- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-12-19
- Bylos Nr.
- 1-2338-668/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-20-2-00112-2010-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Raimundas Mikšta
- Civilinis ieškovas
- Valstybinio socialinio fondo valdybos Kauno skyriaus
- Kaltinamasis
- G. K.
- Kategorijos
Kauno apylinkės teismo teisėjas Raimundas Mikšta, sekretoriaujant Vildai Verikaitei, dalyvaujant prokurorei Inesai Gulbinienei, civilinio ieškovo Valstybinio socialinio fondo valdybos Kauno skyriaus atstovei Jolitai Nemeikšienei, kaltinamajai G. K., jos gynėjai advokatei E. M. Šlapikienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, spec. vidurinio išsilavinimo, ištekėjusi, nedirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neturinti teistumo, kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. ir 300 str. 3 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. K. apgaule, savo ir kitų asmenų naudai, įgijo didelės vertės svetimą turtą ir suklastojo dokumentus bei juos panaudojo, padarydama didelę žalą, t.y: niekur nedirbdama, sužinojusi, kad yra nėščia ir motinystės pašalpa jai bus apskaičiuojama pagal 2008-07-22 - 2011-03-06 laikotarpio jos draudžiamąsias pajamas, veikdama su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, apgaule, siekdama įgyti turtinę teisę į didelės vertės svetimą turtą, būdama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau VSDFV) Kauno skyriuje A.Mickevičiaus g. 42, Kaune, 2009-07-28 į prašymą skirti motinystės pašalpą bei 2009-08-05 į prašymą skirti motinystės (tėvystės) pašalpą, įrašydama tikrovės neatitinkančius duomenis, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei patvirtindama prašymus savo parašu, suklastojo tikrus dokumentus bei pateikdama šiuos suklastotus dokumentus VSDFV Kauno skyriui, juo panaudojo, tokiu būdu apgaule įgydama turtinę teisę į didelės vertės - 124917,28 Lt svetimą turtą, o nuo 2009-08-07 iki 2009-11-25 jai išmokėjus iš VSDF biudžeto 45265,04 Lt - ji apgaule įgijo didelės vertės – 45265,04 Lt svetimą turtą, padarydama VSDF biudžetui didelę 45265,04 Lt žalą.
Kaltinamoji G. K. parodė, kad 2008 m. vasarą ji, būdama nėščia, lankėsi Dainavos poliklinikoje, kur viena moteris jai pasiūlė darbą. Po kelių dienų sulaukė skambučio. Jai pasakius adresą atvažiavo du jaunuoliai. Jie sakė, kad reikia darbininkų, nes labai daug statybų, siūlė daryti aplinkos vizualizaciją daryti, pažadėjo apmokyti. Ji sutiko. Po kurio laiko jie atvyko, atsivežė dokumentą, sakė mokės po 600 litų, atlyginimas priklausys nuo darbo, gali būti iki 5000. Ji pasirašė darbo sutartį, kuri buvo be antspaudo, bet su parašu. Jie paėmė asmens duomenis ir sakė, kad susiskambins, atsiųs merginą, su kuria reikės bendrauti. Praėjo mėnuo, jokios informacijos nebuvo, nesulaukusi pradėjo pati skambinti, bet jokio ryšio nebuvo. Jie neatsiliepė iki gimdymo atostogų, dėl sunkaus nėštumo G. K. buvo paskirtas lovos režimas, todėl darbo galimybę buvo pamiršusi. Darbdaviai atsiliepė, kai reikėjo išeiti į dekretą, jie paskambino, klausė, kodėl ji neima nedarbingumo, aiškino, kad buvo užimti, naujų darbų neturėjo, todėl neatsiliepė. Siūlė imti atostogas, nes dabar reikia mokėti baudas. Iki tų dekretinių atostogų jokie pinigai į sąskaitą