- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-09
- Bylos Nr.
- 2-1594/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algirdas Gailiūnas, Konstantinas Gurinas, Vigintas Višinskis
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno, Konstantino Gurino ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto L. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. kovo 4 d. nutarties uždarosios akcinės bendrovės „Norekso nekilnojamasis turtas“ bankroto byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ginčas kilo dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto bei kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2011 m. kovo 4 d. nutartimi pripažino įmonę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto bei patvirtino kreditorių finansinius reikalavimus.
Teismas nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 17 d., 2010 m. kovo 25 d., 2010 m. kovo 31 d., 2010 m. balandžio 8 d., 2010 m. balandžio 21 d., 2010 m. balandžio 30 d., 2010 m. gegužės 26 d., 2010 m. birželio 14 d., 2010 m. birželio 15 d., 2010 m. liepos 7 d., 2011 m. sausio 10 d., 2010 m. kovo 4 d. nutartimis bankroto byloje, Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. spalio 28 d. nutartimis civilinėse bylose Nr. 2-1412/2010 ir Nr. 2-1412-1/2010 buvo patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai. Pagal Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 30 straipsnio 2 dalį teismas pripažįsta įmonę bankrutavusia ir priima nutartį ją likviduoti, jeigu per 3 mėnesius nuo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos nebuvo priimta nutartis dėl taikos sutarties sudarymo ir šis terminas kreditorių susirinkimo prašymu nebuvo pratęstas. Pagal ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalį kreditorių sąrašo patikslinimai galimi iki nutarties nutraukti bankroto bylą ar sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo, todėl aplinkybė, jog patvirtinti ne visi kreditoriniai reikalavimai, nelaikytina kliūtimi pripažinti įmone bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Tuo remiantis bei nenustačius tyčinio bankroto požymių, kitų faktinių ar teisinių aplinkybių, kliudančių pradėti įmonės likvidavimo procedūras, įmonė pripažintina bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Įmonė likviduotina ĮBĮ 32 straipsnyje nustatyta tvarka. Kartu tvirtintini nurodytomis teismo nutartimis patvirtinti finansiniai įmonės kreditorių reikalavimai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Apeliantas L. V. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Nurodo, kad nutartis priimta nesant galutinai patvirtintiems visiems kreditoriniams reikalavimams ir tebevykstant teisminiams ginčams dėl tokių reikalavimų pagrįstumo. Įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. spalio 28 d. nutartimi pakartotinai grąžintas nagrinėti klausimas dėl UAB „Autokausta“ 1 708 199,99 Lt dydžio reikalavimo tvirtinimo. Kauno apygardos teisme nagrinėjami ieškiniai dėl UAB „Autokausta“ ir bankrutuojančios įmonės 2008 m. balandžio 28 d. sudarytos įsiskolinimo padengimo sutarties ir jos pagrindu išrašytų vekselių pripažinimo negaliojančiais bei dėl šio kreditoriaus atliktų darbų aktų ir sąskaitų pripažinimo negaliojančiais. Kadangi šiose bylose ginčijamas teisėtumas dokumentų, iš kurių kildinamas patvirtintas UAB „Autokausta“ 4 007 242,02 Lt dydžio reikalavimas, jis gali keistis. Lietuvos apeliacinis teismas yra pažymėjęs, kad Kauno apskrities VMI 575 708,91 Lt finansinis reikalavimas gali būti tvirtinamas tik po to, kai bus galutinai išspręstas UAB „Autokausta“ reikalavimo dydis.
Atsiliepimas
Atsakovas BUAB „Norekso nekilnojamasis turtas“ prašo skundą atmesti. Akcentuoja, kad buvo visos ĮBĮ numatytos sąlygos pripažinti įmonę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Pagal kasacinio teismo praktiką tokį sprendimą galima priimti ir tada, kai įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtinti tik dalies kreditorių reikalavimai. Taip pat pagal teismų praktiką kreditorių finansiniai reikalavimai gali būti tikslinami ir po nutarties pripažinti įmone bankrutavusia bei likviduojama dėl bankroto priėmimo iki teismas priims nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos.
Ieškovas „Autokausta“ prašo skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi argumentai, analogiški pateiktiems atsakovo.
Ieškovas UAB „Gotika“ nurodo sutinkantis su skundu ir prašo jį tenkinti. Atsiliepime iš esmės dėstomi tokie patys argumentai, kaip atskirajame skunde. Papildomai nurodoma, kad teismas turėjo spręsti klausimą dėl bankroto bylos sustabdymo, taip pat pranešti apie klausimo svarstymą byloje dalyvaujantiems asmenims.
