- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-09-04
- Bylos Nr.
- N-575-6982-09
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Stasys Gagys
- Kategorijos
- 63.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo E. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 10 d. nutarties E. N. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nust a t ė:
I.
2008 m. gruodžio 11 d. E. N. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašė pripažinti neteisėtais pareigūno M. G. veiksmus, vykdant priverstinį transporto priemonės „Audi A4“, kurios valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuvežimą, 2008 m. gruodžio 7 d. transporto priemonės priėmimo perdavimo aktą Nr. F232555 bei įpareigoti Vilniaus apskrities komisariatą minėtą transporto priemonę grąžinti jam (savininkui).
II.
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009 m. balandžio 10 d. nutartimi E. N. skundą atsisakė priimti kaip nepriskirtiną Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
Teismas nurodė, kad pareiškėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 271 straipsniu, skundžia apylinkės teismo jam pritaikytą administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonę, numatytą ATPK 264 straipsnyje. Šis ginčas, nors ir priskirtinas pirmąja instancija nagrinėti apylinkių teismams, savo esme yra administracinio teisinio pobūdžio, todėl nepatenka į Civilinio proceso kodekso taikymo ribas (Civilinio proceso kodekso 1 str.) ir nėra nagrinėtinas taikant Civilinio proceso kodekso normas, kaip administracinio teisinio pobūdžio ginčas jis spręstinas taikant Administracinių bylų teisenos įstatyme įtvirtintas teisės normas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 1 str.). Vadovaudamasis ATPK 281 straipsniu, teismas nusprendė, jog byla nepriskirtina nagrinėti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui, todėl skundą atsisakytina priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 str. 2 d.). Nurodyta, jog pareiškėjas su skundu turėtų kreiptis į apylinkės teismą pagal ATPK 281 straipsnio nuostatas, atsižvelgiant į tai, koks apylinkės teismas nagrinėjo bylą dėl jo padaryto pažeidimo, dėl kurio buvo nuvežta transporto priemonė.
III.
Apeliaciniu skundu E. N. prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui išnagrinėti iš naujo. Apeliantas nurodo, kad pagal ATPK 271 straipsnį suinteresuotas asmuo turi teisę pasirinkti, kokiai institucijai paduoti skundą dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo: aukštesniajam organui (pareigūnui) ar rajono apylinkės teismui. Jis nusprendė skundą dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo paduoti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui. Paaiškina, jog administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 126 straipsnyje, buvo padarytas Avižienių kaime, Vilniaus rajone, todėl byla bus nagrinėjama Vilniaus rajono apylinkės teisme. Tačiau priverstinis transporto priemonės nuvežimas nėra administracinis teisės pažeidimas, tai yra administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos užtikrinimo priemonė (ATPK 264 straipsnis), savo turiniu bei prasme besiskirianti nuo administracinio teisės pažeidimo. Mano, jog klausimas dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo turi būti nagrinėjamas ne vadovaujantis ATPK 281 straipsniu, o kitomis normomis. ATPK nenurodo teismo, kuriame turi būti nagrinėjami skundai dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 29 straipsniu, apeliantas mano tinkamai kreipęsis į teismą. Apeliantas pažymi, jog Vilniaus apygardos teismas 2009 m. balandžio 2 d. nutartimi panaikino neteisėtą Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 17 d. nutartį, bet pakartotinai išnagrinėjęs klausimą dėl skundo priėmimo, pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą nutartį, iš naujo pakartodamas tuos pačius atsisakymo priimti nagrinėti skundą motyvus. Apelianto manymu, teismo išvados prieštarauja imperatyvioms teisės normoms (ATPK 271 straipsnis imperatyviai nurodo, kad apylinkės teismai, tai yra bendrosios kompetencijos teismai, o ne administraciniai teismai, nagrinėja skundus dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo), teismas vadovavosi savo nuomone, samprotavimais ir išvedžiojimais. Apeliantas nurodo, jog teismas nepagrįstai konstatavo, kad tai yra administracinio teisės pažeidimo byla, neteisingai