Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2015-05-28 · Civilinė byla Nr. 2A-781-123/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-05-28
Bylos Nr.
2A-781-123/2015
Teisminio proceso Nr.
2-33-3-01088-2014-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Irma Čuchraj, Erika Misiūnienė, Virginija Nijolė
Ieškovas
Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Atsakovas
J. Ž.
Kategorijos
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-781-123/2015

Teisėja A. Burbienė (Proceso Nr. 2-33-3-01088-2014-5)
Procesinio sprendimo kategorija 121.21; 38; 44.5.2.16; (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2015 m. gegužės 28 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Virginija Nijolė Griškevičienė, kolegijos teisėjai Erika Misiūnienė, Irma Čuchraj, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovų Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato ieškinį atsakovei J. Ž. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovai prašo iš atsakovės priteisti 6 103,33 Lt (1 767,65 Eur) žalos atlyginimo Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir 2 544,40 Lt (736,91 Eur) Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, patirtos dėl sumokėtų išmokų pareigūnui A. N. Nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-01-03 nutartimi buvo patvirtintas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą ir atsakovė J. Ž. (tuo metu J.) buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 286 straipsnyje, 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte, padarymą kaltininkui ir nukentėjusiam susitaikius. Nutartyje konstatuota, jog J. J. 2012-10-23, apie 20.30 val., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), nepakluso teisėtiems Klaipėdos AVPK Patrulių rinktinės pareigūnų reikalavimams, priešinosi sulaikoma, o atvažiavus į Klaipėdos miesto antrą policijos komisariatą, panaudodama fizinį smurtą, tyčia spyrė nukentėjusiam specialistui A. N. į lytinius organus, padarydama kairės sėklidės sumušimą su kraujosruva antsėklidžio ir sėklinio virželio srityje, kairės sėklidės patinimu ir antrine kairės sėklidės vandene. A. N. nuo 2012-10-24 iki 2012-11-16 buvo nedarbingas ir gydėsi. Sveikatos priežiūros tarnybos prie LR VRM centrinė medicinos ekspertizės komisija 2013-01-25 nustatė, kad pareigūnui padarytas lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymas. Klaipėdos AVPK dėl išmokėto nedarbingumo A. N. patyrė 2 497,60 Lt (723,35 Eur) žalą. Pagal LR Vyriausybės 1991-12-05 nutarimu patvirtintų Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus, ryšium su tarnyba sąlygomis, A. N. apskaičiuota 1 559,98 Lt (451,80 Eur) draudimo suma, kurią Policijos departamento Finansų valdyba pervedė Klaipėdos AVPK, o jis šią sumą sumokėjo A. N., taip pat 3 proc. nuo šios sumos – 46,80 Lt (13,55 Eur) pervedė VSDFV Klaipėdos skyriui. Policijos departamentas skyrė 4 843,44 Lt (1 402,76 Eur) išmokėti 2 mėnesinių vidutinio darbo užmokesčių dydžio kompensacijai, numatytai LR vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalyje. Ieškovai, išmokėję pareigūnui kompensacijas, įgijo atgręžtinio reikalavimo (regreso) teisę į žalą padariusį asmenį.

