažiuos. Maždaug po 2 val., J. vėl pradėjo daužyti buto duris, todėl jis vėl paskambino S. S. ir paprašė atvažiuoti nuraminti J., nes šis neleido miegoti vis daužydamas į duris. Netrukus pro langą pamatė atvažiuojantį į kiemą tamsios spalvos automobilį, iš jo išlipo trys vyriškiai, tarp kurių turėjo būti S. S.. Matė, kai trise įėjo į laiptinę ir girdėjo laiptinėje bildesius, iš kurių suprato, kad laiptinėje atvažiavę vyriškiai muša J.. Maždaug po 15 min., girdėjo, kad vyriškiai išėjo į lauką ir išvažiavo. J. daugiau į duris nesibeldė.

Liudytojas S. S. (t.1, b.l.171,172) parodė, kad 2013 m. liepos 14 d., jis su draugais ir pažįstamais soduose šventė. Nakties metu jam paskambino draugas ir kaimynas Š. G., kuris jo paprašė, kad jis sugrįžtų su kuo nors ir nuramintų jų namo koridoriuje triukšmaujantį J. B.. Po kurio laiko vėl paskambino Š. G., kuris pasakė, kad J. B. labai triukšmauja jų namo laiptinėje, šis bijo ir paprašė jo atvažiuoti J. B. nuraminti. Jis ten buvusių vyriškių paprašė važiuoti su juo ir nuraminti, tačiau sužaloti neprašė. N. N. su kitu jam nepažįstamu vyriškiu, apie 25 m. amžiaus, kurio vardo ir pavardės taip pat nežino, sutiko ir kartu su juo jam nepažįstamo vyriškio vairuojamu automobiliu nuvažiavo prie G. gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini). Namo laiptinėje, tamsoje, stovėjo jam iš matymo žinomas J. B., kuris jiems trims išlipus iš automobilio ir įėjus į laiptinę, pradėjo triukšmauti, rėkauti, todėl prie J. B. pribėgo su juo atvažiavęs N. N. ir kitas vyriškis, kurie stovinčiam J. B. sudavė mažiausiai po penkis smūgius į įvairias kūno vietas. Matė, kaip N. N. kojomis spyrė J. B. į šonus, tuo metu kitas vyriškis rankomis sudavė smūgius J. B. į galvą, visi buvo antrame namo aukšte, prie G. buto durų, ir besimušant J. B. nukrito nuo laiptų per kelias laiptų pakopas, tačiau kokia kūno padėtimi krito tamsoje nematė. J. B. krito nuo laiptų dėl N. N. ir vaikino suduotų smūgių. N. N. su vyriškiu iš laiptinės ištempė J. B. į kiemą, kur nutempė prie ūkinio pastato ir perspėdami žodžiu, kad šis daugiau netriukšmautų, J. B. paliko gulėti. Jis nematė, kad jie dar būtų sudavę smūgius J. B. kieme, nes jis nuėjo į automobilį, kur netrukus paskui jį atėjo ir N. N. su vyriškiu ir jie sugrįžo atgal į sodo namelį linksmintis. Jis smūgių J. B. nesudavė, nemanė, kad vyks muštynės, jis vyriškių tik paprašė važiuoti jam padėti nuraminti J. B., kad šis netriukšmautų.

Liudytoja D. D.(t.1, b.l.173) parodė, kad matė kai pas kaimynę O. G. vakare atėjo J. ir A. S.. Suprato, tai jie vartojo alkoholinius gėrimus, nes triukšmavo. Apie 21 val. ji būdama namuose girdėjo triukšmą. Atsidariusi buto duris pamatė pirmojo aukšto laiptinėje pasilenkusį A. S., o J. stovėjo prie jo. Nei vienas nebuvo kruvinas. Naktį triukšmo negirdėjo. Ryte išėjusi į kiemą pamatė ant žemės prie ūkinio pastato aukštielninką gulintį J., kurio veidas buvo sutinęs, kruvinas. J. dar paklausė kas atsitiko, jis dar buvo sąmoningas ir atsakė, kad „viskas gerai‘. Jis daugiau nekalbėjo, tik dejavo. Tada ji iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Kieme ar laiptinėje kraujo nematė.

