- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-08-02
- Bylos Nr.
- 2-79-393/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-27-3-00652-2010-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irma Blekaitienė
- Pareiškėjas
- A. S.
- Suinteresuotas asmuo
- O. P., A. Č., R. G., S. S., R. S., M. S., Lazdijų rajono 2-ojo notarų biuro
- Advokatai
- Laimutis Jankauskas, Antanas Pliauga
Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėja Irma Blekaitienė, sekretoriaujant Nijolei Jarmalienei, dalyvaujant pareiškėjams A. S. ir A. S., jų atstovui advokatui Antanui Pliaugai, suinteresuotiesiems asmenims O. P., A. Č., R. G., suinteresuotųjų asmenų S. S. ir O. P. atstovui advokatui Laimučiui Jankauskui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pareiškėjų A. S. ir A. S., su suinteresuotaisiais asmenimis S. S., O. P., A. Č., R. S., M. S., Lazdijų rajono 2-ojo notarų biuro notare Rasyte Gudiene, Alytaus apskrities mokesčių inspekcija dėl juridinio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai palikimo priėmimo tikslu prašo nustatyti juridinį faktą, kad jie A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) po tėvo V. S. 1995 m. liepos 29 d. mirties, kaip palikimą: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)k., (duomenys neskelbtini)sen., Lazdijų r. ir gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini)k., (duomenys neskelbtini)sen. Lazdijų r., priėmė pradėdami juos faktiškai valdyti.
Pareiškėjas A. S. paaiškino, kad kai buvo atstatinėjamos nuosavybės teisės į žemę tai A. Č. sakė jiems nesikišti ir žadėjo, kad žemę ir namą pasidalins. Jis laukė. Tačiau žemės ir namo jam nedavė. Jis po tėvo mirties važiuodavo į tėviškę, (duomenys neskelbtini)kaimą, (duomenys neskelbtini)sen., Lazdijų rajone. Prižiūrėjo kiemą ir pjaudavo žolę. Buvo paėmęs namo ir ūkinio pastato dokumentus ir kreipėsi į nekilnojamojo turto registrų centrą norėdamas sutvarkyti dokumentus. Vėliau juos perdavė A. Č.. Tuose namuose po tėvo mirties liko gyventi mama. Jam nebuvo žinoma, kad motina po tėvo mirties priėmė palikimą. Jis nesikreipė po tėvo mirties pas notarę dėl palikimo priėmimo. Pas notarę kreipėsi 2003 m. ir jam buvo paaiškinta, kad jau praėję terminai, kad tai daryti vėlu. Jis mažo išsilavinimo, todėl nežinojo ką reikia daryti ir kur kreiptis dėl palikimo priėmimo. Jokių mokesčių nei už žemę, nei už namą jis nemokėjo. Jis nuvažiuodavo pažiūrėt.
Pareiškėjas A. S. paaiškino, kad po tėvo mirties jie visi vaikai atvažiuodavo pasižiūrėt į tėviškę. Tuose namuose liko gyventi mama. Motina gyveno apie 2 metus. Po tėvo mirties nesikreipė pas notarą dėl palikimo priėmimo. Jis mokesčių jokių nemokėjo. Kad motina priėmė palikimą po tėvo mirties sužinojo po 4-5 metų.
Atsiliepimas
Suinteresuotasis asmuo A. Č. paaiškino, kad su pareiškimu nenutinka. Nurodė, kad po tėvo mirties namuose liko gyventi mama. Ji atvažiuodavo pas mamą ir jai padėdavo. Ji ten gyveno iki mirties. Motiną prižiūrėjo tik ji viena. A. S. gavo žemę iš savo tikros mamos, nes jos mama jam pamotė ir šios žemės jis neėmė. Pareiškime neteisingai nurodytos aplinkybės, tuose namuose pareiškėjai negyveno. Jie turėjo savo namus ir juose gyveno.
