Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas

2010-12-31 · Byla Nr. N-444-3148-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2010-12-31
Bylos Nr.
N-444-3148-10
Teisėjai
Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
Pažeidėjas
D. Š.
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 52.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N444-3148/2010Procesinio sprendimo kategorija 45.4.4; 52.5 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gruodžio 31 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 4 d. nutarties D. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas surašė D. Š. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad ji 2009 m. rugsėjo 14 d., apie 09.55 val., Vilniuje, Goštauto – Vilniaus gatvių sankryžoje, vairuodama automobilį, įvažiavo į sankryžą, degant draudžiamam raudonam šviesoforo signalui, susidūrė su sankryžoje važiavusiu automobiliu ir abu automobilius apgadino, tuo pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 78.11 ir 169 punktų reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

Institucija, išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, 2009 m. rugsėjo 29 d. nutarimu pripažino D. Š. kalta padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką ir skyrė nuobaudą – 150 litų baudą.

II.

D. Š. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Institucijos 2009 m. rugsėjo 29 d. nutarimą ir administracinę bylą nutraukti, nesant jos veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties. Nurodė, kad važiavo degant žaliam šviesoforo signalui, sankryža, kurioje įvyko eismo įvykis buvo stebima net trimis vaizdo stebėjimo kameromis. Pabrėžė, jog tiek iš fotonuotraukų, tiek iš vaizdo įrašo aiškiai matyti, kas tretysis asmuo suka sankryžoje į kairę, nepersirikiavęs į atitinkamą kelio juostą, tuo pažeisdamas KET, kas įrodo, kad ji dėl eismo įvykio buvo apkaltinta neteisėtai.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. gruodžio 4 d. nutartimi D. Š. skundo netenkino, pakeitė Institucijos 2009 m. rugsėjo 29 d. nutarimą ir už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą paskyrė D. Š. 100 litų baudą. Įvertinęs rašytinius įrodymus ir byloje nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad D. Š. administracinio teisės pažeidimo protokole ir nutarime nurodytų KET pažeidimų nėra padariusi, t. y. KET 78.11 ir 169 punktų reikalavimų ji nepažeidė, tačiau ji pažeidė KET 165 ir 191 punktų reikalavimus, dėl kurių pažeidimo įvyko eismo įvykis. Teismas nustatė, kad eismo įvykis įvyko tuo metu, kai automobilis VOLVO su įjungtais šviesos ir garso signalais, važiuodamas Goštauto ir Vilniaus gatvių sankryžoje, Vilniuje, ir lydėdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ministro pirmininko automobilį MERCEDES, t. y. vykdydamas apsaugos funkcijas, baigė išvažiuoti iš sankryžos ir į jo dešinės pusės galinį šoną (dešinės pusės galinį ratą) atsitrenkė D. Š. vairuojamas automobilis. Nurodė, kad šias aplinkybes teisminio nagrinėjimo metu patvirtino eismo įvykio dalyviai D. Š. ir V. A., vaizdo medžiaga, eismo įvykio schema, automobilių apgadinimai. Pažymėjo, kad teisme D. Š. paaiškino, kad ji nepastebėjo važiuojančio automobilio VOLVO su šviesos ir garsiniais signalais, atsitrenkė į automobilio galinį dešinės pusės ratą. Nurodė, kad eismo įvykio schema patvirtina, jog automobilių susidūrimas įvyko automobiliui VOLVO baigus išvažiuoti iš sankryžos. Todėl padarė išvadą, kad važiuodama per šią sankryžą D. Š. buvo neatidi, nestebėjo situacijos sankryžoje, nepasirinko saugaus greičio, nepastebėjo važiuojančių dviejų automobilių, kurių pirmas važiavo su šviesos signalais, antras su šviesos ir garsiniais signalais. Konstatavo, kad esant šioms aplinkybėms, D. Š. pažeidė KET 165 ir 191 punktų reikalavimus, dėl šių jos pažeidimų įvyko eismo įvykis, ji atsitrenkė į važiuojančio automobilio dešinės pusės galinį ratą, o ne atvirkščiai, abu automobilius apgadino, už tai numatyta atsakomybė pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį.

