Utenos apylinkės teismo nuosprendis

2017-06-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1-18-1027/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-06-15
Bylos Nr.
1-18-1027/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jurgita Šimonėlytė
Kaltinamasis
A. U.
Nukentėjusysis
T. U.
Advokatai
Egidijus Labuckas
Baudžiamoji byla (duomenys neskelbtini)-18-1027/2017
Teisminio proceso (duomenys neskelbtini)-01-1-544036-2016-0
Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.4.2.; 1.2.4.6.2.1.; 1.2.7.1.1.; 1.2.7.2.1.; 2.3.6.4.2.
VISAGINO MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 15 d.Visaginas
Visagino miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Šimonėlytė,sekretoriaujant Anželikai Čirkovai,dalyvaujant vertėjai Jolantai Turienei,prokurorei Liudmilai Galič,kaltinamajam A. U., jo gynėjui advokatui Egidijui Labuckui,nukentėjusiajai T. U.,

uždarame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, gyvenantis (duomenys neskelbtini) deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) nedirbantis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnyje ir 149 straipsnio 1 dalyje, 150 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. U. 2015 m. rugsėjo 28 d. apie 23.30 val. bute, (duomenys neskelbtini), panaudodamas fizinį smurtą, sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą savo sutuoktinei T. U., o būtent žodinio konflikto metu tyčia ją pastūmė, dėl to ji atsitrenkė galva į sieną, T. U. pargriuvus ant grindų, smaugė ją rankomis, po to, T. U. būnant buto kambaryje, griebė ją už pečių ir pastūmė, dėl to ji griūdama atsitrenkė kakta į spintą, taip padarydamas jai muštinę žaizdą kaktos dešinėje, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

A. U. taip pat kaltinamas tuo, kad pasikėsino lytiškai santykiauti prieš žmogaus valią, o būtent 2016 m. rugpjūčio 7 d. apie 18 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, turėdamas tikslą lytiškai santykiauti su T. U. prieš jos valią, siekdamas palaužti jos pasipriešinimą, priėjo prie nukentėjusiosios ir rankomis ją pastūmė, dėl ko ji prarado pusiausvyrą ir krisdama ant sofos kliudė stalą ir užsigavo koją, tokiu būdu atimdamas galimybę priešintis, reikalavo nukentėjusiosios lytiškai santykiauti, pastarajai atsisakius, laikydamas nukentėjusiąją prieš jos valią iš dalies apnuogino, numaudamas kelnaites ir kelnes jas suplėšė, o T. U. bandant priešintis, laikė ir išsukinėjo jai rankas, savo rankomis spaudė ir maigė jai krūtinę, toliau segdamas kelnių diržą ir jėga skėsdamas kojas, sudavė kumščiu ir lietė jos lytinius organus ir toliau siekė atlikti lytinį aktą, tačiau savo veikos nebaigė dėl nuo jo valios priklausančių aplinkybių, nes nukentėjusioji aktyviai priešinosi ir nuo jo išsilaisvino bei paėmusi telefoną pradėjo kviesti pagalbą ir pagrasino iššokti per langą, dėl ko jis išsigando ir pabėgo, tokiais savo veiksmais jis, panaudodamas grasinimus ir fizinį smurtą bei sukeldamas fizinį skausmą, atėmė nukentėjusiajai galimybę priešintis, pasikėsino išžaginti T. U., t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnyje ir 149 straipsnio 1 dalyje.

A. U. taip pat kaltinamas tuo, kad tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, pasinaudodamas T. U. bejėgiška būkle, nes prieš tai panaudodamas fizinį smurtą pasikėsino ją išžaginti, savo rankos pirštus įkišo nukentėjusiajai į makštį ir taip tenkino savo lytinę aistrą prieš nukentėjusiosios valią – ją seksualiai prievartavo, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 150 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis A. U. prisipažino kaltu padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (2015 m. rugsėjo 28 d. veika), neprisipažino kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnyje ir 149 straipsnio 1 dalyje, 150 straipsnio 1 dalyje.

Dėl 2015 m. rugsėjo 8 d. nusikalstamos veikos teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad tą dieną žmona namo grįžo neblaivi, namo atėjo su jų bendru draugu A. D.. Jis supyko, kad žmona grįžo neblaivi, norėjo išvaryti ją iš namų, A. D. bandė jį raminti, jie abu nuėjo į balkoną parūkyti, kai grįžo, žmonos bute nebuvo. Jis išėjo į lauką, rado ją ir parvedė namo. Žmona jį pradėjo įžeidinėti, kambaryje jis ją pastūmė, tada ji nukrito ir atsitrenkė į sekciją, prakirto galvą. Atnešė švarų rankšluostį, kad nuvalytų galvą, siūlė iškviesti greitąją, bet žmona paprašė iškviesti taksi ir išvažiavo į priimamąjį skyrių. Nurodė, kad žmonos nesmaugė, negriebė už pečių, tiesiog laikė už kaklo, kai bandė su ja pakalbėti. Dėl nusikalstamos prisipažino kaltas.

Dėl pasikėsinimo išžaginti ir seksualinio prievartavimo kaltu neprisipažino, paaiškino, kad 2016 m. rugpjūčio 7 d. buvo nuėjęs pas žmoną į darbą, nes prieš tai jie susiginčijo telefonu, jis norėjo pasiaiškinti, kodėl ji jam neduoda ramybės, norėjo, kad jį paliktų ramybėje. Jie susiginčijo, jis rėkė. Nurodė nestūmęs žmonos ant lovos, kai ėjo link žmonos, ji traukėsi atbula, užkliuvo ir netyčia pati nukrito ant lovos. Nurodė neturėjęs jokio tikslo žmoną žaginti ar seksualiai prievartauti, norėjo ją įžeisti, norėjo, kad ji netrukdytų jam gyventi. Kai žmona gulėjo ant lovos, buvo sugriebęs jos rankas, porą kartų dešine ranka sugriebė už krūtinės. Pripažino dešine ranka movęs jai kelnes, tačiau tikslo santykiauti neturėjo, kodėl movė kelnės, paaiškinti negalėjo. Neigė trankęs kumščiais į žmonos lytinius organus, kišęs pirštus į makštį. Ką tuo metu sakė, nepamena. Buvo išgėręs alaus. Kai pamatė, kad žmona verkia, atsitraukė, atsisėdo ant lovos, ėmė raminti. Vėliau išėjo.

