Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Borkovski, sekretoriaujant Gražinai Osinskajai, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. R., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinių nusižengimų bylą pagal protokolą, surašytą

pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - LR ANK) 423 straipsnio 1 dalį, 424 straipsnio 4 dalį, 426 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. R. 2016 m. gruodžio 29 d. 20:35 val. Vilniuje, Ukmergės gt. 184, vairavo automobilį VW POLO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kai jai atimta teisė vairuoti, vairuodama automobilį nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir apgadino abu automobilius, iš eismo įvykio vietos pasitraukė pažeisdama KET reikalavimus, įvykio metu apgadinto automobilio VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apskaičiuojamos žalos dydis 310,06 Eur. Tokiais savo veiksmais ji pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau tekste – KET) 9, 14, 126, 222 punktų reikalavimus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus LR ANK 423 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiama R. R. visiškai pripažino administraciniame kaltinime nurodytas faktines aplinkybes ir paaiškino, kad nusižengimus padarė asmeninės krizės metu, negali paaiškinti savo veiksmų. Pripažįsta, kad buvo išgėrusi. Gėrė naminio alaus. Vairavo jai nuosavybės teise priklausantį automobilį, teisė vairuoti transporto priemones atimta, tačiau kovo mėnesį turėjo ją grąžinti. Automobilis stovėjo prie „Maximos“ parduotuvės, ketino iš pradžių tik pasišildyti jame, o paskui sugalvojo važiuoti. Buvo blogas matomumas ir automobilio šono priekiu kliudė stovintį VW Passat. Buvo eismo įvykio liudininkų, kurie priėjo ir atėmė jos raktelius. Iš eismo įvykio vietos pasišalino (nuėjo namo), nes išsigando. Pripažįsta kaltę dėl savo veiksmų, labai dėl jų pergyvena. Turtinė padėtis sunki, viena augina 17 metę dukrą, atlyginimas 450 Eur, turi du kreditus ir lizingus. Neprieštarauja automobilio konfiskavimui.

Nukentėjusysis V. K. paaiškino, kad apie eismo įvykį sužinojo tik iš policijos. Jo automobilis VW Passat stovėjo prie parduotuvės „Maxima“, Ukmergės gt. 184. Jam eismo įvykio metu buvo apgadintas bamperis, sparnas ir žibintas. Paties eismo įvykio nematė, tik policijoje sužinojo, kad vairuotoja buvo sustabdyta liudytojo ir iš jos atimti vairuojamo automobilio rakteliai.

Liudytojas A. L. paaiškino, kad 2016 m. gruodžio 29 d. su žmona atvažiavo į parduotuvę „Maxima“, Ukmergės gt. 184. Priėjęs prie parduotuvės išgirdo garsą, lyg kažkas atsitrenktų į mašiną ar užkabintų bamperį. Apžiūrėjęs aikštelę pamatė VW Polo, atsitrenkusį į VW Passat. VW Polo pavažiavo šiek tiek atgal ir vėl į priekį bei dar kartą atsitrenkė į VW Passat. Po to automobilis pajudėjo link išvažiavimo iš aikštelės. Greitai pribėgo prie VW Polo, pabeldė į langą, pats atidarė dureles. Paklausė vairuotojos, kur ši važiuoja, juk du kartus atsitrenkė į kitą automobilį. Matė, kad vairuotojos reakcija lėta, ji galimai neblaivi. Salone buvo juntamas alkoholio kvapas. Ištraukė iš jos automobilio užvedimo spynelės raktelius ir nuėjo pas apsauginius sužinoti tikslų adresą. Kai grįžo, vairuotojos prie automobilio jau nebebuvo, bet matė, kad ši užėjo už kampo. Pabėgo iš paskos, kelis kartus ją pašaukė, tačiau pilietė net neatsisukusi nuėjo prie daugiabučių. Atpažįsta salėje vairuotoją (R. R.). Kol laukė policijos, su apsauga dar peržiūrėjo vaizdo įrašą, ten taip pat matėsi, kad iki paties liudytojo matyto smūgio prieš tai VW Polo buvo atsitrenkęs į tą patį Passat‘ą.

Eismo įvykio schemoje užfiksuota abiejų automobilių padėtis atvykus policijos pareigūnams. Automobiliui VW POLO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apgadintas priekinis bamperis, priekinis kairės pusės sparnas, automobiliui VW PASSAT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apgadinta priekinis bamperis, priekinis dešinės pusės ratas, priekinis dešinės pusės sparnas, priekinis dešinės pusės posūkio žibintas (b.l. 7-8).