Liudytoja G. Č. (t.1, b.l.174) parodė, kad 2013 m. liepos mėnesį, A., pakvietė ją ir jos seserį ateiti į jo sodo namelį, švęsti gimtadienio. S. S. į telefoną paskambino Š. G. ir ji girdėjo, kaip jie kalbėjo apie J., suprato, kad Š. G. prašė atvažiuoti apraminti J.. S. S. garsiai pasakė, kad J. laiptinėje triukšmauja ir reikia važiuoti jį apraminti. S. S. kartu su N. N. ir E., išvažiavo. Sugrįžo maždaug po pusės valandos. Grįžę pasakė, kad triukšmavusį vyriškį jie apramino, tačiau kaip ir kokiu būdu nesakė. Ji namo ėjo apie 06.00 val. ryto su seserimi K. ir pamatė, kad prie jų daugiabučio namo, kieme prie ūkinio pastato, guli kraujuotu veidu J., ar jis buvo be sąmonės, ar miegojo, nežino. Prie jo arti priėjusi nebuvo, ji nuėjo miegoti į namus.

Akistatos protokole (t.1, b.l.183) tarp kaltinamojo N. N. ir liudytojo S. S. užfiksuota, kad S. S. patvirtino, kad J. B. krito nuo laiptų, tik jis nematė, kuria kūno dalimi šis krito, o N. N. negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti, ar J. B. krito nuo laiptų, nes neprisiminė.

Specialisto išvadoje (t.1. b.l.155,156) konstatuota J. B. galvos smegenų trauminė liga, ūmus periodas, vidutinio sunkumo forma, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinio galvos smegenų pusrutulio srityje, galvos smegenų sumušimas, muštinės žaizdos veide padaryta kieto buko daikto poveikyje, galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių. Kelių smūgių poveikyje padaryti sužalojimai ekspertas atsakyti neturi galimybės, kadangi nukentėjusysis teismo medicinos apžiūrai neatvyko, o pateiktoje medicininėje dokumentacijoje sužalojimai detaliai neaprašyti. Kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinio galvos smegenų pusrutulio srityje, galvos smegenų sumušimas vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek smūgiavimo būdu, tiek ir pačiam krentant ir atsitrenkiant į kietus bukus daiktus.

Specialisto L. U. paaiškinime (t.1, b.l.157) nurodyta, kad J. B. muštinės žaizdos veide galėjo būti padarytos ir kelių trauminių poveikių pasekoje. Konkrečiai atsakyti nėra galimybės, kadangi nukentėjusysis po traumos ekspertų apžiūrėtas nebuvo. Kraujo išsiliejimas dešinio galvos pusrutulio srityje galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasekoje, tačiau nuo kurio, atsakyti nėra galimybės, kadangi sužalojimai galvos srityje detaliai neaprašyti medicininiuose dokumentuose.

2013-07-14 apžiūros protokole (t.1, b.l.134-136) užfiksuota įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), prie dviejų daugiabučio namų, esančiame kieme yra sandėlis. Prie sandėlio matosi raudonos spalvos dėmė panaši į kraują. Prie daugiabučio gyvenamojo namo pagrindinių durų ant betoninių plytelių yra matomos įvairaus dydžio raudonos spalvos dėmės panašios į kraują.

2014-02-12 apžiūros protokole (t.1, b.l.142-145), užfiksuota įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), dviejų aukštų daugiabutis namas.

2013-07-14 greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje nurodyta, kad 2013-07-14, 7:15, buvo pranešta, kad soduose, prie daugiabučio, esančio (duomenys neskelbtini) sumuštas J. B.. Nuvykus rastas gulintis kieme, be sąmonės, prie daugiabučio namo.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo N. N. veika buvo kvalifikuota pagal LR BK 135 str. 1d., ir teisme ištyrus bylos įrodymus, ši jo veikos kvalifikacija pasitvirtino.