Nukentėjusioji T. U. 2017 m. balandžio 6 d. ir 2017 m. balandžio 26 d. teisiamuosiuose posėdžiuose paaiškino, jog 2015 m. rugsėjo 28 d. vakare išėjo pirkti saldainių vaikui į darželį, po to užėjo pas draugę išgerti vyno, pasiskųsti dėl vyro. Apie 22 val. paskambino vyras, pasakė, kad grįžtų namo, nes verkia vaikai. Ji paprašė duoti telefoną vaikams, tačiau vyras atsisakė, todėl ji suprato, kad vaikai miega, vyras jai tiesiog meluoja. Ji specialiai dar kokią valandą pabuvo pas draugę. Tuo metu paskambino jų bendras draugas A. D., ji pasiūlė susitikti ir kartu grįžti namo. Kai grįžo namo, vyras iš karto jai trenkė per veidą, kai ji jam pasakė, kad nenupirko cigarečių, griebė už kaklo, pastūmė, ji nugriuvo. A. D. jį ramino, tada jie abu nuėjo į balkoną parūkyti, o ji išėjo į lauką. Vyras ją pasivijo, už plaukų tempė namo, bute stūmė į kambarį, ji pargriuvo ir atsitrenkė į spintą. Kol vyras nešė rankšluostį, ji pabėgo, išsikvietė taksi ir nuvažiavo į priimamąjį. Įvykio metu ji buvo neblaivi, vyras taip pat, nors ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad nepamena, ar vyras buvo neblaivus, tačiau dabar įsitikinusi, kad jis buvo girtas.

Dėl 2016 m. rugpjūčio 7 d. įvykio paaiškino, kad kalbėdama telefonu su vyru suprato, kad vyras girtas, todėl liepė atvesti vaiką pas ją į darbą. Kai vyras atėjo, ji atidarė duris. Įėjęs vyras pradėjo rėkti, eiti link jos, ji ėjo nuo jo, prarado pusiausvyrą ir atsirėmė į sofą. Ji atsisėdo ant sofos, vyras užlaužė rankas, sakė netrukdyti jam gyventi, neskambinti jam, pakėlė megztinį, lietė krūtis, ji jam liepė liautis, jis pradėjo ją mušti, ji nuslinko nuo sofos taip, kad apatinė kūno dalis liko ant lovos, vyras ėmė mauti jos kelnes žemyn, sakė „tu vis dar žmona, tu privalai“, ji suprato, kad vyras nori lytinių santykių. Kaltinamasis buvo jai tarp kojų, norėjo atsisegti kelnių diržą, bet jam nepavyko, nes jis abejomis rankomis turėjo jai laikyti rankas. Tada norėjo pirštais išprievartauti, paaiškino, kad vyras buvo įvedęs pirštus į vaginą, tai yra į tą vietą, kur lytinio akto metu būna vyro penis, tada kumščiu trenkė per lytinius organus. Negali pasakyti, ar vyras buvo lytiškai susijaudinęs. Ji priešinosi, jai prasidėjo isterija, vyras ėmė raminti. Ji pasakė, kad jei nori, kad ji nusiramintų, turi atsitraukti, tada vyras nutolo nuo jos. Ji atsisėdo ant palangės ir ėmė skambinti taksistams. Vyras ėmė artintis prie jos, ji prisiskambino vienam iš taksistų, vyras tada išėjo.

2017 m. gegužės 10 d. nutartimi atnaujinus įrodymų tyrimą 2017 m. gegužės 18 d. teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji T. U., duodama parodymus, paaiškino, kad kaltinamasis kelnes buvo numovęs iki pusės šlaunų, kelnaitės buvo tik šiek tiek numautos, lytiniai organai nebuvo apnuoginti, viena pusė kelnaičių buvo suplėšyta. Kaltinamasis buvo įvedęs pirštus į makštį, ji jautė, kad pirštų kauliukais mušė jos lytinius organus, jai skaudėjo. Pirštų įkišimas truko gal sekundę. Ikiteisminio tyrimo metu parodymų patikrinimo vietoje protokole neteisingai užfiksuoti jos parodymai, kad kaltinamasis kišo pirštus į makštį per susidariusią kelnių skylę, taip jis ir negalėtų pasiekti. Įvykio metu ji verkė, prašė sustoti. Jos nuomone, kaltinamasis savo veiksmais norėjo ją išgąsdinti. Kai ji pradėjo verkti, kaltinamasis pradėjo ją guosti, apkabino, paleido. Ji apsimovė kelnes, nuėjo prie lango, tam reikėjo apeiti stalą, kuris stovi prie lovos, ant kurios jie buvo, kaltinamasis jai netrukdė. Kai ji buvo prie lango, sakė, kad jis nelįstų prie jos, kaltinamasis ją guodė, artinosi prie jos, bet nebuvo agresyvus, žodžiais negąsdino, tada išėjo. Įvykio metu daugiau jautė moralinį pažeminimą, buvo skaudu, kad jis taip darė, buvo skausmas tarp kojų, krūtų maigymas skausmo nekėlė, pradėjo skaudėti vėliau. Sakydama baigiamąją kalbą nukentėjusioji teismui nurodė, kad nepyksta ant kaltinamojo, prašo griežtai nebausti, nurodė pasigailėjusi, kad visa tai pradėjo, nenori, kad kaltinamąjį nuteistų.

Liudytojas A. D., kurio 2017 m. sausio 12 d. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai pagarsinti BPK 276 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka, paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymais, galima jais vadovautis, dabar gal jau ne viską prisimena. Galėjo būti, kad 2015 m. rugsėjo 28 d. grįžo su T. U. pas ją namo, tarp A. U. ir T. U. kilo konfliktas. Kaltinamasis pastūmė T. U., ji nukrito ir susitrenkė galvą. Pats jis (A. D.) buvo nemažai išgėręs.

Liudytoja N. I., kurios 2017 m. sausio 12 d. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai pagarsinti BPK 276 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka, paaiškino, kad tą dieną, kai kaltinamasis buvo atėjęs į (duomenys neskelbtini), ji kalbėjo su T. U. telefonu, T. U. buvo isterijoje, sakė, kad ją sumušė vyras. Kitą dieną jos buvo susitikusios, T. U. pasakojo, kas vyras buvo atėjęs ir jie susipyko, kad buvo girtas ir lindo prie jos, grubiai elgęsi ir atrodo norėjo išprievartauti, sakė, kad suplėšė drabužius, liemenuką, kelnes, parodė mėlynes, kaklas buvo raudonas, ant kojų buvo mėlynės, kuriose tiksliai vietose nepamena.

Liudytojas I. P., kurio 2017 m. sausio 12 d. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai pagarsinti BPK 276 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka, paaiškino, kad 2016 m. rugpjūčio 7 d. dirbo taksi vairuotoju, T. U. jam paskambino, verkė ir paprašė greitai atvažiuoti į (duomenys neskelbtini). Kai atvažiavo, T. jau buvo viena, sakė, kad buvo atėjęs jos vyras, ją įžeidinėjo, bandė išprievartauti, jis ją nuramino ir po penkių minučių išvažiavo. Smurto požymių ir suplėšytų drabužių nepastebėjo, gal jie ir buvo, bet nepastebėjo.

Liudytoja O. R., dirbanti Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino PK tyrėja, kurios 2017 m. sausio 24 d. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai pagarsinti BPK 276 str. 5 d. nustatyta tvarka, paaiškino, kad T. U. atvyko 2016 m. rugsėjo 16 d., pranešė, kad prieš kiek laiko rugsėjo 3 d. į jos darbovietę atvyko A. U., sukėlė konfliktą, ją mušė, trenkė į galvą ir partrenkė ją ant sofos, mušė per krūtinę, lytinius organus, o kai ji pasakė, kad iššoks per langą, išėjo. Iš apklausos suprato, kad buvo smurtas ir norėjo lytiškai santykiauti. Tai buvo jos pirmoji operatyvinė apklausa, vadovavosi, kad jau buvo smurtas šeimoje, manė, kad bus perkvalifikuota. Gali būti, kad visko neužfiksavo.

