Kauno apylinkės teismo sprendimas

2015-06-01 · Civilinė byla Nr. 2-683-836/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-06-01
Bylos Nr.
2-683-836/2015
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Henryta Gerdvilė
Ieškovas
J. Š.
Atsakovas
Ž. Š.
Išvadą teikia
Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Trečiasis asmuo
V. T.
Advokatai
Raimundas Gargasas
Kategorijos
  • 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-683-836/2015Teisminio proceso Nr. 2-22-3-00389-2015-7Procesinio sprendimo kategorija: 75.4.3.; 76.5.; 78.2.1.; 99.5.; 99.7.; 99.9.; 113.1.; 116.1.;125.2.; 125.4. (S)
KĖDAINIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESAPUBLIKOS VARDU2015 m. birželio 1 d.Kėdainiai

Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Henryta Gerdvilė, sekretoriaujant Reginai Leonavičienei, dalyvaujant ieškovei J. Š., jos atstovui advokatui Raimundui Gargasui, atsakovo Ž. Š. atstovei adv. R. M., institucijos, teikiančios išvadą - Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. L., nedalyvaujant atsakovui Ž. Š., trečiajam asmeniui V. T.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. Š. ieškinį atsakovui Ž. Š., institucija, teikianti išvadą byloje - Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, taip pat atsakovo Ž. Š. priešieškinį ieškovei J. Š., trečiajam asmeniui V. T., institucija, teikianti išvadą byloje - Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir tėvystės nuginčijimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė J. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu (b.l. 1 – 3), kuriuo prašo santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini)-12-10 (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, tarp jos ir atsakovo Ž. Š. nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo palikti jai santuokinę pavardę - ,,Š.“; nustatyti vaikų I. Š., gim. (duomenys neskelbtini), I. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir I. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ja (J. Š.); priteisti iš atsakovo Ž. Š. nepilnamečių vaikų I. Š., gim. (duomenys neskelbtini), I. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir I. Š., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 90 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; paskirti ją (J. Š.) uzufrukto teise tvarkyti vaikų išlaikymui skirtas lėšas; termino susitaikymui neskirti; priteisti iš atsakovo Ž. Š. valstybės naudai žyminį mokestį ir kitas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad santuoką su atsakovu Ž. Š. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje įregistravo (duomenys neskelbtini)-12-10. Gyvenant santuokoje gimė trys vaikai: I. Š., gim. (duomenys neskelbtini), I. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir I. Š., gim. (duomenys neskelbtini). Ji ir atsakovas jau ilgą laiką negyvena kartu. Ji su trim vaikais gyvena socialiniame būste, santuokoje įgyto nekilnojamojo turto nėra. Ji ir atsakovas faktiškai gyvena atskirus gyvenimus: atskirai tvarko ūkinius bei kitus reikalus, jų ryšiai yra visiškai nutrūkę. Ji išsaugoti santuokos nebesitiki ir nenori, jų santuoka yra galutinai iširusi, jos išsaugoti nebegalima ir ji turėtų būti nutraukta. Visi trys vaikai gyvena su ja, ji jais rūpinasi ir juos išlaiko, todėl visų vaikų gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta kartu su ja. Atsakovas visiškai neprisideda prie savo nepilnamečių vaikų išlaikymo. Jos materialinė padėtis sunki, ji yra neįgali, jos mėnesio pajamos – 105 Eur šalpos pensija neįgaliajam; 45,60 Eur išmokos vaikams, 157,50 Eur šalpos pensija neįgaliam vaikui I. Š. ir 52,50 Eur priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija. Per mėnesį dukrų išlaikymui kiekvienai reikia po 190 Eur. Išlaidos dukrų išlaikymui per mėnesį sudaro: išlaidos maistui – po 100 Eur; vaistai ir vitaminai – po 6 Eur, higienos priemonės – po 10 Eur; avalynė (pagal sezoną viena pora batų, mėnesiui tenkanti suma) – po 15 Eur; viršutiniai drabužiai – po 15 Eur; apatiniai drabužiai – po 10 Eur; komunalinės paslaugos, kuras – po 20 Eur; žaislai, knygelės, pramogos – po 6 Eur; buitinės apyvokos daiktai – po 3 Eur; mokykliniai reikmenys – po 6 Eur. Gyvendami santuokoje ji ir atsakovas nekilnojamojo turto neįgijo. Ji kreditorių neturi. Ji nedraus atsakovui bendrauti su vaikais, todėl nepageidauja, kad būtų nustatyta vaikų ir atsakovo bendravimo tvarka. Materialinio išlaikymo sau iš atsakovo šiuo metu nepageidauja.