Kaltinamasis pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad sudavė ne daugiau penkis smūgius nukentėjusiajam, smūgius nukentėjusiajam sudavė ir su juo buvęs E., tačiau tyrimo metu jo asmenybė nenustatyta. Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu įvykio aplinkybių paaiškinti negalėjo, kadangi atsigavo tik ligoninėje. Pats kaltinamasis pripažįsta, kad jis su E., S. S. paprašyti nuvyko į daugiabučio namo laiptinę kur smurtavo prieš nukentėjusįjį. Smūgius kaltinamasis ir tyrimo metu nenustatytas asmuo sudavinėjo nukentusiajam vienu kartu. Laiptinėje buvo tamsu, kaltinamasis ir kitas asmuo sudavė smūgius į įvairias kūno vietas. Liudytojas S. S. tiesiogiai matė kaltinamojo ir nenustatyto asmens smūgius suduodamus nukentėjusiajam. Liudytojas S. S. patvirtino, kad smūgiai nukentėjusiajam buvo suduoti į įvairias kūno vietas ir į galvos sritį. Nukentėjusiojo sužalojimo faktą patvirtina specialisto išvadoje jam nustatytas sužalojimas – galvos smegenų trauminė liga, ūmus periodas, vidutinio sunkumo forma, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinio galvos smegenų pusrutulio srityje, galvos smegenų sumušimas, muštinės žaizdos veide padaryta kieto buko daikto poveikyje. Teismo medicinos eksperto išvadoje konstatuota, kad nukentėjusiajam padaryti sužalojimai galėjo būti padaryti byloje nurodytu laiku ir įvertinus visus bylos įrodymus, darytina išvada, kad sužalojimai padaryti kaltinamojo nurodytomis aplinkybėmis.

Kaltinamasis N. N. nurodo, kad nukentėjusiajam sudavė dėl to, jog pasakė, kad nukentėjusysis kimba prie vaikų. Nors nuvykus į įvykio vietą, nakties metu, jis vaikų nematė, tačiau, nukentėjusiajam pradėjus triukšmauti pastarojo atžvilgiu pradėjo smurtauti. Taigi smūgiai buvo suduoti tyčia. Kaltinamasis veikė kryptingai, turėdamas tyčią sužaloti nukentėjusįjį, nors ir nesiekdamas sunkių (realiai atsiradusių) pasekmių. Smūgių sudavimas žmogui į įvairias kūno vietas ir į galvą, gyvybiškai svarbų organą, patvirtina kaltinamojo siekį sužaloti nukentėjusįjį, jo atliktų veiksmų pavojingumo suvokimą, abejingumą galimų padarinių atsiradimui. Abejingumą padariniams patvirtina ir aplinkybė, kad po sužalojimo jis su E. išnešė nukentėjusįjį iš laiptinės paguldė kieme ant žolės ir paliko. Tokiu būdu, atsižvelgiant į šias aplinkybes nustatyta, kad kaltinamasis N. N. nusikalstamus veiksmus padarė veikdamas neapibrėžta tyčia ir todėl šie jo veiksmai kvalifikuotini pagal kilusias pasekmes, t.y. šiuo konkrečiu atveju pagal BK 135 str.1 d. Įrodyta, kad sunkus sveikatos sutrikdymas J. B. atsirado būtent dėl kaltinamojo ir nenustatyto asmens bendrų veiksmų. Jiems sudavus smūgius nukentėjusiajam į galvą.

Remiantis aukščiau aptartu, įrodyta, kad N. N. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 str. 1 d.