III.

Apeliaciniu skundu D. Š. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 4 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – administracinę bylą jos atžvilgiu nutraukti. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, kad ji pažeidė KET 165 ir 191 punktų reikalavimus, dėl ko sukėlė eismo įvykį. Nurodo, jog eismo įvykis įvyko ne sankryžoje, o iš jos išvažiavus abiems transporto priemonėms. Be to, pažymi, jog net jeigu apeliacinės instancijos teismas ir pripažintų, kad eismo įvykis įvyko sankryžoje, jos teigimu, byloje esantys įrodymai pagrindžia, kad tretysis asmuo į sankryžą įvažiavo, degant raudonam šviesoforo signalui, tuo pažeisdamas KET reikalavimus, o pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių visiškai nevertino, ir nepagrįstai konstatavo, jog ji pažeidė KET 165 punkto reikalavimus. Teigia, jog spręsdamas dėl jos kaltės, pažeidus KET 191 punktą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik trečiojo asmens nurodytomis aplinkybėmis, jog šis per sankryžą važiavo su įjungtais švyturėliais ir garso signalais, nevertindamas jos rašytiniame paaiškinime nurodytų aplinkybių, kad ji nepastebėjo jokių švyturėlių ir garso signalų. Be to, pažymi, kad teisės aktuose nėra numatyta absoliuti specialiųjų transporto priemonių, važiuojančių su švyturėliais ir garso signalais pirmenybės teisė kitų transporto priemonių atžvilgiu. Nurodo, kad iš vaizdo kamerų užfiksuotų vaizdų matyti, jog tretysis asmuo įvažiavo į sankryžą dideliu greičiu, prieš tai net nebandydamas įsitikinti, ar kiti eismo dalyviai jį pastebėjo ir, ar toks važiavimas nepakenks eismo saugumui. Apeliantė taip pat pabrėžia, kad tretysis asmuo į sankryžą įvažiavo iš juostos, draudžiančios sukti į kairę, todėl ji daro išvadą, kad net ir važiuodamas su švyturėliais ir/ar garso signalais, jis pažeidė KET, nepaisydamas kelių ženklinimo, o tai ji atsitrenkė į kito automobilio dešinįjį galinį ratą, įrodo, jog tretysis asmuo, staiga atlikdamas pavojingą manevrą, užlindo prieš pat jos automobilį ir nepaliko jai jokios galimybės išvengti susidūrimo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konst atuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Institucijos 2009 m. rugsėjo 29 d. nutarimu D. Š. buvo paskirta administracinė nuobauda už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje įtvirtino administracinio teisės pažeidimo padarymą, t. y. už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).

Apeliaciniame skunde keliamas įrodymų vertinimo tinkamumo ir veikos kvalifikavimo pagrįstumo klausimas.

Pažymėtina, kad pagal ATPK 257 straipsnį, administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Kaip ne kartą yra pabrėžęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, administracinio teisės pažeidimo protokolas yra ypatingą reikšmę turintis procesinis dokumentas, kuriame yra formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat jame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės bei žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Kartu administracinio teisės pažeidimo protokolu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo Teismų praktikos administracinių teisės pažeidimų bylose dėl nelegalaus darbo apibendrinimas ir teisės taikymo rekomendacijos, Administracinių teismų praktika Nr. 7, p. 251-252, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-444/2006, Administracinių teismų praktika Nr. 9, p. 31-40).

Nagrinėjamu atveju D. Š. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad ji 2009 m. rugsėjo 14 d., apie 09.55 val., Vilniuje, Goštauto – Vilniaus gatvių sankryžoje, vairuodama automobilį, įvažiavo į sankryžą, degant draudžiamam raudonam šviesoforo signalui, susidūrė su sankryžoje važiavusiu automobiliu ir abu automobilius apgadino, tuo pažeisdama KET 78.11 ir 169 punktų reikalavimus.