nebuvo pervedami. Iš gydytojo paėmė pažymą ir nunešė į Sodrą, kur buvo paskirta pašalpa. Pinigai buvo pervedami į sąskaitą, tada vėl sulaukė skambučio, kad reikia nuimti tuos pinigus. Aiškino, kad ji pridarė daug skolų, vėlavo nešti dokumentus į Sodrą ir priduoti, todėl pridarė jiems daug skolų. Ji du kartus paėmė pinigus iš savo sąskaitos ir juos atidavė. Vieną kartą apie 15000 litų, kitą apie 18000 litų. Pinigų buvo atvažiavę dviese, sakė, kad vienas yra V., o kitas A.. Darbo sutartyje buvo nurodytas vadovo vardas V., galvojo, kad tai tas pats asmuo. Jai žadėjo sumokėti po 600 per mėnesį. Vyras patikrinęs Sodroje sužinojo, kad ji iš tikrųjų yra įdarbinta. Kai iš jos antrą kartą buvo pareikalauta atiduoti pervestus pinigus, ji suprato, kad tai apgaulė ir su vyru nutarė gelbėtis, su tais darbdaviais išsiskirti, kad nereikalautų jokių pinigų. Vyras nusprendė imti tėvystės atostogas. Vyras parašė darbdaviams žinutę, kad reikia susitikti ir žmoną išdarbinti. Jie atsakė, kad reikia pagalvoti, bet vyras sakė nėra ko galvoti, vėliau nuėjo į Sodrą ir sužinojo, kad ji atleista iš darbo. Daugiau su tais asmenimis jokių reikalų neturėjo. Vieną kartą miške netoli Ramučių turtingų namų gyvenvietėje matė mašina važiuojantį V. su moterimi, bet kur jis gyvena nesužinojo. V. U. nematė, tik tyrimo metu sužinojo, kad jo nėra. Dabar supranta, kad blogai padarė, labai gailisi. Iš pervestų pinigų jos sąskaitoje buvo likučiai nuo išgrynintų sumų ir trys tūkstančiai apie kuriuos anksčiau nieko nežinojo, o tai pastebėjusi gražino Sodrai. Jai jokių pinigų neliko. Į tą sąskaitą buvo pakliuvę ir mamos palikimo paveldėjimo pinigai - 600 Lt. Šeimoje dirba tik vyras, tolimųjų reisų vairuotojas, kuris išlaiko šeimą.
Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio fondo valdybos Kauno skyriaus atstovė J. N. parodė, kad G. K. VSDFV Kauno skyrius yra išmokėjęs 45265,04 Lt motinystės tėvystė pašalpą už laikotarpį nuo 2009-01-05 iki 2009-10-23. Pripažinus G. K. kalta prašė šią sumą priteisti iš G. K.. Kadangi proceso metu buvo sumokėta 3186,44 Lt, todėl ieškinio suma sumažėjo ir teismo posėdžio dienai yra 42078,60 Lt.
Liudytojas R. K. parodė, kad kaltinamoji yra jo žmona. Iki dekretinių atostogų žmona sakė, kad jai dėl darbo paskambino vaikinai, buvo su ja susitikę, pasiūlė aplinkos projektuotojos darbą. Žmona iki gimdymo atlyginimo negaudavo. Po gimdymo tie vyrai pasirodė. Kaip suprato, jie liepė jai nunešti į Sodrą pažymėjimą. Matė juos vieną kartą, klausė kaip su darbu, jie sakė viskas gerai, nesirūpinkite. Liudytojui pasirodė keista, kai žmona parodė sutartį, kuri buvo be antspaudo. Pasirodė įtartina, nes per radiją ir televizorių pradėjo tokius dalykus rodyti, kad nėščias moteris užverbuoja, siūlo dideles algas, po to per jas iš Sodros gauna pinigus. Po biuletenio nunešimo į Sodrą jie paskambino ir sakė, kad nori, kad ji iš banko nuimtų tą pinigų sumą. Liudytojui sukėlė įtarimą tai, kad jie reikalauja grąžinti pinigus, kuriuos pervedė žmonai. Tada nusprendė jų atsikratyti. Parašė žinutę, kad reikia susitikti. Vienas atvyko, klausė kokios problemos. Kaip žmonos atleidimo iš darbo sąlygą iškėlė pinigų atidavimą. Sakė, perveda paskutinius pinigus, juos nuimat ir atiduodat mums, tada žmoną išdarbina. Viskas taip ir įvyko.
