- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-01-31
- Bylos Nr.
- I-364-243/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01680-2013-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Remigijus Arminas, Eglė Kiaurakytė, Vida Stonkuvienė
- Pareiškėjas
- J. B.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilalės, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Šilalės rajono
- Kategorijos
- 11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 11.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vidos Stonkuvienės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Eglės Kiaurakytės, Remigijaus Armino, dalyvaujant posėdžių sekretorei Vidai Rutkauskienei, pareiškėjai J. B., suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilalės žemėtvarkos skyriaus atstovui Romualdui Bukauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. B. prašymą suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Šilalės rajono žemėtvarkos skyriaus, dėl atnaujinimo įstatymu nustatyto praleisto termino paduoti nuosavybės teises ir giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja J. B. prašyme nurodo, jog 1999 metais Šilalės rajono žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į tėvo B. P., mirusio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdytą 8 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir 1999-12-14 Šilalės rajono žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į senelio P. P. iki 1944 metų nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą 13 ha žemę (duomenys neskelbtini). Teigia, jog tą pačią dieną kreipėsi į Lietuvos centrinį valstybinį archyvą dėl dokumentų, susijusių su P. P. nuosavybės teise valdyta žeme bei giminystės ryšio su juo, paieškos. Nurodo, jog ilgą laiką iš archyvo negavusi atsakymo ir manydama, jog nuosavybės teisės į senelio žemę galėjo būti atkurtos jos seseriai, 2013-05-21 pateikė užklausą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio misterijos Šilalės skyriui. Nacionalinės žemės tarnybos Šilalės skyriaus 2013-06-14 raštu Nr. 33SD-(14.33.104)-1257 „Dėl B. P. ir P. P. žemės“ nurodyta, jog duomenų, patvirtinančių, kad P. P. nuosavybės teise iki 1940 m. liepos 20 d. valdė žemės, nėra, todėl nuosavybės teisės į buvusio savininko P. P. turėtą žemę niekam nėra atkurtos. Nurodo, jog 2013-08-07 pakartotinai kreipėsi į Lietuvos centrinį valstybės archyvą dėl dokumentų paieškos. 2013-09-17 gavo Pažymą apie nekilnojamąjį turtą Nr. R4-1283, kurioje nurodyta, jog Tauragės apskrities savivaldybės archyviniame fonde, sąrašų byloje, Kvėdarnos valsčiaus ūkininkų, visai nestatančių pieno, 1942 m. sąraše įrašytas P. P., gyv. (duomenys neskelbtini), skiltyje „žemės plotas ha“ įrašyta 6,6. Prašo teismo atnaujinti įstatymu nustatytą praleistą terminą paduoti nuosavybės teises ir giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus nuosavybės teisių atkūrimui į senelio P. P. iki 1944 metų nacionalizacijos nuosavybės teise (duomenys neskelbtini), Tauragės apskrityje valdytą 13 ha žemę. Argumentuoja, jog valią dalyvauti nuosavybės teisių atkūrimo procese į senelio P. P. valdytą žemę išreiškė dar 1999-12-14, tačiau dėl valstybės institucijos – Lietuvos centrinio valstybės archyvo neveikimo praleido įstatymu nustatytą terminą paduoti nuosavybės teises ir giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus. Pareiškėjos teigimu, tai laikytina svarbia priežastimi terminui atnaujinti, nes Archyvo neveikimas sukliudė jai laiku ir tinkamai įgyvendinti teises atkurti nuosavybę. Pažymi, jog prašymą teismui padavė nedelsdama, gavusi Archyvo pažymą, per protingą terminą – keletą mėnesių.