Teismo posėdžio metu ieškovė J. Š. papildomai paaiškino, kad palaiko reikalavimą nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, prašydama tik konstatuoti, kad santuoka iširo dėl abiejų kaltės, nenurodant konkrečių faktų patvirtinančių kaltę. Papildomai paaiškino, kad sutinka su atsakovo priešieškiniu, nurodė, kad gyvendama su Ž. Š. santuokoje nuo jo susilaukė tik vienos dukros I. Š.. Tiksliai laiko nepamena, bet kai I. buvo 2 ar 3 metai, ji dėl netinkamo atsakovo elgesio jos ir jų dukros I. atžvilgiu, atsakovą paliko ir išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini) rajoną. Čia susipažino su trečiuoju asmeniu V. T., su juo gyvendama susilaukė dviejų dukrų I. ir I.. Kadangi su Ž. Š. nebuvo nutraukusi santuokos, todėl abi mergaitės registruotos atsakovo Ž. Š. pavardę. Trečiasis asmuo V. T. abi mergaites pripažįsta savo dukromis, jas padėjo auginti, rūpintis, o mergaitės I. ir I. jį laiko savo tėvu. DNR ekspertizė nereikalinga, nes nei ji, nei V. T. neabejoja, jog I. ir I. tėvas yra V. T.. Ieškovė nurodė, kad nesutinka tik su priešieškinio reikalavimu priteisti iš jos bylinėjimosi išlaidas atsakovui, kadangi atsakovas niekada neprisidėjo prie dukros I. išlaikymo ir ja nesirūpino, ji viena šiuo metu augina tris vaikus, pati yra neįgali, gyvena socialiniame būste, materialinė padėtis labai sunki.

Ieškovės atstovas advokatas Raimundas Gargasas žodžiu patikslino ieškinio reikalavimus, nurodydamas, kad ieškovė pripažįsta atsakovo priešieškinį, sutinka dėl tėvystės nuginčijimo I. Š. ir I. Š., nesutinka su bylinėjimosi išlaidomis.