Ieškovai A. G. ir A. Ž. nurodo sutinkantys su skundu ir prašo jį tenkinti. Atsiliepime iš esmės dėstomi tokie patys argumentai, kaip atskirajame skunde. Papildomai nurodoma, kad galimybė patikslinti kreditorių reikalavimus po nutarties dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto galima vertinti tik kaip išimtį, o ne taisyklę.
Tretysis asmuo AB SEB bankas prašo skundą atmesti. Nurodo, kad buvo visos įstatyme numatytos sąlygos pripažinti įmonę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nagrinėjamoje apeliacinėje byloje keliamas teismo nutarties pripažinti įmone bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto pagrįstumo ir teisėtumo klausimas.
ĮBĮ 30 straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas pripažįsta įmone bankrutavusia ir priima nutartį įmonę likviduoti, jei per 3 mėnesius nuo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos nebuvo priimta nutartis dėl taikos sutarties sudarymo ir jei teismas šio termino nepratęsė. Pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog įmonė gali būti pripažinta bankrutavusia ir likviduojama ir tuo atveju, kai dalies kreditorių reikalavimai dar yra ginčijami, t. y. įsiteisėjusia teismo nutartimi yra patvirtinti tik dalies kreditorių reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. liepos 28 d. nutartis IĮ V. ir S. M. prekybos centras bankroto byloje, bylos Nr. 3K-3-249/2009; 2008 m. gruodžio 8 d. nutartis IĮ V. ir S. M. prekybos centras bankroto byloje, bylos Nr. 3K-3-591/2008). Tai, be kita ko, grindžiama teismų praktikoje suformuluota taisykle, kad kreditorių reikalavimai, atsiradę iki bankroto bylos iškėlimo dienos, gali būti tikslinami iki teismo nutarties dėl bankroto bylos nutraukimo ar sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo.
Nagrinėjamu atveju matyti, kad apeliantas iš esmės nesutinka su visu UAB „Autokausta“ 6 mln. Lt dydžio finansiniu reikalavimu (T. 3, b. l. 55). Tuo tarpu Kauno apskrities VMI 600 tūkst. Lt dydžio finansinis reikalavimas (T. 4, b. l. 190), kaip konstatuota teismų, priklauso nuo minėto kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo išsprendimo.
Skundžiama nutartimi buvo patvirtintas 4 mln. Lt dydžio UAB „Autokausta“ finansinis reikalavimas, o Kauno apskrities VMI finansinis reikalavimas patvirtintas nebuvo (T. 17, b. l. 173-175). Pažymėtina, kad įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. spalio 28 d. nutartimi (byla Nr. 2-1412-1/2010) konstatuota, jog Kauno apygardos teismas 2010 m. vasario 17 d. nutartimi pagrįstai patvirtino minimą 4 mln. Lt dydžio UAB „Autokausta“ finansinį reikalavimą, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo tokio reikalavimo netvirtinti priimdamas skundžiamą nutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. balandžio 8 d. nutartis IĮ „Šakių agrocentras“ bankroto byloje, bylos Nr. 3K-3-160/2011) (ĮRĮ 30 str. 3). Apeliantas nurodo, kad šio reikalavimo pagrindas yra ginčijamas teisme, tačiau pažymėtina, kad tokia byla (Nr. 2-1912-343/2011), kaip matyti iš teismų informacinės sistemos, buvo užvesta tik po minėtos apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo – 2011 m. vasario 17 d. Likusios „UAB Autokausta“ reikalavimo dalies pagrįstumo klausimas dar nėra išspręstas.
Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytą teismą praktiką bei paminėtas bylos faktines aplinkybes, atsižvelgdama į tai, kad skundžiama nutartimi patvirtinti kitų kreditorių reikalavimai, net neįtraukiant į juos 4 mln. Lt dydžio UAB „Autokausta“ reikalavimo, siekia 7,7 mln. Lt, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė nutartį pripažinti įmonę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl ji paliktina nepakeista, o skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad, šioje apeliacinėje byloje atidėjus nutarties priėmimą, buvo gautas apelianto prašymas atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Prašymas argumentuotas tuo, kad atsirado investuotojas, kuris galėtų atgaivinti įmonę. Mano, kad kreditoriai, susipažinę su investicijų planais, tam pritartų. Pažymėtina, kad apelianto prašyme nurodomos aplinkybės nėra grindžiamos jokiais įrodymais (CPK 178 str.), todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo jį nagrinėti.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2011 m. kovo 4 d. nutartį palikti nepakeistą.