Dėl A. Š. turto vagystės ir svetimo turto sugadinimo

Kaltinamasis N. N. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2013 m. lapkričio mėnesį, jis buvo pas savo draugę ir vienas eidamas sugalvojo apvogti sodo namelį, nes buvo sunki jo finansinė padėtis. Rankomis išlaužė namelio langą, ir įlipo į vidų, kur iš patalpoje esančios spintos paėmė įrankius du kampinius šlifuoklius, elektrinį galąstuvą, elektrinį grąžtą, siaurapjūklį, televizorių. Visus šiuos daiktus susidėjo į krepšį ir išvažiavo į Kauną. Siaurapjūklį jis užstatė lombarde Kaune gaudamas 30 Lt. Kitus pagrobtus įrankius išmetė į šiukšlių konteinerį. Civilinį ieškinį 1277 litų pripažįsta.

Nukentėjusysis A. Š. (t.1, b.l.30,31) parodė, kad 2013-11-22, apie 12.30 val., atvyko į jam priklausantį sodo namelį, esantį (duomenys neskelbtini), sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini) ir pastebėjo, kad pravertas namelio kambario langas. Apžiūrėjęs sodo namelyje pastebėjo, kad pagrobta įrankiai ir televizorius, jo priedėlis. Įsibraunant į namelį apgadinta namelio kambario lango varčia. Jam grąžintas galąstuvas „Kinpow“. Šia vagyste jam padaryta 1277 Lt turtinė žala.

Protokolu – pareiškimu (t.1, b.l.12) A. Š. pranešė, kad apvogtas jo sodo namelis, pagrobti įrankiai, televizorius.

2013-11-22 apžiūros protokole (t.1, b.l.13-16) užfiksuota įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), sodo namelyje. Vienas namelio langas pravertas, ant lango rėmo matomi įsilaužimo įrankio palikti pėdsakai.

2013-12-06 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (t.1,b.l.22) V. S. „Unilo“ darbuotoja pateikė elektrinį galąstuvą Nr. 001000206.

Unilo lombardo paskolos biliete Nr. (duomenys neskelbtini) (t.1,b.l. 23) užfiksuota, kad N. N. 2013-11-14 užstatė galąstuvą „Kinpow“ 125C.

2013-12-30 apžiūros protokolu (t.1, b.l.24–27,28) apžiūrėtas elektrinis galąstuvas „Kinpow“ MD 125C ir grąžintas A. Š..

Aptartais įrodymais įrodyta, kad kaltinamasis N. N. neteisėtai įsibrovė į A. Š. priklausantį pastatą – sodo namelį pagrobė svetimą turtą – įvairius įrankius bei televizorių. Veiką kvalifikuoja įsibrovimo į patalpą požymis, nes į namelį kaltinamasis pateko, neteisėtai, be savininko žinios ir leidimo. Į namelį įsibrovė turėdamas tikslą pagrobti ką nors vertingo. Kaltinamasis suprato savo veikos pavojingumą, jis veikė tyčia, siekdamas turtinės naudos. Tokie kaltinamojo veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. numatyto nusikaltimo požymius. Be to, įrodyta, kad kaltinamasis N. N. tyčia sugadino nukentėjusiajam A. Š. priklausantį nedidelės vertės turtą, - įsibraudamas į namelį apgadino lango varčią, tuo padarydamas nukentėjusiajam 200 litų turtinę žalą. Turto, kuris kaltinamajam buvo svetimas, sugadinimas buvo padarytas tyčia. Tarp kaltinamojo N. N. tyčinių veiksmų ir atsiradusių pasekmių yra priežastinis ryšys, todėl kaltinamojo veikoje yra baudžiamojo nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 3 dalies požymių.

Dėl L. S. turto vagystės

Kaltinamasis N. N. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2013 m. lapkričio mėnesį, būdamas sodų teritorijoje (duomenys neskelbtini) iš sodo namelio išėmė lango stiklą ir įlipo vidų, iš jo pagrobė televizoriaus priedėlį, kurį vėliau pardavė už 30 litų. Su civiliniu ieškiniu sutinka.

Nukentėjusioji L. S. (t2, b.l.124,125) parodė, kad 2014m. sausio mėnesį atvažiavusi į sodą pastebėjo, kad pro langą įsibrauta į namelį ir pavogtas televizoriaus priedėlis. Įsibraunant į sodo namelį sudaužytas vienas lango stiklas.