Iš asmens baustumų pažymos matyti, kad 2016 m. balandžio 22 d. nutarimu R. R. buvo nubausta pagal LR ATPK 126 str. 1 d. 289 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams. Nuobauda galiojanti ir vykdoma (b.l. 3).

Tokiu būdu byloje surinktų įrodymų visuma nustatyta, kad R. R. neturėdama teisės vairuoti transporto priemonių, kadangi ši jai yra atimta, 2016 m. gruodžio 29 d. 20:35 val. Vilniuje, Ukmergės gt. 184, vairavo automobilį, tuo pažeisdama KET 14 punkto reikalavimus, nepaliko saugaus tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį VW Passat, ir apgadino abu automobilius, pažeisdama KET 9 ir 126 punktų reikalavimus, bei tuo sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas kito asmens turtas. Šiais savo veiksmais ji padarė LR ANK 423 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą.

Administracinio nusižengimo protokole jai buvo inkriminuotas LR ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo padarymas, t.y. transporto priemonės vairavimas esant neblaiviai ir neturint tokios teisės. Tačiau susipažinus su bylos medžiaga matyti, kad R. R. girtumas objektyviais duomenimis nustatytas nebuvo. Šiai pasišalinus iš eismo įvykio vietos, policijos pareigūnai jos neieškojo, ir girtumo nepatikrino. Teismas neturi pagrindo netikėti liudytojo A. L. parodymais, kad jis atidaręs dureles pajuto alkoholio kvapą ir vairuotoja jam pasirodžiusi neblaivi, nes jos reakcija „buvo lėta“, tačiau šių duomenų neužtenka įvertinti vairuotojos girtumo laipsnį. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda; visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N9-990/2006). Pagal nuosekliai suformuotą Lietuvos teismų praktiką, tam, kad būtų galima pripažinti, jog asmuo vairavo neblaivus, turi būti nustatytas konkretus ir nekeliantis abejonių neblaivumo laipsnis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose N261-3165/2009, N62-6697/2010). Pažymėtina, kad praktiškai visų administracinių nusižengimų, susijusiu su vairavimu neblaiviam, sudėtis pagal ANK teisės normų konstrukciją reikalauja nustatyti tikslų vairuotojo girtumo laipsnį, kadangi tiek ANK 424 straipsnio 4 dalies, tiek 423 straipsnio 3 dalies, tiek 427 straipsnio 1 dalies dispozicija numato atsakomybę neblaiviam vairuotojui, kai jo girtumas viršija 0,4, bet neviršija 1,5 promilės. Nesant nustatyto šio veikos požymio, nėra galimybės kvalifikuoti R. R. veiką pagal LR ANK 424 straipsnio 4 dalį. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nuo R. R. girtumo laipsnio priklausytų jos veikos kvalifikavimas pagal ATPK normas (jei girtumas viršytų 1,5 promilės) ar pagal ANK normas. Jei būtų buvę objektyviai nustatyta, kad vairuotojos girtumas viršijo 0,4 promilės, bet nesiekė 1,5 promilių, dar turėtų būti sprendžiamas jos veikos kvalifikavimo ir pagal 427 straipsnio 1 dalį klausimas, kadangi ji turi galiojančią nuobaudą už vairavimą neblaiviai, ir nėra praėję metai nuo nuobaudos vykdymo. Atitinkamai jos veika turėtų būti kvalifikuojama ir pagal LR ANK 423 straipsnio 3 dalį. Turimų duomenų byloje teismui neužtenka įvertinti, tiek ar galimas jos girtumas apskritai viršijo leistiną normą, tiek ar viršijo normą, nuo kurios prasideda baudžiamoji atsakomybė. Visos abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, todėl iš kaltinimo šalinamas požymis, kad transporto priemonę ji vairavo neblaivi ir bylos teisena pagal LR ANK 424 straipsnio 4 dalį nutrauktina, nenustačius jos veikoje šio nusižengimo požymių. Vairuotojos veika papildomai pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį nekvalifikuojama, nes vairavimo neturint tokios teisės požymį apima ANK 423 straipsnio 1 dalies sudėtis.

KET 222 punktas numato su eismo įvykiu susijusio vairuotojo pareigą po įvykio, jei vietoje nėra nukentėjusiojo ir padaryta tik turtinė žala, pranešti policijai. Nuvažiavimas iš eismo įvykio vietos neatlikus šių veiksmų traktuotinas kaip pasitraukimas iš eismo įvykio vietos pažeidžiant KET reikalavimus, t.y. LR ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas. R. R. veiksmai atitinka objektyviuosius ir subjektyviuosius minėto nusižengimo požymius.

