Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Algio Markevičiaus ir Nataljos Zelionkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos skundą atsakovui V. M. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas prašo įpareigoti V. M., gimusį (duomenys neskelbtini), gyvenantį (duomenys neskelbtini), per teismo nustatytą terminą įvykdyti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) Alytaus valdybos Alytaus aplinkos apsaugos inspekcijos 2020 m. lapkričio 12 d. Privalomąjį nurodymą Nr. PN18-15.

Pareiškėjas skunde teigia, jog Departamento Alytaus valdybos Alytaus aplinkos apsaugos inspekcija nustatė, kad V. M. 2020 m. liepos ir rugpjūčio mėnesiais (tiksli data tyrimo metu nenustatyta) pylė ir skleidė ant lauko kelio, vedančio iš jo motinai J. M. priklausančios sodybos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), naudoto šiferio (asbesto turinčias) atliekas (17 06 05*). Iš viso naudoto šiferio atliekos paskleistos 365 m ilgio ruože, iš jų 195 m lauko kelio, esančio privačioje žemėje, ir 170 m servitutinio valstybei priklausančio kelio. Naudoto šiferio atliekas ant kelio išpylė ištisai arba į provėžas, jas naudojo kelio duobių ir provėžų užlyginimui, taip atliekomis užteršdamas žemės paviršių. Pakelėje išpiltos 2 nesmulkinto naudoto šiferio atliekų krūvos. Atsakovas tokiais veiksmais pažeidė Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 „Dėl Atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“, 6 ir 7 punktų reikalavimus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atsakovui Departamento Alytaus valdybos Alytaus aplinkos apsaugos inspekcijos 2020 m. lapkričio 12 d. Privalomuoju nurodymu Nr. PN18-15 buvo nurodyta iki 2020 m. gruodžio 11 d. surinkti nuo kelio, vedančio iš sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), visas išpiltas (smulkintas ir nesmulkintas) naudoto šiferio (asbesto turinčias) atliekas (17 06 05*), jas perduoti atliekų tvarkytojams, turintiems teisę surinkti naudoto šiferio (asbesto turinčias) atliekas (17 06 06*), ir pateikti atliekų perdavimą patvirtinančius dokumentus.

Atsakovas neskundė Privalomojo nurodymo Nr. PN18-15 Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 25 straipsnio nustatyta tvarka.

Departamento Alytaus valdybos Alytaus aplinkos apsaugos inspekcija, 2020 m. gruodžio 16 d. patikrinusi Privalomojo nurodymo Nr. PN18-15 įvykdymą, nustatė, kad Privalomasis nurodymas Nr. PN18-15 neįvykdytas (2020 m. gruodžio 16 d. apžiūros aktas).

Pareiškėjui Privalomasis nurodymas Nr. PN18-15 buvo surašytas Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu, t. y. kai padaryta žala aplinkai ir nesiimama veiksmų, užtikrinančių teršalų ir (ar) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą, duodamas privalomasis nurodymas užtikrinti teršalų ir (ar) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą. Prašo prašymą tenkinti.

Atsakovas atsiliepimo į prašymą teismui nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Teismo šaukimas su dokumentais atsakovui įteiktas per seniūniją, taip pat apie posėdžio laiką ir vietą paskelbta viešai.

Skundas tenkintinas.

Pareiškėjas prašo įpareigoti V. M., gimusį (duomenys neskelbtini), gyvenantį (duomenys neskelbtini), per teismo nustatytą terminą įvykdyti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Alytaus valdybos Alytaus aplinkos apsaugos inspekcijos 2020 m. lapkričio 12 d. Privalomąjį nurodymą Nr. PN18-15.

Administracinės bylos duomenimis, Departamento Alytaus valdybos Alytaus aplinkos apsaugos inspekcija nustatė, kad V. M. 2020 m. liepos ir rugpjūčio mėnesiais (tiksli data tyrimo metu nenustatyta) pylė ir skleidė ant lauko kelio, vedančio iš jo motinai J. M. priklausančios sodybos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), naudoto šiferio (asbesto turinčias) atliekas (17 06 05*). Iš viso naudoto šiferio atliekos paskleistos 365 m ilgio ruože, iš jų 195 m lauko kelio, esančio privačioje žemėje, ir 170 m servitutinio valstybei priklausančio kelio. Naudoto šiferio atliekas ant kelio išpylė ištisai arba į provėžas, jas naudojo kelio duobių ir provėžų užlyginimui, taip atliekomis užteršdamas žemės paviršių. Pakelėje išpiltos 2 nesmulkinto naudoto šiferio atliekų krūvos. Atsakovas tokiais veiksmais pažeidė Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 „Dėl Atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“, 6 ir 7 punktų reikalavimus.

Vadovaujantis Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 5 punktu atsakovui 2020 m. lapkričio 12 d. Privalomuoju nurodymu Nr. PN18-15 buvo nurodyta iki 2020 m. gruodžio 11 d. surinkti nuo kelio, vedančio iš sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), visas išpiltas (smulkintas ir nesmulkintas) naudoto šiferio (asbesto turinčias) atliekas (17 06 05*), jas perduoti atliekų tvarkytojams, turintiems teisę surinkti naudoto šiferio (asbesto turinčias) atliekas (17 06 06*), ir pateikti atliekų perdavimą patvirtinančius dokumentus.

Atsakovas neskundė Privalomojo nurodymo Nr. PN18-15 Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 25 straipsnio nustatyta tvarka.

Departamento Alytaus valdybos Alytaus aplinkos apsaugos inspekcija, 2020 m. gruodžio 16 d. patikrinusi Privalomojo nurodymo Nr. PN18-15 įvykdymą, nustatė, kad Privalomasis nurodymas Nr. PN18-15 neįvykdytas (2020 m. gruodžio 16 d. apžiūros aktas).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjui Privalomasis nurodymas Nr. PN18-15 buvo surašytas Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu, t. y. kai padaryta žala aplinkai ir nesiimama veiksmų, užtikrinančių teršalų ir (ar) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą, duodamas privalomasis nurodymas užtikrinti teršalų ir (ar) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą.

Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad privalomasis nurodymas – rašytinės formos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno įpareigojimas fiziniam ar juridiniam asmeniui per tam tikrą terminą įgyvendinti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimus arba imtis priemonių, kad aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų arba žalos aplinkai būtų išvengta ar ji būtų sumažinta, arba likviduoti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimo sukeltas pasekmes, arba įgyvendinti aplinkos atkūrimo priemones.

Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai privalomojo nurodymo teisėtumas ar privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimas nagrinėjami šio Įstatymo nustatyta tvarka aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančioje institucijoje, priėmus sprendimą nepanaikinti privalomojo nurodymo arba kai sueina sprendime nustatyti papildomi privalomojo nurodymo įvykdymo terminai ar priimamas sprendimas dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino nepratęsimo, jeigu privalomasis nurodymas neįvykdomas laiku, aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdanti institucija, atsižvelgdama į privalomajame nurodyme nurodytų įpareigojimų turinį, kuo skubiau, bet ne vėliau kaip per 3 mėnesius, kreipiasi į teismą dėl įpareigojimo asmeniui, kuriam duotas privalomasis nurodymas, įvykdyti privalomajame nurodyme nustatytus reikalavimus.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 ir 54 straipsniuose nustatyti pagrindiniai Lietuvos valstybės aplinkos apsaugos politikos tikslai bei kryptys. Juose, be kitų nuostatų, įtvirtinta valstybės pareiga rūpintis žmonių sveikata, valstybės ir visos visuomenės pareiga saugoti aplinką nuo kenksmingų poveikių. Aiškindamas šiuos Konstitucijos straipsnius Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad juose suformuluotas vienas iš valstybės veiklos tikslų – užtikrinti žmonių teises į sveiką ir švarią aplinką. Šis tikslas įgyvendinamas nustatant atitinkamą teisinį reguliavimą. Be to, iš nurodytų konstitucinių nuostatų kyla pareigos ir visiems Lietuvos Respublikos teritorijoje esantiems asmenims: jie privalo saugoti aplinką nuo kenksmingų poveikių, susilaikyti nuo tokių veiksmų, kuriais būtų daroma žala žemei, jos gelmėms, vandeniui, orui, augalijai ir gyvūnijai, žmonių sveikatai ir gyvenimo kokybei (Konstitucinio Teismo 1998 m. birželio 1 d. nutarimas, 2005 m. gegužės 13 d. nutarimas; kt.). Minėtos nuostatos kaip aplinkos apsaugos principai įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 4 straipsnyje. Šio įstatymo 1 straipsnio 2 punkte pateikta ir aplinkos apsaugos sąvoka – tai aplinkos saugojimas nuo fizinio, cheminio, biologinio ir kitokio neigiamo poveikio ar pasekmių, atsirandančių įgyvendinant planus ir programas, vykdant ūkinę veiklą ar naudojant gamtos išteklius; to paties straipsnio 21 punkte žala aplinkai apibrėžiama kaip tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei), pablogėjimas.

Saugi, nekenksminga, švari aplinka neabejotinai turi didelę įtaką visuomenės sveikatai. Dėl to visuomenės narius būtina apsaugoti nuo jų sveikatai kenksmingų veiksnių poveikio arba šio poveikio riziką kiek įmanoma sumažinti. Asmens teisė į sveiką aplinką yra būtinoji oraus gyvenimo ir naudojimosi daugeliu kitų konstitucinių teisių sąlyga, todėl, nustačius šią teisę pažeidžiančius veiksmus (neveikimą), ji teismo turi būti ginama. Teisė į saugią ir švarią aplinką yra konstitucinė teisė, garantuojama visiems asmenims, ji suteikiama nereikalaujant atitikties specialiems reikalavimams (pvz., turėti nuosavybės teises, priklausyti aplinkosaugos teises ginančiam subjektui ar atitikti panašias sąlygas), todėl pažeidimo atveju turi būti ginama.

Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 4 straipsnio 1 punkte numatyta, jog aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė grindžiama prevencijos principu – užkirsti kelią aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimams, siekti išvengti neigiamo poveikio aplinkai.

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad fiziniai ir juridiniai asmenys privalo sudaryti visas sąlygas, būtinas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams aplinkos apsaugos valstybinei kontrolei vykdyti, ir paklusti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų teisėtiems reikalavimams.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, Departamento Alytaus valdybos Alytaus aplinkos apsaugos inspekcijai 2020 m. gruodžio 16 d. patikrinus Privalomojo nurodymo Nr. PN18-15 įvykdymą nustatyta, kad Privalomasis nurodymas Nr. PN18-15 neįvykdytas (2020 m. gruodžio 16 d. apžiūros aktas), tai patvirtina ir prie akto pateiktos fotonuotraukos. Byloje kitokių duomenų apie Privalomojo nurodymo įvykdymą nepateikta, todėl laikytina, jog Privalomasis nurodymas neįvykdytas.

Departamentas, remdamasis Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 26 straipsnio 2 dalimi, privalo kreiptis į teismą dėl įpareigojimo įvykdyti privalomajame nurodyme nustatytus reikalavimus.

Pareiškėjas skundo reikalavime nenurodė termino, per kurį įpareigojimas atsakovo turėtų būti įvykdytas, todėl tokį terminą būtina nustatyti, antraip sprendimas taptų neaiškus, jo įvykdymo laikas neapibrėžtas. Toks termino nustatymas nelaikomas skundo ribų peržengimu. Teismo nuomone, vieno mėnesio nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos terminas yra pakankamas įpareigojimo įvykdymui.

Taigi, išanalizavus teisės aktus, darytina išvada, jog pareiškėjo privalomasis nurodymas surašytas remiantis teisės aktų reikalavimais, todėl atsakovas privalėjo jį įvykdyti. Atsižvelgiant į šias aplinkybes pareiškėjo skundas tenkintinas nustatant vieno mėnesio terminą įpareigojimui įvykdyti.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo skundą patenkinti.

Įpareigoti V. M., gimusį (duomenys neskelbtini), gyvenantį (duomenys neskelbtini), per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos surinkti nuo kelio, vedančio iš sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), visas išpiltas (smulkintas ir nesmulkintas) naudoto šiferio (asbesto turinčias) atliekas (17 06 05*), jas perduoti atliekų tvarkytojams, turintiems teisę surinkti naudoto šiferio (asbesto turinčias) atliekas (17 06 06*), ir pateikti atliekų perdavimą patvirtinančius dokumentus Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Alytaus valdybos Alytaus aplinkos apsaugos inspekcijai.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.