Iš 2010-02-20 rašto Nr. (2.39) 10.V-3059 matyti, kad 2009-07-28 VSDFV Kauno skyriuje gavus G. K. prašymą skirti motinystės pašalpą bei kitus pašalpos skyrimui būtinus dokumentus, VSDFV Kauno skyriaus 2009-07-30 sprendimu Nr. 8.37-4165 G. K. už nėštumo ir gimdymo laikotarpį nuo 2009-01-05 iki 2009-05-24 buvo paskirta ir išmokėta 18258,31 Lt motinystės pašalpa, kuri apskaičiuota pagal jos 2008-07-22 /2008-12-31 laikotarpio draudžiamąsias pajamas, gautas (duomenys neskelbtini)“, kurios siekė 35576,00 Lt.
Iš 2009-08-05 G. K. prašymo matyti, kad ji prašė skirti motinystės (tėvystės) pašalpą už vaiko, gimusio 2009-03-06, priežiūros atostogas.
Iš VSDFV Kauno skyriaus 2009-09-09 sprendimo matyti, kad G. K. už laikotarpį nuo 2009-05-25 iki 2011-03-06 paskirta 106658,97 Lt motinystės (tėvystės) pašalpa, apskaičiuota pagal 2008-10-01/2009-04-30 laikotarpio draudžiamąsias pajamas, kurios siekė 48180,86 Lt, iš jų -32746,00 Lt iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir 15434,86 Lt iš VSDFV biudžeto lėšų.
Iš specialisto išvados dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos rezultatų nustatyta, kad nuo 2009-10-23 G. K. atšaukta iš vaiko, gimusio 2009-03-06, priežiūros iki trejų metų atostogų, o 2009-12-07 UAB „(duomenys neskelbtini)“ VSDFV Kauno skyriui pateikė 2-SD pranešimą apie G. K. valstybinio socialinio draudimo pabaigą nuo 2009-11-25. Kadangi G. K. 2009-10-23 nutraukė vaiko priežiūros atostogas, VSDFV Kauno skyrius nuo tos datos nutraukė motinystės (tėvystės) pašalpos mokėjimą. Per laikotarpį nuo 2009-05-25 iki 2009-10-23 VSDFV Kauno skyrius G. K. išmokėjo 27006,73 Lt. motinystės (tėvystės) pašalpos. G. K. į darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priimta nuo 2008-07-22. Už 2008 m. III ketvirtį ši įmonė deklaravo 22200,00 Lt, o už 2008-IV ketvirtį – 13376,00 Lt. G. K. draudžiamųjų pajamų. Gavus VSDFV Kauno skyriaus Pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyriaus pranešimą dėl galimai nepagrįstai padidintų draudžiamųjų pajamų, 2009-09-18 pavedimu Nr. (12.4) 15.V-698 Įmokų išieškojimo skyriui pavesta atlikti G. K. draudžiamųjų pajamų pagrįstumo patikrinimą. Tačiau įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ registracijos adresu Kaune, R.Kalantos g. 49 nerasta, siunčiama korespondencija grįžta neįteikta, vadovas V. U. nerandamas, įmonė vėluodama teikia finansines ataskaitas, yra skolinga VSDFV biudžetui. Nustatyta, kad nuo bendrovės įregistravimo 2008-05-23, įmonėje buvo trys apdraustieji - V. U., G. K. ir D. L.. Bendra VSDF biudžetui padaryta žala dėl galimai nepagrįstai išmokėtų G. K. motinystės (tėvystės) pašalpų - 45265,04 Lt.