Pareiškėja prašo patenkinti prašymą jame išdėstytų argumentų pagrindu.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujama Šilalės skyriaus, atsiliepimu nesutinka su pareiškėjos prašymu dėl atnaujinimo praleisto termino paduoti nuosavybės teisę patvirtinančius ir giminystės ryšį įrodančius dokumentus. Nurodo, jog pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalį nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurie iki 2001 m. gruodžio 31 d. padavė prašymus atkurti nuosavybės teises, o pagal šio straipsnio 4 dalį piliečiai, kartu su prašymu nepadavę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus turėjo paduoti iki 2003 m. gruodžio 31 d. Argumentuoja, jog pareiškėjos nurodoma Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2013-09-17 Pažyma apie nekilnojamąjį turtą Nr. R4-1283 yra analogiška Tauragės viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Šilalės rajono žemėtvarkos skyriaus Kvėdarnos seniūnijos gautam Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2001-03-07 pažymėjimui Nr. T-995-P. Teigia, jog apie šį pažymėjimą pareiškėjai turėjo būti žinoma, nes ji aktyviai dalyvavo nuosavybės teisių atkūrimo procese į tėvo B. P. valdytą žemę. Argumentuoja, jog nei 2001-03-07, nei 2013-09-17 Archyvo pažymose nėra nurodyta, jog P. P. iki 1940 m. liepos 20 d. nuosavybės teise valdė 6,6 ha žemės (duomenys neskelbtini), todėl pagal jas negalimas nuosavybės teisių atkūrimas į P. P. nuosavybę. Teigia, jog Archyvo pažymose papildomai nurodyta, jog Lietuvos statistikos valdybos archyviniame fonde visuotinio Lietuvos Generalinės srities gyventojų surašymo 1942-05-27 žiniose (duomenys neskelbtini) gyventojo B. P. buto-ūkio lape įrašyta „P. B. šeimos galva, dirba žemės ūkyje, šeimininkas, tėvas P. P. bedarbis, išlaiko sūnus, motina P. B., išlaiko sūnus“. Nurodo, jog 1998 metais atliekant buvusių (duomenys neskelbtini) žemės sklypų ribų kartografavimą, tuometiniai liudytojai taip pat parodė tik buvusio savininko B. P. turėtos žemės vietą. Suinteresuotas asmuo argumentuoja, jog pareiškėjos nurodytos termino praleidimo priežastys nelaikytinos svarbiomis, objektyvių termino praleidimo priežasčių pareiškėja nenurodė, nes turėjo pareigą domėtis ir aktyviai siekti nuosavybės teisių atkūrimo, tačiau to nedarė (b.l. 22-24).
Suinteresuoto asmens atstovas išdėstė tuos pačius atsiliepime nurodytus argumentus ir prašo prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
pareiškėja J. B. teismo prašo atnaujinti praleistą terminą paduoti nuosavybės teises ir giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus nuosavybės teisių atkūrimui į senelio P. P. iki 1944 metų nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą 13 ha žemę (duomenys neskelbtini), Tauragės apskrityje.
Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Atkūrimo įstatymas 1997 m. liepos 1 d. su vėlesniais pakeitimais, pareiškėjos prašymo Šilalės rajono žemėtvarkos skyriui padavimo metu galiojusi įstatymo redakcija nuo 1999-06-02 iki 2000-01-19) 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais. To paties straipsnio 3 dalyje (šiuo metu galiojančios Atkūrimo įstatymo redakcijos 10 straipsnio 4 dalyje) nurodyta, jog kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Įstatymų leidėjas prašymų atkurti nuosavybės teises, taip pat dokumentų, patvirtinančių šias teises bei giminystės ryšį su savininku, pateikimo terminus pratęsė keletą kartų, nustatydamas galutinius terminus: prašymams atkurti nuosavybės teises paduoti – iki 2001 m. gruodžio 31 d. (Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalis), nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti – iki 2003 m. gruodžio 31 d. (Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalis). Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Toks teisinis reglamentavimas nustatytas, atsižvelgiant į tai, kad piliečiai galėjo per pakankamai ilgą laikotarpį – dešimt metų – įgyvendinti savo teises nuosavybės teisių atkūrimo procese, todėl terminas gali būti atnaujinamas tik esant išimtinėms objektyvaus pobūdžio aplinkybėms. Atkūrimo įstatymo normose nenurodyta, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, todėl sprendžiant šį klausimą būtina vadovautis bendraisiais Atkūrimo įstatymo pradmenimis ir jo prasme bei teisingumo ir protingumo kriterijais (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 6 dalis). Vadovaujantis pastarąja nuostata pripažintina, jog termino praleidimo priežasčių svarbumą lemia konkrečios objektyvios aplinkybės, kurios nepriklausė nuo terminą praleidusio asmens valios ar jo pasirinkto elgesio modelio konkrečioje teisinėje situacijoje, ir kurios sudarė jam objektyvias kliūtis pateikti atitinkamus prašymus, dokumentus arba turėjo įtakos jo valiai bei pasirinktam elgesiui taip, kad jis (elgdamasis protingai) galėjo neteisingai suvokti teisinę situaciją. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2010 m. gruodžio 22 d. nutarimu pažymėjo, kad nepagrįstai ilgi nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo terminai, ypač nepagrįstas jų pailginimas (inter alia nevienkartinis pratęsimas), gali iškreipti patį nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo institutą.