Nagrinėjimo teisme metu buvo perklausyti gynėjo nurodyti kaltinamojo ir nukentėjusios pokalbių įrašai 2016-09-14_12_03_09, 2016_09_15_08_20_11, 2016_09_15_00_57_37, pridėti prie bylos kompaktiniame diske.

Utenos AVPK Visagino PK Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo V. M. (V. M.) 2015 m. rugsėjo 29 d. tarnybiniame pranešimu Nr. 89-RR2-13475, kuriame nurodoma, jog 2015 m. rugsėjo 29 d. apie 1 valandą 14 minučių gautas pranešimas, jog į Visagino miesto ligoninės priėmimo skyrių su kūno sumušimais kreipėsi T. U. (I t., b. l. 2 - 3).

2015 m. rugsėjo 29 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir jo prieduose užfiksuotais duomenimis, apžiūrėtas butas, esantis (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 20 - 23).

2015 m. rugsėjo 29 d., 2015 m. spalio 5 d. liudytoja apklausta nukentėjusioji T. U. parodė, kad 2015 m. rugsėjo 28 d. apie 23.30 val. ji grįžo į namus (duomenys neskelbtini), ją palydėjo jos ir jo vyro bendras draugas A. D.. Jos vyras buto koridoriuje iš karto ją pastūmė, dėl to ji atsitrenkė galva į sieną ir nugriuvo ant grindų, po šio smūgio pajautė fizinį skausmą, prišokęs prie jos smaugė, vėliau pakėlė paimdamas už pečių ir pastūmė, dėl to ji atsitrenkė kakta į spintą ir sužalojo kaktą, dėl to pajautė fizinį skausmą (I t., b. l. 26 - 27, 30 - 31).

2015 m. rugsėjo 29 d. liudytoju apklaustas A. D. paaiškino, kad 2015 m. rugsėjo 28 d. kartu su T. U. atėjo pas ją į namus, įėjus į butą A. U. pastūmė T. U., ji atsitrenkė galva, po to tampė po namus, vėliau pastūmė ją, dėl ko T. U. griūdama susižalojo kaktą (I t., b. l. 33).

Lietuvos Respublikos Visagino savivaldybės VšĮ „Visagino ligoninė“ 2015 m. rugsėjo 30 d. rašte Nr. 3- 1.17-2022 nurodoma jog nuo 2015-09-28 T. U. gydoma VšĮ „Visagino ligoninė“ Chirurgijos skyriuje, jai diagnozuotas galvos smegenų sukrėtimas, gydymas truks apie 10 dienų (I t., b. 1. 35).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos 2015 m. lapkričio 2 d. specialisto išvadoje Nr. G 3452/05(01) nurodoma, jog T. U. nustatyta muštinė žaizda kaktos dešinėje, galvos smegenų sukrėtimas, padaryti paveikius kietu buku daiktu ar kontaktuojant su plokštuma. Kliniškai nustatyta galvos smegenų sutrenkimo diagnozė nepatvirtinta objektyvaus instrumentinio tyrimo duomenimis, todėl sužalojimu nevertinama. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu (I t., b. l. 39 – 40).

Įtariamojo A. U. 2015 m. rugsėjo 29 d., 2015 m. spalio 5 d. apklausos protokole užfiksuotais duomenimis, 2015 m. rugsėjo 28 d. apie 00.00 val. T. išgėrusi su jų bendru jų draugu, A. D. grįžo namo (duomenys neskelbtini). Jis pats buvo blaivus ir alkoholio nevartojo. Kai T. grįžo, tarp jų įvyko konfliktas. Žodinio konflikto metu koridoriuje jis ją pastūmė ir ji atsitrenkė galva į sieną ir nugriuvo. Kartu su A. D. nuėjo į balkoną parūkyti, kai grįžo, pamatė, kad T. nėra. Jis išbėgo į lauką ir pasivijo ją lauke, po to už rankos atsivedė namo. Užėjus į buto kambarį jis ją pastūmė ant sofos, ir kai ji gulėjo ant sofos, paėmė ją už kaklo ir nesmaugdamas laikė bei pasakė, kad ji baigtų jam tampyti nervus, kad kai girta eitų miegoti ir nedarytų gėdos prieš kitus. Jai nuo sofos pasikėlus, jis ją pastūmė ir ji griūdama atsitrenkė kakta į sekciją. Daugiau jos nemušė, padėjo jai sutvarkyti žaizdą (I t., b. 1. 114 - 115, 118 - 119, 122 -123).

Lion alcolmeter 500 asmens blaivumo teste Nr. 3322 užfiksuota, kad 2015 m. rugsėjo 29 d. 2 val. 26 min. A. U. nustatytas 1,62 promilių girtumas (I t., b. l. 92).

2016 m. rugsėjo 16 d. T. U. pareiškime nurodoma, jog 2016 m. rugsėjo 3 d. apie 18 val. jos vyras A. U. jos darbovietėje, adresu (duomenys neskelbtini), prieš ją smurtavo, t. y. ją stumdė, dėl ko ji atsitrenkė į stalą ir sužalojo galvą (I t., b. l. 54).

2016 m. rugsėjo 16 d., 2016 m. rugsėjo 20 d., 2016 m. rugsėjo 21 d.1, 2016 m. lapkričio 18 d. apklausta liudytoja nukentėjusioji T. U. paaiškino, jog 2016 m. rugpjūčio 7 d. apie 18.00 val., jos vyras A. U., būdamas akivaizdžiai neblaivus, jos darbovietėje (duomenys neskelbtini), prieš ją smurtavo. Būdamas agresyvus pastūmė ją, ji nukrito ant sofos, o krisdama atsitrenkė į stalą ir sužalojo koją. Paskui, kai ji gulėjo ant sofos, pradėjo traukti jos kelnes žemyn. Traukdamas kelnes žemyn, suplėšė jas iš šonų, suplyšo klynas, nes ji priešinosi. Taip pat jėga suplėšė jos dėvimas kelnaites per siūles iš dešiniojo šono, nes norėjo jas numauti. Vyras laikė ir išsukinėjo rankas. Norėdamas sukelti jai fizinį skausmą rankomis spaudė krūtinę, jėga skėsdamas kojas kumščiais mušė lytinius organus. Kai bandė ją nurengti, kartojo, kad ji yra jo žmona ir privalo su juo mylėtis. Taip pat sakė, kad ji susitikinėja su „seniu“, tai kodėl jai nepatinka su jaunu. Rengdamas ją, segėsi ir savo kelnių diržą, tačiau negalėjo jo atsegti, nes jam buvo nepatogu, kadangi jis bandė tuo pat metu ir ją nurenginėti, ir pats nusirengti, be to ji aktyviai priešinosi. Vienu momentu jai pavyko ištrūkti, ji pribėgo prie lango ir pagrasino, kad iššoks iš per langą, jeigu jis prie jos prieis. Jam girdint kvietė pagalbą per racijas. Tada jis išėjo iš ofiso. Į darbą atvažiavo I. P., matė ją apsiverkusią, kad suplėšyti jos drabužiai, ant kūno matėsi raudonos dėmės. Tą pačią diena praėjus 20 minučių nuo įvykio į darbą atvyko jos direktorė N. I., kuri matė ją susinervinusią, jau susidariusias kraujosruvas. Ji papasakojo kolegoms ir draugams, kad jos vyras A. U. ją sumušė bei norėjo išprievartauti. Dėl to visai neabejoja, kadangi visi jo veiksmai buvo aktyvūs ir jis tą sakė. Medicininės pagalbos ji nesikreipė, pati gydėsi namuose. Patyrė fizinį skausmą, buvo pažeminta. Nenorėjo kreiptis į policiją, tačiau jai jau atsibodo girdėti vyro patyčias. Apatinius drabužius išmetė, kelnes susiuvo. A. nupirko jai kitas kelnes, todėl dėl jų pretenzijų neturi. Nori, jog jos vyras A. U. atsakytų už viską, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl pasikėsinimo išžaginti (I t., b. l. 56 - 57, 58 - 59, 60, 61).