Iš įmonės „Swedbank“ pateikto G. K. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo nuo 2008-05-28 iki 2011-10-11 matyti, kad 2009-08-07 VSDFV Kauno skyrius jai pervedė 14476,56 Lt, iš kurių ji 2009-08-18 per du kartus skirtingose vietose nuėmė 14400,00 Lt., buvo atskaičiuota 68,40 Lt mokesčių; 2009-10-15 VSDFV Kauno skyrius jai pervedė 18306,38 Lt., iš kurių ji 2009-10-21/2009-11-11 per eilę kartų skirtingose vietose išgrynino 18200,00 Lt., buvo atskaičiuota 67,67 Lt. mokesčių; per du kartus įsigyta prekių už 45,77 Lt., tačiau į tą pačią sąskaitą įplaukdavo ir nedidelės sumos – išmokos vaikui; 2009-11-25 VSDFV Kauno skyrius pervedė G. K. 3186,44 Lt (t.1, b.l.129-131).
Motyvuojamoji dalis
G. K. kaltę padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 str. 2 d. ir 300 str. 3 d. įrodo jos pačios ir liudytojo parodymai, duomenys, užfiksuoti sąskaitų išrašuose, VSDFV Kauno skyriaus dokumentuose, iš kurių matyti, kad kaltinamoji, realiai nedirbusi jokio darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kreipėsi į VSDFV Kauno skyrių prašydama motinystės pašalpos, ir gavo didelės vertės turtą - pinigines lėšas, kurias atidavė tyrimo nenustatytiems asmenims. Iš kaltinimo šalintini duomenys apie tai, kad „G. K., siekdama įgyti turtinę teisę į didelės vertės svetimą turtą, 2008-07-22, būdama (duomenys neskelbtini), pasirašydama darbo sutartį Nr. 2008/03 su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini)), įsidarbindama dizainere, žinodama, kad realiai nedirbs, (nes neturi reikiamo išsilavinimo ir nemoka dirbti šio darbo) bei realiai jokio darbo nedirbdama ir atlyginimo negaudama, tokiu būdu įteisindama neegzistuojančius darbo santykius, suklastojo dokumentą “, nes iš bylos duomenų nėra pagrindo teigti, kad pasirašydama darbo sutartį jį būtų žinojusi visą apgaulės mechanizmą ir to siekusi. Kaltinamoji teigė, kad tuo metu tikėjo, jog gaus darbą ir užsidirbs pinigų. Duomenų, paneigiančių tokią kaltinamosios versiją, byloje nėra. Tačiau kaltinamoji kreipdamasi dėl motinystės pašalpos žinojo, kad jokio darbo nedirbo, atlyginimo negavo, todėl prašymuose nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis.
G. K. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 182 str. 2 d. ir 300 str. 3 d., nes ji kreipdamasi į VSDFV Kauno skyrių ir prašymuose skirti motinystės pašalpą nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir taip apgaule įgijo didelės vertės turtą – 45265,04 litų motinystės pašalpą.
Civilinis ieškovas Valstybinio socialinio fondo valdybos Kauno skyrius pareiškė civilinį ieškinį dėl 45265,04 Lt, kurį teismo posėdžio metu sumažino iki 42078,60 Lt. Ieškinio sumą sudaro G. K. nepagrįstai išmokėta ir negražinta motinystės pašalpos dalis. Pinigai buvo pervesti į kaltinamosios sąskaitą Swedbanke. G. K. jais disponavo, todėl ieškinys tenkintinas visiškai.
