Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Neringos Švedienės, Danutės Kutrienės ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės I. B. ir trečiojo asmens VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei I. B. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, nuolatinės globos nustatymo, gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

ieškovas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas neterminuotai apriboti I. B. motinos valdžią dukters A. J. atžvilgiu; nustatyti nuolatinę globą A. J. ir jos globėja bei gaunamų lėšų administratore paskirti viešąją įstaigą „Vilniaus SOS vaikų kaimas“, nustatyti nepilnametės A. J. globos (gyvenamąją) vietą viešojoje įstaigoje „Vilniaus SOS vaikų kaimas“; priteisti iš I. B. išlaikymą A. J. po 140 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki jos pilnametystės; panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-09-22 įsakymu Nr. 30-2201 A. J. nustatytą laikinąją globą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė I. B. turi nepilnametę dukrą A. J., gim. 2010-05-26, kurios atžvilgiu motinos valdžios neįgyvendina. A. tėvas A. J. yra miręs 2013-01-01. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui (toliau – Skyrius) atsakovės I. B. šeima tapo žinoma 2016 m. vasarą, kai Skyrius 2016-08-10 gavo pranešimą iš Vilniaus miesto socialinės paramos centro Pagalbos šeimai skyriaus socialinės darbuotojos apie galimai pažeidžiamas atsakovės nepilnametės dukters A. J. teises bei teisėtus interesus, galimą vaiko nepriežiūrą. Skyriaus specialistai lankėsi atsakovės gyvenamosios vietos adresu, tačiau į namus niekas neįsileisdavo. Telefonu susisiekus su nepilnametės gydytoja, išsiaiškinta, kad atsakovė ne visada būna adekvati, galimai turi psichikos sutrikimų. Gydytojai nurodžius atsakovės sesers V. B. telefono numerį, nedelsiant su ja buvo susisiekta. Moteris pripažino, kad sesers šeimoje yra problemų, kad būtų tikslinga paimti A. iš šeimos. Nurodė, kad tiek ji, tiek jos motina stengėsi padėti seseriai, tačiau ši pagalbos nepriima, yra konfliktiška, greitai supyksta, įsiplieskia, savo motinai net yra sulaužiusi ranką. Pažymėjo, jog 2016-09-12 su policijos pareigūnų ir giminaičių pagalba patekus į atsakovės namus, nustatyta, kad atsakovė su mažamete dukra A. gyvena antisanitarinėmis sąlygomis. Apsilankymo metu bute tvyrojo aitrus pelėsio, purvinos patalynės bei skudurų kvapas. Namuose beveik nebuvo kuo kvėpuoti, langai aklinai uždaryti. Visur buvo nešvaru, įvairūs daiktai bei vaiko žaislai mėtėsi ant grindų, visur netvarka. Namuose nėra elektros, maisto, baldų. Viename kambaryje yra tik sulūžusi dvigulė lova, kelios lentynos drabužiams susidėti, kitame kambaryje – purvinas čiužinys, aplūžusi spinta. Mažametė A. buvo tik su nešvariais apatiniais drabužėliais, susivėlusiais plaukais, tupėjo kambaryje tarp išmėtytų daiktų. Apsilankymo metu atsakovė buvo agresyviai nusiteikusi, kalbėjo nerišliai, vartojo daug necenzūrinių žodžių, šaukė. Policijos pareigūnams sutramdžius atsakovę, mažametė A. buvo išvesta iš buto ir nuvežta laikinam apgyvendinimui į BĮ Vilniaus miesto krizių centro Paramos vaikams ir šeimai tarnybą. Sprendžiant klausimą dėl tolimesnės A. priežiūros, buvo susisiekta su nepilnametės giminaičiais, tačiau jie pasirūpinti mergaite ir apsaugoti ją nuo galimo motinos persekiojimo šiuo metu nepajėgūs. 2016-09-20 buvo priimtas sprendimas nustatyti A. J. laikinąją globą. Mergaitės giminaičiams neturint galimybės globoti A., jos laikinuoju globėju sutiko būti VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-09-22 įsakymu Nr. 30-2201 A. J. nustatyta laikinoji globa, laikinuoju globėju paskirti Globos namai. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-10-25 įsakymu Nr. 30-2438 atsakovės šeima įrašyta į Vilniaus miesto socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Nuo įrašymo į apskaitą iki 2016-11-31 I. B. buvo gydoma Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, o grįžusi iš minėtos įstaigos su socialine darbuotoja nebendradarbiavo. Atsakovė nuo 2016-12-06 registruojasi Vilniaus teritorinėje darbo biržoje, kur jai tris kartus siūlytas darbas, tačiau visų pasiūlymų atsisakė. Atsakovė dukros Globos namuose nelanko, išlaikymo neteikia, nėra motyvuota keisti gyvenimo būdo ir gerinti buitines gyvenimo sąlygas, priimti siūlomą pagalbą, buvo priimtas sprendimas kreiptis į teismą dėl motinos valdžios apribojimo ir nuolatinės globos A. nustatymo. Atsakovė vaiko A. J. atžvilgiu motinos valdžios neįgyvendina: su ja kartu negyvena, jos neauklėja, nesirūpina kasdieniais jos poreikiais, sveikata, ugdymu, išlaikymo neteikia, nesidomi jos gerove bei priežiūra? per vaiko laikinosios globos laikotarpį nesistengė ir nesugebėjo sudaryti tinkamų, saugių buitinių gyvenimo sąlygų, pagerinti materialinės šeimos padėties, siekiant užtikrinti dukters poreikius ir susigrąžinant į šeimą? siūlomos pagalbos nepriima, nebendradarbiauja, todėl jai taikytinas neterminuotas motinos valdžios apribojimas dukters A. atžvilgiu. Apribojus tėvų valdžią, išlaikyti vaiką pareiga neišnyksta, todėl prašė iš atsakovės priteisti išlaikymą dukrai. Atsakovė I. B. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškovo reikalavimais nesutinka. Nurodė, kad dukrą prižiūrėjo, jos drabužiai buvo švarūs ir ji nebuvo susivėlusiais plaukais. Tiek ieškovas, tiek artimieji jos giminaičiai kalba netiesą apie atsakovę, ji laiko save adekvačiu žmogumi ir nori dukrą auginti pati.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-07-04 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: laikinai apribojo I. B. motinos valdžią nepilnametės dukros A. J. atžvilgiu; nustatė nuolatinę globą A. J., globėju ir gaunamų lėšų administratoriumi paskyrė viešąją įstaigą „Vilniaus SOS vaikų kaimas“; nustatė nepilnamečio vaiko A. J. gyvenamąją vietą viešojoje įstaigoje „Vilniaus SOS vaikų kaimas“; priteisė iš I. B. materialinį išlaikymą A. J. naudai po 140 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t. y. 2017-04-27, iki A. J., gim. (duomenys neskelbtini), pilnametystės, išlaikymo sumas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; nepilnametės A. J. išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavedė tvarkyti uzufrukto teise jos globėjui viešajai įstaigai „Vilniaus SOS vaikų kaimas“; panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-09-22 įsakymą Nr. 30-2201 dėl laikinosios rūpybos A. J. nustatymo; kitoje dalyje ieškinį atmetė; priteisė iš I. B. 68,80 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai (įmokos kodas – 5660, gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija).Teismas, įvertinęs byloje esančias aplinkybes, nustatė, kad atsakovė I. B. pati neaugina ir neišlaiko savo nepilnametės dukros; nei atsakovė, nei nepilnamečio vaiko giminaičiai, globotinės globos namuose nelanko ir ja nesidomi, išlaikymo neteikia. Atsakovė gyvena aplinkoje, kuri nėra pritaikyta nepilnamečiam vaikui, namuose sukurtos antisanitarinės sąlygos.Teismas taip pat nustatė, kad atsakovės ir jos dukros ryšiai yra susilpnėję, tačiau nėra visiškai nutrūkę. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė I. B. atvyko į teismo posėdį asmeniškai, sprendė, jog negalima vienašališkai konstatuoti, kad atsakovei visiškai nerūpi nepilnametės dukros likimas. Teismo vertinimu, tai, kad atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškovo ieškinį, atvyko į posėdį ir pareiškė savo nuomonę, rodo, kad ji nėra abejinga tolimesniam vaiko likimui. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms, teismas sprendė, kad motinos valdžia I. B. turėtų būti apribojama laikinai.Teismas nepilnamečiam vaikui A. J., gim. (duomenys neskelbtini), nustatė nuolatinę globą, globėju skyrė VŠĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“, nes kitų asmenų, norinčių rūpintis šiuo vaiku, nėra. Teismas, įvertinęs faktinę situaciją, atsakovės turtinę padėtį, ir tai, kad išlaikymas vaikui yra tęstinio pobūdžio, atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko protingus poreikius maistui, aprangai, būstui, poilsiui, laisvalaikiui ir kitokiam ugdymui, pripažino būtinu priteisti nepilnamečiam vaikui A. J., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą mokamomis periodinėmis išmokomis po 140 Eur per mėnesį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į juos argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė I. B. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-07-04 sprendimą panaikinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Apeliantė domisi savo dukra, su ja bendrauja telefonu, dukrą norėjo aplankyti, bet apeliantei neleido globos namų darbuotojai. Apeliantės teigimu, paimant mergaitę iš motinos, mergaitė buvo apsirengusi kelnėmis ir marškinėliais.Apeliantė pradėjo dirbti nuo 2017-07-07. Taip pat apeliantės 2017-07-11 prašymas įrašyti į asmenų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašą yra patenkintas ir šiuo metu apeliantė yra eilėje. Apeliantės teigimu, apeliantė 2017-08-15 pradės gyventi tvarkingame geros būklės bute adresu (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė yra A. J. biologinė motina, pradėjo dirbti, bendrauja su dukra telefonu, įsirašė į asmenų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašą, tvarkingai lankosi pas gydytoją, vartoja skirtą gydymą, taip pat persikels į tvarkingą būstą, yra pagrindas panaikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą.

Trečiasis asmuo VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“ atsiliepimu prašo atsakovės I. B. apeliacinį skundą atmesti. Nurodo šiuos atsikirtimus:I. B. pagal darbo sutartį pradėjo dirbti tik nuo 2017-07-07, tačiau trečiojo asmens duomenimis, nuo 2017-08-16 jau nebedirba šiame darbe. Moteris prieš tai ilgą laiko tarpą nėra dirbusi, todėl jos pokytis buvo laikinas.Vilniaus miesto apylinkės teisme pateikta gydytojo pažyma dėl I. B. buvo vertinama. Šioje pažymoje nurodyta tik tai, kad moters psichinė sveikatos būklė stabili, jai tęsiamas gydymas. Ši pateikta informacija nėra išsami, nes ją galima vertinti tik tiesiogiai – šiuo metu I. B. vartoja vaistus, jos psichinė būklė stabili, nepaūmėjus, tačiau moteris serga paranoidine žizofrenija, kuri nėra pagydoma. Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“ prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-07-04 sprendimo dalį, kuria I. B. motinos valdžia apribota laikinai ir priimti naują sprendimą šioje dalyje – tenkinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį visiškai – neterminuotai apriboti I. B. motinos valdžią A. J. atžvilgiu. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:I. B. nuo A. globos nustatymo (10 mėnesių) nesistengė susigrąžinti vaiko į šeimą, nevykdė jokių įpareigojimų, negerino gyvenimo sąlygų, nesikreipė tinkamos pagalbos, nestiprino ryšių su dukra, nesidomėjo jos ugdymu, auklėjimu, gyvenimu. Teismo proceso metu nebuvo pateikta jokių duomenų, jog motinos elgesys, gyvenimo sąlygos pasikeitė ar pasikeis, ir ji vėliau galės bei sugebės auginti savo dukrą ir užtikrinti jos tinkamą priežiūrą, vystymąsi, mergaitės saugumą, teises ir teisėtus interesus.Laikinas tėvų valdžios ribojimas gali būti taikomas, tik tuomet, kai tėvai stengiasi susigrąžinti savo vaiką į šeimą, pradeda rodyti pastangas, vykdo įsipareigojimus, bet dar nepasiruošę jo pasiimti. I. B. atveju mergaitė niekada nebus saugi su motina, kadangi ji tinkamai nesigydo, negerina gyvenimo sąlygų, nebendradarbiauja su socialiniais darbuotojais. Teismas, spręsdamas, jog I. B. rūpi mergaitė ir jai tik laikinai apribodamas motinos valdžią, nevertino motinos nuolatinio ir ilgalaikio elgesio vaiko atžvilgiu nededant jokių pastangų jį susigrąžinti į šeimą, o vadovavosi tik paskutiniais motinos epizodiškais veiksmais prieš teismo posėdį.Geriausius prioritetinius A. interesus atitiktų neterminuotas tėvų valdžios ribojimas, kuris leistų greičiau surasti mergaitei tinkamus globėjus/įvaikintojus, kurie galėtų jai suteikti tinkamas gyvenimo sąlygas, saugų ryšį, ugdymą, vystymą ir saugumą, kurio niekada negalės užtikrinti jos mama I. B..Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad Vilniaus apylinkės teismo 2017-07-04 sprendimas dalyje dėl motinos valdžios apribojimo yra nepagrįstas ir neatitinkantis geriausių nepilnametės A. J. interesų. Laikinas tėvų valdžios apribojimas yra prevencinė priemonė tėvams, ji skiriama tuo tikslu, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, tačiau atsakovė I. B. nėra motyvuota keistis ir keisti gyvenimo būdo bei gyvenimo sąlygų. Atsakovė vaiko A. J. atžvilgiu motinos valdžios visiškai neįgyvendina (su ja kartu negyvena, jos neauklėja, nesirūpina kasdieniais jos poreikiais, sveikata, ugdymu, neteikia išlaikymo, nesidomi jos gerove bei priežiūra), per vaiko laikinosios globos laikotarpį nesistengė ir nesugebėjo sudaryti tinkamų, saugių buitinių gyvenimo sąlygų, socialinis darbas su šeima nevyksta dėl pačios atsakovės kaltės, todėl vadovaujantis CK 3.180 str., jai taikytinas neterminuotas motinos valdžios apribojimas dukters A. J. atžvilgiu.Atsakovė I. B. atsiliepimu prašo VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“ apeliacinį skundą atmesti. Nurodo šiuos atsikirtimus:Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad I. B. tinkamai nesigydo ir jos agresyvumas nesikeitė visą dukros A. globos laikotarpį. Byloje buvo pateikta gydytojo pažyma, kurioje aiškiai nurodyta, kad I. B. gydosi tvarkingai, vartoja skirtą gydymą, šiuo metu jos psichinės sveikatos būklė stabili. I. B. pradėjo dirbti nuo 2017-07-07. Taip pat atsakovės 2017-07-11 prašymas įrašyti į asmenų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašą yra patenkintas ir šiuo metu I. B. yra eilėje. Nelaukdama socialinio būsto, atsakovė pardavė butą su pelėsiais ((duomenys neskelbtini)) ir įsigijo kitą būstą kartu su savo motina ir seserimi nuosavybės teise, kuriame pradėjo gyventi su savo motina, ir kuris yra tvarkingas, geros būklės, butas su patogumais. Atsakovė bendrauja su dukra telefonu, nori būti su dukra, bendrauja su socialine darbuotoja, tvarkingai lankosi pas gydytoją, yra stabilios psichinės sveikatos būklės.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

Apeliaciniai skundai atmestini. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.Dėl žodinio bylos nagrinėjimo. Apeliantė I. B. atsiliepime į trečiojo asmens VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“ apeliacinį skundą pateikė prašymą nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka.CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji apeliacinių skundų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklė – apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 nurodytus atvejus. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į atskirąjį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie atskirojo skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui neprivalomas. Taigi, proceso teisės normos nustato, kad apeliacine tvarka teismas paprastai bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai savo iniciatyva arba (ir) dalyvaujančio byloje asmens prašymu pripažįsta, kad, atsižvelgiant į bylos esmę, žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Teismų praktikoje įstatymu nustatyta teismo teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka aiškinama tokiu būdu, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (LAT CBS 2013 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013).Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė nenurodė jokių motyvų , pagrindžiančių žodinio nagrinėjimo būtinumą, teisėjų kolegija sprendžia. kad šiuo konkrečiu atveju nėra jokio pagrindo nukrypti nuo bendrosios apeliacinių skundų nagrinėjimo apeliaciniame procese formos taisyklės; prašymas atmestinas.Dėl naujų įrodymų. Atsakovė I. B. atsiliepime į trečiojo asmens apeliacinį skundą pateikė prašymą išreikalauti buto , esančio adresu (duomenys neskelbtini), apžiūros aktą iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus.CPK 314 str. reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama, tačiau teismų praktika pripažįsta, jog šis draudimas nėra absoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 str. 3 d. reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Kartu teismas vertina naujų įrodymų sąsaja su nagrinėjamos bylos aplinkybėmis. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacijos dalykas – teismo sprendimo priimto 2017-07-04, teisėtumas ir pagrįstumas. Atsakovės apeliacinio skundo duomenimis, atsakovė apsigyveno bute (duomenys neskelbtini), nuo 2017 m. rugpjūčio mėnesio, t. y. po teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo. Dėl to sprendžiama, kad buto apžiūros aktas nėra susijęs su teisiškai reikšmingomis nagrinėjamos bylos aplinkybėmis; prašymas dėl jo išreikalavimo atmestinas.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, tinkamai išaiškino bei pritaikė materialinės teisės normas reguliuojančias šalių teisinį santykį, nepažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos nuostatų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Teismas konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamam pirmosios instancijos teismo sprendimui panaikinti ar pakeisti (CPK 263 straipsnis).Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-07-04 sprendimu laikinai apribojo atsakovei I. B. motinos valdžią nepilnametės dukros A. J. gim. 2010-05-26 atžvilgiu; nustatė nuolatinę globą A. J., globėju ir gaunamų lėšų administratoriumi paskyrė viešąją įstaigą „Vilniaus SOS vaikų kaimas“. Su teismo sprendimu nesutiko atsakovė, mergaitės motina I. B. ir trečiasis asmuo - vaiko globėja VŠĮ „Vilniaus SOS vaikai“. Abu apeliantai teigia, kad teismas netinkamai nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, padarė nepagrįstas išvadas; trečiais asmuo nurodė, kad prioritetinius vaiko interesus labiausia atitiktų tik neterminuotas tėvų valdžios apribojimas; neapibrėžtas laikinas mergaitės statusas sudaro sunkumų ieškoti mergaitei tinkamų globėjų, kurie būtų pasiryžę priimti ją į šeimą; prašo priimti sprendimą neterminuotai apriboti atsakovei motinystės teises. Atsakovė prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.Nagrinėjamoje byloje ieškinys dėl tėvų valdžios apribojimo yra pareikštas mergaitės motinai (tėvas yra miręs). Apie šeimos problemas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisų apsaugos skyriuje tapo žinoma 2016 m. vasaros pabaigoje. Buvo nustatyta, kad mergaitės motina turi psichinės sveikatos problemų, yra konfliktiška, išeina iš namų, dėl to negali tinkamai rūpintis mergaite; ji būna alkana, neprižiūrėta. 2016-09-12 patekus į atsakovės butą, buvo nustatyta, kad mergaitė gyvena antisanitarinėmis sąlygomis, bute nešvara, netvarka, nėra elektros, elementarių daiktų, maisto. Apsilankymo metu atsakovė buvo agresyviai nusiteikusi, kalbėjo nerišliai, šaukė; kontaktas su ja nebuvo įmanomas. Mergaitė buvo paimta iš šeimos ir perduota trečiojo asmens globai. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis ieškiniu prašyta taikyti neterminuota motinos valdžios apribojimą dėl to, kad motina vengia atlikti savo pareigas dėl dukros ir juo nesirūpina, nesant objektyvių priežasčių, dėl kurių tėvai negalėtų įgyvendinti tėvų valdžios (CK 3.180 straipsnio 1 dalis, 3.155 straipsnio 2 dalis).Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad atsakovė I. B. nuo 2016 m. rugsėjo 19 d. iki 2016 m. lapkričio 30 d. buvo gydoma VŠĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje; jai nustatyta diagnozė – paranoidinė šizofrenija, sprendimo priėmimo metu gydymas buvo tęsiamas. Teismas taip pat konstatavo, kad motina savo dukros neišlaiko - ji niekur nedirba, nedarbo draudimo išmoka jai buvo mokama tik 2014 m. Vaiko paėmimo iš šeimos metu buvo nustatyta, kad bute buvo antisanitarinės sąlygos, nepritaikytos mažamečio vaiko gyvenimui.Dėl atsakovės I. B. apeliacinio skundo. Atsakovė prašo panaikinti teismo sprendimą, teigia, kad teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes: teismas be pagrindo nurodė, kad nei atsakovė, nei jos giminaičiai mergaitės globos namuose nelanko ir ja nesidomi, kad paimant mergaitę iš motinos, ji mūvėjo vien kelnaitėmis. Teigia, kad domisi savo dukra, su ja bendrauja telefonu, norėjo dukrą aplankyti, tačiau jai neleido globos namų darbuotojai. Nurodo, kad 2017 m. liepos 7 d. pradėjo