Suinteresuotųjų asmenų S. S. ir O. P. atstovas advokatas Laimučiui Jankauskui paaiškino, kad jo atstovaujamieji su pareiškimu nesutinka. Pareiškime suformuluotas reikalavimas įdingai todėl negali būti tenkinamas. Reikalavimo pripažinti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai priėmė ne visą, o dalį palikimo, tenkinimas yra negalimas, kadangi palikimo atsiradimo metu galiojusio CK 587 str. 1 d. numatyta, kad neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. M. S. po savo vyro mirties priėmė palikimą. Ji kreipėsi pas notarą ir gaudama paveldėjimo teisės liudijimą priėmė palikimą. Ieškinys dėl paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo nepaduotas ir jau praėjęs terminas. Du kartus priimti to paties palikimo negalima. CPK 178 str. šalys turi įrodyti aplinkybes kuriomis grindžia savo reikalavimus. (duomenys neskelbtini) str. irgi nurodyta, kad pareiškime turi būti nurodyta įrodymai, tačiau to nėra. Pareiškėjai posėdžio metu nurodė, kad mokesčių jokių nemokėjo ir tame name negyveno. Nepateikė jokių įrodymų, kad naudojosi žeme ir name gyveno. Po V. S. mirties valdė namą M. S.. Turėjo pareiškėjai įrodyti, kad iki 1996 m. vasario mėnesio valdė palikimą, tačiau tokių įrodymų nėra. Kad ruošė kadastrinius matavimus jokių įrodymų A. S. nepateikė. Pareiškėjai nepateikė jokio įrodymo, kad jie priėmė palikimą. Suinteresuotieji asmenys priešingai prie atsiliepimo pridėjo nuotraukas, įrodančias kad tame name nieks negyvena ir jame net negalima gyventi. Prie atsiliepimo pridėti dokumentai įrodo, kad palikimą priėmė M. S.. Prašo pareiškimą atmesti.
Suinteresuotasis asmuo notarė Rasytė Gudienė paaiškino, kad pareiškimas netenkintinas. Po V. S. mirties pas notarę kreipėsi M. S.. Palikimui priimti šešių mėnesių terminas buvo praleistas kai M. S. kreipėsi. Ji pristatė (duomenys neskelbtini) seniūnijos raštą patvirtinantį, kad ji faktiškai yra palikimo valdytoja. M. S. buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Kitų paveldėtojų nebuvo. Notaras neprivalo ieškoti paveldėtojų. Pareiškėjai pas ją kreipėsi maždaug 2009 m. raštu. Ji paaiškino, kad terminas praleistas.
Iš Lazdijų rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini)seniūnijos seniūno rašto (b.l.42) matyt, kad po V. S. mirties 1995-07-29 palikimą priėmė ir valdė žmona M. S. a.k. (duomenys neskelbtini) iki mirties 2006-07-28. Ji gyveno tuose pačiuose namuose, mokėjo mokesčius ir naudojosi visu likusiu turtu.
Iš Lazdijų r., (duomenys neskelbtini)sen. pažymos, apie asmens paskutinę deklaruotą gyvenamąją vietą (b.l.43) matyti, kad M. S., a.k. (duomenys neskelbtini), 1920-11-15 iki 1976-06-22 deklaravo savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini)sen., (duomenys neskelbtini)kaime, Lazdijų r.
Iš 2010-12-22 Nr. 50330-140 RST rašto (b.l.44) matyti, kad M. S. nuosavybės teise valdžiusi gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini)k., (duomenys neskelbtini)sen., Lazdijų r., pagal elektros energijos pirkimo pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)iki 2005-11-14 mokėjo už sunaudotą elektros energiją bendrovei AB Rytų skirstomieji tinklai. Elektros energijos pirkimo sutartis nutraukta 2006-10-27.
Iš Lietuvos draudimo pastatų draudimo liudijimo 1998-07-31, Nr. PST1 0053244 matyt, kad draudėjas M. S. apdraudė visus sodyboje esančius pastatus (duomenys neskelbtini)sen., (duomenys neskelbtini)k., Lazdijų r. (b.l.45-43).
Remiantis visais išvardintais įrodymais bei šalių paaiškinimas yra neginčijamai nustatyta, kad M. S. po savo sutuoktinio mirties jo palikimo dalį priėmė, pradėdama faktiškai turtą valdyti, gyveno viename name, rūpinosi bendru ir vieninteliu jų gyvenamuoju namu.