2016 m. rugsėjo 27 d. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad nukentėjusioji T. U. patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu bei parodė savo darbo vietą, esantį pastate adresu (duomenys neskelbtini), butą pažymėtą Nr. (duomenys neskelbtini), kur A. U. pasikėsino ją išžaginti (I t., b. l. 67 - 76).

2016 m. rugsėjo 27 d. reikalaujamų daiktų pateikimo protokole užfiksuotais duomenimis, nukentėjusioji T. U. pateikė susiūtas kelnes (I t., b. l. 77).

2016 m. rugsėjo 27 d. apžiūros protokole bei jo prieduose užfiksuotais duomenimis, apžiūrėtos nukentėjusiosios T. U. pateiktos kelnes. Apžiūros metu nustatyta, jog kelnės yra medžiaginės, margos medžiagos, suplėšytos iš abiejų šonų per siūles, matyti, jog siūlės susiūtos rankomis, taip pat susiūtas kelnių klynas (I t., b. l. 78 - 80)

2016 m. rugsėjo 17 d. apklaustas liudytoju I. P. (I. P.) paaiškino, jog su T. U. yra bendradarbiai. 2016 metų rugpjūčio mėnesį, tikslios datos ir laiko neprisimena, jam paskambino T., ji isteriškai verkė ir prašė kuo skubiau atvykti į darbą. Apytiksliai po 10 minučių jis nuvyko į darbą, (duomenys neskelbtini), užėjo į kabinetą, ten T. buvo viena, jos akys ir veidas buvo patinę nuo verkimo, buvo labai nervinga. T. pradėjo pasakoti, kad pas ją neseniai į darbą buvo atėjęs jos vyras ir norėjo ją išprievartauti bei sumušė. Kur vyras ją mušė ir kaip viskas vyko ji smulkiai nepasakojo. Sumušimo žymių, kraujo ant jos veido ar rankų nepastebėjo, ar jos rūbai buvo suplėšyti, neatkreipė dėmesio. Su T. jis pabuvo apie 10 minučių, nuramino ją ir išvažiavo namo (I t., b. l. 83 - 84).

2016 m. rugsėjo 17 d. apklausta liudytoja N. I. paaiškino, jog 2016 m. rugpjūčio mėnesį, tikslios datos pasakyti negali, ji trumpam užbėgo į darbą, matė, jog T. vyras A. yra užėjęs pas T. į darbą. Negali pasakyti ar jis buvo blaivus ar išgėręs, elgėsi normaliai, pasisveikino su ja ir ji greitai išėjo, o A. ir T. liko. Tą pačią dieną apie 19 valandą jai paskambino T., kuri isteriškai verkė ir jai vos pavyko su ja pasikalbėti. T. pasakė, jog jos vyras A. darbe ją sumušė, suplėšė jai kelnes ir kaip ji sakė „graibė“ ją. Į kurias kūno vietas ir kaip T. mušė A. nesakė. T. taip pat sakė, kad per radijo stotį bandė iškviesti taksistus, jog jai padėtų, bet niekas nesuprato jos prašymo. Kitą dieną T. papasakojo apie konfliktą. Sakė, jog į darbą buvo atėjęs neblaivus vyras, T. parodė jai savo krūtinę, aplink krūtis buvo kelios kraujosruvos, matėsi, jog jos yra nuo pirštų, kraujosruvos buvo „šviežios“, raudonos spalvos, dar ne mėlynės. Dar kraujosruvų buvo ir ant T. kojų, neprisimena kuriose vietose. T. sakė, jog jai labai skaudėjo, kai A. ją mušė (I t., b. l. 87 - 88).

Įtariamojo A. U. 2016 m. rugsėjo 17 d., 2016 m. lapkričio 18 d. apklausos protokole užfiksuotais duomenimis, įtariamasis kaltu dėl pasikėsinimo išžaginti neprisipažino, nes jo tikslas buvo ne išžaginti savo sutuoktinę, o ją pažeminti ir sukelti jai fizinį skausmą. Paaiškino, kad oficialiai jie nėra išsiskyrę, kartu negyvena nuo 2015 m. spalio mėn. 2016 m. rugpjūčio 8 d., vakare paskambino T., ėmė iš jo tyčiotis, siūlė gimtadienio proga su ja susitaikyti ir grįžti namo, tačiau tą sakė pašaipiai. Jis buvo išgėręs, supyko, jam buvo įgrisę T. patyčios. Kadangi jos darbas buvo šalia, nuėjo pas ją į darbą, eidamas norėjo pasakyti, kad ji nustotų iš jo tyčiotis. T. darbe buvo viena, kadangi buvo labai supykęs ant jos, ėmė ant T. šaukti, kad ji jau įgriso su savo patyčiomis, pradėjo mauti, tempti nuo jos kelnes, jas nutraukė jai iki kelių, tačiau tiksliai to nepamena, tuo metu stipriai, su jėga du kartus dešinės rankos delnu suspaudė jai vieną krūtį, viskas vyko labai trumpai, o kaire ranka laikė sugriebęs jos rankas, tačiau lytinių organų jai nemušė, apskritai jos nemušė. Neprisimena, ar maudamas kelnes jas suplėšė. Maudamas jai kelnes ir maigydamas krūtinę nesiekė su ja turėti lytinių santykių, tuo metu manė, kad taip elgdamasis ją įskaudins ir ji paliks jį ramybėje, norėjo, kad žmona su juo daugiau niekada nebendrautų. T. ėmė isteriškai šaukti ir verkti, ji ėmė priešintis, spardytis ir stumti jį nuo savęs rankomis, jis iš karto susivokė, kad elgiasi netinkamai ir iš karto nustojo tempti jai kelnes, ėmė jos atsiprašinėti, nesuvokė, kodėl taip pasielgė. T. paprašė jo tuoj pat išeiti ir jis išėjo. Vėliau šio įvykio su T. neaptarinėjo, tačiau kai T. sužinojo, kad jis turi draugę, ji pradėjo jį įžeidinėti, grasinti jam ir jo draugei. T. pažadėjo, kad greitu laiku jis neteks darbo ir po kelių dienų parašė pareiškimą į policiją dėl to, kad jis ją norėjo išprievartauti (I t., b. l. 144 - 146, 157 - 158).