Pažymėtina, jog KET 78.11 punkte numatyta, jog raudonas signalas arba du pakaitomis mirksintys raudoni signalai draudžia eismą; <...>. KET 169 punkte nurodyta, kad esant draudžiamajam šviesoforo ar reguliuotojo signalui, vairuotojas privalo sustoti prieš „Stop“ liniją, o jeigu jos nėra – prieš šviesoforą, kertamą važiuojamąją dalį, pėsčiųjų perėją taip, kad nekliudytų transporto ir pėsčiųjų eismui.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad D. Š. nepažeidė KET 78.11 ir 169 punktų reikalavimų, t. y. byloje esantys duomenys nepatvirtina, jog ji įvažiavo į sankryžą degant raudonam šviesoforo signalui. Tačiau padaręs minėtą išvadą, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog D. Š. pažeidė KET 165 ir 191 punktų reikalavimus.

KET 165 punktas numato, jog įsijungus leidžiamajam šviesoforo signalui, vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, išvažiuojančioms iš sankryžos važiuojamųjų dalių sankirtos numatyta kryptimi (jeigu manevras pradėtas, kai jų krypties signalas buvo leidžiamasis), ir praleisti baigiančius pereiti važiuojamąją dalį pėsčiuosius. KET 191 punkte nurodyta, jog kiti eismo dalyviai privalo nedelsdami duoti kelią artėjančioms specialiosioms transporto priemonėms su įjungtais mėlynais ir (ar) raudonais (arba tik mėlynais) žybčiojančiais švyturėliais ir (arba) specialiaisiais garso signalais artėjančioms (ir jų lydimoms) transporto priemonėms; keliuose, kur eismui abiem kryptimis yra ne daugiau kaip 4 eismo juostos, jie privalo sustoti dešiniajame kelkraštyje, kai jo nėra – prie dešiniojo važiuojamosios dalies krašto (keliuose su skiriamąja juosta sustoti privalo tik ta pačia kryptimi judančios transporto priemonės).

Pabrėžtina, jog ATPK 284 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, turi teisę pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą. Tačiau ši ATPK 284 straipsnio 2 dalies nuostata, nesudaro galimybės papildyti kaltinimą naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį pažeidimą, nurodant naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, t. y. keisti administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluoto kaltinimo turinį (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismų nutartį byloje Nr. N3-444/2006). Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, konstatavo, jog D. Š. buvo neatidi, nestebėjo situacijos sankryžoje, nepasirinko saugaus greičio, nepastebėjo važiuojančių dviejų automobilių, kurių pirmas važiavo su šviesos signalais, antras su šviesos ir garsiniais signalais, ir esant šioms aplinkybėms, ji pažeidė KET 165 ir 191 punktų reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, t. y. ji atsitrenkė į važiuojančio automobilio dešinės pusės galinį ratą ir abu automobilius apgadino. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išplėtė administracinio teisės pažeidimo protokole D. Š. suformuluotą kaltinimą, nes veikos, kuriomis D. Š. galimai pažeidė KET 165 ir 191 punktus, jai nebuvo inkriminuotos.

Atsižvelgdama į tai, kas paminėta, teisėjų kolegija, konstatuoja, jog nenustačius, kad D. Š. įvažiavo į sankryžą, degant raudonam šviesoforo signalui, ko pasekoje sukėlė eismo įvykį ir apgadino du automobilius, tokiu būdu neįrodžius, jog ji pažeidė KET 78.11 ir 169 punktų reikalavimus, administracinės bylos teisena D. Š. atžvilgiu nutrauktina ATPK 250 straipsnio 1 punkto pagrindu – nesant jos veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties. Dėl šios priežasties apeliacinis skundas tenkinamas ir institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, nutarimas bei pirmosios instancijos teismo nutartis naikinami.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n utaria:

D. Š. apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos 2009 m. rugsėjo 29 d. nutarimą bei Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 4 d. nutartį panaikinti ir administracinės bylos teiseną D. Š. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas neskundžiamas.

Teisėjai Antanas Ablingis Ričardas Piličiauskas Virgilijus Valančius