Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Pareiškėjas skunde ir pareiškėjo atstovė advokatė Audronė Žemeckė teismo posėdžio metu paaiškino, kad Kauno apskrities viršininko administracijos 1996 m. vasario 6 d. sprendimu Nr. 52-4166 pareiškėjui nuosavybės teisės pilnai atkurtos į jam tenkantį buvusio savininko A. N. nuosavybės teisėmis iki nacionalizacijos valdytą 5,03 ha žemę (duomenys neskelbiami), – 1,50 ha žemės plotą sugrąžinant natūra, o už 3,53 ha kompensuojant pinigais (litais). V. N. iki 2003 m. balandžio 1 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kauno rajono skyriui (toliau – ir Skyrius) nurodė, jog pageidauja, kad V. N. nuosavybės teisės būtų atkurtos į jam tenkantį buvusio savininko A. N. nuosavybės teisėmis valdytą (duomenys neskelbiami), natūra, o ne išmokant jam kompensaciją. 2011 m. birželio 10 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 7VĮ-(14.7.2.)-1493 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo“ patvirtintas piliečių, kuriems suprojektuoti natūra grąžinami žemės sklypai, sąrašas, iš kurio matyti, kad pareiškėjui suprojektuotas 1,23 ha žemės ūkio paskirties sklypas (duomenys neskelbiami), sklypo numeris plane 292-2 ir 292-3 (kaip kitos grupės pretendentų). 2015 m. Skyrius atliko žemės sklypo, kadastro Nr. 52500009, projektinius žemės sklypų Nr. 292-2 ir 292-3 sprendinius. Pažymėjo, jog kadastrinius projekto įgyvendinimo darbus inicijuoja atsakovė ir jos skyriai, rengia susirinkimus, atlieka kadastrinius matavimus, kontroliuoja visą procedūrą, todėl yra atsakingi už tinkamą procedūros įgyvendinimą. Pareiškėjas dalyvavo pretendentų susirinkimuose, suderino su atsakove sklypų ribas ir plotus, todėl mano, jog sklypas yra teisėtai priskirtas jam ir privaloma jį grąžinti natūra. Pradėjus žemės sklypo grąžinimo procedūras, 2023 m. rugsėjo 7 d. įsakymu atsakovė neteisėtai panaikino pareiškėjui suformuotą žemės sklypą, projektinis Nr. 292-2, ir jį perdavė į laisvos valstybinės žemės sklypo fondą. Pareiškėjas nurodo, jog viešojo administravimo srityje galioja viešojo administravimo subjektų priimtų sprendimų teisėtumo principas, kuris, be kita ko, yra suprantamas taip, kad viešojo administravimo subjektas negali panaikinti savo priimtų sprendimų, jeigu tokia galimybė nėra nustatyta atitinkamą sritį reglamentuojančiuose specialiuose įstatymuose. Vertinant ginčijamą įsakymą bei aukščiau aptartą procesą, įsakymas priimtas nesant pareiškėjo, kuris atliko procedūras, siekdamas atgauti žemės sklypus natūra ar kito asmens, prašymo. Dar daugiau, ginčijamu įsakymu atsakovė panaikino pareiškėjo teises atgauti žemės sklypą natūra, t. y. pažeidė pareiškėjo teises bei pareigas, todėl atsakovės skyrius negalėjo keisti ar panaikinti 2011 m. birželio 10 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymo Nr. 7VĮ-(14.7.2)-1493. Šiuo atveju nebuvo taisoma techninio pobūdžio klaida, bet iš esmės keičiamos nuosavybės (turtinės) teisės į žemės sklypą. Be to, atsakovei įstatymų nustatyta tvarka nėra suteiktos teisės vienašališkai keisti / naikinti 2011 m. birželio 10 d. įsakymą. Pareiškėjas teigia, jog jam suformuotas žemės sklypas negalėjo būti perduotas Lietuvos Respublikos vardu į laisvos valstybinės žemės fondą, kadangi jam nebuvo išmokėta kompensacija, t. y. buvo nepilnai atsiskaityta už A. N. turėtos valdos žemės dalį. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad vykdant žemės reformą, kaimo gyvenamojoje vietovėje žemės sklypai asmenims formuojami žemės reformos žemėtvarkos projektuose, kituose žemės valdos projektuose ar teritorijų planavimo dokumentuose šia eilės tvarka – sugrąžinami savininkams natūra. Pareiškėjui privalėjo būti suformuotas natūra žemės sklypas. Be to, nuo pat 1993 metų pareiškėjas laikėsi ir atsakovei nurodė vieningą poziciją, jog nuosavybės teisės jam būtų atkurtos natūra, iki 2003 m. balandžio 1 d. nurodė, jog pageidauja, kad jam nuosavybės teisės būtų atkurtos į buvusio savininko A. N. nuosavybės teisėmis (duomenys neskelbiami), valdytą žemę natūra, o ne išmokant kompensaciją. Pareiškėjas teisę atkurti nuosavybės teises į 5,03 ha buvusio žemės savininko A. N. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbiami), turėtos žemės plotą įgijo 1993 m. gruodžio 1 d. teisės į išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės atstatymą perleidimo sutartimi ir tą pačią dieną pateikė prašymą tuometinei Kauno rajono Noreikiškių agrarinės reformos tarnybai. Institucijų darbuotojams trūkstant žinių dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir atsižvelgiant į tai, kad įstatyminės normos, reglamentuojančios nuosavybės teisių atkūrimą, keitėsi, siūlė pareiškėjui pateikti prašymą dėl kompensacijos išmokėjimo už 3,53 ha valstybės išperkamos žemės ploto, reikalingo kitų asmenų nuosavybės teise priklausančių statinių eksploatavimui. Pareiškėjui buvo paaiškinta, kad atitinkamas prašymas nepanaikins jo teisės atgauti nuosavybės natūra. Pareiškėjas sutiko parašyti prašymą dėl kompensacijos išmokėjimo, nes jam buvo paaiškinta, kad atsiradus galimybei mažinti / tikslinti valstybės išperkamos žemės plotą, jam bus suformuotas sklypas natūra. Nors pareiškėjas buvo pateikęs prašymą išmokėti jam kompensaciją, tačiau jam buvo nurodyta, jog jam išliko teisė atgauti žemę natūra ir teigia, kad dėl šių priežasčių jam iki šios dienos nėra išmokėta kompensacija. Pareiškėjas nuo 1993 m. vykdė visus atitinkamus institucijų nurodymus, jog jam būtų atkurtos nuosavybės teisės natūra, todėl įgijo pagrįstą lūkestį. Pareiškėjas mano, jog atsakovė padarė daug procedūrinių pažeidimų – atsakovės struktūrinis padalinys atliko žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbiami), projektinius žemės sklypų 292-2 ir 292-3 sprendinius, kurie buvo pateikti skyriui ir turėjo būti įregistruoti VĮ Registrų centras, tačiau žemės sklypas 292-2 be teisinio pagrindo buvo perkeltas į valstybinį žemės fondą. Teigia, jog atsakovė, pažeisdama įstatymų nustatytus imperatyvus, nusavina asmenų žemę ir ją galimai realizuoja pažeisdama įstatymų nustatytą tvarką. Iš atsakovės pateiktų dokumentų matyti, jog A. N. turėtos žemės valdose privalėjo būti suformuotas didesnės žemės sklypas natūra, nes (duomenys neskelbiami), žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2011 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. 7VĮ-(14.7.2)-1493, ištraukoje nurodyta, jog valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planas buvo koreguojamas pervedant į laisvos valstybinės žemės fondą žemės sklypus kitiems tretiesiems asmenims. Tai rodo neteisėtą, nesąžiningą atsakovės elgesį, nes prioritetas turėjo būti natūra grąžinama žemė pareiškėjui. Atsakovė pareiškėjui gali išmokėti kompensaciją tik už valstybės išperkamą žemę, kai tuo tarpu iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog ginčo žemė neturi valstybės išperkamos žemės statuso. Kompensacija pinigais gali būti išmokėta tik kai žemė yra priskirta išperkamai ir neprivatizuojamai žemei.

Byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2023 m. rugsėjo 8 d. įsakymo Nr. 7VĮ-572-(14.7.2. E.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. birželio 10 d. įsakymo pakeitimo“ ir 2024 m. sausio 16 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos sprendimo Nr. 1SS-12-(6.1 E.) teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje esančių duomenų pagrindu nustatyta, kad pareiškėjas V. N. teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko A. N. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbiami) turėtos 5,03 ha žemės plotą įgijo 1993 m. gruodžio 1 d. teisės į išlikusį nekilnojamojo turto perleidimo sutartimi ir tą pačią dieną pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Kauno rajono (duomenys neskelbiami) apylinkės agrarinės reformos tarnyba 1993 m. gruodžio 17 d. parengė išvadą dėl žemės nuosavybės teisės atstatymo piliečiui V. N., kurioje nurodė, kad tikslinga atstatyti nuosavybės teisę į 5,03 ha žemės, iš to ploto 1,50 ha grąžinant natūra Kauno rajono (duomenys neskelbiami), o 3,53 ha išpirkti išmokant valstybės kompensaciją, pažymėjo, jog žemę šiuo metu naudoja žemės ūkio bendrovė „Linas“, žemė užstatyta. 1994 m. rugpjūčio 16 d. pareiškėjas Kauno rajono (duomenys neskelbiami) ART pirmininkui pateikė prašymą už jam priklausančią žemę, kuri yra užstatyta ir negrąžinama natūra, t. y. 3,543 ha, išmokėti kompensaciją litais. Pareiškėjui V. N. išduota pažyma apie tai, jog Kauno rajono (duomenys neskelbiami) kaime žemės savininkas A. N. 1940 m. liepos 22 d. turėjo iš viso 5,03 ha žemės.

Kauno apskrities valdytojo administracija 1996 m. vasario 6 d. sprendimu Nr. 52-4166 „Dėl nuosavybės teisės atstatymo piliečiui V. N.“ nusprendė atstatyti V. N. nuosavybės teisę į 5,03 ha žemės Kauno rajono buvusios (duomenys neskelbiami) kaime, grąžinant natūra 1,50 ha, išpirkti 3,53 ha bendros 7957 Lt vertės turėtos žemės plotą litais.

1996 m. vasario 19 d. 1,5 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbiami), įregistruotas Valstybinio žemės kadastro duomenų registre, kadastro Nr. (duomenys neskelbiami), bei Nekilnojamojo turto registre, žemės sklypo savininkas V. N., žemės sklypo įsigijimo juridinis pagrindas - Kauno apskrities valdytojo administracijos 1996 m. vasario 6 d. sprendimas Nr. 52-4166.

2003 m. kovo 18 d. pareiškėjas Kauno rajono žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą pakeisti Kauno apskrities valdytojo priimtą 1996 m. vasario 6 d. sprendimą Nr. 52-4166 dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nurodė, kad pageidauja už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą būtų atlyginta grąžinant išlikusią žemę (plotas 3,53 ha) ir atstatyti nuosavybę.

2003 m. rugpjūčio 28 d. surašytas žemės sklypo, esančio Kauno rajono (duomenys neskelbiami), ribų paženklinimo - parodymo aktas dėl 1,23 ha ploto suformuoto žemės sklypo gretimybėje su sklypais Nr. 292-3, 398 ir 291. 2008 m. gruodžio 9 d. atlikti žemės sklypų, esančių Kauno rajono (duomenys neskelbiami), projektiniai Nr. 292-3 ir 292-2, vertės apskaičiavimai bei patikslinti kadastro duomenys.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2011 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. 7VĮ-(14.7.2,) - 1493 patvirtino, be kita ko, pridedamus piliečių, kuriems suprojektuoti natūra grąžinami žemės sklypai, sąrašą, kurio eil. Nr. 3 nurodytas V. N., žemės sklypo vieta – (duomenys neskelbiami), sklypo Nr. plane 292-2, sklypo plotas 1,23 ha, žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio.

2014 m. lapkričio 27 d. surašyti du Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktai, kuriuose nurodyta, kad žemės sklypo ribos nustatytos savininkui (naudotojui) V. N., žemės sklypų adresas – (duomenys neskelbiami), žemės sklypų plotai – 1,2238 ir 0,6630 ha, žemės sklypų ribos paženklintos riboženkliais, žemės sklypų ribas paženklino vyr. specialistas R. D..

2015 m. sausio 19 d. parengtos žemės sklypų, projektiniai numeriai 292-2 ir 292-3, kadastrinių matavimų bylos ir pateiktos NŽT Kauno skyriui patikrai, parengtas Sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui V. N. projektas, kuriame nurodyta, kad atkuriamos nuosavybės teisės į V. N. tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 1,8919 ha žemės grąžinant natūra, už 1,6381 ha – pinigais.

2023 m. liepos 21 d. pareiškėjo atstovė advokatė Audronė Žemeckė kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyrių su prašymu „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame nurodė, kad jos klientas V. N. atliko žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbiami), projektinius žemės sklypų Nr. 292-2 ir 293-3 sprendinius, kurie buvo pateikti skyriui (V. D.), klientui iki šiol nėra žinoma, kaip vykdomas sprendimas dėl žemės atkūrimo natūra, todėl advokatė prašė pateikti A. N. turėtos žemės valdos ribas su eksplikacija: natūra grąžinamos žemės ribas ir plotą, valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės sklypo plotą ir ribas, už kurį buvo paskaičiuota kompensacija, taip pat informuoti, ar V. N. buvo informuotas apie galimybę keisti valią su tikslu susigrąžinti žemę natūra arba ekvivalentine natūra vietoje kompensacijos.

Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyrius į pareiškėjo atstovės prašymą atsakė 2023 m. rugpjūčio 24 d. raštu, kuriame nurodė, kad V. N. 1994 m. rugpjūčio 16 d. pateikė prašymą už negrąžinamą natūra 3,53 ha žemės išmokėti kompensaciją litais, Kauno apskrities viršininko administracijos 1996 m. vasario 6 d. sprendimu nuosavybės teisės V. N. į buvusio savininko A. N. nuosavybės teisėmis Kauno rajone, (duomenys neskelbiami), valdytą nekilnojamąjį turtą – 5,03 ha žemės, pilnai atkurtos, grąžinant natūra 1,50 ha ir už 3,53 ha žemės išmokant kompensaciją pinigais, kompensacija pradėta mokėti (išmokėta 167,98 Eur), likusiai sumai (4088,56 Eur) skyriuje laukiamas V. N. prašymas su nurodyta sąskaita, į kurią jis pageidautų gauti pinigus. Pažymėjo, kad pagal teisinį reguliavimą, jeigu įgaliota institucija priėmė sprendimą atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, pilietis nebegali pakeisti valios dėl būdo, kuriuo jam atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą, neatsižvelgiant į tai, ar sprendimas įvykdytas visiškai, ar iš dalies, todėl V. N. negali būti keičiamas būdas, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į turėtą žemę, ir nuosavybės teisės turi būti atkuriamos atlyginant pinigais.

2023 m. rugpjūčio 30 d. raštu pareiškėjo atstovė pakartotinai kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyrių, kuriame nurodė, kad skyrius nepilnai atsakė į atstovės prašymą, todėl prašė pateikti fragmentą iš valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės sklypo plano, kuriame aiškiai matytųsi, kuo užimta buvusi A. N. turėtos valdos žemės dalis, už kurią buvo sumokėta kompensacija; pateikti fragmentą iš paskutinio žemėtvarkos projekto su visais jį patvirtinančiais dokumentais, kas šiuo metu yra turėtos valdos ribose, dalyje, už kurią paskaičiuota kompensacija. Atsakydamas į šį raštą Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyrius pateikė ištrauką iš Noreikiškių k. v. žemės reformos žemėtvarkos projekto, nurodė, kad 1996 m. vasario 6 d. sprendimo dėl nuosavybės teisių atstatymo piliečiui V. N. rengimo metu 3,53 ha žemės sklypo buvo užstatyta ir naudojama ŽŪB „Linas“, taip pat nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. 7VĮ-(14.7.2,) – 1493 patvirtintas sąrašas pakeistas 2023 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 7VĮ-572-(14.7.2,) ir sklypas, kurio projektinis Nr. 292-2, perduotas į laisvos valstybinės žemės fondą.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2023 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 7VĮ-572-(14.7.2,) (skundžiamas aktas) pakeitė Piliečių, kuriems suprojektuoti natūra grąžinami žemės sklypai, sąrašą, patvirtintą 2011 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. 7VĮ-(14.7.2,) – 1493, ir 3 sąrašo punktą išdėstė naujai, vietoje V. N. pavardės nurodė „Lietuvos Respublika“, kitą šio punkto dalį paliko tokią pat (žemės sklypo vieta – (duomenys neskelbiami), sklypo Nr. plane 292-2, sklypo plotas 1,23 ha, žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio), taip pat 3 įsakymo punktu perdavė žemės sklypą Nr. 292-2 į laisvos valstybinės žemės fondą.

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje (toliau – Atkūrimo įstatymas, įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2002-10-25 iki 2012-01-31) buvo numatyta, kad pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. gali pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Jeigu sprendimas priimtas, bet nepradėtas vykdyti, piliečio prašymu šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos jį pakeičia administracine tvarka, o jei sprendimas pradėtas vykdyti, jis gali būti panaikinamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Prašymus dėl priimtų sprendimų pakeitimo ar panaikinimo piliečiai turi pateikti iki 2003 m. balandžio 1 d. Jeigu pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. nepareiškia valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, atkūrimo būdą parenka šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos.

Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 6 dalis (redakcija, galiojusi nuo 2010-07-01 iki 2012-02-01, t. y. 2011 m. birželio 10 d. įsakymo Nr. 7VĮ-(14.7.2,)-1493 priėmimo metu) reglamentavo, kad šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos privalo per mėnesį nuo sprendimo, kurio pagrindu išlikęs nekilnojamasis turtas nebepriskirtinas valstybės išperkamam turtui, Vyriausybės nustatyta tvarka raštu informuoti pilietį, kurio prašymą atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą nagrinėja ir kurio išlikęs nekilnojamasis turtas buvo priskirtas valstybės išperkamam, apie galimybę tokį išlikusį nekilnojamąjį turtą grąžinti natūra ir pasiūlyti jam pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių į šį turtą atkūrimo. Per 3 mėnesius nuo šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytų institucijų pasiūlymo gavimo dienos pilietis gali pakeisti pareikštą valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, ir prašyti, kad šis nekilnojamasis turtas būtų grąžintas natūra, apie tai raštu pranešdamas jo prašymą atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą nagrinėjančiai institucijai. Jeigu pilietis per nustatytą terminą nepareiškia valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, pakeitimo arba atsisako pakeisti pareikštą valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, nekilnojamasis turtas valdomas, naudojamas ir juo disponuojama įstatymų nustatyta tvarka. Tuo atveju, jeigu sprendimas dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo yra priimtas, šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos, nagrinėjančios piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, į kurį piliečiui atkurtos nuosavybės teisės, privalo raštu Vyriausybės nustatyta tvarka informuoti pilietį, kurio išlikęs nekilnojamasis turtas buvo priskirtas valstybės išperkamam ir natūra nebuvo grąžintas, apie numatomą šio turto perleidimą privačion nuosavybėn ir galimus šio turto perleidimo privačion nuosavybėn būdus.

Atkūrimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius nagrinėja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Byloje nėra ginčo, kad Kauno apskrities valdytojo administracijos 1996 m. vasario 6 d. sprendimas Nr. 52-4166 „Dėl nuosavybės teisės atstatymo piliečiui V. N.“ yra pradėtas vykdyti ir iš dalies įvykdytas – pareiškėjui 1,50 ha žemės plotas grąžintas natūra ir šio sprendimo pagrindu pareiškėjui į jį įregistruota nuosavybės teisė. Taip pat pradėta vykdyti ir kita sprendimo dalis - pradėta mokėti kompensacija ir išmokėta 167,98 Eur. Ginčas iš esmės byloje kilo dėl pareiškėjo valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, pakeitimo.

Kaip jau buvo nurodyta aukščiau, pareiškėjas 1994 m. rugpjūčio 16 d. pateikė prašymą už jam priklausančią žemę, kuri yra užstatyta ir negrąžinama natūra, t. y. 3,543 ha, išmokėti kompensaciją litais, tačiau 2003 m. kovo 18 d. pareiškėjas įstatymo nustatytu terminu ( iki 2023 m. balandžio 1 d.) pakeitė valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą, t. y. išreiškė pageidavimą, kad nuosavybė jam būtų atkurta grąžinant išlikusią žemę (plotas 3,53 ha), o sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pinigais pakeisti.

Pagal šį pareiškėjo prašymą buvo pradėta nuosavybės atkūrimo grąžinant žemę natūra procedūra: suprojektuoti natūra grąžinami žemės sklypai (projektiniai Nr. 292-2 ir 292-3), atlikti formuojamų žemės sklypų ženklinimai, parengtos kadastrinių matavimų bylos, Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. 7VĮ-(14.7.2,) - 1493 patvirtintas piliečių, kuriems suprojektuoti natūra grąžinami žemės sklypai, sąrašas, atlikti žemės sklypų verčių paskaičiavimai, parengtas sprendimo atkurti nuosavybės teises natūra projektas, tačiau ši procedūra nebuvo baigta. 2003 m. kovo 18 d. pareiškėjo prašymas nebuvo išnagrinėtas ir išspręstas, ir sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo nebuvo pakeistas.

Byloje nustatytų aplinkybių, pareiškėjui pakeitus valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, nevertino ir Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyriaus vedėjas, priimdamas ginčijamą 2023 m. rugsėjo 7 d. sprendimą ir išbraukdamas pareiškėją iš 2011 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. 7VĮ-(14.7.2,) – 1493 patvirtinto piliečių, kuriems suprojektuoti natūra grąžinami žemės sklypai, sąrašo. Nacionalinė žemės tarnyba, nagrinėdama pareiškėjo skundą dėl 2023 m. rugsėjo 7 d. įsakymo, taip pat nepasisakė dėl pareiškėjo 2003 m. kovo 18 d. prašymo pakeisti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo ir sprendimo pakeitimo, nustatė, kad pareiškėjui buvo papildomai suprojektuotas 1,23 ha žemės sklypas sugrąžinimui natūra, tačiau nesiaiškino, kodėl sprendimas nebuvo pakeistas ir nuosavybės teisės natūra nebuvo atkurtos.

Pareiškėjo atstovė nurodo, kad atsakovės skyrius negalėjo keisti ar panaikinti 2011 m. birželio 10 d. įsakymo Nr. 7VĮ-(14.7.2.)-1493 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo“, nes šiuo atveju nebuvo taisoma padaryta techninio pobūdžio klaida, bet iš esmės keičiamos nuosavybės (turtinės) teisės į žemės sklypą, atsakovės skyriui įstatymų nustatyta tvarka nėra suteikta teisė vienašališkai keisti/naikinti įsakymus, ginčijamas 2023 m. rugsėjo 8 d. įsakymas priimtas daugiau nei po 12 metų nuo 2011 m. birželio 10 d. įsakymo priėmimo.

Lietuvos respublikos viešojo administravimo įstatymo (VAĮ) 15 straipsnio 1 dalis (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2023-01-01 iki 2023-11-30) numato, kad administracinį sprendimą priėmęs viešojo administravimo subjektas, gavęs motyvuotą informaciją apie administraciniame sprendime esančius rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas (toliau šiame straipsnyje – klaidos), imasi priemonių klaidoms ištaisyti, o pagal 4 dalį, jeigu klaidos ištaisymas pakeistų administracinio sprendimo turinį iš esmės, klaidų ištaisymo procedūra negalima, o administracinis sprendimas gali būti pripažintas netekusiu galios vadovaujantis šio įstatymo 16 straipsniu arba kitų įstatymų, reglamentuojančių ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimą, nustatyta tvarka.

Skundžiamas Kauno rajono skyriaus vedėjo 2023 m. rugsėjo 7 d. įsakymas Nr. 7VĮ-572-(14.7.2 E.) priimtas vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 8 dalimi, Žemės reformos įstatymo 19 straipsnio 5 dalimi, Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašo, patvirtinto LR vyriausybės 1998-04-01 nutarimu Nr. 385, 19 punktu, Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ministerijos 1998-04-23 įsakymu Nr. 207, 5, 9 ir 24.5.4. punktais.

Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 8 dalis (redakcija, galiojusi nuo 2023-05-05 iki 2024-01-01, t.y., skundžiamo akto priėmimo metu) numato Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos pareigą Vyriausybės nustatyta tvarka raštu informuoti pilietį, kurio prašymą atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą nagrinėja ir kurio išlikęs nekilnojamasis turtas buvo priskirtas valstybės išperkamam, apie galimybę tokį išlikusį nekilnojamąjį turtą grąžinti natūra ir pasiūlyti jam pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių į šį turtą atkūrimo. «.....». Tuo atveju, jeigu sprendimas dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo yra priimtas, Nacionalinės žemės tarnyba privalo raštu Vyriausybės nustatyta tvarka informuoti pilietį, kurio išlikęs nekilnojamasis turtas buvo priskirtas valstybės išperkamam ir natūra nebuvo grąžintas, apie numatomą šio turto perleidimą privačion nuosavybėn ir galimus šio turto perleidimo privačion nuosavybėn būdus.

Žemės reformos įstatymo 19 straipsnio „Žemės reformos žemėtvarkos projektų sudarymas ir žemės servitutų nustatymas“ 5 dalis (redakcija, galiojusi nuo 2023 06 01 iki 2024 01 01) numato, kad žemės reformos žemėtvarkos projektuose suprojektuojami grąžinamos, perduodamos arba suteikiamos nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypai, tarp jų ir fizinių ar juridinių asmenų, užsienio organizacijų, juridinių asmenų ar užsienio organizacijų filialų naudojami nuosavybės teise ir reikalingi turimiems pastatams bei statiniams eksploatuoti, taip pat leistos pirkti ir nuomoti iš valstybės žemės sklypai, nustatomi jų plotai ir ribos, suprojektuojamas bendrojo naudojimo kelių tinklas, žemės sklypams nustatoma pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, žemės servitutai ir žemės naudojimo sąlygos.

Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ministerijos 1998-04-23 įsakymu Nr. 207, 5 punktas numato, kad žemėtvarkos projektuose, projektui prilyginamuose planuose suprojektuojami grąžinami natūra, perduodami, suteikiami nuosavybėn neatlygintinai, perduodami neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise valdyti, taip pat parduodami ir išnuomojami iš valstybės žemės ūkio paskirties, miškų ūkio paskirties, vandens ūkio paskirties, konservacinės paskirties ir kitos paskirties žemės sklypai. Metodikos 9 punkte numatyti reikalavimai teritorijai žemėtvarkos projektui rengti, o Metodikos 24 punktas reglamentuoja projekto autoriaus atliekamus darbus, tame tarpe ir priskyrimą laisvai žemės fondo žemei žemės sklypus, suprojektuotus asmenims, kurie žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu išbraukti iš asmenų, kuriems žemėtvarkos projekte ar projektui prilyginamame plane suprojektuoti žemės sklypai, sąrašo, patvirtinto Nacionalinės žemės tarnybos vadovo arba jo įgalioto žemėtvarkos skyriaus vedėjo (24.5.4. punktas).

Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjo atstovė pateikė teismui prašymą, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas byloje patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas: 580,80 Eur už konsultaciją ir dviejų prašymų surašymą, 635,25 Eur už skundo ir dviejų užklausimų surašymą, 1669,80 Eur už skundo surašymą ir pateikimą LR Seimo kontrolieriaus įstaigai, už skundo teismui surašymą, 786,50 Eur už skundo teismui surašymą, paruošiamųjų darbų, susijusių su skundo paruošimu, atlikimą, 363,00 Eur už pasiruošimą ir atstovavimą 2024-05-09 teismo posėdyje, 822,80 Eur už pasiruošimą ir atstovavimą 2024-06-19 teismo posėdyje, baigiamosios kalbos surašymą, dokumentų peržiūrą; viso prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma yra 4858,15 Eur.