Kaltinamoji nusikalto neturėdama teistumo, prisipažino padariusi nusikalstamas veikas, savo iniciatyva nutraukė bendradarbiavimą su nenustatytais bendrininkais, iš dalies atlygino padarytą žalą, turi šeimą, augina du mažamečius vaikus. Bausmė skirtina vadovaujantis BK 54 str. numatytais pagrindais. BK 41 str. greta kitų bausmės tikslų (bendroji prevencija, nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas) išskiria bausmės teisingumo tikslą. Teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Įstatymų leidėjas, nustatydamas sankciją už nusikaltimą, įvertina tipinį (rūšinį) nusikaltimo, kaip tokio, pavojingumą. G. K. padaryta nusikalstama veika – dokumentų klastojimas -priskirta apysunkių, o sukčiavimas – sunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 11 str. 4 d., 5 d.). Baudžiamasis įstatymas už nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams numato įvairių rūšių bausmes. Tik susiję su prievarta arba smurtu, arba kvalifikuoti dėl kitokių aplinkybių šios rūšies nusikaltimai priskirti prie sunkių. G. K. inkriminuotas nusikaltimas, numatytas BK 182 str. 2 d. priskirtas prie sunkių dėl apgaule įgyto turto didelės vertės. Tačiau ir sunkius nusikaltimus padaro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. BK 54 str. 1 d. nustato, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tam, kad būtų išvengta neteisingumo, kad paskirta bausmė būtų teisinga, įstatymų leidėjas numatė išimtis iš bendrų bausmės skyrimo taisyklių, t. y. galimybę atskirais atvejais paskirti bausmę, nenumatytą baudžiamojo įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje. BK 54 str. 3 d. nustato, kad tuo atveju, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad pagal BK 54 str. 3 d. kitokia bausmė nei numatyta straipsnio sankcijoje, pagal kurią kvalifikuota veika, paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinių aplinkybių ir jei nėra pagrindo paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę pagal BK 62 str., o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas, neadekvatus konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad nereikia suprasti, jog įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ypatingas ar ekstraordinarines aplinkybes. BK 54 str. 3 d. taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys Nr. 2K-420/2006, 2K-7-45/2007, 2K-390/2011, 2K-382/2012, 2K-137/2013, 2K-348/2013).
G. K. padarė apysunkį ir sunkų nusikaltimus, esant jų sutapčiai, savo iniciatyva atsisakė tęsti nusikalstamus veiksmus, kritiškai vertino elgesį, gailėjosi, pripažino ir paaiškino faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Kaltinamoji augina du mažamečius vaikus, yra registruota darbo biržoje. Nors padaryta santykinai didelė žala, tačiau pačia kaltinamąja buvo pasinaudota ir turtinę naudą gavo tyrimo metu nenustatyti asmenys. Tiek nusikalstamos veikos pobūdis, tiek kaltinamosios asmenybę apibūdinantys duomenys atitinka BK 54 str. 3 d. taikymo sąlygas, o laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, nes tai turėtų neigiamos įtakos tiek kaltinamosios, tiek ir mažamečių vaikų ateičiai ir duoda pagrindą paskirti švelnesnę bausmę, kartu apsaugant G. K. bei jo šeimos svarbius socialinius interesus. Bausmės tikslai – sulaikyti kaltinamąją nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti galimybę daryti naujas veikas bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str. 2 d.), gali būti pasiekti, o pati bausmė atitiks teisingumo bei protingumo principus, pritaikius BK 54 str. 3 d. nuostatas ir paskyrus švelnesnę, nei nustatyta BK 182 str. 2 d. sankcijoje, bausmę – laisvės apribojimą (BK 48 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 298 str., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str., 307 str.
nusprendė:
G. K. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. ir nuteisti vieneriems metams ir 6 mėnesiams laisvės apribojimo.
G. K. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 3 d. ir nuteisti vieneriems metams laisvės apribojimo.
Vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p., bausmes subendrinti griežtesnei bausmei apimant švelnesnę ir nustatyti subendrintą bausmę vienerius metus ir 6 mėnesius laisvės apribojimo.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio fondo valdybos Kauno skyriaus ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš G. K. 42078,60 litų turtinės žalos atlyginimą Valstybinio socialinio fondo valdybos Kauno skyriui.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.