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad A. U. kaltė, 2015 m. rugsėjo 28 d. padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta. Kaltinamasis A. U. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad 2015 m. rugsėjo 28 d., apie 23.30 val., buto (duomenys neskelbtini), esančio Visagine, name (duomenys neskelbtini), konflikto metu pastūmė sutuoktinę T. U., norėjo jėga išvaryti iš namų, vėliau, T. U. būnant kambaryje, pastūmė ją link lovos, dėl ko ji griuvo, griūdama kakta atsitrenkė į spintą. Nors kaltinamasis nurodė nesmaugęs nukentėjusiosios, nurodė, kad nukentėjusioji neatsitrenkė galva į sieną, tačiau šias aplinkybes patvirtina nukentėjusiosios T. U. parodymai, iš kurių, be kita ko, matyti, kad kaltinamasis griebė ją už kaklo, stūmė, dėl ko ji nugriuvo, vėliau kambaryje ją pastūmė, dėl ko ji griuvo ir atsitrenkė galvą į spintą. Iš esmės analogiškus parodymus nukentėjusioji davė ir protokole – pareiškime bei duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu kaip nukentėjusioji.

Tokie nukentėjusiosios parodymai nuoseklūs, juos patvirtina ir liudytojo A. D. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuos jis patvirtino teisiamojo posėdžio metu, kad A. U. ją pastūmė, dėl ko ji atsitrenkė galva, tampė po koridorių, vėliau kambaryje ją vėl pastūmė, dėl ko ji griūdama susižalojo galvą. Taip pat nukentėjusiosios parodymus dėl smaugimo iš dalies patvirtina ir paties A. U. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, kad jis laikė T. U. už kaklo, nes norėjo, kad ji jam žiūrėtų į akis.

2015 m. lapkričio 2 d. teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 3452/05(01) užfiksuota kad T. U. nustatyti sužalojimai - muštinė žaizda kaktos dešinėje, kurie yra kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (I t., b. l. 39 - 40).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas konstatuoja, kad šių byloje esančių įrodymų visiškai pakanka išvadai, jog A. U. 2015 m. rugsėjo 28 d. apie 23.30 val. bute (duomenys neskelbtini) pastūmė T. U., dėl ko ji atsitrenkė į sieną, vėliau pastūmė, dėl ko ji atsitrenkė galva į spintelę ir jai buvo prakirsta galva, smaugė rankomis jos kaklą, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios T. U. sveikatą. Kadangi A. U. sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui – sutuoktinei, jo veiksmai kvalifikuotini pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 22 straipsnyje ir 149 straipsnio 1 dalyje, 150 straipsnio 1 dalyje

BK 149 straipsnis nustato baudžiamąją atsakomybę už lytinį santykiavimą su žmogumi prieš jo valią, jei minėta veika padaroma panaudojant fizinį smurtą, grasinant tuoj pat jį panaudoti, kitaip atimant galimybę priešintis ar pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiojo asmens būkle.

Pagal nusistovėjusią teismų praktiką, lytinis santykiavimas BK 149 straipsnio prasme yra skirtingų lyčių asmenų, t. y. vyro ir moters lytinis aktas, įvedant vyro varpą į moters makštį. Šio straipsnio pirmoje dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu įvedus vyro varpą į moters makštį. Pasikėsinimas išžaginti teismų praktikoje pripažįstamas tuomet, kai kaltininkas pradėjo realizuoti BK 149 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties objektyviuosius požymius, t. y. jei kaltininkas pradėjo naudoti fizinį smurtą ar išreiškė grasinimus jį panaudoti, arba padarė veiksmus kitaip atimdamas galimybę priešintis, tačiau nepradėjo lytinio santykiavimo dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių.

Išžaginimas, kaip nusikalstama veika BK 149 straipsnio prasme, padaromas tik tiesiogine tyčia. Išžaginimas suponuoja kaltininko suvokimą, kad jis lytiškai santykiauja ar tenkina lytinę aistrą su nukentėjusiuoju prieš jo valią, pasipriešinimui įveikti panaudojęs fizinį smurtą, grasinimus tuoj pat jį panaudoti ar kitaip atimdamas galimybę priešintis arba pasinaudojęs bejėgiška nukentėjusiojo būkle, ir nori tokių lytinių santykių ar lytinės aistros tenkinimo.

BK 150 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas tenkino lytinę aistrą su žmogumi prieš šio valią analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle.

BK 150 straipsnio prasme seksualinis prievartavimas yra lytinės aistros tenkinimas su žmogumi prieš jo valią analiniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu, panaudojant fizinį smurtą, pasinaudojant nukentėjusiojo bejėgiška padėtimi. Seksualinis prievartavimas pasireiškia neteisėtu lytinės aistros tenkinimu su nukentėjusiuoju. Lytinės aistros tenkinimas pagal šį baudžiamąjį įstatymą, kai lytinė aistra tenkinama kitais, negu numatyti BK 149 str., būdais: oraliniu, analiniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu (dirginant vyro ar moters lytinius organus, liečiant lytiniu organu kito žmogaus kūną). Lytinės aistros tenkinimas kitokio fizinio sąlyčio būdu apima visas seksualinio pasitenkinimo formas fiziškai kontaktuojant lytiniais organais ar rankomis (pirštais). Kaip ir išžaginimas, šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia.

Teismai, vertindami padarytas veikas, turėtų labai kruopščiai išanalizuoti ir atsargiai vertinti situacijas, kai lytinis santykiavimas ar lytinės aistros tenkinimas vyko tarp anksčiau pažįstamų asmenų. Nustatinėdami asmens kaltę, teismai turi atsižvelgti į santykių tarp kaltininko ir nukentėjusiojo pobūdį, ankstesnį lytinių santykių tarp šių asmenų buvimą, nukentėjusiojo pasipriešinimo pobūdį, kaltininko veiksmų siekiant lytinio santykiavimo ar lytinės aistros tenkinimo pobūdį, įvertinti situacijos kontekstą – ar lytinių santykių dalyviai turėjo anksčiau intymių santykių, ar šiuo atveju kaltinamasis turėjo pagrindo tikėtis suartėjimo, ar bejėgiškoje būklėje atsidūręs asmuo prieš tai leido suprasti, kad neprieštarautų lytiniams santykiams su kaltinamuoju, ar kaltinamasis galėjo klysti dėl to ir kt.

Nusikaltimų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui bylose tiesioginių įvykio liudytojų dažniausiai nėra, o kaltininko ir nukentėjusiojo pozicijos dėl tokios nusikalstamos veikos buvimo/nebuvimo dažniausiai yra priešingos. Iš dalies tokia situacija yra ir nagrinėjamoje byloje.

Tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiosios parodymai dėl esminių 2016 m. rugpjūčio 7 d. įvykio aplinkybių tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme sutapo ta apimtimi, kad 2016 m. rugpjūčio 7 d. apie 18 val. kaltinamasis atėjo pas nukentėjusiąją į darbą – bute (duomenys neskelbtini) esantį (duomenys neskelbtini), jie ginčijosi, kaltinamasis buvo užgulęs nukentėjusiąją ant kambaryje stovinčios sofos, laikė nukentėjusiosios rankas, buvo sugriebęs už krūtinės, movė kelnes. Kaltinamasis pripažino, kad prieš ateidamas išgėrė keletą bokalų alaus. Kaltinamasis ir nukentėjusioji nurodė, kad prieš ateinant kaltinamajam ginčijosi telefonu.

A. U. kaltinamas šio įvykio metu pasikėsinęs išžaginti T. U. bei seksualiai ją prievartavęs – kišęs pirštus į makštį. Kaltinimas grindžiamas iš esmės vien nukentėjusiosios T. U. parodymais bei netiesioginių liudytojų N. I. ir I. P., po įvykio mačiusiais T. U. ir kalbėjusiais su ja, parodymais.

Kaltinamasis A. U. tiek duodamas parodymus teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu pripažino, kad 2016 m. rugpjūčio 7 d. apie 18 val. buvo nuėjęs pas T. U. į darbą, kad prieš tai picerijoje šventė gimtadienį ir išgėrė du bokalus alaus, būnant picerijoje jam paskambino T. U., kalbėdami telefonu jie konfliktavo, dėl to jis nusprendė nueiti pas ją į darbą aiškintis tarpusavio santykių. T. U. darbo vietoje jie vėl konfliktavo, jis rėkė, kad jį paliktų ramybėje. A. U. pripažino, kad tada, kai ji eidama atbula atsisėdo ant sofos, kai T. U. nuo jo lenkėsi, buvo sugriebęs ją už rankų, movė jai kelnes ir porą kartų griebė už krūtinės, tačiau neigė norėjęs su ja lytiškai santykiauti, neigė sakęs, kad ji žmona ir privalo su juo santykiauti, neigė segęsis kelnių diržą, kišęs pirštus į makštį, kumščiais mušęs į lytinius organus. Teigė norėjęs įžeisti T. U., ją pažeminti, įskaudinti. Kai pamatė, kad T. U. verkia, ėmė ją raminti, paprašius, kad jis išeitų, išėjo. Teisiamojo posėdžio metu nurodė negalintis paaiškinti, kodėl movė kelnes, kodėl, norėdamas pažeminti T. U., pasirinko būtent tokį pažeminimo būdą.

Tuo tarpu nukentėjusiosios T. U. parodymai, kuriais iš esmės ir grindžiamas kaltinimas dėl pasikėsinimo išžaginti ir seksualinio prievartavimo, dėl įvykio aplinkybių kito, bylos nagrinėjimo teisme metu, taip pat ir ikiteisminio tyrimo metu, buvo nenuoseklūs.

Ikiteisminio tyrimo metu pirmą kartą apklausiama liudytoja (2016 m. rugsėjo 16 d.) nukentėjusioji, nurodžiusi, kad kaltinamasis norėdamas jai sukelti fizinį skausmą rankomis spaudė krūtinę, laikė ir išsukinėjo rankas, jėga skėtė kojas ir mušė į lytinius organus, ikiteisminio tyrimo metu vėlesnėse apklausose (2016 m. rugsėjo 20 d., 2016 m. rugsėjo 21 d., atliekant parodymų patikrinimą vietoje 2016 m. rugsėjo 27 d.) bei 2017 m. sausio 12 d. teisiamojo posėdžio nurodė, kad kaltinamasis siekė su ja lytiškai santykiauti, 2017 m. balandžio 6 d. teisiamojo posėdžio metu nurodė galinti tik numanyti, ką kaltinamasis norėjo padaryti. 2017 m. gegužės 18 d. teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji paneigė prieš tai duotus parodymus dėl kaltinamojo siekio lytiškai su ja santykiauti, nurodė, kad kaltinamasis ją norėjo savo veiksmais išgąsdinti, dėl jo veiksmų ji jautėsi pažeminta, pareiškė pasigailėjusi, kad visa tai pradėjo ir nenorinti, kad kaltinamąjį nuteistų.

Byloje nustatyta, kad nukentėjusioji ir kaltinamasis iki 2016 m. rugpjūčio 7 d. įvykio buvo sutuoktiniai, bendrai augino tris mažamečius vaikus. Kai 2015 m. rugsėjo 28 d. kaltinamasis panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu, sutuoktiniai pradėjo gyventi atskirai, bandė vėl gyventi kartu, tačiau nesėkmingai, iki įvykio tarp nuteistojo ir nukentėjusiosios kildavo įvairūs nesutarimai ir konfliktai, vienas kitam reikšdavo pretenzijas dėl tariamai netinkamo elgesio. Žodinis konfliktas telefonu tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios kilo ir iki kaltinamajam 2016 m. rugpjūčio 7 d. apie 18 val. ateinant pas nukentėjusiąją į jos darbo vietą, esančią daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bute. Kaltinamasis ir nukentėjusioji žodžiu toliau konfliktavo šiam jau būnant nukentėjusiosios darbo vietoje – taksi biure. Tai pripažįsta tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji, abu nurodė, kad įėjęs į butą kaltinamasis ėmė rėkti ant nukentėjusiosios. Pasikėsinimo išžaginti nuo kitų nusikaltimų, susijusių su kėsinimusi į žmogaus garbę ir orumą, kūno neliečiamybę, sveikatą ir gyvybę, skiriamasis bruožas yra kaltininko tyčios kryptingumas, tikslas. Išžaginimas padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad lytiškai santykiauja ar atlieka seksualinius veiksmus, fiziškai kontaktuoja su nukentėjusiuoju asmeniu prieš jo valią panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas jį panaudoti ar kitaip atimdamas galimybę priešintis arba pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiojo asmens būkle ir nori patenkinti savo seksualinį poreikį būtent tokiu būdu. Vertinant kaltinamojo veiksmus labiau tikėtina, kad šiuo atveju jį tenkino bet koks jo veiksmų, nukreiptų prieš nukentėjusiąją rezultatas, o ne vienas tiesioginis tikslas lytiškai santykiauti per prievartą su nukentėjusiąja. Kaip jau nurodyta, kaltinamasis ir nukentėjusioji žodžiu konfliktavo, kaltinamasis ėmė smurtauti prieš nukentėjusiąją, kaip pats nurodė, laikė už kaklo, nes norėjo, kad nukentėjusioji žiūrėtų į akis. Kad pas nukentėjusiąją buvo raudonas kaklas po įvykio, kas galimai galėjo būti pasekmė, kad kaltinamasis laikė nukentėjusiąją už kaklo, patvirtino liudytoja N. I., mačiusi nukentėjusiąją po įvykio. Kai kurie vėlesni kaltinamojo veiksmai – kelnių movimas, krūtinės spaudymas – labiau būdingi nusikalstamoms veikoms, nukreiptoms prieš seksualinio apsisprendimo laisvę, tačiau kiti tuo pat metu atliekami veiksmai – mušimas kumščiais į lytinius organus – labiau būdingas veiksmams, susijusiems su kėsinimusi į žmogaus orumą, kūno neliečiamybę, sveikatą. Nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu nurodė nepastebėjusi, nepajautusi, kad kaltinamasis įvykio metu būtų lytiškai susijaudinęs. Kaltinamasis nebuvo pradėjęs atlikti lytinio akto veiksmus, nebuvo išsitraukęs lytinio organo, tai pripažino ir pati nukentėjusioji, nurodžiusi, kad kaltinamasis tik bandė segtis kelnių diržą. Kaip jau minėta, 2017 m. gegužės 18 d. teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji paneigė prieš tai duotus parodymus dėl kaltinamojo siekio lytiškai su ja santykiauti, nurodė, kad kaltinamasis ją norėjo savo veiksmais išgąsdinti. Liudytojai N. I. ir I. P. įvykio tiesiogiai nematė. Nors buvimas santuokoje nėra aplinkybė, šalinanti baudžiamąją atsakomybę už prievartinius lytinius santykius ar lytinės aistros tenkinimą, o išžaginimo, seksualinio prievartavimo motyvu gali būti ne tik poreikis patenkinti seksualinį poreikį, bet ir kerštas, noras pažeminti žmogų ir pan., išvardintų ir bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtų įrodymų pagrindu teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmuose nebuvo tiesioginės tyčios per prievarta lytiškai santykiauti su nukentėjusiąja ar kitaip per prievartą tenkinti lytinę aistrą su ja.