Žemesnės instancijos teismas

Plungės rajono apylinkės teismas 2015-01-27 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš J. Ž. 834,97 Eur žalos atlyginimo Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir 567,78 Eur žalos atlyginimo Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui. Priteisė iš J. Ž. 42 Eur žyminio mokesčio valstybei. Kitą dalį ieškinio atmetė. Priteisė iš Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 75,59 Eur ir iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 13,61 Eur bylinėjimosi išlaidų J. Ž. Teismas konstatavo, kad yra visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos – atsakovės neteisėti veiksmai, jų pasekmės – pareigūno sveikatos sutrikdymas, lėmęs ieškovams pareigą išmokėti pinigines lėšas, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir pasekmių bei atsakovės kaltė. Nustatydamas ieškovams priteistinos žalos dydį, teismas atsižvelgė į pareigūno sužalojimo laipsnį, gydymo trukmę, taip pat į atsakovės turtinę padėtį – atsakovė nekilnojamojo turto neturi, išlaiko du nepilnamečius vaikus, jos turtinė padėtis negali būti laikoma gera. Nustatė, jog atsakovė nukentėjusiojo žalos atlyginimui sumokėjo 5 000 Lt (1 448,10 Eur) kompensaciją, savo noru atlygino ligonių kasai nukentėjusiojo gydymo išlaidas bei sumokėjo įmoką į nukentėjusiųjų asmenų fondą. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas žalos dydį sumažino ir Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos priteisė 834,97 Eur, o Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariatui – 567,78 Eur žalos atlyginimo.

Apeliaciniu skundu ieškovai Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos ir Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas prašo pakeisti Plungės rajono apylinkės teismo 2015-01-27 sprendimą ir visiškai tenkinti ieškinio reikalavimus. Nukentėjusysis A. N. ginčijo aplinkybę, kad jam išmokamos draudimo ir kompensacijos išmokos visiškai atlygins jam padarytą žalą dėl atsakovės padaryto sveikatos sužalojimo. Atsakovė su tuo sutiko ir nukentėjusiajam savanoriškai papildomai išmokėjo 5 000 Lt (1 448,10 Eur) jo patirtai žalai atlyginti, kurie buvo panaudoti sveikatos grąžinimui. Atsakovė nepaneigė, kad ieškovų reikalavimai dėl atlygintinos žalos dydžio yra pagrįsti. Byloje yra duomenų dėl liekamųjų reiškinių, susijusių su A. N. sveikatos sužalojimu. Teismas neįvertino aplinkybės, kad atsakovė ir jos sutuoktinis yra darbingi ir pakankamai jauno amžiaus, todėl nėra pagrindo sumažinti padarytos žalos atlyginimą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė J. Ž. prašo Plungės rajono apylinkės teismo 2015-01-27 sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš ieškovų visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad iš jos, kaip žalą padariusio asmens, gali būti priteisiamas tik tokio dydžio žalos atlyginimas, kiek žalos pareigūnui yra padaryta, t. y. realiai patirti nuostoliai ir negautos darbinės pajamos už 25 dienas, kurias pareigūnas dėl ligos negalėjo atvykti į darbą (25 d. x 115,32 Lt = 2 883 Lt). Nėra pagrindo išvadai, kad pareigūną sužalojęs asmuo privalo prisiimti prievolę atlyginti specialiaisiais teisės aktais nustatyto dydžio žalą. Paaiškino, kad 2012-11-30 sumokėjo nukentėjusiajam 5 000 Lt žalos atlyginimą, nes taip jam padarytą žalą buvo įvertinęs A. N.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