Iš faktinių bylos aplinkybių matyti, jog pareiškėja 1999-12-14 Šilalės rajono žemėtvarkos skyriui padavė prašymą atkurti nuosavybės teises į senelio P. P. iki 1944 metų nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą 13 ha žemę (duomenys neskelbtini), Tauragės apskrityje, tačiau nepridėjo giminystės ryšį ir nuosavybės teises įrodančius dokumentus (b.l. 11). Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašymą atkurti nuosavybės teises pateikė laiku, tačiau praleido terminą dokumentams, patvirtinantiems giminystės ryšį ir nuosavybės teisę, paduoti. Pareiškėja prašymą atnaujinti terminą šiems dokumentams paduoti grindžia aplinkybe, kad 1999-12-14 ir pakartotinai 2013-08-07 kreipusis į Lietuvos centrinį valstybės archyvą dėl dokumentų apie jos senelio P. P. valdytą turtą, tik 2013-09-17 gavo Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymą Nr. R4-1283, kurioje nurodyta, jog „Tauragės apskrities savivaldybės archyviniame fonde, sąrašų byloje, Kvėdarnos valsčiaus ūkininkų, visai nestatančių pieno, 1942 m. sąraše įrašytas P. P., gyv. (duomenys neskelbtini). Skiltyje „Žemės plotas ha“ įrašyta „6,6“ (b.l. 16).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas dokumentams dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo pateikti nustatė ilgą (12 metų) terminą, kuris, pretendentams elgiantis apdairiai ir rūpestingai, iš esmės buvo pakankamas pasirūpinti nuosavybės teisių atkūrimui reikalingų dokumentų gavimu bei pateikimu (2008-06-09 sprendimas administracinėje byloje Nr. A261 -912/2008; 2009-04-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A63–529/2009; 2009-07-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-772/2009; 2010-04-12 sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-426/2010; 2013-10-18 sprendimas administracinėje byloje Nr. A858-1103/2013; 2013-10-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1208/2013 ir kt.). Teismų praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikomos tik išskirtinės, objektyvios, nuo pareiškėjų valios nepriklausančios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku realizuoti tam tikras teises. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą įstatymo numatytą terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik įstatymo nustatyto termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą įgyvendinti savo teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios. Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007-10-15 nutartyje administracinėje byloje Nr. A8-870/2007 bei 2010-04-12 sprendime administracinėje byloje Nr. A261-426/2010 yra konstatavęs, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme nustatyti terminai prašymams atkurti nuosavybes teises į nekilnojamąjį turtą (iki 2001 m. gruodžio 31 d.) ir nuosavybes teises ir giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams (iki 2003 m. gruodžio 31 d.) pateikti reiškia, kad gali būti atnaujinti tik šie terminai, o tai savo ruožtu sąlygoja, jog svarbios priežastys, dėl kurių buvo praleisti minėti terminai, turėjo egzistuoti iki šių terminų pasibaigimo. Ir priešingai, priežastys, kurios atsirado po minėtų terminų pasibaigimo, įtakos terminų praleidimui neturi. Sprendžiant šį klausimą taip pat privaloma nustatyti, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai, t. y. kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-10-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2420/2012, 2013-10-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1208/2013 ir kt.).
Pareiškėjai argumentuojant, jog 1999-12-14 kreipusis į Lietuvos centrinį valstybės archyvą dokumentų, ilgą laiką negavo atsakymo, pažymėtina, jog teisės aktuose, reglamentuojančiuose nuosavybės teisių atkūrimą, yra numatyta galimybė asmenims kreiptis nustatyta tvarka dėl informacijos į archyvo institucijas ir išsiaiškinti jiems reikšmingus faktus. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2010-10-06 nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2093/2010 aiškindama Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalį, pažymėjo, kad ją taikant turi būti vertinama, ar dokumentas, kurio pateikimui prašoma atnaujinti terminą, gali patvirtinti nuosavybės teises arba giminystės ryšį su turto savininku jo nacionalizacijos ar kitokio nusavinimo metu. Minėtoje nutartyje teisėjų kolegija pabrėžė, kad procesas dėl termino dokumentams pateikti atnaujinimo nėra savitikslis, jo paskirtis – sudaryti galimybes (pašalinti kliūtis) atkurti nuosavybės teises tiems asmenims, kurie dėl svarbių priežasčių negalėjo pateikti kompetentingoms institucijoms tokių dokumentų, kurie būtini sprendimui