Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2024-07-04 · Administracinė byla Nr. eI3-6988-394/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-07-04
Bylos Nr.
eI3-6988-394/2024
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00292-2024-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Jarūnė Sedalienė (pran.), Žanas Kubeckas, Deimantė Andrulytė
Pareiškėjas
V. N.
Atsakovas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos
Advokatai
Audronė Žemeckė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI3-6988-394/2024Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00292-2024-5Procesinio sprendimo kategorijos: 15.8.; 18.2.; 18.4.1.; 18.4.3.; 55.1.3. (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. liepos 4 d.Šiauliai

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Jarūnės Sedalienės, kolegijos narių teisėjų Deimantės Andrulytės ir Žano Kubecko,

sekretoriaujant Janinai Morkūnienei,dalyvaujant pareiškėjui V. N., pareiškėjo atstovei advokatei Audronei Žemeckei,

atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovėms Laurai Rudauskienei ir Gražinai Jonikaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. N. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. N. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu prašydamas: panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2023 m. rugsėjo 7 d. įsakymą Nr. 7VĮ-572-(14.7.2. E.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. birželio 10 d. įsakymo pakeitimo“; panaikinti 2024 m. sausio 16 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus pavaduotojo S. M. sprendimą Nr. 1SS-12-(6.1 E.); priteisti iš atsakovės pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas skunde ir pareiškėjo atstovė advokatė Audronė Žemeckė teismo posėdžio metu paaiškino, kad Kauno apskrities viršininko administracijos 1996 m. vasario 6 d. sprendimu Nr. 52-4166 pareiškėjui nuosavybės teisės pilnai atkurtos į jam tenkantį buvusio savininko A. N. nuosavybės teisėmis iki nacionalizacijos valdytą 5,03 ha žemę (duomenys neskelbiami), – 1,50 ha žemės plotą sugrąžinant natūra, o už 3,53 ha kompensuojant pinigais (litais). V. N. iki 2003 m. balandžio 1 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kauno rajono skyriui (toliau – ir Skyrius) nurodė, jog pageidauja, kad V. N. nuosavybės teisės būtų atkurtos į jam tenkantį buvusio savininko A. N. nuosavybės teisėmis valdytą (duomenys neskelbiami), natūra, o ne išmokant jam kompensaciją. 2011 m. birželio 10 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 7VĮ-(14.7.2.)-1493 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo“ patvirtintas piliečių, kuriems suprojektuoti natūra grąžinami žemės sklypai, sąrašas, iš kurio matyti, kad pareiškėjui suprojektuotas 1,23 ha žemės ūkio paskirties sklypas (duomenys neskelbiami), sklypo numeris plane 292-2 ir 292-3 (kaip kitos grupės pretendentų). 2015 m. Skyrius atliko žemės sklypo, kadastro Nr. 52500009, projektinius žemės sklypų Nr. 292-2 ir 292-3 sprendinius. Pažymėjo, jog kadastrinius projekto įgyvendinimo darbus inicijuoja atsakovė ir jos skyriai, rengia susirinkimus, atlieka kadastrinius matavimus, kontroliuoja visą procedūrą, todėl yra atsakingi už tinkamą procedūros įgyvendinimą. Pareiškėjas dalyvavo pretendentų susirinkimuose, suderino su atsakove sklypų ribas ir plotus, todėl mano, jog sklypas yra teisėtai priskirtas jam ir privaloma jį grąžinti natūra. Pradėjus žemės sklypo grąžinimo procedūras, 2023 m. rugsėjo 7 d. įsakymu atsakovė neteisėtai panaikino pareiškėjui suformuotą žemės sklypą, projektinis Nr. 292-2, ir jį perdavė į laisvos valstybinės žemės sklypo fondą. Pareiškėjas nurodo, jog viešojo administravimo srityje galioja viešojo administravimo subjektų priimtų sprendimų teisėtumo principas, kuris, be kita ko, yra suprantamas taip, kad viešojo administravimo subjektas negali panaikinti savo priimtų sprendimų, jeigu tokia galimybė nėra nustatyta atitinkamą sritį reglamentuojančiuose specialiuose įstatymuose. Vertinant ginčijamą įsakymą bei aukščiau aptartą procesą, įsakymas priimtas nesant pareiškėjo, kuris atliko procedūras, siekdamas atgauti žemės sklypus natūra ar kito asmens, prašymo. Dar daugiau, ginčijamu įsakymu atsakovė panaikino pareiškėjo teises atgauti žemės sklypą natūra, t. y. pažeidė pareiškėjo teises bei pareigas, todėl atsakovės skyrius negalėjo keisti ar panaikinti 2011 m. birželio 10 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymo Nr. 7VĮ-(14.7.2)-1493. Šiuo atveju nebuvo taisoma techninio pobūdžio klaida, bet iš esmės keičiamos nuosavybės (turtinės) teisės į žemės sklypą. Be to, atsakovei įstatymų nustatyta tvarka nėra suteiktos teisės vienašališkai keisti / naikinti 2011 m. birželio 10 d. įsakymą. Pareiškėjas teigia, jog jam suformuotas žemės sklypas negalėjo būti perduotas Lietuvos Respublikos vardu į laisvos valstybinės žemės fondą, kadangi jam nebuvo išmokėta kompensacija, t. y. buvo nepilnai atsiskaityta už A. N. turėtos valdos žemės dalį. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad vykdant žemės reformą, kaimo gyvenamojoje vietovėje žemės sklypai asmenims formuojami žemės reformos žemėtvarkos projektuose, kituose žemės valdos projektuose ar teritorijų planavimo dokumentuose šia eilės tvarka – sugrąžinami savininkams natūra. Pareiškėjui privalėjo būti suformuotas natūra žemės sklypas. Be to, nuo pat 1993 metų pareiškėjas laikėsi ir atsakovei nurodė vieningą poziciją, jog nuosavybės teisės jam būtų atkurtos natūra, iki 2003 m. balandžio 1 d. nurodė, jog pageidauja, kad jam nuosavybės teisės būtų atkurtos į buvusio savininko A. N. nuosavybės teisėmis (duomenys neskelbiami), valdytą žemę natūra, o ne išmokant kompensaciją. Pareiškėjas teisę atkurti nuosavybės teises į 5,03 ha buvusio žemės savininko A. N. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbiami), turėtos žemės plotą įgijo 1993 m. gruodžio 1 d. teisės į išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės atstatymą perleidimo sutartimi ir tą pačią dieną pateikė prašymą tuometinei Kauno rajono Noreikiškių agrarinės reformos tarnybai. Institucijų darbuotojams trūkstant žinių dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir atsižvelgiant į tai, kad įstatyminės normos, reglamentuojančios nuosavybės teisių atkūrimą, keitėsi, siūlė pareiškėjui pateikti prašymą dėl kompensacijos išmokėjimo už 3,53 ha valstybės išperkamos žemės ploto, reikalingo kitų asmenų nuosavybės teise priklausančių statinių eksploatavimui. Pareiškėjui buvo paaiškinta, kad atitinkamas prašymas nepanaikins jo teisės atgauti nuosavybės natūra. Pareiškėjas sutiko parašyti prašymą dėl kompensacijos išmokėjimo, nes jam buvo paaiškinta, kad atsiradus galimybei mažinti / tikslinti valstybės išperkamos žemės plotą, jam bus suformuotas sklypas natūra. Nors pareiškėjas buvo pateikęs prašymą išmokėti jam kompensaciją, tačiau jam buvo nurodyta, jog jam išliko teisė atgauti žemę natūra ir teigia, kad dėl šių priežasčių jam iki šios dienos nėra išmokėta kompensacija. Pareiškėjas nuo 1993 m. vykdė visus atitinkamus institucijų nurodymus, jog jam būtų atkurtos nuosavybės teisės natūra, todėl įgijo pagrįstą lūkestį. Pareiškėjas mano, jog atsakovė padarė daug procedūrinių pažeidimų – atsakovės struktūrinis padalinys atliko žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbiami), projektinius žemės sklypų 292-2 ir 292-3 sprendinius, kurie buvo pateikti skyriui ir turėjo būti įregistruoti VĮ Registrų centras, tačiau žemės sklypas 292-2 be teisinio pagrindo buvo perkeltas į valstybinį žemės fondą. Teigia, jog atsakovė, pažeisdama įstatymų nustatytus imperatyvus, nusavina asmenų žemę ir ją galimai realizuoja pažeisdama įstatymų nustatytą tvarką. Iš atsakovės pateiktų dokumentų matyti, jog A. N. turėtos žemės valdose privalėjo būti suformuotas didesnės žemės sklypas natūra, nes (duomenys neskelbiami), žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2011 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. 7VĮ-(14.7.2)-1493, ištraukoje nurodyta, jog valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planas buvo koreguojamas pervedant į laisvos valstybinės žemės fondą žemės sklypus kitiems tretiesiems asmenims. Tai rodo neteisėtą, nesąžiningą atsakovės elgesį, nes prioritetas turėjo būti natūra grąžinama žemė pareiškėjui. Atsakovė pareiškėjui gali išmokėti kompensaciją tik už valstybės išperkamą žemę, kai tuo tarpu iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog ginčo žemė neturi valstybės išperkamos žemės statuso. Kompensacija pinigais gali būti išmokėta tik kai žemė yra priskirta išperkamai ir neprivatizuojamai žemei.

Atsiliepimas

Atsakovė su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo atmesti. Atsakovė atsiliepime ir jos atstovės teismo posėdžių metu nurodė, kad pareiškėjui nuosavybės teisės į visą 5,03 ha A. N. iki nacionalizacijos turėtos žemės plotą jau atkurtos 1996 m. vasario 6 d. sprendimu ir šis sprendimas (arba jo dalis dėl kompensavimo pinigais) teisės aktų nustatyta tvarka nepanaikintas ir nepakeistas, todėl 2011 m. projekte žemės sklypai pareiškėjui nuosavybės teisėms atkurti natūra negalėjo būti suprojektuoti. Pareiškėjas teisę atkurti nuosavybės teises į 5,03 ha buvusio žemės savininko A. N. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbiami), turėtos žemės plotą įgijo 1993 m. gruodžio 1 d. Teisės į išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės teisės atstatymą perleidimo sutartimi ir tą pačią dieną pateikė prašymą tuometei Kauno rajono (duomenys neskelbiami), agrarinės reformos tarnybai dėl nuosavybės teisių atkūrimo į įsigytą žemės plotą, kur nurodė už negrąžinamą natūra 3,53 ha žemės, išmokėti kompensaciją litais. (duomenys neskelbiami), agrarinės reformos tarnybai pateikė 1994 m. rugpjūčio 16 d. prašymą už 3,53 ha valstybės išperkamos žemės plotą, reikalingą kitų asmenų nuosavybės teise priklausančių statinių eksploatavimui, išmokėti kompensaciją pinigais. Kauno apskrities viršininko administracijos 1996 m. vasario 6 d. sprendimu Nr. 52-4166 pareiškėjui nuosavybės teisės pilnai atkurtos į jam tenkantį buvusio savininko A. N. nuosavybės teisėmis valdytą (duomenys neskelbiami), nekilnojamąjį turtą – 5,03 ha žemės, grąžinant natūra 1,50 ha žemės ir už 3,53 ha žemės – kompensacija pinigais. Pareiškėjui suformuotas ir perduotas 1,5 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbiami), nuo 1996 m. vasario 6 d. įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Kompensacija pradėta mokėti (išmokėta 167,98 Eur), likusiai sumai (4 088,56 Eur) išmokėti iki šiol negauta pareiškėjo prašymo su nurodytu banko sąskaitos numeriu. (duomenys neskelbiami) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Tarnybos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2011 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. 7VĮ-(14.7.2.)-1493 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo“ pareiškėjui buvo suprojektuoti papildomi natūra grąžinami žemės sklypai Nr. 292-2 – 1,23 ha ir Nr. 292-3 – 0,6489 ha (toliau – Žemės sklypai), tačiau sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, sugrąžinant minėtus žemės sklypus nepriimtas, o jau priimtas 1996 m. vasario 6 d. sprendimas nebuvo pakeistas. Skyrius gavo pareiškėjo 2023 m. birželio 1 d. prašymą ir atstovės Audronės Žemeckės 2023 m. liepos 21 d. prašymą dėl galimybės pakeisti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo. Skyrius 2023 m. birželio 20 d. raštu Nr. 7SD-3981-(14.7.137 E.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“ ir 2023 m. rugpjūčio 24 d. raštu Nr. 7SD5531-(14.7.137 E.) „Dėl informacijos pateikimo“ paaiškino, kad atsisako pakeisti nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjui būdą, nurodė šio atsisakymo priežastis. Skyriaus vedėjo 2023 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 7VĮ-572-(14.7.2 E.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. birželio 10 įsakymo Nr. 7VĮ- (14.7.2.)-1493 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo“ pakeitimo“ buvo pakeistas Piliečių, kuriems suprojektuoti natūra grąžinami žemės sklypai, sąrašas, patvirtintas įsakymu, ir sklypas, kurio projektinis Nr. 292-2, perduotas Lietuvos Respublikos vardu į laisvos valstybinės žemės fondą, o Asmenų, kuriems suprojektuoti nuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise žemės sklypai, sąrašo, 5 punktas pripažintas netekusiu galios. Atsakovė paaiškino, kad priėmus sprendimą, kuriuo pareiškėjui atkurtos nuosavybės teisės į visą 5,03 ha A. N. turėtos žemės plotą, nuosavybės teisių atkūrimo procedūra jam laikytina pabaigta, todėl pagal galiojusį teisinį reguliavimą prašymas dėl būdo atkurti nuosavybės teises keitimo negalėjo būti teikiamas. Apie tai, kad nebus keičiamas priimtas Kauno apskrities valdytojo administracijos 1996 m. vasario 6 d. sprendimas Nr. 52-4166 „Dėl nuosavybės teisės atstatymo piliečiui V. N.“, 2011 m. Projekte suprojektuotus Žemės sklypus grąžinti natūra, atsakovė pareiškėją informavo 2023 m. birželio 20 d. raštu Nr. 7SD-3981-(14.7.137 E.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“. Be to, 2023 m. rugsėjo 8 d. raštu Nr. 7SD- 5849-(14.7.137 E.) „Dėl kompensavimo būdo pakeitimo, kompensacijos išmokėjimo ir žemės reformos žemėtvarkos projekto patikslinimo“ registruotu laišku taip pat informavo pareiškėją dėl skundžiamo įsakymo priėmimo, pridėjo dokumento kopiją, t. y. tinkamai atliko pareiškėjo informavimo pareigą. Teisės atkurti nuosavybės teises į papildomus Žemės sklypus natūra pagal sprendimą pareiškėjas neįgijo, nes sprendimas nebuvo pakeistas. Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 ,,Dėl Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos patvirtinimo“, 24.5.4 papunktyje nustatyta, kad žemėtvarkos projekto autorius ne vėliau kaip prieš 14 dienų iki planuojamos teritorijos žemėtvarkos projektui rengti patvirtinimo dienos, nurodytos Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje skelbiamoje informacijoje apie rengiamus žemės reformos žemėtvarkos projektus ir projektui prilyginamus planus, be kitų darbų, laisvos žemės fondo žemei priskiria žemės sklypus, suprojektuotus asmenims, kurie žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu išbraukti iš asmenų, kuriems žemėtvarkos projekte ar projektui prilyginamame plane suprojektuoti žemės sklypai, sąrašo, patvirtinto Nacionalinės žemės tarnybos vadovo arba jo įgalioto žemėtvarkos skyriaus vedėjo. Ši teisės norma iš esmės reiškia tai, kad atsakovė turi teisę koreguoti asmenų, kuriems žemėtvarkos projekte ar projektui prilyginamame plane suprojektuoti žemės sklypai, sąrašą, atsižvelgiant į susiklosčiusias aplinkybes ir esant teisėtam pagrindui. Atsakovė nurodo, kad skundžiamas įsakymas atitinka teisėtumo reikalavimus. Taigi, pagal pirmiau nurodytas aplinkybes bei įvardytų teisės aktų reikalavimus darytina išvada, kad pareiškėjui nuosavybės teisės į visą 5,03 ha A. N. iki nacionalizacijos turėtos žemės plotą jau atkurtos sprendimu ir šis sprendimas (arba jo dalis dėl kompensavimo pinigais) teisės aktų nustatyta tvarka nepanaikintas, todėl 2011 m. Projekte Žemės sklypas pareiškėjui nuosavybės teisėms atkurti natūra negalėjo būti suprojektuotas. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas įsakymas priimtas nepažeidžiant pirmiau nurodytų teisės aktų reikalavimų, todėl nėra pagrindo jį naikinti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas tenkintinas.

Byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2023 m. rugsėjo 8 d. įsakymo Nr. 7VĮ-572-(14.7.2. E.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. birželio 10 d. įsakymo pakeitimo“ ir 2024 m. sausio 16 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos sprendimo Nr. 1SS-12-(6.1 E.) teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje esančių duomenų pagrindu nustatyta, kad pareiškėjas V. N. teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko A. N. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbiami) turėtos 5,03 ha žemės plotą įgijo 1993 m. gruodžio 1 d. teisės į išlikusį nekilnojamojo turto perleidimo sutartimi ir tą pačią dieną pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Kauno rajono (duomenys neskelbiami) apylinkės agrarinės reformos tarnyba 1993 m. gruodžio 17 d. parengė išvadą dėl žemės nuosavybės teisės atstatymo piliečiui V. N., kurioje nurodė, kad tikslinga atstatyti nuosavybės teisę į 5,03 ha žemės, iš to ploto 1,50 ha grąžinant natūra Kauno rajono (duomenys neskelbiami), o 3,53 ha išpirkti išmokant valstybės kompensaciją, pažymėjo, jog žemę šiuo metu naudoja žemės ūkio bendrovė „Linas“, žemė užstatyta. 1994 m. rugpjūčio 16 d. pareiškėjas Kauno rajono (duomenys neskelbiami) ART pirmininkui pateikė prašymą už jam priklausančią žemę, kuri yra užstatyta ir negrąžinama natūra, t. y. 3,543 ha, išmokėti kompensaciją litais. Pareiškėjui V. N. išduota pažyma apie tai, jog Kauno rajono (duomenys neskelbiami) kaime žemės savininkas A. N. 1940 m. liepos 22 d. turėjo iš viso 5,03 ha žemės.

Kauno apskrities valdytojo administracija 1996 m. vasario 6 d. sprendimu Nr. 52-4166 „Dėl nuosavybės teisės atstatymo piliečiui V. N.“ nusprendė atstatyti V. N. nuosavybės teisę į 5,03 ha žemės Kauno rajono buvusios (duomenys neskelbiami) kaime, grąžinant natūra 1,50 ha, išpirkti 3,53 ha bendros 7957 Lt vertės turėtos žemės plotą litais.

1996 m. vasario 19 d. 1,5 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbiami), įregistruotas Valstybinio žemės kadastro duomenų registre, kadastro Nr. (duomenys neskelbiami), bei Nekilnojamojo turto registre, žemės sklypo savininkas V. N., žemės sklypo įsigijimo juridinis pagrindas - Kauno apskrities valdytojo administracijos 1996 m. vasario 6 d. sprendimas Nr. 52-4166.

2003 m. kovo 18 d. pareiškėjas Kauno rajono žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą pakeisti Kauno apskrities valdytojo priimtą 1996 m. vasario 6 d. sprendimą Nr. 52-4166 dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nurodė, kad pageidauja už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą būtų atlyginta grąžinant išlikusią žemę (plotas 3,53 ha) ir atstatyti nuosavybę.

2003 m. rugpjūčio 28 d. surašytas žemės sklypo, esančio Kauno rajono (duomenys neskelbiami), ribų paženklinimo - parodymo aktas dėl 1,23 ha ploto suformuoto žemės sklypo gretimybėje su sklypais Nr. 292-3, 398 ir 291. 2008 m. gruodžio 9 d. atlikti žemės sklypų, esančių Kauno rajono (duomenys neskelbiami), projektiniai Nr. 292-3 ir 292-2, vertės apskaičiavimai bei patikslinti kadastro duomenys.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2011 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. 7VĮ-(14.7.2,) - 1493 patvirtino, be kita ko, pridedamus piliečių, kuriems suprojektuoti natūra grąžinami žemės sklypai, sąrašą, kurio eil. Nr. 3 nurodytas V. N., žemės sklypo vieta – (duomenys neskelbiami), sklypo Nr. plane 292-2, sklypo plotas 1,23 ha, žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio.

2014 m. lapkričio 27 d. surašyti du Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktai, kuriuose nurodyta, kad žemės sklypo ribos nustatytos savininkui (naudotojui) V. N., žemės sklypų adresas – (duomenys neskelbiami), žemės sklypų plotai – 1,2238 ir 0,6630 ha, žemės sklypų ribos paženklintos riboženkliais, žemės sklypų ribas paženklino vyr. specialistas R. D..

2015 m. sausio 19 d. parengtos žemės sklypų, projektiniai numeriai 292-2 ir 292-3, kadastrinių matavimų bylos ir pateiktos NŽT Kauno skyriui patikrai, parengtas Sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui V. N. projektas, kuriame nurodyta, kad atkuriamos nuosavybės teisės į V. N. tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 1,8919 ha žemės grąžinant natūra, už 1,6381 ha – pinigais.

2023 m. liepos 21 d. pareiškėjo atstovė advokatė Audronė Žemeckė kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyrių su prašymu „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame nurodė, kad jos klientas V. N. atliko žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbiami), projektinius žemės sklypų Nr. 292-2 ir 293-3 sprendinius, kurie buvo pateikti skyriui (V. D.), klientui iki šiol nėra žinoma, kaip vykdomas sprendimas dėl žemės atkūrimo natūra, todėl advokatė prašė pateikti A. N. turėtos žemės valdos ribas su eksplikacija: natūra grąžinamos žemės ribas ir plotą, valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės sklypo plotą ir ribas, už kurį buvo paskaičiuota kompensacija, taip pat informuoti, ar V. N. buvo informuotas apie galimybę keisti valią su tikslu susigrąžinti žemę natūra arba ekvivalentine natūra vietoje kompensacijos.

Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyrius į pareiškėjo atstovės prašymą atsakė 2023 m. rugpjūčio 24 d. raštu, kuriame nurodė, kad V. N. 1994 m. rugpjūčio 16 d. pateikė prašymą už negrąžinamą natūra 3,53 ha žemės išmokėti kompensaciją litais, Kauno apskrities viršininko administracijos 1996 m. vasario 6 d. sprendimu nuosavybės teisės V. N. į buvusio savininko A. N. nuosavybės teisėmis Kauno rajone, (duomenys neskelbiami), valdytą nekilnojamąjį turtą – 5,03 ha žemės, pilnai atkurtos, grąžinant natūra 1,50 ha ir už 3,53 ha žemės išmokant kompensaciją pinigais, kompensacija pradėta mokėti (išmokėta 167,98 Eur), likusiai sumai (4088,56 Eur) skyriuje laukiamas V. N. prašymas su nurodyta sąskaita, į kurią jis pageidautų gauti pinigus. Pažymėjo, kad pagal teisinį reguliavimą, jeigu įgaliota institucija priėmė sprendimą atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, pilietis nebegali pakeisti valios dėl būdo, kuriuo jam atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą, neatsižvelgiant į tai, ar sprendimas įvykdytas visiškai, ar iš dalies, todėl V. N. negali būti keičiamas būdas, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į turėtą žemę, ir nuosavybės teisės turi būti atkuriamos atlyginant pinigais.

2023 m. rugpjūčio 30 d. raštu pareiškėjo atstovė pakartotinai kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyrių, kuriame nurodė, kad skyrius nepilnai atsakė į atstovės prašymą, todėl prašė pateikti fragmentą iš valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės sklypo plano, kuriame aiškiai matytųsi, kuo užimta buvusi A. N. turėtos valdos žemės dalis, už kurią buvo sumokėta kompensacija; pateikti fragmentą iš paskutinio žemėtvarkos projekto su visais jį patvirtinančiais dokumentais, kas šiuo metu yra turėtos valdos ribose, dalyje, už kurią paskaičiuota kompensacija. Atsakydamas į šį raštą Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyrius pateikė ištrauką iš Noreikiškių k. v. žemės reformos žemėtvarkos projekto, nurodė, kad 1996 m. vasario 6 d. sprendimo dėl nuosavybės teisių atstatymo piliečiui V. N. rengimo metu 3,53 ha žemės sklypo buvo užstatyta ir naudojama ŽŪB „Linas“, taip pat nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. 7VĮ-(14.7.2,) – 1493 patvirtintas sąrašas pakeistas 2023 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 7VĮ-572-(14.7.2,) ir sklypas, kurio projektinis Nr. 292-2, perduotas į laisvos valstybinės žemės fondą.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2023 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 7VĮ-572-(14.7.2,) (skundžiamas aktas) pakeitė Piliečių, kuriems suprojektuoti natūra grąžinami žemės sklypai, sąrašą, patvirtintą 2011 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. 7VĮ-(14.7.2,) – 1493, ir 3 sąrašo punktą išdėstė naujai, vietoje V. N. pavardės nurodė „Lietuvos Respublika“, kitą šio punkto dalį paliko tokią pat (žemės sklypo vieta – (duomenys neskelbiami), sklypo Nr. plane 292-2, sklypo plotas 1,23 ha, žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio), taip pat 3 įsakymo punktu perdavė žemės sklypą Nr. 292-2 į laisvos valstybinės žemės fondą.

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje (toliau – Atkūrimo įstatymas, įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2002-10-25 iki 2012-01-31) buvo numatyta, kad pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. gali pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Jeigu sprendimas priimtas, bet nepradėtas vykdyti, piliečio prašymu šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos jį pakeičia administracine tvarka, o jei sprendimas pradėtas vykdyti, jis gali būti panaikinamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Prašymus dėl priimtų sprendimų pakeitimo ar panaikinimo piliečiai turi pateikti iki 2003 m. balandžio 1 d. Jeigu pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. nepareiškia valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, atkūrimo būdą parenka šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos.

Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 6 dalis (redakcija, galiojusi nuo 2010-07-01 iki 2012-02-01, t. y. 2011 m. birželio 10 d. įsakymo Nr. 7VĮ-(14.7.2,)-1493 priėmimo metu) reglamentavo, kad šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos privalo per mėnesį nuo sprendimo, kurio pagrindu išlikęs nekilnojamasis turtas nebepriskirtinas valstybės išperkamam turtui, Vyriausybės nustatyta tvarka raštu informuoti pilietį, kurio prašymą atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą nagrinėja ir kurio išlikęs nekilnojamasis turtas buvo priskirtas valstybės išperkamam, apie galimybę tokį išlikusį nekilnojamąjį turtą grąžinti natūra ir pasiūlyti jam pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių į šį turtą atkūrimo. Per 3 mėnesius nuo šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytų institucijų pasiūlymo gavimo dienos pilietis gali pakeisti pareikštą valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, ir prašyti, kad šis nekilnojamasis turtas būtų grąžintas natūra, apie tai raštu pranešdamas jo prašymą atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą nagrinėjančiai institucijai. Jeigu pilietis per nustatytą terminą nepareiškia valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, pakeitimo arba atsisako pakeisti pareikštą valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, nekilnojamasis turtas valdomas, naudojamas ir juo disponuojama įstatymų nustatyta tvarka. Tuo atveju, jeigu sprendimas dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo yra priimtas, šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos, nagrinėjančios piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, į kurį piliečiui atkurtos nuosavybės teisės, privalo raštu Vyriausybės nustatyta tvarka informuoti pilietį, kurio išlikęs nekilnojamasis turtas buvo priskirtas valstybės išperkamam ir natūra nebuvo grąžintas, apie numatomą šio turto perleidimą privačion nuosavybėn ir galimus šio turto perleidimo privačion nuosavybėn būdus.

Atkūrimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius nagrinėja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Byloje nėra ginčo, kad Kauno apskrities valdytojo administracijos 1996 m. vasario 6 d. sprendimas Nr. 52-4166 „Dėl nuosavybės teisės atstatymo piliečiui V. N.“ yra pradėtas vykdyti ir iš dalies įvykdytas – pareiškėjui 1,50 ha žemės plotas grąžintas natūra ir šio sprendimo pagrindu pareiškėjui į jį įregistruota nuosavybės teisė. Taip pat pradėta vykdyti ir kita sprendimo dalis - pradėta mokėti kompensacija ir išmokėta 167,98 Eur. Ginčas iš esmės byloje kilo dėl pareiškėjo valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, pakeitimo.

Kaip jau buvo nurodyta aukščiau, pareiškėjas 1994 m. rugpjūčio 16 d. pateikė prašymą už jam priklausančią žemę, kuri yra užstatyta ir negrąžinama natūra, t. y. 3,543 ha, išmokėti kompensaciją litais, tačiau 2003 m. kovo 18 d. pareiškėjas įstatymo nustatytu terminu ( iki 2023 m. balandžio 1 d.) pakeitė valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą, t. y. išreiškė pageidavimą, kad nuosavybė jam būtų atkurta grąžinant išlikusią žemę (plotas 3,53 ha), o sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pinigais pakeisti.

Pagal šį pareiškėjo prašymą buvo pradėta nuosavybės atkūrimo grąžinant žemę natūra procedūra: suprojektuoti natūra grąžinami žemės sklypai (projektiniai Nr. 292-2 ir 292-3), atlikti formuojamų žemės sklypų ženklinimai, parengtos kadastrinių matavimų bylos, Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. 7VĮ-(14.7.2,) - 1493 patvirtintas piliečių, kuriems suprojektuoti natūra grąžinami žemės sklypai, sąrašas, atlikti žemės sklypų verčių paskaičiavimai, parengtas sprendimo atkurti nuosavybės teises natūra projektas, tačiau ši procedūra nebuvo baigta. 2003 m. kovo 18 d. pareiškėjo prašymas nebuvo išnagrinėtas ir išspręstas, ir sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo nebuvo pakeistas.

Byloje nustatytų aplinkybių, pareiškėjui pakeitus valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, nevertino ir Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyriaus vedėjas, priimdamas ginčijamą 2023 m. rugsėjo 7 d. sprendimą ir išbraukdamas pareiškėją iš 2011 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. 7VĮ-(14.7.2,) – 1493 patvirtinto piliečių, kuriems suprojektuoti natūra grąžinami žemės sklypai, sąrašo. Nacionalinė žemės tarnyba, nagrinėdama pareiškėjo skundą dėl 2023 m. rugsėjo 7 d. įsakymo, taip pat nepasisakė dėl pareiškėjo 2003 m. kovo 18 d. prašymo pakeisti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo ir sprendimo pakeitimo, nustatė, kad pareiškėjui buvo papildomai suprojektuotas 1,23 ha žemės sklypas sugrąžinimui natūra, tačiau nesiaiškino, kodėl sprendimas nebuvo pakeistas ir nuosavybės teisės natūra nebuvo atkurtos.

Pareiškėjo atstovė nurodo, kad atsakovės skyrius negalėjo keisti ar panaikinti 2011 m. birželio 10 d. įsakymo Nr. 7VĮ-(14.7.2.)-1493 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo“, nes šiuo atveju nebuvo taisoma padaryta techninio pobūdžio klaida, bet iš esmės keičiamos nuosavybės (turtinės) teisės į žemės sklypą, atsakovės skyriui įstatymų nustatyta tvarka nėra suteikta teisė vienašališkai keisti/naikinti įsakymus, ginčijamas 2023 m. rugsėjo 8 d. įsakymas priimtas daugiau nei po 12 metų nuo 2011 m. birželio 10 d. įsakymo priėmimo.

Lietuvos respublikos viešojo administravimo įstatymo (VAĮ) 15 straipsnio 1 dalis (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2023-01-01 iki 2023-11-30) numato, kad administracinį sprendimą priėmęs viešojo administravimo subjektas, gavęs motyvuotą informaciją apie administraciniame sprendime esančius rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas (toliau šiame straipsnyje – klaidos), imasi priemonių klaidoms ištaisyti, o pagal 4 dalį, jeigu klaidos ištaisymas pakeistų administracinio sprendimo turinį iš esmės, klaidų ištaisymo procedūra negalima, o administracinis sprendimas gali būti pripažintas netekusiu galios vadovaujantis šio įstatymo 16 straipsniu arba kitų įstatymų, reglamentuojančių ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimą, nustatyta tvarka.

VAĮ 16 straipsnio 1 dalis (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2023-01-01 iki 2023-11-30) numato, kad viešojo administravimo subjektas gali pripažinti netekusiu galios savo arba įstatymų nustatytais atvejais žemesnio pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto priimtą: 1) neteisėtą administracinį sprendimą; 2) teisėtą administracinį sprendimą, jeigu administracinio sprendimo pripažinimas netekusiu galios yra leidžiamas pagal kitus įstatymus arba jeigu administracinis sprendimas yra sąlyginis ir per nustatytą laikotarpį asmuo nustatytų sąlygų neįvykdo.

Taigi teisės aktai leidžia viešojo administravimui subjektui taisyti rašymo apsirikimus ar aritmetines klaidas savo administraciniuose sprendimuose arba neteisėtą administracinį sprendimą pripažinti netekusiu galios. Nagrinėjamu atveju atsakovės Kauno rajono skyriaus vedėjas skundžiamo 2023 m. rugsėjo 7 d. įsakymo 1 punktu pakeitė savo 2011 m. birželio 10 d. įsakymu patvirtintą Piliečių, kuriems suprojektuoti natūra grąžinami žemės sklypai, sąrašą ir šio sąrašo 3 punktą išdėstė naujai, vietoje piliečio V. N., kuriam suprojektuotas natūra grąžinamas žemės sklypas, įrašant Lietuvos Respublika, taip pat 3 punktu perdavė į laisvos valstybinės žemės fondą 1,23 ha žemės sklypą Nr. 292-2, esantį (duomenys neskelbiami). Atsakovė nepasisakė, ar šiuo atveju yra taisomas rašymo apsirikimas, ar keičiamas sąrašo 3 punktas pripažįstamas netekusiu galios kaip neteisėtas ar teisėtas pagal konkretų įstatymą, kuris leidžia tai padaryti.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, viešojo administravimo subjektas gali ištaisyti tik priimtų sprendimų klaidas, kurias ištaisius asmeniui negali būti nustatyta mažiau teisių arba daugiau pareigų negu buvo nustatyta priimtu sprendimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-1017-14, 2014 m. spalio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-552-2347/2014). Nagrinėjamu atveju pareiškėjo teisių ir pareigų apimtis ženkliai pasikeitė, nes jis buvo išbrauktas iš Piliečių, kuriems suprojektuoti natūra grąžinami žemės sklypai, sąrašo.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Administracinių teismų praktikoje aiškinant šias VAĮ nuostatas yra konstatuota, kad kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą VAĮ 10 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose. Šia teisės norma iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Todėl kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (tuo atveju) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-884-438/2019).

Skundžiamas Kauno rajono skyriaus vedėjo 2023 m. rugsėjo 7 d. įsakymas Nr. 7VĮ-572-(14.7.2 E.) priimtas vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 8 dalimi, Žemės reformos įstatymo 19 straipsnio 5 dalimi, Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašo, patvirtinto LR vyriausybės 1998-04-01 nutarimu Nr. 385, 19 punktu, Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ministerijos 1998-04-23 įsakymu Nr. 207, 5, 9 ir 24.5.4. punktais.

Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 8 dalis (redakcija, galiojusi nuo 2023-05-05 iki 2024-01-01, t.y., skundžiamo akto priėmimo metu) numato Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos pareigą Vyriausybės nustatyta tvarka raštu informuoti pilietį, kurio prašymą atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą nagrinėja ir kurio išlikęs nekilnojamasis turtas buvo priskirtas valstybės išperkamam, apie galimybę tokį išlikusį nekilnojamąjį turtą grąžinti natūra ir pasiūlyti jam pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių į šį turtą atkūrimo. «.....». Tuo atveju, jeigu sprendimas dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo yra priimtas, Nacionalinės žemės tarnyba privalo raštu Vyriausybės nustatyta tvarka informuoti pilietį, kurio išlikęs nekilnojamasis turtas buvo priskirtas valstybės išperkamam ir natūra nebuvo grąžintas, apie numatomą šio turto perleidimą privačion nuosavybėn ir galimus šio turto perleidimo privačion nuosavybėn būdus.

Žemės reformos įstatymo 19 straipsnio „Žemės reformos žemėtvarkos projektų sudarymas ir žemės servitutų nustatymas“ 5 dalis (redakcija, galiojusi nuo 2023 06 01 iki 2024 01 01) numato, kad žemės reformos žemėtvarkos projektuose suprojektuojami grąžinamos, perduodamos arba suteikiamos nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypai, tarp jų ir fizinių ar juridinių asmenų, užsienio organizacijų, juridinių asmenų ar užsienio organizacijų filialų naudojami nuosavybės teise ir reikalingi turimiems pastatams bei statiniams eksploatuoti, taip pat leistos pirkti ir nuomoti iš valstybės žemės sklypai, nustatomi jų plotai ir ribos, suprojektuojamas bendrojo naudojimo kelių tinklas, žemės sklypams nustatoma pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, žemės servitutai ir žemės naudojimo sąlygos.

Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašo, patvirtinto LR Vyriausybės 1998-04-01 nutarimu Nr. 385, 19 punktas numato, kad parengtus žemės reformos žemėtvarkos projektus tvirtina Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vedėjas. Įsakymu, kuriuo tvirtinamas žemės reformos žemėtvarkos projektas, taip pat patvirtinamas asmenų, kuriems žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuoti žemės sklypai, sąrašas (sąraše nurodomas fizinio ar juridinio asmens vardas, pavardė ar pavadinimas, suprojektuoto žemės sklypo numeris plane, plotas, nustatyta pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir naudojimo būdas (būdai), siūlomi servitutai ir taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, kiti teisės aktuose nustatyti apribojimai).

Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ministerijos 1998-04-23 įsakymu Nr. 207, 5 punktas numato, kad žemėtvarkos projektuose, projektui prilyginamuose planuose suprojektuojami grąžinami natūra, perduodami, suteikiami nuosavybėn neatlygintinai, perduodami neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise valdyti, taip pat parduodami ir išnuomojami iš valstybės žemės ūkio paskirties, miškų ūkio paskirties, vandens ūkio paskirties, konservacinės paskirties ir kitos paskirties žemės sklypai. Metodikos 9 punkte numatyti reikalavimai teritorijai žemėtvarkos projektui rengti, o Metodikos 24 punktas reglamentuoja projekto autoriaus atliekamus darbus, tame tarpe ir priskyrimą laisvai žemės fondo žemei žemės sklypus, suprojektuotus asmenims, kurie žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu išbraukti iš asmenų, kuriems žemėtvarkos projekte ar projektui prilyginamame plane suprojektuoti žemės sklypai, sąrašo, patvirtinto Nacionalinės žemės tarnybos vadovo arba jo įgalioto žemėtvarkos skyriaus vedėjo (24.5.4. punktas).

Taigi išanalizavus teisės aktus, kuriais remiantis priimtas skundžiamas įsakymas, darytina išvada, kad įsakymas nėra pagrįstas teisės aktais, kurie reglamentuotų tokį piliečių, kuriems suprojektuoti natūra grąžinami žemės sklypai, sąrašo pakeitimą. Įsakyme nėra nurodyta, kokiu pagrindu vietoj V. N. į sąrašą įrašoma Lietuvos Respublika, kodėl V. N. iš nurodyto sąrašo pašalinamas, kodėl pareiškėjui suprojektuotas žemės sklypas perduotas į laisvos valstybinės žemės fondą, taigi įsakymas visiškai nemotyvuotas.

Atsižvelgdamas į aukščiau nustatytas faktines aplinkybes ir aptartą teisinį reglamentavimą, teismas sprendžia, jog Nacionalinė žemės tarnyba neteisėtai ir nepagrįstai skundžiamu 2023 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 7VĮ-572-(14.7.2. E.) išbraukė pareiškėją iš 2011 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. 7VĮ-(14.7.2,) - 1493 patvirtinto piliečių, kuriems suprojektuoti natūra grąžinami žemės sklypai, sąrašo, tuo be teisėto pagrindo pakeisdama nurodytą įsakymą, todėl skundžiamas 2023 m. rugsėjo 7 d. įsakymas naikintinas. Taip pat naikintinas ir 2024 m. sausio 16 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos sprendimas Nr. 1SS-12-(6.1 E.), kadangi Nacionalinė žemės tarnyba neišsiaiškino, kad pareiškėjas 2003 m. kovo 18 d. prašymu pakeitė valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo ir prašė pakeisti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nenurodė, kodėl sprendimas nebuvo pakeistas ir nuosavybės teisės natūra nebuvo atkurtos.

Likusieji argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009 m. liepos 24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 200 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjo atstovė pateikė teismui prašymą, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas byloje patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas: 580,80 Eur už konsultaciją ir dviejų prašymų surašymą, 635,25 Eur už skundo ir dviejų užklausimų surašymą, 1669,80 Eur už skundo surašymą ir pateikimą LR Seimo kontrolieriaus įstaigai, už skundo teismui surašymą, 786,50 Eur už skundo teismui surašymą, paruošiamųjų darbų, susijusių su skundo paruošimu, atlikimą, 363,00 Eur už pasiruošimą ir atstovavimą 2024-05-09 teismo posėdyje, 822,80 Eur už pasiruošimą ir atstovavimą 2024-06-19 teismo posėdyje, baigiamosios kalbos surašymą, dokumentų peržiūrą; viso prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma yra 4858,15 Eur.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas vadovaujantis CPK nuostatomis.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog proceso šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ir advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos, bylai taikytina 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.). Rekomendacijų 7 punktas numato, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Vadovaujantis Rekomendacijų 8.2 papunkčiu, už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį taikomas 2,5 koeficientas. Kadangi pareiškėjo skundas teismui pateiktas 2024 m. I ketvirtyje, nagrinėjamu atveju aktualus 2023 m. III ketvirtis, kurio vidutinis mėnesinis bruto buvo 2 018,20 Eur, todėl maksimali priteistina suma laikytina 5 045,50 Eur (2 018,20× 2,5). Iš byloje esančių PVM sąskaitų faktūrų Nr. 97/2023 ir Nr. 15/24 matosi, kad už skundo teismui surašymą ir pateikimą, paruošiamųjų darbų, susijusių su skundo paruošimu, atlikimą paskaičiuota bendra 1911,80 Eur suma (su PVM), ši suma neviršija Rekomendacijose nurodyto dydžio, todėl priteistina.

Rekomendacijų 8.19 papunktyje numatyta, kad už vieną atstovavimo teisme valandą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis yra 0,1 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Rekomendacijų 9 p. numato, kad teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, advokatė Audronė Žemeckė dalyvavo Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gegužės 9 d. teismo posėdyje nuo 9.07 val. iki 11.10 val., t. y. 2 val. 03 min., bei 2024 m. birželio 19 d. teismo posėdyje nuo 09.04 val. iki 10.26 val., t. y. 1 val. 22 min., iš viso du teismo posėdžiai truko 3 val. 25 min. Iš byloje esančių PVM sąskaitų – faktūrų Nr. 45/2024 ir 67/2024 matosi, kad advokatė, ruošdamasi teismo posėdžiui, užtruko iš viso 6 val. 50 min. Bendras pasirengimo teismo posėdžiams ir dalyvavimo juose laikas suapvalinus sudaro 10 val.

Abu teismo posėdžiai vyko 2024 m. II ketvirtyje, užpraeitas ketvirtis buvo 2023 m. IV ketvirtis, kurio vidutinis mėnesinis bruto buvo 2110,30 Eur, todėl maksimali priteistina suma laikytina 2110,30 Eur (2110,30 × 0,1 × 10 val.). Už pasiruošimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose bendra prašoma priteisti suma yra 1185,80 Eur, ši suma neviršija Rekomendacijose nurodyto dydžio, todėl priteistina.

Rekomendacijų 8.17, 8.19 ir 8.20 papunkčiuose nurodyta, kad už kitų, dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimą, už vieną teisinių konsultacijų valandą, už kitų teisinių paslaugų, nenurodytų Rekomendacijų 8.1 – 8.19 punktuose, teikimo valandą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis yra 0,1 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nurodyta, kad už konsultaciją ir 2 prašymų pateikimą pareiškėjas patyrė 580,80 Eur išlaidų, už 2 užklausimų bei skundo ikiteismine tvarka surašymą – 635,25 Eur, už skundo surašymą Seimo kontrolieriaus įstaigai – 495,00 Eur.

Teismo nuomone, išlaidų už skundo surašymą Seimo kontrolieriaus įstaigai (PVM sąskaita – faktūra Nr. 97/2023) nėra pagrindo laikyti būtinomis šioje byloje, todėl šios išlaidos nepriteistinos; bendra išlaidų už konsultacijas ir prašymus suma sudaro 1216,05 Eur.

Šias išlaidas pareiškėjas patyrė 2023 m. IV ketvirtį, užpraeitas ketvirtis buvo 2023 m. II ketvirtis, kurio vidutinis mėnesinis bruto buvo 2000,1 Eur, todėl maksimali priteistina suma už šias paslaugas laikytina 1200,06 Eur (2000,1 × 0,1 × 6). Kadangi bendra nurodytų išlaidų suma yra didesnė, nei Rekomendacijose nustatytas maksimalus dydis, priteistinas maksimalus leistinas dydis 1200,06 Eur.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjui iš atsakovės priteistina 4297,66 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios laikytinos pagrįstomis ir būtinomis pagal bylos apimtį bei sudėtingumą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo V. N. skundą patenkinti.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2023 m. rugsėjo 8 d. įsakymą Nr. 7VĮ-572-(14.7.2. E.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. birželio 10 d. įsakymo pakeitimo“ ir 2024 m. sausio 16 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos sprendimą Nr. 1SS-12-(6.1 E.).

Priteisti pareiškėjui V. N. iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 4297,66 Eur (keturi tūkstančiai du šimtai devyniasdešimt septyni Eur 66 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjai Jarūnė SedalienėDeimantė AndrulytėŽanas Kubeckas