išaiškino ir pritaikė materialines teisės normas. Pažymi, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 17 d. nutartyje nurodė, jog nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, o ne Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Apeliantas akcentuoja, jog pagal Civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 3 dalies nuostatas teismas nutartyje privalėjo nurodyti, į kurią instituciją ar teismą reikia kreiptis, jeigu byla nenagrinėtina teisme ar neteisminga tam teismui, arba kaip pašalinti aplinkybes, kliudančias priimti ieškinį. Mano, kad teismo nutartis yra šališka, neteisinga, neteisėta ir pažeidžianti jo teises. Apeliantas nurodo, jog pagal ATPK 126 straipsnį byla dėl padaryto pažeidimo galėjo būti nagrinėjama ir Telšių rajono apylinkės teisme, pagal jo gyvenamąją vietą, tačiau tai būtų nelogiška. Apelianto teigimu, kadangi šiuo atveju atsakovas yra Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, kurio buveinė yra Birželio 23-iosios gatvėje, skundas turėjo būti paduotas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui, kiti teismai neturėtų nagrinėti šio skundo. Kaip pavyzdį, kad skundus dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo teisėtumo privalo nagrinėti rajono apylinkės teismas, o ne apygardos administracinis teismas, apeliantas pateikia Telšių rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 19 d. nutartį (Telšių rajono apylinkės teismas nagrinėjo bylą dėl jo padaryto administracinio teisės pažeidimo ir jo skundą dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo atskirai). Apeliantas pažymi, jog įstatymas nereikalauja, kad priverstinio transporto priemonės nuvežimo teisėtumo klausimą nagrinėtų tas pats teismas. Apeliantas paaiškina, jog Vilniaus rajono apylinkės teismas 2009 m. sausio 8 d. nutartimi nutraukė jam iškeltą pagal ATPK 126 straipsnį administracinio teisės pažeidimo bylą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija kons tatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliantas byloje skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atsisakyta priimti jo skundą dėl neteisėto transporto priemonės priverstinio nuvežimo.
Iš bylos medžiagos matyti, kad transporto priemonė „Audi A4“, kurios valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo nuvežta dėl E. N. 2008 m. gruodžio 7 d. Avižienių kaime, Vilniaus rajone, padaryto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnyje.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nors teismui pateiktas skundas priskirtinas pirmąja instancija nagrinėti apylinkių teismams (ATPK 271 straipsnis (2007 m. gruodžio 18 d. įstatymo Nr. X-1381 redakcija) numato, jog <...> priverstinį transporto priemonės nuvežimą <...> suinteresuotas asmuo gali apskųsti aukštesniajam organui (pareigūnui) arba rajono (miesto) apylinkės teismui <...>), jis nagrinėtinas ne taikant Civilinio proceso kodekso normas, o Administracinių bylų teisenos įstatyme ir ATPK įtvirtintas teisės normas.
Kaip minėta, transporto priemonės nuvežimas yra susijęs su policijos pareigūnų užfiksuotu E. N. padarytu administraciniu teisės pažeidimu. ATPK 281 straipsnio 1 bei 2 dalys numato, jog administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama pagal jo padarymo vietą, be to, kodekso 126 straipsnyje numatytų administracinių teisės pažeidimų bylos gali būti nagrinėjamos pagal pažeidėjo gyvenamąją vietą arba pagal transporto priemonių įskaitos vietą. Darytina išvada, jog įstatyme nesant atskirai aptarto skundų dėl transporto priemonės priverstinio nuvežimo teismingumo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog E. N. turėtų kreiptis į apylinkės teismą su skundu pagal ATPK 281 straipsnio nuostatas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 6 dalis), atsisakydamas priimti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui pateiktą skundą kaip nepriskirtiną šiam teismui. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis vertintina kaip teisėta ir pagrįsta, o E. N. apeliacinis skundas atmestinas.
Pažymėtina, jog, kaip matyti iš apelianto pateiktos įsiteisėjusio Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 8 d. nutarimo kopijos, automobilį „Audi A4“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), jau nurodyta grąžinti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nuta r i a:
E. N. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.