Dėl M. S. paveldėjimo teisės į namą ir sklypą
Pareiškėjai pareiškime nurodė, kad 1998-02-02 Lazdijų rajono 2-ojo notarų biuro notarė Rasytė Gudienė išdavė paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini)M. S.. Liudijimas patvirtina, kad V. S. palikimą po jo mirties priėmė M. S.. M. S. priėmė visą V. S. palikimą, įskaitant ir namą ir sklypą, kadangi įstatymas draudžia palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. CK 5.8 str. numato, kad asmuo pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad priėmė kitas asmuo. Pareiškėjai įstatymo nustatyta tvarka neginčija paveldėjimo teisės liudijimo, kas reiškia, kad galiojant paveldėjimo liudijimui, šis pareiškimas negali būti patenkintas.
Dėl įrodinėjimo pareigos
(duomenys neskelbtini) str. 3 p. numatyta, kad pareiškime, kuriuo prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, turi būti nurodyti įrodymai, patvirtinantys juridinę reikšmę turintį faktą. CPK 178 str. numatyta, kad šalis turi pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Pareiškėjai pareiškime nurodė, kad jie visą laiką gyveno ir iki šiol gyvena name ir jį prižiūri, remontuoja, moka mokesčius, naudojasi žemės sklypu. Tačiau nepateikė nė vieno įrodymo, patvirtinančio šį teiginį. Posėdžio metu pareiškėjai taip pat nepatvirtino šios aplinkybės. Priešingai jie teigė, kad jie tik nuvažiuodavo į tėviškę pažiūrėti ir nupjauti žolę. Nemokėjo mokesčių. Ten po tėvo V. S. mirties nuolat gyveno apie dvejus metus motina M. S.. Iš suinteresuotųjų asmenų pateiktų fotonuotraukų (b.l.92) matyti, kad tokiame name gyventi galimybės nėra. Be to ir suinteresuotųjų asmenų pateikti aukščiau sprendime paminėti rašytiniai įrodymai įrodo, kad visus mokesčius mokėjo M. S..
Pareiškėjas A. S. teigė, kad jis buvo paėmęs namo dokumentus ir kreipėsi dėl namo, ūkinio pastato teisinės registracijos, o vėliau juos perdavė A. Č.. Tačiau toks dokumentų paėmimas nelaikomas palikimo priėmimu, jeigu įpėdinis nesirūpino palikimu, jo netvarkė, neprižiūrėjo, nemokėjo mokesčių, nedalyvavo kartu su kitais įpėdiniais disponuojant daiktais, įeinančiais į palikimo sudėtį. Be to, paveldėjimo teisėje konkretaus daikto paėmimas nelaikomas palikimo priėmimu, jeigu įpėdinis nevykdė paveldėto turto savininko (bendraturčio) pareigų ir neįgyvendino teisių į tą turtą (t. y. nemokėjo mokesčių, nesaugojo turto, nesirūpino juo ir pan.) ilgą laiko tarpą po palikimo atsiradimo. Tokią praktiką formuoja ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis teismas civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-03-05 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-86-2007 ir kt. nutartyse.
Teisėja vadovaudamasi visomis aukščiau aptartomis aplinkybėmis ir (duomenys neskelbtini) str. 3 p. ir CPK 178 str. įtvirtintomis įrodinėjimo pareigos nuostatomis prieina prie išvados, kad pareiškimas netenkintinas, nes prašomas nustatyti juridinis faktas yra neįrodytas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
CPK 443 str. 6 d. nurodyta, kad ypatingosios teisenos skyriuje nurodytos dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.
Todėl teisėja atmesdama pareiškėjų pareiškimą ir vadovaudamasi pateiktu kvitu (b.l. 74), prieina prie išvados, kad suinteresuotųjų asmenų advokato atstovavimo išlaidos priteistinos iš pareiškėjų A. S. ir A. S. bei valstybei priteistinos išlaidos už procesinių dokumentų siuntimą 52,20 Lt.
Rezoliucinė dalis
Remdamasi išdėstytu ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 268 str., 270 str., 448 str., teisėja
nuspr endė:
Pareiškimo netenkinti.
Priteisti iš A. S. ir A. S. 1000 (vieną tūkstantį) litų O. P. advokato atstovavimo išlaidų ir 52,20 (penkiasdešimt du litus 20 ct) Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Sprendimas per 30 dienų, nuo jo priėmimo dienos, gali būti apskųstas Lietuvos Respublikos Kauno apygardos teismui per šį apylinkės teismą.