Protokolu – pareiškimu (t.1, b.l.45) L. S. pranešė, kad apvogtas jos sodo namelis.

2014-01-05 apžiūros protokole užfiksuota (t.1,b.l.46-51) įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) esantis sodo namelis. Lango rėme yra trys įstiklintos dalys, apatinėje lango dalyje išimtas lango stiklas. Verandoje lango dvi stiklo dalys išimtos ir atremtos į koridoriaus sieną. Vidinio lango stiklas išstumtas į virtuvės pusę.

Aptartais įrodymais įrodyta, kad kaltinamasis N. N. neteisėtai įsibrovė į L. S. priklausantį pastatą – sodo namelį pagrobė svetimą turtą – televizoriaus priedėlį. Veiką kvalifikuoja įsibrovimo į patalpą požymis, nes į namelį kaltinamasis pateko, neteisėtai, be savininko žinios ir leidimo. Į namelį įsibrovė turėdamas tikslą pagrobti ką nors vertingo. Kaltinamasis suprato savo veikos pavojingumą, jis veikė tyčia, siekdamas turtinės naudos. Tokie kaltinamojo veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. numatyto nusikaltimo požymius.

Dėl G. G. turto vagystės

Kaltinamasis N. N. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2013 m. lapkričio mėnesį, būdamas sodų teritorijoje (duomenys neskelbtini) metaliniu daiktu išdaužė plastikinio lango stiklo paketą įlindo į vidų ir iš jo pagrobė televizoriaus priedėlį, virdulį. Vėliau virdulį išmetė, o priedėlį pardavė už 30 litų. Su civiliniu ieškiniu sutinka.

Nukentėjusysis G. G. (t.1,b.l.79,90,91) parodė, kad 2014-02-23, apie 13.00 val., atvyko į savo sodo namelį, esantį (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjęs namelį, pastebėjo, kad išdaužtas vienas paketinio lango stiklas ir patekta į pastatą. Viduje pasigedo skaitmeninės televizijos bloko „Tevastar“, kurio vertė 75 Lt ir elektrinio virdulio, pavadinimo nepamena, 60 Lt vertės. Dėl išdaužyto namelio lango stiklo paketo padaryta 65 Lt žala. Viso nusikalstama veika pagrobta jam priklausančio turto už 135 Lt, sugadinta už 65 Lt. Padaryta 200 Lt turtinė žala, kuri neatlyginta Turtas nedraustas, signalizacijos nėra.

Protokolu – pareiškimu (t.1, b.l.79) G. G. pranešė, kad apvogtas jo sodo namelis.

2014-02-23 apžiūros protokole (t.1, b.l.80-96) užfiksuota įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), sodo namelis. Vienas namelio lango stiklas išdaužtas.

Aptartais įrodymais įrodyta, kad kaltinamasis N. N. neteisėtai įsibrovė į G. G. priklausantį pastatą – sodo namelį pagrobė svetimą turtą – televizoriaus priedėlį ir virdulį. Veiką kvalifikuoja įsibrovimo į patalpą požymis, nes į namelį kaltinamasis pateko, neteisėtai, be savininko žinios ir leidimo. Į namelį įsibrovė turėdamas tikslą pagrobti ką nors vertingo. Kaltinamasis suprato savo veikos pavojingumą, jis veikė tyčia, siekdamas turtinės naudos. Tokie kaltinamojo veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. numatyto nusikaltimo požymius.

Dėl M. R. turto vagystės

Kaltinamasis N. N. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2013 m. gruodžio mėnesį, būdamas sodų teritorijoje (duomenys neskelbtini) išimdamas lango stiklą pateko į sodo namelį su tikslu ką nors pagrobti, ir pagrobė kirvį. Su civiliniu ieškiniu sutinka.

