- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-10-30
- Bylos Nr.
- 1S-92/2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Violeta Ražinskaitė
- Kaltinamasis
- M. D.
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo M. D. skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. spalio 15 d. nutarties, kuria kaltinamajam M. D. paskirta kardomoji priemonė suėmimas dviems mėnesiams nuo 2007 m. spalio 15 d.
Aprašomoji dalis
Teisėja nustatė:
M. D. kaltinamas tuo, kad sukurstė kitą asmenį neteisėtai platinti narkotines medžiagas bei pasikėsino neteisėtai įgyti narkotinių medžiagų, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, t. y. padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 str. 5 d. ir 260 str. 1 d., 22 str. 1 d. ir 259 str. 1 d., o būtent:
jis iki 2006 m. gruodžio 12 d., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose, turėdamas tikslą įgyti narkotinių medžiagų, paskambinęs Z. M. (Z. M.), įkalbėjo ir taip jį sukurstė įgyti ir, paslėpus siuntinyje, atsiųsti jam paminėtų medžiagų. Taigi jam (M. D.) organizavus ir pasiekus susitarimą, Z. M., vykdydamas šį susitarimą, iki 2006 m. gruodžio 12 d., tyrimo metu nenustatytu laiku, iš tyrimo metu nenustatyto asmens nenustatytoje vietoje neteisėtai, turėdamas tikslą perduoti ir tokiu būdu platinti, įgijo 0,361 g narkotinės medžiagos – heroino, kurią impregnavo į vienos poros vyriškų kojinių galus, ir neteisėtai laikė tyrimo nenustatytoje vietoje. 2006 m. gruodžio 12 d., apie 18 val., minėtas kojines su jose impregnuota narkotine medžiaga bei kitais daiktais Z. M. atgabeno Klaipėdoje prie Laukininkų g. 31-ojo namo ir tolimesniam platinimui, t. y. perdavimui į Alytaus pataisos namus, perdavė Reginai Vidutei Diburienei, kuri 2006 m. gruodžio 13 d. suruoštą banderolę su joje paslėpta narkotine medžiaga iš Klaipėdos miesto pašto skyriaus Nr. 14, esančio Klaipėdoje, Vingio g. 16, išsiuntė M. D. į Alytaus pataisos namus.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2007 m. spalio 15 d. nutartimi M. D. paskyrė kardomąją priemonę suėmimą dviems mėnesiams. Teismas nurodė, kad kaltinamasis ne kartą teistas už tyčines nusikalstamas veikas, kaltinamas sunkų nusikaltimą padaręs, būdamas laisvės atėmimo vietoje, todėl yra pagrindas manyti, jog būdamas laisvėje gali daryti naujus nusikaltimus. Todėl, siekdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 119 str. numatytų tikslų, kaltinamajam M. D. paskyrė suėmimą.
Šalies argumentai
Kaltinamasis M. D. skundu prašo nutartį panaikinti. Nurodo, kad nutartis neteisėta, nes teismas neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimą Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“, kuriame nurodyta, jog teismas privalo patikrinti, ar yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką. Byloje esantys liudytojų bei kito kaltinamojo parodymai nepatvirtina ir neduoda teismui pagrindo manyti, jog jis tikrai padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Vien ta aplinkybė, kad jam yra pateiktas pranešimas apie įtarimą padarius sunkų nusikaltimą, negali būti pagrindas skirti pačią griežčiausią kardomąją priemonę. Kaltinamasis nurodo, jog už kitą nusikaltimą paskirtą bausmę atliko, turi galimybę grįžti gyventi pas motiną, susirasti darbą, todėl tikrai nebūtina jį laikyti suimtą, kol teismas išspręs jo kaltės klausimą.
Teismo posėdyje gynėja prašo skundą tenkinti, prokuroras prašo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Suimtojo M. D. skundas atmetamas.
Šioje byloje M. D. kardomoji priemonė nebuvo paskirta, nes jis atliko laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose pagal Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2005 m. kovo 2 d. nuosprendį.
Kaip matyti iš Klaipėdos m. VPK Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos 2007 m. rugsėjo 19 d. rašto, M. D. 2007 m. spalio 20 d. baigiasi pagal minėtą nuosprendį paskirtos laisvės atėmimo bausmės laikas (t. 4, b. l. 49).
Dėl to teismas 2007 m. spalio 15 d. teismo posėdyje svarstė klausimą dėl kardomosios priemonės skyrimo.
BPK 122 str. detaliai nurodyta, kada gali būti skiriama kardomoji priemonė suėmimas. Skundžiama nutartimi M. D. paskyrus suėmimą, įstatymas nepažeistas.
Suėmimas M. D. paskirtas BPK 122 str. 1 d. 3 p. numatytu pagrindu.
M. D. inkriminuoti nusikaltimai priskiriami prie nesunkių ir sunkių (BK 11 str. 3 ir 5 d.). Už vieną iš jų pagal galiojančius įstatymus numatyta ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė, už kitą – ilgesnė nei 1 m. laisvės atėmimo bausmė, todėl suėmimas kaip kardomoji priemonė jam galėjo būti paskirtas (BPK 122 str. 8 d.).
Teismas turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad būdamas laisvėje kaltinamasis darys naujus nusikaltimus, įtarus kuriais gali būti paskirta griežčiausia kardomoji priemonė.
Iš bylos duomenų matyti, jog M. D. anksčiau teistas penkis kartus, visi ankstesni nusikaltimai padaryti tyčia. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje jis kaltinamas padaręs nusikaltimą, būdamas laisvės atėmimo vietoje.
Kaltinamasis niekur nedirbo ir neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio. Nuo 2000 metų jam diagnozuotas priklausomybės nuo opioidų sindromas (t. 3, b. l. 120). Tai irgi leidžia manyti realiai esant šį suėmimo pagrindą.
Teismo motyvai dėl aptariamo suėmimo paskyrimo pagrindo neprieštarauja skunde nurodytoms Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ nuostatoms.
Byloje pakanka teisėtais būdais gautų duomenų, leidžiančių manyti, kad M. D. gali būti padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas (BPK 125 str.), nors jis pasirinko gynybos būdą tai neigti. Duomenų vertinimas yra ne šio teismo posėdžio uždavinys.
BPK 121 str. 2 d. nuostatos numato, jog kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką. Tai reiškia, jog byloje turi būti tokių duomenų, tačiau jie skiriant suėmimą negali būti vertinami kaltės įrodytumo aspektu. Šio straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodytos aplinkybės, į kurias teismas atsižvelgia, parinkdamas kardomosios priemonės rūšį. Tačiau nė vienos minėtoje straipsnio dalyje nurodytos aplinkybės buvimas ar nebuvimas negali nulemti sprendimo dėl kardomosios priemonės skyrimo arba pratęsimo, kadangi sprendimas priimamas, įvertinus aplinkybių visumą. Todėl nepagrįstas kaltinamojo skundo motyvas, kad teismas, skirdamas griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, prioritetą suteikė inkriminuojamos nusikalstamos veikos sunkumui. Šiuo atveju nusikaltimo sunkumas neturi lemiamos reikšmės kardomosios priemonės skyrimui, kadangi suėmimas nebuvo paskirtas tuo pagrindu, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo.
Išdėstyti motyvai leidžia daryti išvadą, kad M. D. suėmimas paskirtas pagrįstai. Kardomųjų priemonių skyrimo bendrosios nuostatos (BPK 121 str.) nepažeistos.
Paskirtu suėmimu siekiama užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą. Švelnesne kardomąja priemone negalima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
suimtojo M. D. skundą atmesti.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.