dirbti, 2017-07-11 jos prašymas įrašyti į asmenų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašą buvo patenkintas; nuo 2017-08-15 apeliantė pradės gyventi tvarkingame geros būklės bute adresu (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis skundas yra grindžiamas naujomis aplinkybėmis; atsakovė įsidarbino, pateikė prašymą dėl įrašymo į asmenų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, ketina apsigyventi naujame bute jau po teismo sprendimo priėmimo. Apeliantės nurodytos aplinkybės nepaneigia, kad vaiko paėmimo iš šeimos metu ir teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo metu ji nedirbo, atitinkamai neteikė išlaikymo dukrai, nesigydė, kad bute buvo netvarka, antisanitarinės sąlygos, nebuvo maisto, būtiniausių daiktų. Apeliantės nurodytos aplinkybės nepaneigia teismo išvadų, tačiau gali būti vertinamos kaip apeliantės pastangos pakeisti padėtį, dėl kurios jai buvo taikytas laikinas motinos valdžios apribojimas teismo sprendimu. Teisėjų kolegija dar kartą atkreipia apeliantės dėmesį, kad ji gali kreiptis su ieškiniu dėl laikinojo motinos valdžios apribojimo panaikinimo (CK 3.182 str. 3 d.), su sąlyga, kad bus įrodyta protingai įmanoma pažangą visose srityse, kurios buvo įvardintos, kaip probleminės.Dėl trečiojo asmens VŠĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“ apeliacinio skundo. Apeliantas prašo panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – neterminuotai apriboti atsakovės I. B. motinos valdžią dukros A. atžvilgiu, motyvuodama, kad atsakovė po vaiko paėmimo nebendradarbiavo su socialiniais darbuotojais, neatsiliepdavo telefonu, neįsileisdavo į namus. Trečiojo asmens atstovų nuomone, mergaitė bijo mamos ir nenori su ja susitikti, jos ryšys su motina yra labai silpnas, ji trumpai atsakinėja motinai telefonu, pokalbiai yra vangūs ir trumpi. Trečiais asmuo daro išvadą, kad atsakovė nuo mergaitės paėmimo nedėjo pastangų grąžinti mergaitę į šeimą, negerino gyvenimo sąlygų, nestiprino ryšių su dukra, nesidomėjo jos ugdymu ir pan. Trečiojo asmens manymu, teismas neįvertino motinos ligos, nenoro keisti situacijos, agresyvumo, neveikimo, kuris nesikeitė nuo vaiko paėmimo iki teismo sprendimo priėmimo. Teismo argumentai nesudaro teisinio pagrindo skirti laikiną motinos valdžios apribojimą.Teismų praktikoje nurodoma, kad sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo sąlygų, būdo ir pasekmių, nustatytų CK 3.180 straipsnyje, esminis dalykas yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje įvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas, motina ar abu tėvai vengia atlikti savo pareigas vaikams; piktnaudžiauja tėvų valdžia; žiauriai elgiasi su vaiku; daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; nesirūpina vaikais. Kiekvienu nustatytu atveju teismas gali priimti sprendimą riboti tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai. Visais išvardytais atvejais turi būti nustatyta tėvų kaltė.Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad atsakovė negalėjo tinkamai rūpintis mergaite iš dalies dėl ligos, t.y. susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, nepriklausančioms nuo jos valios ir pasirinko laikiną motinos valdžios apribojimą, kartu nurodęs, kad laikinas tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas pagal vaiko tėvo, kuriam yra apribota tėvo valdžia, ieškinį (CK 3.182 str. 3 d.), su sąlyga, kad tėvai, siekiantys, kad jų tėvų valdžios apribojimas būtų panaikintas, turi parodyti protingai įmanoma pažangą visose srityse, kurios buvo įvardintos, kaip probleminės.CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatytos tokios vaiko teisės: gyventi kartu su tėvais; būti auklėjamam ir aprūpinamam savo tėvų šeimoje; bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar su jais gyvena kartu ar skyrium, ir su giminaičiais. Apribojus tėvų valdžią, tėvai netenka asmeninių teisių – teisės gyventi su vaiku, reikalauti grąžinti vaiką iš kitų asmenų, dalyvauti jį auklėjant, iš dalies bendrauti su vaiku (matytis su vaiku, jei tai nekenkia vaiko interesams), lieka pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką, taigi neterminuotai apribojus tėvų valdžia, kartu ribojama vaiko teisę gyventi kartu su savo tėvais (tėvu), augti ir būti aprūpinamam savo tėvų šeimoje, maksimaliai bendrauti su tėvais.