Nukentėjusioji M. R. (t.1, b.l.125,126) parodė, kad 2014-03-01, apie 14.30 val., atvykusi į jai priklausantį sodo namelį, esantį (duomenys neskelbtini), pamatė, kad išėmus lango stiklą įsibrauta į namelio vidų. Stiklas ne sudaužytas, o tvarkingai išimtas ir padėtas ant žolės. Atsirakinusi duris ir įėjusi į vidų, apžiūrėjo visus kambarius. Viduje viskas buvo tvarkinga, t.y. taip pat kaip palikta išvykstant. Tik iš vidaus pavogtas „Fiskars“ firmos kirvis.

Protokolu – pareiškimu (t.1, b.l.117) M. R. pranešė, kad apvogtas jos sodo namelis.

2014-03-01 apžiūros protokolu (t.1, b.l.118–122) užfiksuota įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Vienas namo lango stiklas išimtas.

Aptartais įrodymais įrodyta, kad kaltinamasis N. N. neteisėtai įsibrovė į M. R. priklausantį pastatą – sodo namelį pagrobė svetimą turtą – kirvį. Veiką kvalifikuoja įsibrovimo į patalpą požymis, nes į namelį kaltinamasis pateko, neteisėtai, be savininko žinios ir leidimo. Į namelį įsibrovė turėdamas tikslą pagrobti ką nors vertingo. Kaltinamasis suprato savo veikos pavojingumą, jis veikė tyčia, siekdamas turtinės naudos. Tokie kaltinamojo veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. numatyto nusikaltimo požymius.

Dėl pasikėsinimo pagrobti L. S. priklausantį turtą ir turto sugadinimo

Kaltinamasis N. N. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2014 m. vasario mėnesį, būdamas sodų teritorijoje (duomenys neskelbtini) įsibrovė į sodo namelį su tikslu ką nors pagrobti, tačiau nieko vertingo nepagrobė nes nerado. Bandė nuimti šviestuvą, bet jį sugadino. Su civiliniu ieškiniu sutinka.

Nukentėjusioji L. S. (t2, b.l.124,125) parodė, kad atvykusi į sodo namelį 2014 m. vasario mėnesį antrą kartą rado jį apvogtą. Rado išdaužytą verandos lango stiklą ir namelio viduje sudaužyta sieninis šviestuvas. Namelyje nieko vertingo nebuvo.

Protokolu – pareiškimu (t.1, b.l.98) L. S. pranešė, kad apvogtas jos sodo namelis.

2014-02-09 apžiūros protokolu (t.1, b.l.99-104) užfiksuota įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) esantis sodo namelis. Vieno lango dalis be stiklo, stiklas sudužęs. Vidinio lango stiklas per pusę skilęs. Kambaryje sieninis šviestuvas sudaužytas.

Aptartais įrodymais įrodyta, kad kaltinamasis N. N. neteisėtai įsibrovė į L. S. priklausantį pastatą – sodo namelį, turėdamas tikslą pagrobti ką nors vertingo, tačiau veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių – nieko vertingo nerado. Veiką kvalifikuoja įsibrovimo į patalpą požymis, nes į namelį kaltinamasis pateko, neteisėtai, be savininko žinios ir leidimo. Į namelį įsibrovė turėdamas tikslą pagrobti ką nors vertingo. Kaltinamasis suprato savo veikos pavojingumą, jis veikė tyčia, siekdamas turtinės naudos. Tokie kaltinamojo veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. numatyto nusikaltimo požymius. Be to, įrodyta, kad kaltinamasis N. N. tyčia sugadino nukentėjusiajai L. S. priklausantį nedidelės vertės turtą – įsibraudamas į namelį sudaužė lango stiklą, sugadino sieninį šviestuvą, tuo padarydamas nukentėjusiajai 140 litų turtinę žalą. Turto, kuris kaltinamajam buvo svetimas, sugadinimas buvo padarytas tyčia. Tarp kaltinamojo N. N. tyčinių veiksmų ir atsiradusių pasekmių yra priežastinis ryšys, todėl kaltinamojo veikoje yra baudžiamojo nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 3 dalies požymių.

Skiriant ir parenkant bausmę kaltinamajam N. N. atsižvelgtina į tai, kad jis pagal pavojingumo visuomenei laipsnį padarė vieną sunkų, tyčinį, smurtinį nusikaltimą, 5 apysunkius nusikaltimus ir 2 baudžiamuosius nusižengimus, iki suėmimo oficialiai nedirbo. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina, kad prisipažino padaręs nusikalstamas veikas dėl to gailisi. Sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nukentėjusiojo J. B. atžvilgiu nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos šios veikos padarymui. Kaltinamasis du kartus yra teistas, nusikalto neišnykus teistumui, jis laikytinas recidyvistu. Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja asmenybę ir neduoda teismui pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, dėl ko įvertinus visas aplinkybes, manytina, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus laisvės atėmimo bausmę, tačiau mažesnę nei numatytą sankcijos, vidurkis.

Civiliniai ieškiniai

Byloje pareikštas Kauno teritorinės liginių kasos civilinis ieškinys 19457,93 Lt sumai už nukentėjusiajam J. B. suteiktas gydymo paslaugas yra pagrįstas ir visiškai tenkintinas. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.263 str., 6.283 str. reikalavimus žalą, padarytą asmeniui, kurio sužalota sveikata, privalo atlyginti ją padaręs asmuo. Nukentėjusysis J. B. buvo gydomas VšĮ Kauno klinikos, AB ,,Eglės“ sanatorija jam suteiktų gydymo paslaugų kaina - 19457,93 Lt, už paslaugas apmokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų (t.1, b.l. 148-150). Kadangi žalą nukentėjusiojo sveikatai padarė kaltinamasis savo tyčiniais nusikalstamais veiksmais, todėl jam tenka pareiga žalą atlyginti. Valstybinė ligonių kasa, vykdanti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą, turi atgręžtinio reikalavimo teisę tokio dydžio, kiek sumokėta už suteiktas gydymo paslaugas. Tuo pagrindu iš kaltinamojo priteistina Valstybinei ligonių kasai 19457,93 Lt už nukentėjusiojo gydymą.

Lietuvos Respublikos CK 6.263 str. 1 d. numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Nukentėjusysis A. Š. pareiškė 1277 Lt civilinį ieškinį ( t.1, b.l.33). Kadangi kaltinamasis nusikaltimu padarytos žalos neatlygino, ją pripažįsta, todėl civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, jį priteisiant iš kaltinamojo.

Nukentėjusioji L. S. pareiškė 163 Lt civilinį ieškinį (t.1, b.l.72) ir 140 litų civilinį ieškinį (b.l.112). Kadangi kaltinamasis nusikaltimu padarytos žalos neatlygino, ją pripažįsta, todėl civiliniai ieškiniai tenkintini visiškai, juos priteisiant iš kaltinamojo.

Nukentėjusysis G. G. pareiškė 200 Lt civilinį ieškinį (t.1, b.l.93). Kadangi kaltinamasis nusikaltimu padarytos žalos neatlygino, ją pripažįsta, todėl civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, jį priteisiant iš kaltinamojo.

Nukentėjusioji M. R. pareiškė 250 Lt civilinį ieškinį (t.1, b.l.128). Kadangi kaltinamasis nusikaltimu padarytos žalos neatlygino, ją pripažįsta, todėl civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, jį priteisiant iš kaltinamojo.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis J. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl 30000 litų neturtinės žalos priteisimo tenkintinas pilnai. Priteisiant neturtinę žalą teismas atsižvelgia į BPK 109 straipsnio, CK 6.250, 6.263 straipsnių reikalavimus. Remiantis BPK 109 str., nukentėjusysis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.