Byloje nagrinėjamas teismo sprendimo, kuriuo iš dalies tenkintas ieškovų ieškinys ir iš atsakovės priteistas žalos atlyginimas, patirtos dėl sumokėtų išmokų pareigūnui, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo dėl to, jog šiuo atveju buvo pagrindas išmokėti kompensaciją nukentėjusiajam, ir, kad kompensacija apskaičiuota nepažeidžiant teisės normų reikalavimų. Byloje kilo ginčas tik dėl pareigūno patirtos žalos dydžio ir policijos įstaigos, specialių teisės aktų pagrindu išmokėjusios pareigūnui kompensaciją dėl sveikatos sutrikdymo, atgręžtinio reikalavimo teisės įgyvendinimo apimties.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014-05-27 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2014 nurodė, kad Policijos departamento prievolė mokėti socialinio draudimo išmoką nukentėjusiam pareigūnui atsiranda viešosios teisės normų pagrindu, t. y. valstybė savanoriškai prisiima pareigą mokėti socialines išmokas, kurių dydis nustatomas atsižvelgiant į valstybės lėšomis draudžiamų interesų svarbą, valstybės biudžeto galimybes ir kitus reikšmingus kriterijus. Tačiau ši prievolė saisto tik valstybės institucijas, bet ne privačius asmenis, kurių civilinė atsakomybė reglamentuojama CK normų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nėra teisinio pagrindo išvadai, jog pareigūną sužalojęs asmuo turėjo suvokti tokių savo veiksmų padarinius ir privalo prisiimti prievolę atlyginti specialiaisiais teisės aktais nustatyto dydžio žalą. Konstitucinis Teismas 2012-06-18 nutarime konstatavo, kad CK 6.290 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas aiškintinas kitų CK normų, nustatančių padarytos žalos atlyginimo pagrindus, kontekste, t. y. vadovaujantis CK įtvirtinta nuostata, kad tiesioginius nuostolius ir negautas pajamas turi visiškai atlyginti atsakingas asmuo (visiško žalos atlyginimo principas), taip pat kitomis CK normomis, reglamentuojančiomis civilinę atsakomybę. Taigi policijos pareigūną sužalojusio asmens atsakomybė nustatoma pagal CK normas, o ne specialiųjų teisės aktų, reglamentuojančių policijos pareigūnams išmokamas kompensacijas jų sveikatos sutrikdymo atveju, pagrindu. Priešingas aiškinimas reikštų, kad žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės apimtis taptų priklausoma nuo to, kas jam pareiškė reikalavimą atlyginti žalą – nukentėjęs asmuo ar socialinio draudimo išmoką nukentėjusiajam išmokėjusi valstybės institucija. Toks civilinės atsakomybės aiškinimas neturi jokio teisinio pagrindo. Žalą padariusio asmens civilinė atsakomybė visais atvejais atsiranda tik nustačius visas jos sąlygas, reglamentuojamas CK normų, t. y. kaltę, neteisėtus veiksmus, žalą ir juos siejantį priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-01-18 nutartis byloje Nr. 3K-3-134/2013). Taigi Policijos departamentas, atlyginęs dėl kalto asmens veiksmų atsiradusią žalą ir specialiųjų įstatymų pagrindu išmokėdamas pareigūnui kompensaciją dėl sveikatos sutrikdymo, turi teisę regreso tvarka reikalauti iš žalą padariusio asmens tokio dydžio sumos, kokią nukentėjusiajam turėtų atlyginti žalą padaręs asmuo, t. y. atgręžtinis reikalavimas gali būti patenkintas tik nustačius atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas ir tik tokios apimties, kokio dydžio žala buvo realiai padaryta kaltojo asmens veiksmais.

Vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto bei Vyriausybės 1991-12-05 nutarimu Nr. 530 patvirtintų Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų nuostatomis, kompensaciją apdraustam pareigūnui, sužeistam ryšium su tarnyba, moka valstybinė institucija, kurioje tarnauja apdraustasis, iš išlaidų sąmatoje tam numatytų lėšų (Sąlygų 19 p.). Pagal Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2013-02-28 išvadą ir Klaipėdos apskrities VPK viršininko 2013-02-06 įsakymą Nr. 30-TE-84 pareigūnui A. N. išmokėta dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija, t. y. 4 843,44 Lt. Kompensacijos suma buvo apskaičiuota pagal specialiųjų teisės aktų normas – Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalį, Vyriausybės 1991-12-05 nutarimo Nr. 530 nuostatas. CK 6.290 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Pagal to paties straipsnio 3 dalį draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį. Vidaus tarnybos statute, Asmenų draudimo valstybės lėšomis sąlygose ir juos konkretizuojančiuose vidaus reikalų ministro įsakymuose įtvirtinti kompensacijų pareigūnams už sveikatos sutrikdymą mokėjimo pagrindai ir jų dydžio nustatymo kriterijai nesiejami su žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės sąlygomis, t. y. draudimo išmoka mokama ne vadovaujantis CK nustatytais civilinės atsakomybės pagrindais, bet pagal šiuose teisės aktuose įtvirtintus imperatyviųjų normų reikalavimus. Šiais teisės aktais valstybė prisiėmė pareigą, įvykus juose nurodytam draudžiamajam įvykiui, išmokėti pareigūnui kompensaciją, apskaičiuotą remiantis objektyvaus pobūdžio neindividualizuotais kriterijais pagal patvirtintą metodiką, kurios privalo laikytis institucija, apskaičiuojanti ir išmokanti kompensaciją. Todėl galimi atvejai, kai išmokamos kompensacijos dydis faktiškai neatitinka kaltininko pareigūnui padarytos žalos dydžio, ir prašomos priteisti žalos dydis mažinamas. Nukentėjusysis pareigūnas A. N. buvo nedarbingas laikotarpiu nuo 2012-10-23 iki 2012-11-16, t. y. nedarbingas buvo 25 dienas, tačiau jam apskaičiuota ir išmokėta dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija lygi 4 843,44 Lt. Pirmosios instancijos teismas iš atsakovės, kaip žalą padariusio asmens, pagrįstai priteisė tik tokio dydžio žalos atlyginimą, kiek žalos pareigūnui buvo padaryta, t. y. realiai patirtus nuostolius ir negautas darbines pajamas už dvidešimt penkias dienas, kurias pareigūnas dėl ligos negalėjo vykti į darbą – 834,97 Eur/2 883 Lt (25 d. x 115,32 Lt = 2 883 Lt).

Ieškovai apeliaciniame skunde nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-09-21 teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos punkte Nr. 10.3. yra išaiškinta, kad nepritartina praktikai, kai žalą padariusio asmens turtinė padėtis laikoma lemiamu kriterijumi, nustatant neturtinės žalos dydį. Pažymėtina, kad šis išaiškinimas aktualus nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju, o ne nustatant regreso tvarka prašomos priteisti turtinės žalos dydį. Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į aplinkybę, kad atsakovė pripažino 2012-10-23 padariusi nusikalstamą veiką, 2012-11-30 sumokėjo nukentėjusiajam 5 000 Lt žalos atlyginimo. Nagrinėjant bylą nukentėjusysis tiksliai nurodyti turėtų išlaidų, susijusių su patirtu sužalojimu, negalėjo. Susitarimo dėl žalos atlyginimo sudarymo metu žalą pareigūnas pats įvertino 5 000 Lt. Susitaikymo protokole nurodoma, kad nukentėjusysis jokių pretenzijų atsakovei neturi.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovams priteistinos žalos dydį, pagrįstai atsižvelgė į pareigūno sužalojimo laipsnį, gydymo trukmę, taip pat į atsakovės turtinę padėtį – atsakovė nekilnojamojo turto neturi, išlaiko du nepilnamečius vaikus, jos turtinė padėtis negali būti laikoma gera. Pagrįstai įvertino, kad atsakovė nukentėjusiajam žalos atlyginimui sumokėjo 5 000 Lt/1 448,10 Eur kompensaciją, savo noru atlygino ligonių kasai nukentėjusiojo gydymo išlaidas bei sumokėjo įmoką į nukentėjusiųjų asmenų fondą. Nurodytos aplinkybės sudarė pagrindą žalos dydį sumažinti ir Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai priteisti 834,97 Eur, o Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariatui – 567,78 Eur žalos atlyginimo.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliančių argumentais ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 str.), kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo. Dėl šių aplinkybių Plungės rajono apylinkės teismo 2015-01-27 sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Atmetus ieškovų apeliacinį skundą, atsakovei iš ieškovų priteistina po 75 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str. 1, 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–330 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovų Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato po 75 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti atsakovei J. Ž.

Kolegijos pirmininkė Virginija Nijolė GriškevičienėKolegijos teisėjos Erika MisiūnienėIrma Čuchraj