Šalies argumentai

Atsakovas Ž. Š. pareikštu priešieškiniu prašo atnaujinti praleistą CK 3.152 str. 1 d. nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą, pripažįstant, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių; nustatyti, kad jis nėra nepilnamečių vaikų: I. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir I. Š., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, o vaikai I. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir I. Š., gim. (duomenys neskelbtini), nėra atsakovo Ž. Š. vaikai; ieškovės J. Š. ieškinio reikalavimus: dėl santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini) m. gruodžio 10 d. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, tarp ieškovės J. Š. ir atsakovo Ž. Š. nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, termino susitaikymui neskyrimo, po santuokos nutraukimo ieškovei paliktinos santuokinės Š. pavardės, nepilnamečių vaikų: I. Š., gim. (duomenys neskelbtini), I. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir I. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymo kartu su jų motina J. Š., tenkinti visiškai; ieškovės J. Š. ieškinio reikalavimą, kuriuo prašoma priteisti iš atsakovo Ž. Š. nepilnamečių vaikų I. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir I. Š., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 90 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės, atmesti kaip nepagrįstus ir neteisėtus; priteisti iš ieškovės J. Š. atsakovo Ž. Š. naudai valstybei sumokėtą 42 Eur žyminį mokestį bei 145 Eur už advokato pagalbą ruošiant teismui priešieškinį. Atsakovas nurodo, kad jis nėra I. ir I. biologinis tėvas, jų gimimo įrašuose duomenys apie tėvą yra įrašyti neteisingi, todėl reiškia reikalavimą dėl tėvystės nuginčijimo. (duomenys neskelbtini)-12-10 buvo sudaryta jo ir ieškovės santuoka. Po santuokos įregistravimo jie apsigyveno jo senelio sodyboje, po ketverių bendro gyvenimo metų susilaukė dukros I. Š.. Po dukros gimimo jų santykiai pašlijo, kadangi ieškovė pradėjo negrįžti į namus, o galiausiai 2005 m. kovo mėn. apskritai jį paliko ir apsigyveno su savo netikru broliu V. T.. Tuo metu, kai J. paliko jį, ji jau laukėsi V. T. vaiko. Ieškovė kartu su jų dukra I. bei V. T. išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini) r. Gyvendami kartu bei vesdami bendrą ūkį, jie susilaukė dukros I.. Jo santuoka su ieškove bei šeimyniniai ryšiai visiškai nutrūko 2004 m. Savo dukros I. aplankyti nuvykdavo vieną kartą per metus, nes dažniau neleisdavo finansinės galimybės. I. ir I. savo tėvu laiko V. T., todėl jis net negalėtų būti laikomas jų socialiniu tėvu, nes niekada jų neaugino, tarp jų nėra susiklosčiusių jokių tarpusavio santykių. Jų gimimo liudijimuose tėvu yra nurodytas tik todėl, nes I. ir I. ieškovei ir V. T. gimė nenutraukus jų santuokos. CK 3.152 str. 1 d. nustatyta, kad kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Nors nuo pat I. ir I. gimimo žinojo, kad nėra biologinis jų tėvas, į teismą dėl tėvystės nuginčijimo nesikreipė dėl sunkios finansinės padėties, be to, jam žinoma, kad DNR tyrimai kainuoja apie 300 Eur, kadangi reikia tyrimų dviems vaikams, jis tokios sumos neturi. Vylėsi, kad ieškovė ar tikrasis vaikų tėvas kreipsis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo, nes būtent jie turėtų būti suinteresuoti, kad vaikų gimimo liudijimuose būtų įrašyti teisingi duomenys apie jų tėvą. Kreiptis į teismą sutrukdė ir socialinių įgūdžių stoka bei neturėjimas galimybės palikti ūkio darbus, atsiprašyti iš darbo. Jis gyvena atokiame kaime, todėl nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini) miestą pas teisininkus yra labai sudėtinga. Mano, kad atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei į vaikų teises ir interesus, yra pagrindas jo praleistą terminą atnaujinti. Kategoriškai nesutinka, kad iš jo būtų priteistas išlaikymas I. Š. ir I. Š., kadangi pareigą jas išlaikyti turi jų biologinis tėvas V. T.. Sutinka, kad iš jo nepilnametei dukrai I. Š. būtų priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis mokamomis kas mėnesį po 100 Eur. Didesnės sumos išlaikymui teikti neturi galimybės, kadangi jo vienintelis pragyvenimo šaltinis yra kas mėnesį gaunamas 205,78 Eur darbo užmokestis, kuris nėra stabilus, kadangi priklauso nuo sezono bei atliekamų darbų. Nors gyvena kaime, tačiau ūkiškai negyvena, nes visiškai neturi žemės. Kadangi ieškovė dukra I. Š. rūpinasi tinkamai, todėl dukros interesų požiūriu nustačius jos gyvenamąją vietą kartu su motina, tai atitiks jos interesus. Kreditorinių įsipareigojimų jis neturi, taip pat neturi savo vardu įgijęs nekilnojamojo turto, taip pat nėra įgijęs transporto priemonių.

Teismo posėdžio metu atsakovo Ž. Š. atstovė advokatė R. M. papildomai paaiškino, kad palaiko reikalavimą nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, prašydama tik konstatuoti, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų kaltės, nenurodant konkrečių faktų patvirtinančių kaltę. Apie mergaites I. ir I., kad jos registruotos jo pavardę, sužinojo tik gavęs dokumentus iš teismo, prieš tai nėra matęs jų gimimo liudijimų, nors žinojo, kad ieškovė turi dar dvi mergaites. Atsakovas šeimos ir išlaikytinių neturi, dirba, gauna atlyginimą, tačiau pastovaus išlaikymo dukrai I. neteikė, todėl neprašo priteisti iš ieškovės jam bylinėjimosi išlaidų.

Tretysis asmuo V. T. apie posėdį informuotas tinkamai, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, atsiliepimo teismui nepateikė.

Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė nurodė, kad J. Š. šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos. Visos trys mergaitės gyvena su motina. Šeima nuolat prižiūrima socialinio darbuotojo. Nepilnametės I. Š. gyvenamoji vieta gali būti nustatoma su ieškove.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies ir priešieškinys tenkinamas visiškai.

Ieškovė J. Š. ir atsakovas Ž. Š. (duomenys neskelbtini) m. gruodžio 10 d. sudarė santuoką, kurią įregistravo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 155, ką patvirtina santuokos liudijimas (b.l. 4). Gimimo liudijimų kopijos patvirtina, kad ieškovei ir atsakovui gyvenant santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė dukra I. Š. (b.l. 6), (duomenys neskelbtini) gimė dukra I. Š. (b.l. 7), (duomenys neskelbtini) gimė dukra I. Š. (b.l. 8).

CK 3.60 str. 2 d. nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos.

Iš bylos medžiagos, ieškovės ir liudytojos paaiškinimų matyti, kad šalys gyvena skyrium daugiau nei dešimt metų, bendro ūkio neveda, santuokinio gyvenimo negyvena. Po bylos iškėlimo teisme nė viena iš šalių nerodė jokios iniciatyvos dėl santuokos išsaugojimo, todėl laikytina, kad sutuoktiniams išsaugoti šeimą ir vėl pradėti gyventi kartu yra neįmanoma, santuoka galutinai iširusi. Tiek ieškovė, tiek atsakovas prašė nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismo posėdžio metu šalys prašė nenurodyti konkrečių faktų, patvirtinančių vieno ar abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos. Esant tokiai situacijai, teismas negali nustatyti vienos ar kitos šalies didesnės kaltės dėl santuokos iširimo. Teismas daro išvadą, kad abi šalys pažeidė abipuses sutuoktinių pareigas gerbti ir mylėti vienas kitą, rūpintis vienas kitu, būti lojaliems ir tai bendrą sutuoktinių gyvenimą padarė negalimu, todėl santuoka nutraukiama pripažįstant, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, šalių prašymų nenurodant konkrečių faktų (CK 3.61 str. 2 d., 3.63 str.). Po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina santuokinė pavardė - Š.(CK 3.69 str. 1 d.).

Išlaikymo iš atsakovo ieškovė sau nereikalauja, todėl šis klausimas nėra sprendžiamas (CK 3.72 str.).

Nustatyta, kad šalys santuokoje nekilnojamojo turto, transporto priemonių neįgijo (b. l. 13, 16, 17, 38). Dalintino kilnojamojo turto, šalys taip pat neturi.

Lietuvos Respublikos CK 3.152 str. 1 d. nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybės, duodančios pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. CK 1.131 str. 2 d. nustatyta, kad praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas, jeigu teismas pripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties.

Atsakovo atsiliepime išdėstytais ir jo atstovės teismo posėdyje duotais paaiškinimais nustatyta, kad atsakovas nuo pat I. ir I. gimimo žinojo, kad nėra biologinis jų tėvas, į teismą su priešieškiniu dėl tėvystės nuginčijimo atsakovas kreipėsi 2015-03-23 (b. l. 27 - 31), t. y. praleidęs vienerių metų ieškinio senaties terminą. Atsakovas nurodė, kad terminą kreiptis į teismą praleido dėl objektyvių priežasčių, nes neturėjo pakankamai pinigų kreiptis į teismą, kreiptis į teismą sutrukdė ir socialinių įgūdžių stoka, neturėjimas žinių teisės srityje, gyvenimas atokiame kaime ir neturėjimas galimybių nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini) miestą pas teisininkus. Pripažintina, kad atsakovas terminą kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo praleido dėl svarbių priežasčių, todėl yra pagrindas šį terminą atnaujinti (CK 1.131 str. 2 d., 3.152 str.). Be to, ieškovė nereikalavo taikyti ieškinio senatį (CK 1.126 str. 2 d.).

Ieškovės, atsakovo atstovės, liudytojos paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas kartu negyvena daugiau kaip dešimt metų. Iš ieškovės ir liudytojos paaiškinimų matyti, jog ieškovė nuo 2005 m. kovo mėnesio gyveno kartu su V. T. ir palaikė su juo artimus santykius. Tiek ieškovė J. Š., tiek liudytoja K. K. (socialinė darbuotoja) tvirtina, kad ieškovei (duomenys neskelbtini) gimusios dukters I. Š. ir (duomenys neskelbtini) gimusios dukters I. Š. tėvas yra V. T.. Šalys DNR ekspertizės giminystės ryšiui nustatyti neprašė, nurodė, kad ji nereikalinga, nes jokių abejonių dėl vaikų tėvystės neturi. Todėl atsakovo priešieškinis šioje dalyje tenkinamas: pripažįstama, kad atsakovas Ž. Š. nėra I. Š. ir I. Š. tėvas (LR CK 3.150 str. 1 d.), o J. Š. ieškinys dėl išlaikymo I. Š. ir I. Š. priteisimo atmetamas, nesant įstatymo nustatyto pagrindo atsakovo prievolei teikti išlaikymą I. Š. ir I. Š..

Nutraukus santuoką, nepilnamečio vaiko I. Š. gyvenamoji vieta nustatoma kartu su motina J. Š., tenkinant ieškovės reikalavimą ir įvertinus tai, kad atsakovas su šiuo reikalavimu sutiko. I. Š. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove, vaiko motina atitinka nepilnamečio vaiko interesus (CK 3.169 str. 2 d., 3.174 str.).

