Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

2021-08-11 · Administracinė byla Nr. TA-435-502/2021

Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-08-11
Bylos Nr.
TA-435-502/2021
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04285-2019-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas
Teisėjai
Artūras Drigotas (pirm.), Dalia Višinskienė, Rytis Krasauskas
Pareiškėjas
A. J.
Atsakovas
Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Administracinė byla Nr. TA-435-502/2021Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04285-2019-4Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugpjūčio 11 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas A. J. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (teisių perėmėjas po reorganizavimo - Vilniaus pataisos namai (toliau – ir Vilniaus PN), toliau – ir Lukiškių TI-K), 7 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jis nuo 2018 m. rugpjūčio 31 d. iki 2019 m. balandžio 15 d. buvo laikomas kamerose, kurios nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu. Visose kamerose tualetas yra gyvenamojoje patalpoje, kuris atskirtas ne aukštesne nei 1,5 m sienele ir užuolaida. Užuolaidos, pareiškėjo teigimu, neužtikrino privatumo, nes naudojantis sanitariniu mazgu dažnai jį užklupdavo pareigūnai/pareigūnės atidarant kameros duris ir stebėdami per duryse esantį langelį.

3. Taip pat pareiškėjas nurodė, jog jis turėjo teisę tik į 1 val. pasivaikščiojimą kiemelyje, nors pagal Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą išaiškinimą, suimtiesiems ir nuteistiesiems turi būti užtikrinama ne mažiau kaip 8 val. per dieną praleisti lauke arba už kameros ribų.

4. Pareiškėjo teigimu, nuo 2018 m. rugpjūčio 31 d. iki 2019 m. balandžio 15 d. jis buvo laikomas kamerose, kurių plotas buvo nuo 5,33 kv. m iki 8.22 kv. m, dažniausiai dviese. Pareiškėjas pažymėjo, kad pagal ilgametę Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką į minimalų vidutinį gyvenamąjį plotą vienam asmeniui negali būti įskaičiuojamas plotas, tenkantis sanitariniam mazgui ir baldams. Be to, pareiškėjas nurodė, kad ploto trūkumas jam nebuvo kompensuotas užimtumu. Jam nebuvo sudaryta galimybė žaisti stalo tenisą, lauko tinklinį, lauko krepšinį. Tokios kalinimo sąlygos pareiškėjui nėra smulkmeniškos ar mažareikšmės, jos padarė įtaką pareiškėjo psichikai ir sveikatai, jis nuolat patyrė emocinių, dvasinių ir psichologinių išgyvenimų, sutriko nervų sistema, jis nuolat jautė pažeminimą ir kančią.