Nukentėjusioji tiek 2017 m. balandžio 6 d. teisiamojo posėdžio metu, tiek 2017 m. gegužės 18 d. teisiamojo posėdžio metu nepatvirtino ir kaltinime nurodytos aplinkybės, kad kaltinamasis nusikalstamos veikos – išžaginimo - nebaigė dėl nuo jo valios priklausančių aplinkybių, nes nukentėjusioji aktyviai priešinosi ir nuo jo išsilaisvino bei paėmusi telefoną pradėjo kviesti pagalbą ir pagrasino iššokti per langą, dėl ko jis išsigando ir pabėgo. 2016 m. rugsėjo 16 d. liudytojo apklausos protokole užfiksuota, kad nukentėjusioji paaiškino, kad ji išsilaisvino nuo kaltinamojo ir kaltinamasis išėjo tik tada, kai ji pagrasino iššokti per langą, panašius parodymus nukentėjusioji davė 2017 m. sausio 12 d. teisiamojo posėdžio metu. Tačiau 2017 m. balandžio 6 d. teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji paaiškino, kad kai kaltinamasis buvo ją užgulęs, jai prasidėjo isterija, ji ėmė verkti, kaltinamasis ją ėmė raminti, ji pasakė, kad jei jis nori, kad ji nusiramintų, turi nuo jos atstoti, po ko kaltinamasis nutolo nuo jos, o ji atsisėdo ant palangės ir pradėjo skambinti taksistams, kaltinamasis vėliau išėjo, šiuos parodymus patvirtino ir 2017 m. gegužės 18 d. teisiamojo posėdžio metu. Nukentėjusioji nurodė ir iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo priedų Nr. 4 – 7 matyti, jog tam, kad nukentėjusioji galėtų nueiti prie kambaryje esančio lango, jai reikėjo atsistoti nuo lovos ir apeiti stalą, nukentėjusiosios paaiškinimu, kaltinamasis tam jam netrukdė. Tokie nukentėjusiosios parodymai visiškai sutampa su kaltinamojo parodymais. 2017 m. balandžio 6 d. teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis, nurodė, kad kai movė kelnes nukentėjusiajai ir nukentėjusioji pradėjo verkti, jis nustojo tai daryti, atsisėdo šalia ir pradėjo atsiprašinėti, nukentėjusioji pasakė, kad jis išeitų ir jis išėjo, tokie kaltinamojo parodymai sutampa su jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Todėl net ir pripažinus, kad kaltinamojo veiksmuose buvo visi pasikėsinimo išžaginti nukentėjusiąją požymiai, kaltinamojo atsakomybė dėl pasikėsinimo išžaginti negalėtų kilti, nes iš bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų reikėtų išvadą, kad kaltinamasis savo noru nutraukė pradėtą nusikalstamą veiką nukentėjusiosios atžvilgiu. Kaltinimas A. U. formuluojamas taip, kad kaltinamasis nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nukentėjusiojo aktyviai priešinosi ir nuo jo išsilaisvino bei, paėmusi telefoną pradėjo kviesti pagalbą ir pagrasino iššokti per langą, dėl ko kaltinamasis išsigando ir pabėgo, tačiau šios kaltinime nurodytos aplinkybės nepatvirtintos nei nukentėjusiosios, nei kaltinamojo parodymais ar kitais byloje esančiais įrodymais.

Nukentėjusiosios parodymai nebuvo nuoseklūs ir dėl kaltinime nurodytos aplinkybės, kad kaltinamasis ją seksualiai prievartavo kišdamas pirštus jai į makštį. Apklausiama liudytoja 2016 m. rugsėjo 16 d., 2016 m. rugsėjo 20 d. ir 2016 m. rugsėjo 21 d. nukentėjusioji tokios aplinkybės nebuvo nurodžiusi, aiškino, kad kaltinamasis mušė jai į lytinius organus. Kad kaltinamasis kišo jai pirštus į makštį nukentėjusioji nurodė 2016 m. rugsėjo 27 d. parodymų patikrinimo vietoje metu, kuomet nukentėjusioji nurodė, jog kaltinamasis per susidariusią skylę kelnėse kišo jai pirštus į makštį. 2017 m. gegužės 18 d. teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji šiuos parodymus iš dalies paneigė ir nurodė, kad tyrėjas ją gal ne taip suprato, taip kaltinamasis ir nebūtų galėjęs pirštais pasiekti makšties. Patį pirštų kišimo į makštį faktą nukentėjusioji patvirtino apklausiama teisiamuosiuose posėdžiuose 2017 m. sausio 12 d., 2017 m. balandžio 6 d. ir 2017 m. gegužės 18 d., tačiau teismo vertinimu nukentėjusiosios parodymai dėl šios aplinkybės nėra išsamūs ir nuoseklūs tiek, kad teismas jų pagrindu galėtų priimti apkaltinamąjį nuosprendį, o kitų šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Nukentėjusioji bylos nagrinėjimo teisme metu (2017 m. gegužės 18 d.) paaiškino, kad kaltinamasis kelnes buvo numovęs iki pusės šlaunų, apatines kelnaites buvo tik šiek tiek nutraukęs žemyn, lytiniai organai apnuoginti nebuvo, kelnaitės plyšo per siūlę šone. Kokiu būdu – ar užkišęs ranką už kelnaičių ar kažkaip kitaip – kaltinamasis pasiekė pirštais jos makštį nukentėjusioji paaiškinti negalėjo. Nukentėjusioji nurodė, kad pirštų įvedimas į makštį truko gal sekundę, labiau akcentavo tai, kad jautė atsitrenkusius kaltinamojo krumplius, kad kaltinamasis mušė jai lytinius organus, mušė iš karto po to, kai jautė jo pirštus savo makštyje. Tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiosios parodymais, įvykio metu kaltinamasis buvo grubus nukentėjusiosios atžvilgiu, movė kelnes, suplėšė kelnaites, šių veiksmų metu galėjo liesti nukentėjusiajai lytinius organus. Įvertinus šiuos bylos nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus teismas laiko neįrodytu, kad kaltinamojo veiksmuose buvo objektyvieji ir subjektyvieji nusikalstamos veikos - seksualinio prievartavimo – požymiai, t. y. kad kaltinamasis prieš nukentėjusiosios valią tenkino su ja lytinę aistrą kitokio fizinio sąlyčio būdu – kišdamas pirštus į makštį.