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. gegužės 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2008 pažymėjo, kad spręsdamas dėl tėvų valdžios apribojimo, teismas turi nepažeisti vaiko teisės į šeimos ryšius (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulėje įtvirtintas principas, kad visapusiška ir darni vaiko raida galima augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą. Konvencijos 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta vaiko teisė būti globojamam tėvų, 9 straipsnio 1 dalyje – draudimas išskirti vaiką su jo tėvais, išskyrus atvejus, kai tai reikalinga vaiko interesams, 9 straipsnio 3 dalyje – teisė nuolat bendrauti su išskirtais tėvais, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą bylose yra pažymėjęs, kad šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas. Toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais vertinimais, atsižvelgiant į vaiko interesus (Olsson v. Sweden (no.1) judgement of 24 March 1988, Series A no. 130, p. 33-34 §72). Teismas turi nustatyti, ar konkrečiu atveju apribojimo pagrindai yra svarbūs ir pakankami (Olsson v. Sweden, p. 32 §68, Vogt v. Germany judgement of 26 September 1995, Series A no. 323, p. 25,26 §52). Tėvo (motinos) ir vaiko buvimas kartu yra esminė šeimos gyvenimo sudedamoji dalis. Biologinės šeimos tarpusavio santykiai negali būti nutraukti dėl vaiko perdavimo viešajai globai (Eriksson v. Sweden judgement of 22 June 1989, Series A no. 156, p. 24 §58). Teismas yra pažymėjęs, kad vaiko perdavimas globai turėtų būti laikomas laikina priemone, kurios taikymas turėtų būti sustabdytas, kai tik aplinkybės leidžia tai padaryti. Kiekvienas laikinos globos taikymo atvejis turėtų būti suderintas su pagrindiniu tikslu – suvienyti biologinius tėvus ir vaiką.Nurodytos teismų praktikos kontekste teisėjų kolegija nesutinka, kad apelianto (trečiojo asmens) nurodytos aplinkybės – nepakankamas bendradarbiavimas su socialiniais darbuotojais, nepakankamos pastangos grąžinti mergaitę į šeimą, nepakankamos pastangos sustiprinti ryšius su mergaite ir pan. yra pakankamos tam, kad pripažinti, jog sprendimo priėmimo metu egzistavo pagrindas neterminuotam motinos valdžios apribojimui. Trečiojo asmens argumentas, kad neterminuotai apribojus motinos valdžia bus greičiai ir patogiau surasti mergaitei nuolatinius globėjus, šeimą, atmetamas, nes prieštarauja įstatymui, teismų praktikai.Teisėjų kolegija pažymi, kad apie atsakovės šeimos problemas Vaiko teisų apsaugos skyriaus darbuotojams tapo žinoma 2016 m. vasaros pabaigoje, nuo vaiko paėmimo iš šeimos iki teismo sprendimo praėjo maždaug 10 mėnesių; teisėjų kolegijos vertinimu, šio laikotarpio nepakanka tam, kad įvertinti atsakovės problemų pastovumą bei jos pastangų pagerinti padėtį šeimoje pakankamumą. Dauguma atsakovės problemų yra susijusios su jos psichinės sveikatos būkle, padėties pasikėtimas taip pat gali būti susijęs su rimto, pakankamai ilgo gydymosi rezultatais.Kaip jau buvo paminėta, bylos duomenimis padėtis palaipsniui keičiasi – atsakovė išėjo gydymosi kursą, jos būklė stabilizavosi, gydymas tęsiamas, ji įsigijo butą kartu su motina ir seserimi, kreipėsi dėl socialinio busto suteikimo, įsidarbino.Teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal bylos medžiagą laikinas motinos valdžios apribojimas 2017-07-04 teismo sprendimu buvo adekvati priemonė tuo metu susiklosčiusiai situacijai atsakovės šeimoje.Apibendrinus nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog apeliantai neįrodė aplinkybių, kuriomis grindžia savo apeliacinius skundus, todėl apeliacinės instancijos teismas atsakovės ir trečiojo asmens skundus atmeta kaip nepagrįstus, palikdamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-07-04 sprendimą nepakeistą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.