Iš atsakovo Ž. Š. priteisiamas išlaikymas nepilnamečiam vaikui I. Š.. Išlaikymas priteisiamas nuo ieškinio padavimo teismui dienos. Išlaikymo dydis nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 str. 2 d., laikant, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jo tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, įvertinus tai, jog išlaikymą privalo teikti abu tėvai, bei vadovaujantis protingumo principu. Įvertinęs ieškovės ir atsakovo pateiktus dokumentus apie jų pajamas, teismas laiko, kad ieškovės ir atsakovo turtinė padėtis yra panaši ir abi šalys prie nepilnamečio vaiko išlaikymo turi prisidėti lygiomis dalimis. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 90 Eur dydžio išlaikymą nepilnamečiui vaikui, t. y. pusę vaiko išlaikymui reikalingos sumos. Atsakovas sutinka teikti didesnį, nei prašo ieškovė, t.y. 100 Eur dydžio išlaikymą. Teismo vertinimu, atsakovas turi galimybę teikti tokio dydžio išlaikymą, kadangi yra jaunas, sveikas ir darbingas (tai paneigiančių duomenų byloje nėra), be to Ž. Š. nevykdė pareigos išlaikyti savo vaiko, pastovaus išlaikymo savo dukrai I. neteikė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui I. Š. priteisimo periodinėmis piniginėmis išmokomis yra pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas - iš atsakovo Ž. Š. nepilnamečiam vaikui I. Š. išlaikyti priteistinos periodinės išmokos po 100,00 Eur kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teisme dienos 2015-02-25 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę J. Š. (CK 3.185 str., 3.192 str., 3.194 str. 1 d., 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.208 str.).

Ieškovės reikalavimai dėl santuokos nutraukimo ir santuokos nutraukimo teisinių pasekmių patenkinti apytiksliai 55 proc. dalimi (konstatuota abiejų sutuoktinių kaltė dėl santuokos nutraukimo, patenkintas reikalavimas dėl vieno nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo), visiškai patenkinti atsakovo priešieškinio reikalavimai ieškovei, t. y. patenkintas reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo I. Š. ir I. Š. atžvilgiu. Iš atsakovo valstybės naudai priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 41,00 Eur už patenkintą reikalavimą nutraukti santuoką mokėtina žyminio mokesčio suma ir 36,00 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo mokėtina žyminio mokesčio suma, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, taip pat proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistina 3,77 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu bei 85,98 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 str. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsakovo atstovei atsisakius priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidos, jos atsakovo naudai iš ieškovės nepriteisiamos. Kadangi ieškovė yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų pagal įstatymą, valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės nepriteisiamos (LR CPK 96 str. 1 d.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 282 str. 2 d. 1 p. sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo nukreipiama vykdyti skubiai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 264 str., 265 str., 268 str., 270 str., 385 str., 282 str. 1 d., 2 d. 1 p., Lietuvos Respublikos CK 3.149 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies ir priešieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti J. Š., a.k. (duomenys neskelbtini), ir Ž. Š., a.k. (duomenys neskelbtini), santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) m. gruodžio 10 d. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 155, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę – Š..

Nustatyti nepilnamečio vaiko I. Š., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina J. Š., a.k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo Ž. Š., a.k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą dukrai I. Š., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), mokant kas mėnesį periodines išmokas po 100,00 Eur (vieną šimtą eurų) nuo 2015-02-25 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovę J. Š. nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Atnaujinti atsakovui Ž. Š., a.k. (duomenys neskelbtini), terminą kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo.

Pripažinti, kad atsakovas Ž. Š. nėra I. Š. tėvas ir panaikinti duomenis I. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimimo akto įraše Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytame (duomenys neskelbtini) skyriuje, apie jos tėvą Ž. Š., a.k. (duomenys neskelbtini).

Pripažinti, kad atsakovas Ž. Š. nėra I. Š. tėvas ir panaikinti duomenis I. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytame (duomenys neskelbtini) skyriuje, apie jos tėvą Ž. Š., a.k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti valstybei iš atsakovo Ž. Š., a.k. (duomenys neskelbtini), 77,00 Eur (septyniasdešimt septynis eurus 00 ct) nesumokėto žyminio mokesčio, 3,77 Eur (tris eurus 77 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660).

Priteisti valstybei iš atsakovo Ž. Š., a.k. (duomenys neskelbtini), 85,98 Eur (aštuoniasdešimt penkis eurus 98 ct) išlaidų už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5630).

Sprendimo dalį dėl lėšų vaiko išlaikymui priteisimo vykdyti skubiai.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją per tris darbo dienas išsiųsti Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Henryta Gerdvilė