dėl nuosavybės teisių atkūrimo priimti. Teismui tenka pareiga įvertinti minėtas aplinkybes, o byloje esant pakankamai duomenų, patvirtinančių tai, kad dokumentas, dėl kurio pateikimo prašoma atnaujinti terminą, negali patvirtinti nuosavybės teisių arba giminystės ryšio su turto savininku jo nacionalizacijos (kitokio nusavinimo) metu ir (arba) nuosavybės teisių atkūrimo į konkretų nekilnojamąjį turtą procese atitinkamas dokumentas nėra teisiškai reikšmingas, turi būti daroma išvada, kad ir termino atnaujinimas tokiam dokumentui paduoti yra negalimas. Tokią praktiką Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuoja ir administracinėse bylose Nr. A858-1208/2013, A858-1103/2013. Nagrinėjamu atveju, aplinkybė, jog pareiškėja tik 2013-09-17 gavo Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymą Nr. R4-1283 „Apie nekilnojamąjį turtą“, nesudaro teisinio pagrindo atnaujinti praleistą terminą dokumentų, įrodančių nuosavybės teisę ir giminystės ryšį, padavimui. Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2013-09-17 pažymos Nr. R4-1283 ir byloje esančio 2001-03-07 archyvo pažymėjimo Nr. T-995-P turinys dėl P. P. turėtos žemės yra tapatus, t.y. abiejuose dokumentuose nurodyta, jog „Tauragės apskrities savivaldybės archyviniame fonde, sąrašų byloje, Kvėdarnos valsčiaus ūkininkų, visai nestatančių pieno, 1942 m. sąraše įrašytas P. P., gyv. (duomenys neskelbtini). Skiltyje „Žemės plotas ha“ įrašyta „6,6“ (b.l. 16, 28). Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilalės skyriaus atsiliepimo matyti, jog nurodyti duomenys buvo žinomi ir įvertinti atkuriant pareiškėjai nuosavybės teises į B. P. žemę, tačiau nuosavybės teisių atkūrimui į P. P. žemę šie duomenys nebuvo pakankami. Teismo vertinimu, 2013-09-17 Archyvo pažymoje Nr. R4-1283 nėra nurodyta naujų aplinkybių, kurios galėtų įtakoti sprendimo dėl nuosavybės atkūrimo į P. P. nuosavybės teise valdytą žemę (duomenys neskelbtini) priėmimą. Pažymoje naujos informacijos nepateikta, todėl ji vertintina kaip teisiškai nereikšminga.
Prašymą atnaujinti praleistą terminą pareiškėja argumentuoja institucijos – Lietuvos centrinio valstybės archyvo – neveikimu, delsimu atsakyti į jos 1999-12-14 prašymą. Iš faktinių bylos aplinkybių matyti, jog prašymo atkurti nuosavybės teises į senelio P. P. nuosavybės teise valdytą žemę padavimo metu, pareiškėja buvo padavusi ir prašymą atkurti nuosavybės teises į tėvo B. P. valdytą žemę. Nuosavybės teisės pareiškėjai į tėvo B. P. turėtą žemę buvo atkurtos, t.y. pareiškėja sugebėjo tinkamai įgyvendinti savo teises. Be to, pareiškėja nuosavybės teisių atkūrimo į tėvo nuosavybę procese buvo pakankamai aktyvi, keitė savo valią dėl žemės sklypo suteikimo neatlygintinai ir pan. (b.l. 26, 27). Šių aplinkybių kontekste konstatuotina, jog pareiškėja pakankamai aiškiai suvokė nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą. Tuo tarpu, pradėjusi nuosavybės teisių atkūrimo procesą į senelio P. P. turėtą žemę, pareiškėja buvo pasyvi, nuo 1999 metų pabaigos, kai kreipėsi į Archyvą, iki 2013 metų vidurio nesiėmė veiksmų, nesidomėjo, ar yra rasta atitinkamų dokumentų ir pan. Šią išvadą paneigiančių duomenų byloje nėra ir pareiškėja jų nepateikė. Pareiškėjos pasirinktas elgesio variantas yra susijęs su jos pačios subjektyviu situacijos vertinimu. Be to, Lietuvos vyriausias administracinis teismas 2013-10-18 sprendime administracinėje byloje Nr. A858-1103/2013 konstatavo, jog svarbu įvertinti ne tik terminų praleidimo priežastis, bet ir tai, ar atnaujinus tokius terminus atsirastų faktinės prielaidos realizuoti asmens teises, nes, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio nuostatomis, administracinis teismas imasi nagrinėti asmens skundą ar prašymą, kad būtų apginta jo teisė ar įstatymo saugomas interesas. Konstatavus, jog Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2013-09-17 pažymoje Nr. R4-1283 „Apie nekilnojamąjį turtą“ nėra naujų teisiškai reikšmingų aplinkybių nuosavybės teisių atkūrimui, o kitų dokumentų, galinčių įtakoti sprendimo dėl nuosavybės teisių į P. P. turėtą nuosavybę atkūrimo priėmimą pareiškėja nenurodo, pareiškėjos prašymas dėl termino atnaujinimo pateikti nuosavybės teises ir giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus netenkintinas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
neatnaujinti terminą J. B. paduoti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Šilalės rajono žemėtvarkos skyriaus, nuosavybės teises ir giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus į P. P. valdytą žemę (duomenys neskelbtini) Tauragės apskrityje.
Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui.