Utenos apylinkės teismo sprendimas

2011-03-24 · Civilinė byla Nr. 2-1-242/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-03-24
Bylos Nr.
2-1-242/2011
Teisminio proceso Nr.
2-16-3-00743-2009-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aleksandras Jakubovskis
Ieškovas
A. L., T. L.
Atsakovas
D. B., B. R., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Trečiasis asmuo
individualios įmonės „TOPOGEOS“, Valstybės įmonė Registrų centras
Civilinė byla Nr. 2-1-242/2011Teisminio proceso Nr. 2-16-3-00743-2009-7Procesinio sprendimo kategorija: (S) 30.12; 116.4.
IGNALINOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLietuvos Respublikos vardu2011 m. kovo 24 d.Ignalina
Ignalinos rajono apylinkės teismo teisėjas Aleksandras Jakubovskis,sekretoriaujant L. C.,dalyvaujant ieškovams A. L. ir T. L.,ieškovų atstovui advokato padėjėjui M. P.,atsakovėms D. B. ir B. R.,atsakovių atstovei advokatei I. M.,atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei G. R.,trečiojo asmens individualios įmonės „TOPOGEOS“ atstovei J. Š.,vertėjai I. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal A. L. ir T. L. ieškinį D. B., B. R. ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl dalies Utenos apskrities viršininko įsakymo panaikinimo, žemės plano ir kadastrinių matavimų bei žemės sklypo paženklinimo-parodymo akto pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys Valstybės įmonė Registrų centras, individuali įmonė „TOPOGEOS“, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovai A. L. ir T. L. 2011 m. vasario 10 d. pateikė teismui patikslintą ieškinį, prašydami panaikinti Utenos apskrities viršininko 2007 m. rugpjūčio 8 d. įsakymo Nr. 14-1070 pirmą dalį, kuria buvo patvirtinti žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kadastro Nr. 4530/0004:31, esančio (duomenys neskelbtimi), ribos (pagal pridedamą planą) ir kadastro duomenys; pripažinti negaliojančiu 2007 m. rugpjūčio 17 d. atsakovių D. B. ir B. R. žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), planą, parengtą individualios įmonės „TOPOGEOS" bei kadastrinius matavimus; pripažinti negaliojančiu 2007 m. kovo 15 d. žemės sklypo paženklinimo-parodymo aktą (t.2, b.l. 66-70).

Ieškovų A. L. ir T. L. atstovas advokato padėjėjas M. P. prašė patikslintą ieškinį patenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovių D. B. ir B. R. atstovė advokatė I. M. prašė A. L. ir T. L. ieškinį atmesti.

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė G. R. su A. L. ir T. L. ieškiniu nesutiko.

Atsiliepimas

Trečiojo asmens individualios įmonės „TOPOGEOS“ atstovė J. Š. su A. L. ir T. L. ieškiniu nesutiko.

Trečiojo asmens Valstybės įmonės Registrų centro atstovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Šalies argumentai

Ieškovų A. L. ir T. L. atstovas advokato padėjėjas M. P. paaiškino, kad ieškovai 1995 metais nusipirko sodybą ir žemės sklypą ir buvo atlikti sklypo kadastriniai matavimai vietinėje koordinačių sistemoje. Po 2000 metų ieškovai gavo atitinkamus leidimus ir pasistatė pirtį ir ją 2006 metais įregistravo nekilnojamojo turto kadastre, ir iš pirties pririšimo plano akivaizdžiai matyti, kad pirtis yra būtent jų sklypo ribose. Ginčas kilo 2009 metais, kai ieškovai norėjo apsitverti ir atsakovės išreiškė pretenziją, kad, atsieit, ieškovai neteisėtai stato tvorą atsakovių žemėje. Pradėjus aiškintis, paaiškėjo, kad 2007 metais buvo atlikti atsakovių žemės sklypo kadastriniai matavimai, kurie buvo patvirtinti ir įregistruoti nekilnojamojo turto registre. Pagal šiuo metu turimą ir teismui pateiktą medžiagą, ortofoto ir faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą matosi, kad dalis pirties ir ieškovams priklausantys medžiai po šiai dienai esančių kadastrinių matavimų atsiduria atsakovėms priklausančiame žemės sklype. Ieškinyje yra išdėstyti Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių punktai, kurie buvo pažeisti atliekant kadastrinius matavimus. Kai kurie pažeidimai iš karto parodo faktinę situaciją - 29.8.9 punkte parašyta, kad nurodomi kitiems asmenims priklausantys pastatai ir jų priklausomybė savininkams. Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto, kurį parengė „TOPOGEOS“ ir pasirašė A. B., 9 punkte, kuriame parašyta: „žemės sklype yra pastatai, priklausantys kitiems savininkams“, nurodyta „nėra“. Be to, pačiame plane irgi turėjo būtu pažymėti medžiai ir esanti pastato dalis, priklausantys ne atsakovėms. Todėl mano, jog kadastriniai matavimai buvo atlikti pažeidžiant visus reikalavimus, paminėtus ieškininiame pareiškime. Taip galėjo atsitikti todėl, kad iš atsakovių su atsiliepimų pateiktose fotonuotraukose matosi, kad yra betoninis nuolatinis riboženklis. Šis riboženklis buvo pastatytas 1995 metais, kai buvo atliekami ieškovams kadastriniai matavimai vietinėje koordinačių sistemoje ir jis yra iki šiol. Ieškovai visą laiką buvo įsitikinę ir iš tikrųjų taip buvo pagal seną vietinę koordinačių sistemą, kad ieškovų žemės sklypo riba buvo iki šio riboženklio, t.y. ir visi medžiai, ir pirtis buvo ieškovų sklype. Dabar, kai buvo perdarinėjama iš vietinės koordinačių sistemos į LKS sistemą, skaičiai nepasikeitė, visiškai sutampa, bet natūroje pati riba pasislinko 1,5 metro dėl paklaidos. Todėl, jeigu įmonės „TOPOGEOS“ darbuotojai, atliekant atsakovams kadastrinius matavimus, vadovautųsi būtent ta metodika, jie, pažymint vietovėje, privalėjo tai pamatyti, arba pamatė, bet neįrašė, nors privalėjo tai padaryti. Jie pamatė jau tada, kad taškas Nr.5 prie tos pirties užeina už ieškovų pastato ir jie privalėjo informuoti žemėtvarkos skyrių ir ieškovus, kad yra tokia situacija. Jeigu tai būtų padaryta ir viskas būtų atlikta pagal metodiką, tada iš pradžių būtų patikslinti ieškovų kadastriniai matavimai pagal realią padėtį, t.y. atstatoma į vietinę koordinačių sistemą iki to stulpo kaip buvo, būtų pakeistos koordinatės ir šios koordinatės būtų patikslintos kadastro žemėlapyje. Kadangi taip neatsitiko, dabar nekilnojamojo turto kadastre įregistruota tokiomis pačiomis koordinatėmis bendra riba, tačiau realiai ta riba nebuvo tokia kaip buvo senoje vietinėje koordinačių sistemoje. Todėl, nepanaikinus šių kadastrinių matavimų, plano ir ribų, ieškovai negalės niekaip patikslinti savo kadastrinių matavimų pagal buvusią vietinę koordinačių sistemą, apgint savo teisių. Ieškinys reiškiamas vadovaujantis civilinio kodekso 1.138 straipsniu - tai civilinių teisių gynimas ir vienas iš būdų yra buvusios iki teisės pažeidimo padėties atkūrimas. Šiuo ieškiniu siekiama, kad būtų atkurta 2007 metų teisinė padėtis ir tada teisės aktų nustatyta tvarka ieškovai patikslins savo kadastrinius matavimus ir kadastrinį žemėlapį, paskui atsakovai pagal tas koordinates padarys savo ir viskas bus atstatyta į vietą. Paaiškino, kad ieškovų tikslas atkurti ribas pagal buvusią sistemą, bet jau naujoje LKS sistemoje. 2007 m. rugpjūčio 17 d. planas ir 2007 m. kovo 15 d. žemės sklypo ribų parodymo-paženklinimo aktas sukelia teisinius padarinius, nes jie yra visų kadastrinių matavimų sudedamoji dalis, šiame akte yra paženklinamos ribos vietovėje, o ieškovai nesutinka su ribomis natūroje. Taip pat paaiškino, kad 2007 m. rugpjūčio 17 d. planą ir 2007 m. kovo 15 d. žemės sklypo ribų parodymo-paženklinimo aktą išreikalavo iš žemėtvarkos skyriaus 2010 m. sausio 12 d., rengiant ieškinį dar nebuvo susipažinta nei su parodymo aktu, nei su planu.

Atsiliepimas

Atsakovių D. B. ir B. R. atstovė advokatė I. M. paaiškino, kad atsakovės D. B. ir B. R. su pareikštu ieškiniu nesutinka ir mano, kad tenkinti jo nėra pagrindo tiek dėl faktinių aplinkybių, tiek dėl ruošiant ieškinį padarytų teisinių klaidų. Byloje yra pateiktas dar 2007 m. rugsėjo 3 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos raštas arba išvada, adresuotas ieškovui A. L. bei Utenos apskrities viršininko administracijai ir Nacionalinė žemės tarnyba, ištyrusi ieškovo prašymą, dar 2007 m. rugsėjo 3 d. konstatavo, kad klaida buvo padaryta būtent matuojant ieškovų žemės sklypą, t.y. nurodyta, kad būtent ieškovams priklausančio žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo atlikti vietinėje koordinačių sistemoje ir, perskaičiavus koordinates į valstybinę koordinačių sistemą, buvo pastebėta, kad būtent ieškovams žemės sklypas pažymėtas ne pagal faktiškai naudojamas žemės sklypo ribas ir tuo pagrindu buvo priimtas 2003 m. gegužės 14 d. Utenos apskrities viršininko įsakymas Nr.14-228 dėl žemės sklypo ribų keitimo Ignalinos rajone, kurio pagrindu buvo patikslintos būtent ieškovams priklausančio žemės sklypo ribos. Šis įsakymas ieškovų nebuvo ginčytas ir jis juos tenkino. Tai jeigu ieškovai neginčija, kad 2003 m. gegužės 14 d. jų žemės sklypo ribos paženklintos teisingai, tai praėjus septyneriems metams jie tuo labiau negali reikšti reikalavimo naikinti atsakovams atliktų kadastrinių matavimų sudėtines dalis, kaip nurodė pats ieškovų atstovas, tuo pagrindu, kad, atseit, yra neteisingai pamatuotas jų žemės sklypas. Atliekant atsakovių žemės sklypo kadastrinius matavimus, buvo prisirišta prie tų koordinačių, kurios jau buvo nustatytos būtent ieškovų žemės sklype. Ir būtent dėl to, atliekant kadastrinius matavimus nebuvo kviesti ieškovai kaip kaimyninio sklypo savininkai, kadangi tiek pagal nutarimą, tiek pagal ieškovų atstovo cituotą tvarką, gretimų žemės sklypų savininkai kviečiami tik tokiu atveju, jeigu tų gretimų žemės sklypų kadastriniai matavimai nėra atlikti ir žemės sklypai nėra įregistruoti kadastro žemėlapyje. Šiuo atveju ginčo nėra dėl to, kad ieškovams priklausantis žemės sklypas buvo registruotas kadastro žemėlapyje ir dėl to jų kviesti nebuvo būtinybės. Todėl ieškinys yra nepagrįstas, atsakovės prašo jį atmesti ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad žemės sklypų ribų tikslinimas turi turėti ne tik teisinį, bet ir faktinį pagrindą. Ne tik iš 2007 metų, bet ir ankstesnių bei vėlesnių dokumentų aiškiai matyti, kad klaida buvo padaryta formuojant ieškovams žemės sklypą ir dabar ji yra ištaisyta. Ir iš pradžių ieškovų pozicija buvo ne ta, kad blogai pamatuotas atsakovių žemės sklypas, o ta, kad leisti įsigyti laisvą žemės sklypą. Tiktai kai apskritis išaiškino, kad jokio laisvo žemės sklypo nėra, nes nuo pat pradžių sklypai yra besiribojantys, tai tada pasikeitė pozicija, kad gal čia kažkas neteisingai suformuota. Patys ieškovai neapsisprendžia, ar yra pažeistos jų teisės, ar nėra. O be to, jų pačių pateiktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina atsikirtimų pagrįstumą.

Atsakovė B. R. paaiškino, kad, kai antstolis tikrino ieškovų žemę, irgi nustatė, kad ieškovų taškas yra ant plytelės. Jiems nieko nereikia, tik tegul ieškovai atstato tą tašką. Jos žino savo ribą, o atsakovai tą turtą – medžius - tegul pasiima arba tegul padaro joms geodezinius išmatavimus, detalųjį planą, užmoka jų visas išlaidas ir pasiima tą žemės gabaliuką, jeigu jiems reikia. Tegul joms žemė sumažėja, o tą nuostolį ieškovai padengia grynaisiais, tai kalba už abi atsakoves. P. L. buvo pastačiusi geodezinį tašką, kurį ėmė joms “TOPOGEOS”. 2009 m. gegužės 31 d. L. ištraukė geodezistų tašką, kuris buvo lauke bendras, pernešė prie pirties ir pasistatė 1,60 ar 1,70 metro į jų pusę, tai matė jos vyras, motina ir sesuo matė. Atsakovai patys pasitikslino, jiems tikslino P. ir nustatė, kad taškas yra ant plytutės. J.Š. kai buvo daryta, tai jos nenorėjo griauti, ardyti tos plytutės, kadangi tektų apmokėti nuostolius, todėl pastatė geodezinį tašką toliau, šalia plytelės. Dabar, kadangi jų pasitvirtino taškas ant tos plytelės, tai joms daugiau nieko nereikia, tegul tik atstato patį šį pagrindinį geodezinį tašką ant šios plytutės, kur ir buvo jų žemė, o medžiai ir tualetas – čia jau ieškovų problemos – arba jie palieka joms, arba pasiima sau, joms šių medžių nereikia. Taip pat paaiškino, jog apie tai, kad jų sklypo ribos taškas yra ant ieškovų plytelės ir ieškovų medžiai yra atsakovių sklypo ribose sužinojo tada, kai 2008 metais padarė geodezinius matavimus. 2008 m. gegužės 30 d. pas ją atėjo T. L. su prašymu susitarti, kad eglės liktų ieškovių, o žemė jų, ir prašė jų parašų. Kadangi ji su tuo nesutiko, pati T. L. pradėjo ištraukinėti geodezinius kuoliukus ir viskas nuo to prasidėjo.

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė G. R. paaiškino, kad pirmieji ieškovai 2003 metais darėsi žemės sklypo planą vietinėje koordinačių sistemoje, planas buvo parengtas, patvirtintas ir pasirašytas. Po šio parengto plano ieškovai, manydami, kad daro teisingai, t.y. tam tikrais atstumais nuo ribų, pasodino medžių eilę, ko pasekoje ir gavosi, kad medžių eilė neatitinka šių dienų ribų. Vėliau, jau Lietuvos koordinačių sistemoje patikslinus kadastrinius matavimus, buvo užnešti taškai, koordinuotas sklypas, buvo patikslinta Utenos apskrities viršininko įsakymu, tačiau sklypo konfigūracija pasikeitė ir projekte yra neteisingai užnešta, visai neginčytinoje pusėje yra nukirtimas 1-16 taško. Kadangi tiek ieškovų, tiek atsakovių žemės sklypai yra geodeziškai matuoti ir Utenos apskrities viršininko administracijos atstovas M. dalyvavo tikslinant būtent ginčytino taško koordinatę, išsiaiškino, kad ji sutampa, todėl atsakovių pusės planas yra neginčytinas, yra nustatyta, kad jis parengtas teisingai ir teisėtai, todėl keista, kad šiandien šis planas yra ginčijamas. Šį ginčą galima labai paprastai išspręsti, kadangi tiek ieškovų pusės planas, tiek ir atsakovių planas šiandien yra teisingi, jie yra registruoti Registrų centre, o praktiškai ginčas vyksta dėl 4-3 taško, jeigu šiandien ta plytelė, kuri įeina į atsakovų pusę, kerta jų ribą, tai reikia tiesiog nusileisti bei tris metrus nuo tos vietos patikslinti. Mano, kad turėtų būti ieškovų iniciatyva parengti kadastriniai matavimai ir patikslintos būtent šio taško ribos, pasitikslintų tas konkretus taškas ir išnyktų ginčytinas klausimas. Jeigu šalys susitartų geranoriškai išspręsti ginčą, tai vėl bus parengti paženklinimo aktai, dalyvaujant abiems pusėms ir sutinkant, kad ši riba būtų šiek tiek pakreipta ir tuo išsprendžiamas klausimas. Ir tada Nacionalinė žemės tarnyba, t.y. žemėtvarkos skyrius, parengs įsakymus dėl patikslinimų, pateiks Registrų centrui, galbūt kažkokiu būdu ir finansuos, pats apmokės už registro patikslinimą. Kito būdo nėra, nes abu sklypai yra įregistruoti ir, kadangi vietinėje koordinačių sistemoje buvo parengtas planas, tai, galbūt, ne iš blogos valios ieškovas, tikriausiai, sodino medžių eilę, galvodamas, kad jis teisingai ją sodina, bet patikslinus, po kadastrinių matavimų paaiškėjo, kad šie medžiai atsidūrė jau gretimame sklype. O projektas, apie kurį ieškovai nurodo patikslintame ieškinyje, jau patikslintas ir klaida ištaisyta praeitų metų gruodžio mėnesio įsakymu ir, kadangi asmeninio ūkio sklypas buvo suteiktas teisėtai A. B. vyrui B., tai tas asmeninis ūkis atkurtas nuosavybės atkūrimo sprendimu, todėl teko tikslinti ne tik namų valdą, bet ir šį ginčytiną sklypą. Po šių neseniai atliktų patikslinimų ribas reikia tikslint tik dėl to, kad būtent šis taškas atsiduria atsakovų pusėje. Norint išspręsti ginčą ir jeigu susitartų abi pusės, kad tas pastatas būtų tokiu atstumu nuo sklypo ribos, kaip šiandien numato nutarimai ir teisės aktai, t.y. pastatas nuo sklypo ribos turi būti už 3 metrų ir nuo medžių eilės iki 2 metrų turėtų būti atstumas, o jeigu medžiai aukštesni nei 3 metrai, ne arčiau kaip 3 metrai iki ribos, ir jeigu atsakovių pusė sutiktų tą ribą patraukti, sumažinant atsakovių plotą, Nacionalinė žemės tarnyba įsakymais vėl tikslintų tiek ieškovų, tiek atsakovių žemės sklypo ribas. Kadangi atsakovėms iš kitos pusės žemės negalima duoti, nes jau visur yra atkurta nuosavybė, tiesiog nebūtų kur papildomai kompensuoti atsakovėms tą dalį žemės, todėl pagal įstatymus turėtų būti kompensuojamas trūkstamas plotas vertybiniais popieriais arba pinigais. Kad nustatyti kiek žemės arų prarastų atsakovės, reikia atlikti matavimus ir paskaičiuoti, tai nebūtų labai didelis plotas. Kadangi atsakovių namų valdos plotas dabar padidėjo, tai gal jos sutiktų su tokiu kompromisu ir atiduotų dalį savo žemės sklypo ieškovams. Nacionalinė žemės tarnyba negali atlikti kadastrinių matavimų savo lėšomis, būtent dėl to norėjo ieškovams siūlyti atlikti tuos kadastrinius matavimus. Kito kelio išspręsti šią problemą nėra, šalys kitaip nepakeis esamos situacijos, kadangi tie koordinuoti taškai natūroje nepersidengia, tik gaunasi, kad ieškovų medžių eilė ir ta plytelė atsakovių ribose, bet jie pretenzijų dėl to nereiškia. Paaiškino, kad jeigu teismas patenkintų ieškinį, gavę tokį sprendimą vėl turės atlikti matavimus ir vėl gaus tą patį, nes vėl reiks rištis prie koordinačių, kurios yra registruotos Registre, nes jos yra teisingos ir to nieks neginčija. Apskrities matininkas nustatė, kad koordinatės yra teisingos, yra rugpjūčio 6 d. patikrinimo aktas, kad būtent ginčytino šio taško koordinatės atitinka. Ribų pagal vietinę koordinačių sistemą atstatyti negalima, nes ieškovams 2003 metais buvo patikslintos ribos, t.y. atlikti geodeziniai matavimai, kurie yra teisingi, ieškovai sutiko su visomis sklypo ribomis ir pasirašė, taip pat pasirašė paženklinimo aktus, kad sutinka su pamatuotomis ribomis, t.y. Lietuvos koordinačių sistemoje, ir būtent šioje koordinačių sistemoje vėl gi tikrintų ribas ir nustatytų, kad ieškovų ši plytelė atsiduria atsakovių pusėje. Taip pat paaiškino, kad koordinatės šiai dienai yra tikslios, jos neatitiko būtent dėl vietinės koordinačių sistemos, pats sklypo pasistūmėjimas natūroje įvyko dėl perėjimo iš vietinės koordinačių sistemos į LKS, bet byla yra ne dėl sklypų ribų nustatymo. Su ieškiniu nesutinka, kadangi atsakovių pusė yra teisėtai parengusi planus pagal visus nutarimus, nepažeidžiant imperatyvių teisės normų, buvo parengtas taipogi Utenos apskrities viršininko įsakymas. Taip pat paaiškino, kad įsakymu Nr. 522 patvirtintų kadastrinių matavimų 15.2, 25, 26 punktai pažeisti nebuvo. Ieškinyje nurodoma, kad pagal 26 punktą “kai žemės sklypas ribojasi su anksčiau geodeziniais prietaisais išmatuotu ir koordinuotu žemės sklypu ir kai bendra riba sutampa, suinteresuotas asmuo kviečiamas tik tuo atveju, jei reikia atstatyti sunaikintus riboženklius”. Kadangi ši riba sutapo pagal matininkės paaiškinimą, riboženkliai natūroje buvo, tik buvo kalba apie vieną šį tašką, kurio fiziškai negalima buvo atstatyti – įkasti į plytelę, tai todėl ir nekvietė. Galbūt šiuo atveju matininkas turėjo pasidomėti, bet formaliai žiūrint, jis neturėjo kviesti gretimo sklypo savininkų. Taip pat paaiškino, kad atsakovių namų valdos sklypo plano ieškovai neginčija. Namų valda pagal Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 2 dalį yra tai, ką užima pastatai, kiemas, statiniai, sodas. Yra taip pat namų valdos geodezinis planas, kuris būtent atitinka šį aprašymą, ir būtent buvo patikslintas šis projektas, todėl faktiškai naudojama namų valda gali skirtis nuo suprojektuotos projekte. Sprendime dėl nuosavybės atkūrimo, kas matosi iš teismui pateiktos bylos, buvo du sklypai, o vėliau, atlikus kadastrinius matavimus ir išskyrus šią namų valdą, formuojami trys sklypai, tačiau projektas nebuvo patikslintas ir tik šiandien, galima pasakyti, kad jis yra patikslintas, nors gal ir vėlai. Būtent atsakovių žemės ūkio paskirties sklypas padidėjo leistinumo ribose ir būtent šios dienos ginčo sklypas, tuo pagrindu ir buvo parengtas įsakymas dėl ploto, kadangi to sklypo ribų keisti nereikėjo. Taip pat paaiškino, kad jokio laisvo ploto šalia ieškovų sklypo nebuvo, apie tai jiems buvo pranešta.

Trečiojo asmens individualios įmonės „TOPOGEOS“ atstovė J. Š. paaiškino, kad nelabai supranta ieškinio dalyko, nes ieškovai visą laiką kalba apie vietinę koordinačių sistemą, bet kai jos įmonės darbuotojai pradėjo matuoti, ten buvo LKS-94, todėl neprivalėjo kviesti ieškovų, o tiesiog prijungti sklypą prie šių koordinačių. Kai pradėjo atsakovėms matuoti, ieškovų sklypo geodeziniai matavimai jau buvo atlikti. Pagal metodiką iš Registrų centro paėmė koordinates ir prisijungė prie šių koordinačių, ir daugiau nieko. Ieškovų jau buvo pamatuota ir buvo nustatyta riba, jos neturėjo nustatinėti, o tik prie jos prisijungė savo koordinatėmis, mano, kad viską atliko normaliai. Be to, matavimus atlieka GPRS prietaisu dviem dažniais, iš karto lauke gauna koordinates ir todėl jokių nukrypimų nėra - plius minus 2 centimetrai, esant normaliems palydovams. LKS-94 koordinačių sistema yra 1994 metų Lietuvos valstybinė koordinačių sistema, kuri dabar naudojama visų sklypų matavimams, o ne vietinė, t.y. sutartinė. Kadangi ieškovų jau buvo išmatuota ir užregistruota, todėl akte jų nenurodė. Atsakydama į klausimą, kodėl 5 taškas užėjo už ieškovų sklypo ribos, paaiškino, kad buvo būtent tos koordinatės, kurios pažymėtos tame 5 taške. Kai atėjo statyti 5 taške riboženklio, riboženklio nebuvo. Tuo metu riboženklio nepastatė todėl, kad kaimynai sakė, kad jis visą laiką nuimamas, todėl nieko nestatė. Paaiškino, kad ne pirtis užeina už ribos, o pirties pastogė. Pirtį užfiksavo, ji yra koordinatėse, pastogė nepriskiriama pirčiai - tai viena, o antra - šios pirties neturi rodyti, nes tai svetimas statinys ir svetimoje žemėje. Parašė, kad nėra jokių statinių, nes jų ten ir nėra. Pastogė ir priestatas-malkinė, tai ne pirtis, o pati pirtis stovi būtent ieškovų žemėje, kažkur 80 cm nuo ribos, pirtį pamatavo, yra jų nuotraukoje. Pirtis stovi tiesiai pagal medžių eilę, o pagal medžių eilės kraštą eina riba. Taip pat paaiškino, kad kai atstatinėjo riboženklį, ji buvo toje vietoje, tada ir kvietė kaimynus. 2007 metais antras taškas tikrai buvo, jis būtų prie pirties ant plytelės, todėl jo nepažymėjo, nes ten ieškovų sutvarkyta aplinka ir tas riboženklis turėtų stovėti plytelėje, todėl riboženklį pastatė toliau už pusmetrio, kad neardyt plytelės, dėl to nieks nepasikeitė. Paaiškino, kad pagal metodiką, kada žemė geodeziškai pamatuota, ieškovų nekviečia. Kai matavo, to riboženklio nebuvo, nes jis turi būti kaip tik toje vietoje, kur yra plytelė. Riboženklius pastatė iškart, išskyrus tą, kuris turėjo būti toje vietoje, kur plytelė. Paskui, gal po pusės metų dar kartą atstatė ir dar kartą važiavo atstatyti ir tada, kai dar kartą atstatinėjo, pakvietė ir ieškovus. Bet čia grynai techniškai važiavo atstatyti riboženklį ir koordinates. Kai patį pirmą kartą pastatė riboženklį, buvo jis ir apkastas. Riboženklis geležinis, kaip ir turi būti 80 centimetrų. Vietoje, kur yra tas riboženklis, nėra pastato, o tik pastogė-malkinė. Jeigu būtų buvę už ribos pusė namo ar pusė pirties, tada supranta, kad reikia pranešti, o čia ant ribos užlindo pastogė, kuri nėra pastatas. Taip pat paaiškino, kad jeigu šalys sutars viena su kita, tai galima patikslinti jų sklypų ribą, kuri iškart buvo nustatyta blogai. Gali tik patarti, kad viena šalis paprašytų kitos, kad kita nusileistų, ir tada galima perdaryti - iš naujo pamatuoti ir nustatyti jau tinkamą ribą tarp abiejų sklypų. Mano, jog jos darbuotojai ir ji viską atliko teisingai, ypatingų pažeidimų nepadarė, galbūt dėl tos pastogės galima buvo paskambint ir pasakyt, kad yra ta pastogė, bet kaip ieškovai galėjo pastatyti tą pastogę už savo sklypo ribos? Iš kitos pusės - kodėl jie pastatė ją už savo ribos, jeigu jie turi savo sklypo ribų koordinates.

Motyvuojamoji dalis

A. L. ir T. L. ieškinys atmestinas.

Ieškovams A. L. ir T. L. nuosavybės teise priklauso 1,6082 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), tai patvirtina Valstybės įmonės Registrų centro nekilnojamojo turto registro 2006 m. lapkričio 28 d. pažymėjimas (t.1, b.l. 12-14). Šio žemės sklypo paskirtis yra individualiems namams/statiniams statyti ir eksploatuoti, šiame žemės sklype yra ieškovų gyvenamasis namas su priklausiniais. Ieškovų žemės sklypas ribojasi su atsakovių D. B. ir B. R. 1,5535 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), taip pat esančiu (duomenys neskelbtini), tai patvirtina Valstybės įmonės Registrų centro 2009 m. lapkričio 5 d. ir 2007 m. rugsėjo 5 d. duomenų banko išrašai (t.1, b.l. 35-36, 82-83).

1995 m. liepos 15 d. matininkas R. J. atliko ieškovų A. L. ir T. L. namų valdos kadastrinius matavimus ir parengė namų valdos žemės ribų planą (t.1. b.l. 49), iš kurio matyti, kad sklypo ribų posūkio taškai nustatyti vietinėje koordinačių sistemoje, susietoje su valstybine koordinačių sistema. Sklypo gretimybėje 2-3-4 nurodytas atsakovės A. B. žemės sklypas. Iš nurodyto Valstybės įmonės Registrų centro nekilnojamojo turto registro 2006 m. lapkričio 28 d. pažymėjimo įrašų seka, kad šio žemės sklypo įsigijimo pagrindas yra 1995 m. spalio 6 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis, registro pažymėjime taip pat nurodoma, kad sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, kadastro duomenys užfiksuoti 1995 m. rugpjūčio 29 d. (t.1., b.l. 12-14). Iš ieškovų pateikto projektuojamos pirties ir liepto pririšimo plano matyti, kad šie pastatai pririšti būtent prie 1995 m. liepos 15 d. matininko R. J. parengto ieškovų namų valdos žemės ribų plano (t.1., b.l.16). Iš ieškovų pateikto Utenos apskrities viršininko administracijos 2007 m. kovo 2 d. rašto Nr. 3.19.-10-161 seka, kad Utenos apskrities viršininko 2003 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 14-228 „Dėl žemės sklypo ribų keitimo Ignalinos rajone" buvo patikslintos ieškovų žemės sklypo ribos nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje, pakeistos taškų Nr. 1 ir 14 koordinatės bei sklypo ribos papildytos 15 ir 16 taškais, bet sklypo riba 2-3-4 pakeista nebuvo (t.1., b.l.23-24). Šio tikslinimo priežastys, kaip nurodyta Nacionalinės žemės tarnybos adresuotame ieškovams 2007 m. rugsėjo 3 d. rašte Nr. 3B-(10.5)-L-786-1047, yra tos, kad ieškovų žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti vietinėje koordinačių sistemoje, susietoje su valstybine koordinačių sistema, ir perskaičiuojant žemės sklypo ribos posūkio taškų koordinates į valstybinę koordinačių sistemą (LKS-94) buvo pastebėta, kad žemės sklypas Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtas ne pagal faktiškai naudojamas žemės sklypo ribas (t.1., b.l.27-29). Abu nurodytus raštus teismui kartu su ieškiniu pateikė patys ieškovai, jiems tos aplinkybės yra žinomos, nėra jokių duomenų, kad ieškovai būtų ginčiję jų žemės sklypo atliktus pirminius kadastrinius matavimus, patikslinimus bei nurodytą Utenos apskrities viršininko 2003 m. gegužės 14 d. įsakymą Nr. 14-228. Tuo metu, kai buvo tikslinamos ieškovų žemės sklypo ribos, atsakovių D. B. ir B. R. žemės sklypo ribos nebuvo tikslinamos, o tai buvo padaryta 2007 metais: 2007 m. kovo 15 d. atsakovas individuali įmonė „TOPOGEOS“ paženklino sklypo ribas ir surašė žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą bei padarė žemės sklypo planą (t.1, b.l. 84,86). Ribų paženklinimo-parodymo aktą pasirašė visi kviestiniai asmenys, gretimų sklypų savininkai R. M. ir V. S., vykdytojas ir užsakovės. Ignalinos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo A. B. parašas ant paminėto akto patvirtina, kad žemės sklypo ribos paženklintos ir jų pagrindu parengtas žemės sklypo planas atitinka teisės aktų reikalavimus. Po atsakovių žemės sklypo ribų patikslinimo Utenos apskrities viršininkas 2007 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. 14-1070 patvirtino atsakovių žemės sklypo ribas ir kadastro duomenis pagal nurodytą planą (t.1., b.l.85) ir sklypo ribos pagal šį planą buvo pažymėtos kadastro žemėlapyje, tai patvirtina VĮ Registrų centro Utenos filialo spaudas ir parašas ant paminėto plano (t.1., b.l. 86). Viena iš sąlygų, nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) ribų pažymėjimui kadastro žemėlapyje yra patikrinimas, ar nėra trukdančių pažymėti nekilnojamojo daikto ribas aplinkybių, numatytų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje. Šiame punkte numatyta, kad prieš pažymint nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje nekilnojamojo daikto ribas, patikrinama, ar žemės sklypų ribos nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje nekerta gretimų ir jau pažymėtų nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje žemės sklypų ribų arba su jomis nesiriboja, išskyrus atvejus, kai šių žemės sklypų ribos Kadastro nuostatų nustatyta tvarka atliekant kadastrinius matavimus nustatytos tiksliau. Jau pats faktas, kad atsakovių žemės sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje patvirtina, kad šis sklypas paženklintas ir jo ribos nustatytos teisingai. Trečiojo asmens individualios įmonės „TOPOGEOS“ atstovė J. Š. teisme paaiškino, kad įmonės darbuotojai, matuodami atsakovių žemės sklypą, iš Registrų centro paėmė ten jau buvusias ieškovų žemės sklypo koordinates ir prie jų prisijungė, nes ieškovų žemės sklypas jau buvo pamatuotas ir buvo nustatyta riba, ribos neturėjo nustatinėti, o tik prie jos prisijungė savo koordinatėmis. Liudytojas A. B. – Ignalinos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjas – teisme patvirtino, kad ieškovų ir atsakovių žemės sklypų ribos sutampa. Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos atstovė G. R. teisme paaiškino, kad apskrities matininkas nustatė, kad koordinatės yra teisingos, yra rugpjūčio 6 d. patikrinimo aktas. Iš ieškovų pateikto šio akto nuorašo bei Ignalinos rajono žemėtvarkos skyriaus 2009 m. rugpjūčio 19 d. rašto Nr. 2-1149 seka, kad 2009 m. rugpjūčio 6 d. Žemės tvarkymo departamento žemės reformos ir konsolidacijos skyriaus vyriausiasis specialistas R. M. patikrino ieškovų ar atsakovių sklypų žemės ribą ir riboženklius, jokių nuorodų, kad sklypų riba yra neteisingai nustatyta, akte nėra, tik nurodoma, kad bendras riboženklis, atsakovių žemės sklype pažymėtas 3 numeriu, o ieškovių 4 numeriu, įtvirtintas ne pagal VĮ Registrų centro įregistruotas koordinates (t.1, b.l.30-32). Be to, byloje yra dar vienas 2008 m. gegužės 29 d. patikrinimo aktas, iš kurio seka, kad pagal atsakovės B. R. prašymą apžiūrėję jos žemės sklypą, nustatyta, kad trūksta riboženklių, šiame akte taip pat nurodoma, kad pagal B. R. teigimus, buvusį riboženklį, pažymėtą plane Nr. 5 – metalinį strypą, ištraukė kaimyninio žemės sklypo savininkai . Tačiau šios aplinkybės yra nustatytos praėjus daugiu kaip metams po atsakovių žemės sklypo matavimų; įrodymų, kad riboženkliai jau buvo pažeisti atsakovių žemės sklypo matavimo metu, nėra. Tokiu būdu teismas laiko įrodytu, kad riba tarp šalims priklausančių žemės sklypų šių sklypų planuose ir kadastro žemėlapyje nurodyta teisingai. Kadangi atsakovių žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti vadovaujantis jau anksčiau įregistruotais nekilnojamojo turto registre ieškovų žemės sklypo kadastro duomenimis, o ieškovai savo sklypo kadastro duomenis laiko teisingais, nes neprašo jų keisti, nėra pagrindo manyti, jog atsakovių žemės sklypo kadastro duomenys yra neteisingi, nes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.262 straipsniu, įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Nors A. L. ir T. L. patikslintame ieškinyje nurodoma, kad individuali įmonė „TOPOGEOS“, atlikdama atsakovių žemės sklypo kadastrinius matavimus, pažeidė visą eilę Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių reikalavimų, perrašydami atskirų punktų reikalavimus į ieškinio pareiškimą, tačiau nei pačiame ieškinyje, nei savo pasisakymuose ieškovai (jų atstovas) atskirai kiekvieno ieškinyje tariamai pažeisto punkto neanalizavimo ir nepateikė įrodymų apie kiekvieną nurodomą pažeidimą. Todėl teismas atskirai kiekvieno punkto neanalizuoja, be to šie tariami pažeidimai nėra faktinis ieškinio pagrindas, o ieškovų yra vadinami teisiniais argumentais. Be to, kaip jau nurodyta aukščiau, atsakovių žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo 2007 m. kovo 15 d. aktą pasirašė visi reikalingi asmenys, prisilaikant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 66 punkto reikalavimų, atsakovių žemės sklypo kadastrinių matavimų byla buvo pateikta patikrinimui Ignalinos rajono žemėtvarkos skyriui ir šio skyriaus vedėjo A. B. parašas ant paminėto akto patvirtina, kad jokių pažeidimų nustatyta nebuvo. Todėl teismas mano, kad ieškinio reikalavimas pripažinti šį aktą negaliojančiu yra nepagrįstas ir negali būti tenkinamas. Teismui pripažinus, kad nėra pagrindo pripažinti šį aktą negaliojančiu, negali būti tenkinamas ir ieškovų reikalavimas pripažinti negaliojančiu ir po šių matavimų sudarytą atsakovių žemės sklypo planą. Be to, kaip jau nurodyta, pats faktas, kad atsakovių žemės sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje, patvirtina, kad sklypas paženklintas ir jo ribos nustatytos teisingai. Teismui konstatavus, kad nėra pagrindo pripažinti negaliojančiais 2007 m. kovo 15 d. atsakovių D. B. ir B. R. žemės sklypo žemės sklypo paženklinimo-parodymo aktą ir 2007 m. rugpjūčio 17 d. planą bei kadastrinius matavimus, nėra jokio pagrindo naikinti Utenos apskrities viršininko 2007 m. rugpjūčio 8 d. įsakymo Nr. 14-1070 pirmą dalį, kuria buvo patvirtintos atsakovių žemės sklypo ribos pagal nurodytą 2007 m. rugpjūčio 17 d. planą ir kadastro duomenis. Todėl teismas atmeta šį ieškinio reikalavimą, nes jis yra išvestinis iš pirmųjų dviejų, šio reikalavimo atskirai neanalizuoja ir nesprendžia ieškinio senaties termino taikymo šiam reikalavimui. Priimdamas sprendimą netenkinti ieškovų reikalavimo, teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaip paaiškino ieškovų atstovas advokato padėjėjas M. P., šiuo ieškiniu siekiama, kad būtų atkurta 2007 metų teisinė padėtis ir tada teisės aktų nustatyta tvarka ieškovai patikslins savo kadastrinius matavimus ir kadastrinį žemėlapį, paskui atsakovės pagal tas koordinates padarys savo ir viskas bus atstatyta į vietą. Teismas negali sutikti su tokiais aiškinimais, nes nieks netrukdė ieškovams iki šio ieškinio pateikimo arba bylos nagrinėjimo metu pirmiau patikslinti savo žemės sklypo kadastrinius matavimus ir, radus netikslumus, paruošti patikslintą savo žemės sklypo planą, jį įstatymų nustatyta tvarka įregistruoti (pakeisti duomenis) nekilnojamojo turto kadastre ir tik paskui spręsti, ar yra būtinumas keisti atsakovių žemės sklypo koordinates. Teismas sutinka su bylos nagrinėjimo metu išsakyta Nacionalinės žemės tarnybos atstovės G. R. nuomone, kad jeigu teismas patenkintų ieškinį, gavus tokį sprendimą, vėl reikės atlikti matavimus ir vėl gaus tą patį, nes vėl reiks rištis prie koordinačių, kurios yra registruotos Registre, nes jos yra teisingos ir to nieks neginčija. Teismas taip pat sutinka su liudytojo A. B. išsakyta nuomone, kad patys ieškovai, galimai neatsargiai elgdamiesi su savo sklypo ribomis, pastatė pirtį ir pasodino medžius netinkamoje vietoje, teismo nuomone, šiai problemai atsirasti galimai turėjo įtakos ir atskirų riboženklių nuėmimas bei perkėlimas. Teismas, netenkindamas ieškinio, atsižvelgia ir į atsakovės B. R. bylos nagrinėjimo metu išsakytą pasiūlymą ieškovams savo sąskaita atlikti kadastrinius matavimus, padaryti detalųjį planą ir pasiimi tą atsakovių žemės gabaliuką, kompensuojant už jį atsakovėms pinigais. Apie tokią pat galimybę išspręsti ginčą pasisakė ir atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos atstovė G. R.. Todėl teismas, įvertinęs visus įrodymus ir atmesdamas A. L. ir T. L. ieškinį, kartu konstatuoja, kad ieškovai dar neišnaudojo galimybių išspręsti šį klausimą ne teismo tvarka.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Atsakovė B. R. už advokato pagalbą turėjo 3840,00 Lt išlaidų (t.1., b.l.79, 117, 132, t.2., b.l. 11,87). Kadangi sprendimas priimtas atsakovių naudai, iš ieškovų A. L. ir T. L. lygiomis dalimis atsakovės B. R. naudai priteisiamos visos šios išlaidos, nes jos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtinto rekomenduojamo civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, o byla yra sudėtinga ir buvo nagrinėjama ilgą laiką.

Taip pat, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsniu, iš ieškovų A. L. ir T. L. į valstybės biudžetą išieškotinos 111,90 Lt teismo turėtos pašto išlaidos.

Ignalinos rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 29 d. nutartimi byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės – įrašas Nekilnojamojo turto registre dėl 1,5535 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. 4530-0004-0031, kadastrinis Nr. 4530/0004:31 Grybėnų k.v., esančio Ignalinos rajono savivaldybės Gedžiūnų kaime, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio D. B. ir B. R., nuosavybės teisės perleidimo draudimo - vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150 straipsnio 4 dalimi, paliekamos iki šio sprendimo įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. L. ir T. L. ieškinį atmesti.

Priteisti Iš A. L. ir T. L. lygiomis dalimis B. R. naudai jos turėtas 3840,00 Lt (trijų tūkstančių aštuonių šimtų keturiasdešimties litų 00 ct) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Išieškoti iš A. L. ir T. L. lygiomis dalimis į valstybės biudžetą 111,90 Lt (vieną šimtą vienuolika litų 90 ct) pašto išlaidų.

Šiam sprendimui įsiteisėjus panaikinti Ignalinos rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 29 d. nutartimi pritaikytas laikinosios apsaugos priemones - įrašą Nekilnojamojo turto registre dėl 1,5535 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini), ir B. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės perleidimo draudimo.

Sprendimas per 30 dienų gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant Ignalinos rajono apylinkės teismui.

Teisėjas (Parašas) Aleksandras JakubovskisNuorašas tikrasTeisėjasAleksandras Jakubovskis2011-03-24