Lietuvos Respublikos ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo (kaip ir iki 2017-01-01 galiojusio ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo) esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Taigi, asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas vertinant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.). Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui ir kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011). R. R. negalėjo nesuvokti sukėlusi eismo įvykį, kadangi jai apie tai aiškiai ir nedviprasmiškai pasakė eismo įvykio liudytojas A. L., kuris atidaręs jos dureles paklausė, kur ši važiuojanti, juk du kartus atsitrenkė į svetimą automobilį. Tačiau ji ignoruodama KET jai, kaip vairuotojai, numatytas pareigas po eismo įvykio, palikusi automobilį, kurio užvedimo rakteliai buvo iš jos paimti, išėjo namo. Ji suvokė, kad yra vartojusi alkoholio ir galimai būtų nustatytas normą viršijantis girtumas. Be to jai buvo žinoma, kad šiuo momentu ji apskritai neturi teisės vairuoti, nes ši teisė iš jos atimta. Pati pažeidėja neneigė, kad buvo išsigandusi po eismo įvykio ir jos veiksmus lėmė išgąstis dėl atsakomybės. Tokiu būdu iš eismo įvykio vietos ji pasišalino visiškai sąmoningai, veikdama tiesiogine tyčia. Jos veika pagrįstai kvalifikuojama pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį.

Eismo įvykio padarymo metu galiojo Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas ir pagal byloje surinktus duomenis R. R. veika turėjo LR ATPK 127 straipsnio 3 dalyje (ši norma nereikalavo nustatyti tikslaus girtumo laipsnio), 130 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų požymių. Tačiau administracinių nusižengimų protokolas jai buvo surašomas 2017 m. sausio 24 d., LR ATPK netekus galios ir jau galiojant Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksui.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 (toliau – ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas) 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Kadangi abiejų aukščiau paminėtų pažeidimų sankcijose buvo numatytas administracinis areštas, o šios nuobaudos LR ANK nebeliko, vadovaujantis ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punktu, R. R. veikos buvo pagrįstai kvalifikuojamos jau ne pagal LR ATPK, o pagal LR ANK straipsnius.

Teismas, parinkdamas R. R. nuobaudas už padarytus nusižengimus, atsižvelgia į pažeidėjos asmenybę, kuri turi galiojančių nuobaudų už įvairių rūšių teisės pažeidimus, tarp jų nuobaudą už šiurkštų KET pažeidimą (vairavimą neblaiviai), į nusižengimų pobūdį - tai, kad ji įvykdė du nusižengimus, abu jie įstatymų leidėjo vertinami kaip šiurkštūs, apgadino dvi transporto priemones. Pažeidėjos atsakomybę lengvina tai, kad nusižengimus pripažino ir gailisi dėl jų (LR ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Sunkinančių jos atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Dirba, viena augina nepilnametį vaiką, pajamos nedidelės, todėl už padarytus nusižengimus skirtinos nuobaudos, neviršijančios sankcijų vidurkio. Taikytini įstatymo reikalavimai dėl nuobaudų subendrinimo. Atsižvelgiant, kad padaryti du šiurkštūs nusižengimai eismo saugumui, pažeidėja turi galiojančią nuobaudą už transporto priemonės vairavimą neblaiviai, išvadų po paskirtos nuobaudos nepadarė, taikytinas jos vairuotos transporto priemonės konfiskavimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 614, 635-637, 646, 675 straipsniais, teisėjas

nutarė:

R. R. pripažinti kalta padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos ANK 423 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje ir nubausti :

pagal Lietuvos Respublikos ANK 423 straipsnio 1 dalį - 430 Eur bauda;

pagal Lietuvos Respublikos ANK 426 straipsnio 1 dalį – 1100 Eur bauda su transporto priemonės VW POLO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.

Lietuvos Respublikos ANK 38 straipsnio 2 dalies pagrindu subendrinti nuobaudas ir galutinę nuobaudą R. R. nustatyti – 1100 (vieno tūkstančio vieno šimto) Eur baudą su transporto priemonės VW POLO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.

Administracinę teiseną dalyje pagal LR ANK 424 straipsnio 4 dalį nutraukti.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Mokant baudą laukelyje unikalus mokėjimo kodas būtina nurodyti ROIK 17064804507.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.