Sprendžiant nukentėjusiojo reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Neturtinę žalą įvertinti pinigais paprastai neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas šią žalą, siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdamas tokią piniginę kompensaciją, kuri kiek galima visapusiškiau kompensuotų nukentėjusiajam padarytą žalą. Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus

Tenkindamas civilinį ieškinį neturtinės žalos atžvilgiu, teismas atsižvelgia į tai, kad ši žala atsirado dėl tyčinių smurtinių nusikalstamų kaltinamojo veiksmų, kad nusikalstama veika buvo padaryta be jokios dingsties, dėl šio įvykio nukentėjusysis patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą, gulėjo ligoninėje, buvo atliekamos galvos operacijos, patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, dėl to atsirado liekamieji reiškiniai: po sužalojimo tapo neįgalus, nustatytas darbingumas tik 30 procentų. Iki šio įvykio buvo sveikas žmogus, o dabar nuolat skauda ir svaigsta galva, sutriko atmintis. Taip pat, teismas atsižvelgia į kaltinamojo turtinę padėtį ir į tai, kad kaltinamasis sutiko su pareikšto ieškinio suma. Teismas, atsižvelgdamas į minėtų aplinkybių visumą bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, susiformavusia teismų praktika, mano, kad nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos nėra per didelis ir jis patenkintinas visiškai.

Remiantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusiajam J. B. pagal Kauno valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą Nr.TP-2-(2.2)-14T-1864–2309 buvo teikiama antrinė teisinė pagalba ir paskirtas jo atstovas baudžiamojoje byloje advokatas R. L.. Kauno valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teismui pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kad valstybės patirtos išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą sudaro 541,61 Lt. (t.2. b.l.161). Ši suma yra pagrįsta ir priteistina iš kaltinamojo N. N. valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 302 str., 304str., 306 str., 307str., teismas

nusprendžia:

N. N. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas ir nuteisti:

pagal LR BK 135 str. 1 d. - 3 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo bausme;pagal LR BK 178 str. 2 d.(dėl A. Š. turto vagystės) – 7 mėnesiams laisvės atėmimo;pagal LR BK 187 str. 3 d. (dėl A. Š. turto sugadinimo) – 30 parų arešto; pagal LR BK 178 str. 2 d.(dėl L. S. 2013 m. lapkričio mėn. turto vagystės) – 7 mėnesiams laisvės atėmimo;pagal LR BK 178 str. 2 d.(dėl G. G. turto vagystės) – 7 mėnesiams laisvės atėmimo;pagal LR BK 178 str. 2 d.(dėl M. R. turto vagystės) – 7 mėnesiams laisvės atėmimo;pagal LR BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d.(dėl L. S. 2014 m. vasario mėn. turto vagystės) – 6 mėnesiams laisvės atėmimo;pagal LR BK 187 str. 3 d. (dėl L. S. turto sugadinimo) - 30 parų arešto;

Remiantis LR BK 63 str. 2 d. 5 d. 2 p. bausmes, subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – 3 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64–1 str. paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti 2 metus 4 mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti suėmime išbūtą laiką nuo 2014 m. kovo 3 d. iki 2014 m. birželio 13 d.

Bausmės pradžia – 2014-06-13.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo N. N. kardomąją priemonę palikti suėmimą.

Priteisti iš N. N. 19457,93 Lt (devyniolika tūkstančių keturis šimtus penkiasdešimt septynis litus, 93 ct) valstybinei ligonių kasai.

Priteisti iš N. N. 1277 Lt (vieną tūkstantį, du šimtus septyniasdešimt septynis litus) A. Š. naudai, 303 Lt (tris šimtus tris litus) L. S. naudai, 200 Lt (du šimtus litų) G. G. naudai, 250 Lt (du šimtus penkiasdešimt litų) M. R. naudai turtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš N. N. 30000 Lt (trisdešimt tūkstančių litų) J. B. naudai, neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš N. N. valstybės naudai 541,61 Lt (penkis šimtus keturiasdešimt vieną litą, 61 cnt) išlaidų už nukentėjusiajam J. B. suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, nuteistajam nuo nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą Prienų rajono apylinkės teisme.

Teisėja Laima Lubauskienė