Nuosprendis turi būti teisėtas ir pagrįstas, jame neturi būti abejonių dėl Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties ir dėl to, kas padarė nusikaltimą. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes (Teismų praktika (duomenys neskelbtini), 2003).

Įvertinus byloje esančius kaltinamojo A. U., nukentėjusiosios T. U., liudytojų N. I., I. P. parodymus, taip pat rašytinę bylos medžiagą, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo A. U. veiksmuose nėra BK 22 straipsnio ir 149 straipsnio 1 dalyje bei 150 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų sudėties.

Nors A. U. dėl 2016 m. rugpjūčio 7 d. veikos kaltinimai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį nepareikšti, teismas sprendžia, jog šioje byloje surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, jog kaltinamasis 2016 m. rugpjūčio 7 d. apie 18 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini) užgulęs nukentėjusiąją ant sofos, skėsdamas jos kojas, laikydamas suspaudęs rankas, sugriebdamas už krūtinės, rankomis suduodamas į lyties organus, laikydamas už kaklo, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai T. U. fizinį skausmą. Nors nukentėjusioji 2017 m. gegužės 18 d. nurodė nejautusi fizinio skausmo, nurodė labiau jautusi dvasinį skausmą, pažeminimą dėl tokių kaltinamojo veiksmų, tačiau patvirtino, kad kitą dieną jai skaudėjo, o ir įvykio metu nurodė dėl kaltinamojo fizinių veiksmų jautusi skausmą tarp kojų. Fizinio smurto požymius patvirtino ir liudytoja N. I., nurodžiusi, kad kitą dieną po 2016 m. rugpjūčio 7 d. įvykio matė mėlynes ant T. U. kaklo, kojų. Pats kaltinamasis patvirtino, kad įvykio metu buvo sugriebęs nukentėjusiajai už kaklo.

Teismas bylos teisminio nagrinėjimo metu, prieš skelbdamas baigiamąsias kalbas, pranešė nagrinėjimo teisme dalyviams apie galimybę perkvalifikuoti kaltinime nurodytą nusikalstamą veiką (BPK 256 straipsnio 2 dalis), todėl, dėl aukščiau išdėstytų motyvų, kaltinamojo A. U. veiksmai iš BK 22 straipsnio ir 149 straipsnio 1 dalies bei 150 straipsnio 1 dalies perkvalifikuojama į BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl bausmės skyrimo.

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą numatytos tokios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

A. U. padarė du nesunkius nusikaltimus, veikdamas tiesiogine tyčia, nusikalstamos veikos baigtos, dėl nusikalstamų veikų nežymiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata ir sukeltas fizinis skausmas nukentėjusiajai. Kaltinamojo atsakomybę dėl 2015 m. rugsėjo 28 d. veikos lengvina tai, kad prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką, gailisi. Kaltinamajam neinkriminuota atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad 2016 m. rugpjūčio 7 d. nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, todėl teismas šios aplinkybės atsakomybę sunkinančia aplinkybe nelaiko. A. U. neteistas (I t., b. l. 98 – 99), praeityje vieną kartą baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau galiojančių nuobaudų neturi (I t., b. l. 95), šiuo metu nedirba, turi mažamečių vaikų (I t., b. l. 94).

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti kaltinamajam taikant straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą (BK 48 str.), kurio laikotarpis parinktinas atsižvelgus į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis ir įvertinus įvykio aplinkybes.

BK 48 straipsnio 4 dalyje numato, kad asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, teismas gali nustatyti vieną ar kelis draudimus bei įpareigojimus. Teismo skiriami įpareigojimai ar draudimai turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir daryti teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui. Teismas, atsižvelgdamas į veikos padarymo aplinkybes, bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybės, į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, skiria įpareigojimus būti namuose nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto, jei tai netrukdo darbui, pradėti dirbti ar tęsti darbą arba užsiregistruoti darbo biržoje (BK 48 straipsnio 6 dalies 1, 3 punktai).

Kadangi A. U. nusikalstamas veikas padarė savo šeimos nario – sutuoktinės atžvilgiu, smurtauja ne pirmą kartą, kartu su bausme jam skirtina ir baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67, 72² straipsniai).

A. U. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (I t., b. l. 159 - 160) ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie jos (I t., b. l. 173), panaikintinos pradėjus bausmės vykdymą.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaičiuotinas laikas, A. U. išbūtas laikiname sulaikyme nuo 2015-09-29 iki 2015-09-30 (2 paros) (I t., b. l. 105, 108).

Dėl daiktinių įrodymų

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – moteriškas kelnes, paimtas iš nukentėjusiosios ir grąžintas nukentėjusiajai, palikti nukentėjusiajai T. U. (I t., b. l. (duomenys neskelbtini)); kompaktinį diską su garso įrašais, saugomus prie baudžiamosios bylos, atskirame popieriniame voke, palikti baudžiamojoje byloje (BK 94 straipsnio 1 dalies 3, 5 punktai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 256, 297, 302 - 307 straipsniais,

nusprendžia:

A. U. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (2015 m. rugsėjo 28 d. veika), ir paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai netrukdo darbui, pradėti dirbti ar tęsti darbą arba užsiregistruoti darbo biržoje.

A. U. veiksmus perkvalifikuoti iš BK 22 straipsnio ir 149 straipsnio 1 dalies bei 150 straipsnio 1 dalies į BK 140 straipsnio 2 dalį, A. U. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (2016 m. rugpjūčio 7 d. veika) ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai netrukdo darbui, pradėti dirbti ar tęsti darbą arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti subendrintą 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai netrukdo darbui, pradėti dirbti ar tęsti darbą arba užsiregistruoti darbo biržoje.

A. U. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurį jis privalo atlikti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Į paskirtos laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015-09-29 iki 2015-09-30 (2 paras), 1 laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios bei nesiartinti prie jos – panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - kompaktinius diskus su garso įrašais, saugomus prie baudžiamosios bylos, atskirame popieriniame voke, palikti baudžiamojoje byloje. Moteriškas kelnes, paimtas iš nukentėjusiosios T. U. ir grąžintas nukentėjusiajai, palikti nukentėjusiajai T. U..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Visagino miesto apylinkės teismą.

Teisėja Jurgita Šimonėlytė