- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-14
- Bylos Nr.
- e2YT-4339-732/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-30-3-00337-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Liudvikas Myško
- Pareiškėjas
- L. K.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė Turto bankas, V. R.
- Advokatai
- Inga Maskoliūnaitė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas, V. R..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja L. K. kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po tėvo R. R. mirties (duomenys neskelbtini) ji priėmė palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti. Nurodė, kad palikėjo sūnus V. R. notaro patvirtintu pareiškimu atsisakė palikimo, atsiradusio po tėvo mirties. Kita palikėjo dukra A. V. mirė (duomenys neskelbtini). Kitų įstatyminių ar testamentinių įpėdinių nėra. Po palikėjo mirties liko ¼ dalis buto, un. Nr. (duomenys neskelbtini), 1/32 dalis sandėlio, un. Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/16 dalis ūkinio pastato, un. Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Šis nekilnojamasis turtas registruotas palikėjo buvusios sutuoktinės N. R. vardu. Jų santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini), tačiau santuokos nutraukimo metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdyto turto padalinimo klausimas išspręstas nebuvo. Pareiškėja nurodė, kad niekas iš paveldėtojų po palikėjo mirties į notarų biurą nesikreipė, tačiau ji savo valią išreiškė palikimą priimdama faktiniu valdymu – po tėvo mirties savaitgaliais naudojosi dalimi buto, mokėjo komunalinius mokesčius. Tik nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, kad po tėvo mirties priėmė palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti, pareiškėja turės galimybę kreiptis dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.
Teismo posėdžio metu pareiškėja paaiškino, kad po tėvų skyrybų su tėvu nebendravo, nes jis išvažiavo gyventi į užsienį. Tiek iki tėvo mirties, tiek po jos, likusiu nekilnojamuoju turtu rūpinosi mama ir pati pareiškėja.
Liudytoja N. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad butas pirktas santuokos metu, kiekvienas sutuoktinis pirko po 1/2 dalį. Būnant santuokoje, vyras savo dalį buto ir pagalbinio ūkio pastatų padovanojo sūnui. Planavo, kad po dovanojimo kita pusė nekilnojamojo turto liks jai, tačiau įvyko nesusipratimas ir jai priklausanti pusė tapo bendra su vyru. Po skyrybų vyras į butą neturėjo jokių pretenzijų, susitarė, kad viskas, įskaitant baldus, liks jai. Vyras atskirai gyveno nuo 2002 m., o skyrybos įvyko (duomenys neskelbtini). Po to vyro nebematė. Sūnus į butą atvažiuoja, jame būna. Dukra irgi atvažiuoja, rūpinasi, davė pinigų remontui. Sutinka, kad ¼ buto priklausytų dukrai.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime nurodė, kad neturi duomenų apie palikėjo palikimo paveldėjimą ir jo faktinį valdymą, taip pat nevykdo jo turto paveldėjimo procedūrų. Prašė pareiškėjos pareiškimą nagrinėti teisės aktų nustatyta tvarka, valstybės įmonės Turto banko atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo V. R. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškimą nepateikė. Teismo pranešimas su pareiškimo nuorašu bei teismo šaukimas jam įteikti tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė R. R.. 1992-04-29 sutartimi R. R. ir N. R., būdami santuokoje, nusipirko butą su pagalbinio ūkio pastatais – kiekvienas po ½ dalį. 2001-10-31 ½ šio nekilnojamojo turto buvo padovanota sūnui V. R.. Buto dalies su priklausiniais dovanojimo sutartyje nurodyta, jog dovanojama buto su rūsiu ir pagalbinio ūkio pastatų dalis priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise R. R. pagal 1992-04-29 pirkimo–pardavimo sutartį. Tačiau pareiškėjos ir liudytojos teigimu, po dovanojimo sandorio ½ dalis liudytojai N. R. priklausančio nekilnojamojo turto dėl įvykusio nesusipratimo nebuvo užregistruota kaip jos asmeninė nuosavybė. (duomenys neskelbtini) Molėtų rajono apylinkės teismo sprendimu nutraukta R. R. ir N. R., jame nurodyta, kad šeimos turtą, įgytą santuokos metu, ir kitokį, valdytą bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis, jie pasidalino bendru sutarimu ir dėl to pretenzijų vienas kitam neturi. Tiek pareiškėja, tiek liudytoja teismo posėdžio metu patvirtino, kad po R. R. išvykimo į užsienį 2002 m., t. y. dar prieš skyrybas, likusia nekilnojamojo turto dalimi rūpinosi pareiškėja ir liudytoja. Liudytoja šiame bute gyvena, o pareiškėja atvažiuoja savaitgaliais, padeda juo rūpintis, finansiškai prisideda prie jo išlaikymo. 2019-06-26 notaro patvirtintame pareiškime suinteresuotas asmuo V. R. nurodė, kad palikimo po tėvo mirties nepriėmė ir jo nevaldo, įpėdiniams, priėmusiems palikimą, pretenzijų neturi ir ateityje nereikš. Mirties įrašą liudijantis išrašas patvirtina, kad R. R. dukra A. V. mirė (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad VĮ Registrų centro ir VĮ „Regitra“ duomenimis palikėjo vardu nėra registruota jokio kito turto. Byloje nėra duomenų, kad po R. R. mirties likusį jo valdytą turtą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys. Iš byloje nustatytų aplinkybių visumos spręstina, kad pareiškėja po tėvo mirties faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, todėl ji laikoma priėmusia palikimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.51 straipsnis).
Pareiškėjai teisinę reikšmę turintis faktas nustatytinas siekiant įstatymų numatyta apimtimi realizuoti paveldėjimo teisę.
Pažymėtina, jog teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neaiškina ir nekonstatuoja palikto turto kiekio, jo dalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005-12-29 nutarimu Nr. 56 patvirtinta apžvalga).
Dėl procesinių dokumentų siuntimo valstybė patyrė 5,20 Eur pašto išlaidų, šios išlaidos priteistinos iš pareiškėjos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 92, 96 straipsniai).
Pareiškėja, kreipdamasi į teismą, sumokėjo 50 Eur dydžio žyminį mokestį. CPK 80 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad už pareiškimus ypatingosios teisenos bylose mokama 50 Eur žyminio mokesčio. Tačiau procesinius dokumentus ir jų priedus teikiant teismui elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 proc. už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos (CPK 80 straipsnio 7 dalis). Taigi viso pareiškėja turėjo mokėti 38 Eur žyminį mokestį.
Atlikus pareiškėjai grąžintinos žyminio mokesčio dalies ir valstybei mokėtinų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, įskaitymą, pareiškėjai grąžintina 6,80 Eur (12 Eur – 5,20 Eur) dydžio žyminio mokesčio dalis.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,
nusprendė:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė savo tėvo R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą faktiniu valdymu.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą po R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties.
Grąžinti pareiškėjai L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6,80 Eur (šešis eurus 80 ct) sumokėto žyminio mokesčio, išaiškinant, kad žyminį mokestį, remiantis šiuo sprendimu, grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmus.