- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-09-17
- Bylos Nr.
- I-4003-473/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02547-2018-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Violeta Balčytienė
- Pareiškėjas
- S. A.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. A. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas S. A. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–7), kuriame prašo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), priteisti 7 455 Eur neturtinei žalai atlyginti. Skunde nurodo, kad Lukiškių TI-K buvo kalinamas laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 5 d. iki 2018 m. liepos 4 d. reikalavimų neatitinkančiomis kalinimo sąlygomis, dėl ko patyrė neturtinę žalą. Pareiškėjui atvykus į Lukiškių TI-K, jis buvo uždarytas į mažas kameras, kurios neatitiko reikalavimų, nes kamerose buvo kalinamas su daugiau asmenų nei leidžiama pagal higienos normos reikalavimus. Kamerose esantys baldai ir sanitarinis mazgas užėmė didžiąją dalį kamerų ploto. Nurodytos kalinimo sąlygos dėl ploto stokos trukdė pareiškėjui ramiai pailsėti, išsimiegoti. Nors pareiškėjas buvo sveikas, tačiau buvo priverstas nuolat gulėti arba sėdėti, nebuvo laisvos vietos, kurioje galėtų judėti. Sanitarinis mazgas visiškai neatitinka higienos normų reikalavimų, kadangi buvo itin blogos būklės. Sanitarinis mazgas neatitvertas nuo gyvenamosios patalpos, neturi ventiliacijos sistemos, dėl ko kameroje tvyrojo amoniako kvapas, nuo kurio pareiškėjui svaigo galva, o pradėjus valgyti organizmą tampydavo konvulsijos priepuoliai. Be to, sanitariniu mazgu negalima pasinaudoti nematant kitam asmeniui, dėl ko pareiškėjas jausdavosi pažemintas. Dėl nemalonių kvapų pareiškėjui tekdavo patirti stresą kitų kameroje esančių asmenų atžvilgiu. Pareiškėjo gultas buvo vos 1 metro atstumu nuo sanitarinio mazgo. Sanitarinis mazgas buvo įrengtas prie kameros durų, per kuriose įrengtą langelį galėdavo bet kada pasižiūrėti pareigūnas. Nurodytos kalinimo sąlygos itin žiaurios, antisanitarinės, nehumaniškos, žeminančios ir žeidžiančios pareiškėjo orumą ir savivertę, dėl privatumo nebuvimo pareiškėjui atsirado nepilnavertiškumo kompleksas, pareiškėjas jautė įtampą, baimę, gėdą, bejėgiškumą, nesaugumą, dirglumą, irzlumą. Pareiškėjas negalėjo tenkinti savo lytinės aistros, t. y. pasimasturbuoti, nors yra jaunas suaugęs vyras, kuriam būtina patenkinti savo lytinę aistrą. Kamerų sienos buvo purvinos, kampuose įsiveisęs pelėsis, nuo lubų krinta tinkas. Kartais tekdavo atsisakyti maisto, nes į jį prikrisdavo tinko. Kamerose nebuvo įmanoma prieiti prie lango, kadangi langą skiria metaliniai grotų užtvarai, dėl ko nuolat tekdavo kvėpuoti nešviežiu oru. Šviesa kamerose degdavo 24 valandas per parą, dėl ko pareiškėjui skaudėdavo akis, kurios nuolat būdavo paraudusios, jausdavosi nuovargis. Pareiškėjas visą laiką jausdavo silpnumą, nes organizmas negaudavo reikalingo poilsio. Pasivaikščioti į lauką vesdavo ne visada. Pareigūnai dažniausiai į lauką pasivaikščioti siūlydavo anksti ryte, t. y. 6.00 – 6.30 val., kas yra neįmanoma, nes prieš tai reikia ir nusiprausti, ir papusryčiauti, ir susiruošti. Pareigūnams nebuvo svarbu, ar lauke lyja, ar sninga. Pasivaikščiojimui buvo skiriama tik 1 valanda per parą, dėl ko žmogus yra būdavo žeminamas ir kankinamas. Kamerose nebuvo veidrodžio. Pareiškėjas savo skundo poziciją grindžia nacionaliniais ir tarptautiniais teisės aktais bei teismų praktika.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepimu į skundą (b. l. 23-30) su pareiškėjo reikalavimais nesutinka ir prašo juos atmesti kaip nepagrįstus. Atsakovės atstovas nurodo, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui tenkantis plotas Lukiškių TI-K kamerose pilnai atitiko įstatymų nustatytus vienam asmeniui tenkančio ploto kameroje reikalavimus. Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamų laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Dėl kamerų duryse esančių stebėjimo akučių atsakovės atstovas paaiškino, kad vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais Lukiškių TI-K pareigūnų pareigų atlikimų, priežiūros posto pareigūnas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje. Dėl sanitarinio mazgo atsakovas atstovas paaiškina, kad Lukiškių T I-K kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose yra įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitarinis mazgas yra atitvertas nuo likusios kameros ploto 1,5 m aukščio pertvara. Tačiau Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos ištaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai” sanitarinių mazgų atskyrimo nuo likusio kameros ploto reikalavimų nenumato. Dėl švaros kamerose atsakovės atstovas pažymėjo, kad įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarkų kamerose, todėl už kamerų valymų ii tvarkų atsakingi patys esantys nuteistieji bei suimtieji. Reikalingas inventorius (t. y. šluota, samtis, šiuksliadėžė, kibiras) visa laikų yra išduodami į kameras. Taip pat, į kameras išduodama kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui bei universalus valiklis, tinkantis ir indams plauti. Nuo 2015 metų Lukiškių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri vykdo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūra bei profilaktinius patikrinimus. Pažymėjo, kad suimtieji ir nuteistieji asmenys neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadina elektros instaliacija, daužo apšvietimo lemputes, laužo langus, daužo stiklus, klozetus, griauna atitvarines sieneles, skiriančias klozetą nuo miegamųjų vietų. Todėl, pilnai suremontuotose Lukiškių TI-K kamerose neretai vėl tenka daryti pakartotiną remontą. Pažymėjo, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės) 14.6 punkte nurodyta, kad kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai). Lovos matmenys - apie 1,9 m x 0,7 m (1,33 kv. m.); stalo matmenys (išskyrus kameras, kuriose yra daugiau kaip 4 lovos) apie 0,6 m x 0,5 m (0,3 kv. m.); taburetės matmenys apie 0,3 x 0.3 m (0,07 kv. m.), sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys apie 0,8 x 0,7 m (0,56 kv. m). Visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, liek higienos priemonėms sudėti. Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, atitinkamai ir lentynos yra padarytos arba didesnės, arba mažesnės, taip, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui sudėti, higienos reikmenims sudėti. Pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 „Dėl Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ 16.7. punktą kamerose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus bei gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Minėtos Lietuvos higienos normos 17 punkte yra nustatyta, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Pabrėžė, kad apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Dėl pasivaikščiojimo gryname ore Lukiškių TI-K nurodė, kad Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vienos valandos pasivaikščiojimo lauke laikas. Pažymėjo, kad pasivaikščiojimas gryname ore yra kalinių teisė, bet ne pareiga, pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jei su tuo sutinka nuteistasis. Lukiškių TI-K atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas savo skundą grindžia ne įrodymais, bet samprotavimu, pareiškėjo nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos. Pareiškėjo nurodytas žalos dydis nėra grindžiamas jokiais įrodymais, nepateikia jokių faktinių aplinkybių, kitaip neįrodo skunde nurodytos sumos dydžio.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškėjas šioje byloje kelia ginčą dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš to, kad Lukiškių TI-K jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma ir privatumas, buvo kalinamas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalimi, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis).
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Valstybė turi užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą byloje Mironovas ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 40828/12 ir kt.), 2006 m. liepos 13 d. sprendimą byloje Popov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 26853/04).
Dėl pareiškėjui tekusio gyvenamosios patalpos ploto
Pareiškėjas patirtą neturtinę žalą grindžia aplinkybe, kad Lukiškių TI-K kamerose vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas neatitinka teisės aktų reikalavimų, kadangi kamerose buvo kalinama daugiau asmenų nei leidžiama, be to, kamerose stigo ploto dėl jose esančių baldų.
EŽTT praktikoje (žr. 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13) yra išaiškinta, kad pagal Konvencijos 3 straipsnį, nėra įmanoma nustatyti galutinai ir visiems laikams konkretų kvadratinių metrų skaičių, kuris turėtų būti skiriamas kalinamam asmeniui tam, kad būtų laikomasi Konvencijos, tačiau nėra jokių pagrindų nesilaikyti svarbiausiose bylose suformuoto aiškinimo, kad 3 kv. m daugiavietėse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimą pažeidimą, ir tais atvejais, kai kalinamam asmeniui tenka mažiau nei 3 kv. m daugiavietėje kameroje, asmeninės erdvės trūkumas yra vertinamas kaip toks rimtas, jog kyla stipri Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija. Sprendžiant, ar konkrečiu atveju vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą.
Savo ruožtu vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punktu, iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Pažymėtina, kad šis įsakymas nenumato, kad į 1.3.1 punkte įtvirtintą minimalią tardymo izoliatoriaus kameroje vienam asmeniui turinčią tekti kameros ploto normą – 3,6 kv. m – neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) savo praktikoje yra pažymėjęs, kad nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iš kameros ploto turėtų būti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr., pvz., LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016).
Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą pateikė duomenis apie kameras, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, šių kamerų plotą ir kartu su pareiškėju laikytų asmenų skaičių laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 7 d. iki 2018 m. liepos 5 d. Iš šių duomenų matyti, kad 2018-02-07 pareiškėjas atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 120, plotas - 7,38 kv. m. (1 asmuo kameroje); 2018-02 08 perkeltas į kamerą Nr. 343, plotas - 8,08 kv. m. (1 asmuo kameroje); 2018-02-09 -2018-02-22 kamera Nr. 343 (2 asmenys kameroje); 2018-02-23 kamera Nr. 343 (1 asmuo kameroje); 2018-02-24 - 2018-03-01 kamera Nr. 343 (2 asmenys kameroje); 2018-03-02 perkeltas į kamerą Nr. 331, plotas - 7,21 kv. m. (1 asmuo kameroje); 2018-03-03-2018-03-04 kamera Nr. 331 (2 asmenys kameroje); 2018-03-05 kamera Nr. 331 (1 asmuo kameroje); 2018-03-06 - 2018-03-15 kamera Nr. 331 (2 asmenys kameroje); 2018-03-16 pareiškėjas išvyko į Marijampolės apskrities areštinę; 2018-03-21 atvyko iš Marijampolės apskrities areštinės ir buvo uždarytas i kamerą Nr. 115, plotas 7,45 kv. m. (1 asmuo kameroje); 2018-03-22 kamera Nr. 115 (1 asmuo kameroje); 2018-03-23 perkeltas į kamerą Nr. 331, plotas - 7,21 kv. m. (2 asmenys kameroje); 2018-03-24 – 2018-03-25 kamera Nr. 331 (2 asmenys kameroje); 2018-03-26 pareiškėjas išvyko į Marijampolės apskrities areštinę; 2018-03-28 pareiškėjas atvyko iš Marijampolės apskrities areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 108, plotas - 7,38 kv. m. (1 asmuo kameroje); 2018-03-29 perkeltas į kamerą Nr. 290, plotas – 7,76 kv. m. (1 asmuo kameroje); 2018-03-30 perkeltas į kamera Nr. 326, plotas – 7,66 kv. m. (2 asmenys kameroje); 2018-03-3 1- 2018-04-03 kamera Nr. 326 (2 asmenys kameroje); 2018-04-04 pareiškėjas išvyko į Laisvės atėmimo vielų ligoninę; 2018-04-11 atvyko iš Marijampolės apskrities areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 110, plotas 7,48 kv. m. (l asmuo kameroje); 2018-04-12 perkeltas į kamerą Nr. 352, plotas – 8,09 kv. m. (1 asmuo kameroje); 2018-04-13 - 2018 04-15 kamera Nr. 352 (2 asmenys kameroje); 2018-04-16 perkeltas į kamerą Nr. 297, plotas - 8,08 kv. m. (2 asmenys kameroje); 2018-04-17 - 2018-04-19 kamera Nr. 297 (2 asmenys kameroje); 2018-04-20 perkeltas į kamerą Nr. 361, plotas - 7,47 kv. m. (1 asmuo kameroje); 2018-04-2 1-2018-04-24 kamera Nr. 361 (2 asmenys kameroje); 2018-04-25 pareiškėjas išvyko į Marijampolės apskrities areštinę; 2018-04-27 atvyko iš Marijampolės apskrities areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 121, plotas 7,38 kv. m. (1 asmuo kameroje); 2018-04-27 perkeltas į kamerą Nr. 302, plotas 8,05 kv. m. (2 asmenys kameroje); 2018-04-28 - 2018 04-29 kamera Nr. 302 (2 asmenys kameroje); 2018-04-30 perkeltas į kamerą Nr. 280, plotas - 7,82 kv. m. (2 asmenys kameroje); 2018-05-01-2018-05-06 kamera Nr. 280 (2 asmenys kameroje); 2018-05-07 pareiškėjas išvyko į Marijampolės apskrities areštinę; 2018-05-09 atvyko iš Marijampolės apskrities areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 123, plotas - 7,42 kv. m. (1 asmuo kameroje); 2018-05-10 perkeltas į kamerą Nr. 159, plotas – 7,94 kv. m. (1 asmuo kameroje); 2018-05-11 kamera Nr. 159 (2 asmenys kameroje); 2018-05-12 perkeltas į kamerą Nr. 271, plotas - 7,76 kv. m. (1 asmuo kameroje); 2018-05-13 - 2018 05-15 kamera Nr. 271 (2 asmenys kameroje); 2018-05-16 perkeltas į kamerą Nr. 332, plotas – 7,43 kv. m. (1 asmuo kameroje); 2018-05-17- 2018 05-18 kamera Nr. 332 (2 asmenys kameroje); 2018-05-19 - 2018 05-20 kamera Nr. 332 (1 asmuo kameroje); 2018-05-21 perkeltas į kamerą Nr. 344, plotas - 7,84 kv. m. (2 asmenys kameroje); 2018-05-22 - 2018-05-27 kamera Nr. 344 (2 asmenys kameroje); 2018-05-28 pareiškėjas išvyko į Marijampolės apskrities areštinę; 2018-05-30 pareiškėjas atvyko iš Marijampolės apskrities areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 123, plotas - 7,42 kv. m. (1 asmuo kameroje); 2018-05-31 perkeltas į kamerą Nr. 192, plotas – 7,94 kv. m. (1 asmuo kameroje); 2018-06-01 kamera Nr. 192 (2 asmenys kameroje); 2018-06-02 perkeltas į kamerą Nr. 344, plotas - 7,84 kv. m. (2 asmenys kameroje); 2018-06-03 – 2018-06-05 kamera Nr. 344 (2 asmenys kameroje); 2018-06-06 perkeltas į kamerą Nr. 322, plotas - 7,77 kv. m. (2 asmenys kameroje); 2018-06-07 - 2018 06-14 kamera Nr. 322 (2 asmenys kameroje); 2018-06-15 perkeltas į kamerą Nr. 270, plotas – 7,79 kv. m. (2 asmenys kameroje); 2018-06-16 - 2018-07-04 kamera Nr. 270 (2 asmenys kameroje); 2018-07-05 pareiškėjas išvyko į Vilniaus pataisos namus.
Iš pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 7 d. iki 2018 m. liepos 5 d. su pertraukomis buvo kalinamas iš viso 128 dienas. Nurodyti duomenys patvirtina, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjo atžvilgiu nebuvo pažeistos nei Konvencijos, nei nacionalinių teisės aktų nuostatos dėl vienam asmeniui turinčio tekti kameros ploto.
Dėl sanitarinio mazgo įrengimo ir privatumo užtikrinimo
Pateiktame skunde nurodoma, kad pareiškėjo neigiamų išgyvenimų atsiradimą sąlygojo tai, kad Lukiškių TI-K kamerose nėra užtikrintas privatumas naudojantis esančiu sanitariniu mazgu tiek kameroje kartu kalinčių asmenų, tiek pareigūnų atžvilgiu, dėl privatumo nebuvimo pareiškėjas negalėjo tenkinti lytinės aistros (masturbuotis).
Taisyklių 14.5 punkte nustatyta, kad kameroje, be kita ko, turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga; esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto.
Pagal Europos Ministrų Komiteto rekomendacijos šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių” 19.3. punktą, kaliniai turi turėti galimybę naudotis sanitariniais įrenginiais, kurie būtų higieniški ir užtikrintų privatumą. Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pateikiamuose standartuose (ištrauka iš Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (92) 3], 49 punktas) kaip tinkama taip pat nurodoma praktika, kad kamerose būtų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais. Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas ir vertimas šlapintis bei tuštintis kitų asmenų akivaizdoje turi būti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumą pažeidžiantis elgesys. EŽTT ne vienoje byloje pažymėjo ir tai, kad kamerų įrengimas taip, jog tualetas neturi jokio atskyrimo nuo gyvenamosios erdvės arba yra atskirtas maždaug 1–1,5 m aukščio pertvara, yra ne tik smerktinas higienos požiūriu, bet ir atima iš sulaikytojo bet kokį privatumą naudojantis tualetu, kadangi jis lieka visą laiką matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiūrėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angą / akutę (2009 m. kovo 12 d. sprendimas byloje A. M. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 15217/07) 97 p., 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimas byloje Grishin prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 30983/02) 94 p., 2002 m. liepos 15 d. sprendimas byloje Kalashnikov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 47095/99) 99 p., 2012 m. sausio 10 d. sprendimas byloje Ananyev ir kt. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07, 60800/08), 157 p.; 2012 m. gegužės 10 d. sprendimas byloje Glotov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 41558/05) 28 p.), net jei kalinimo įstaigos taisyklės draudžia visiškai uždengti tualetą durimis ar užuolaida (2012 m. sausio 10 d. sprendimas byloje Ananyev ir kt. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07; 60800/08), 165 p.). Teismas taip pat yra konstatavęs, jog gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. kovo 10 d. sprendimas byloje Varga ir kt. prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 14097/12 ir kt.) 81, 82, 90 p.).
LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi turėti galimybę naudotis privatumą užtikrinančiais ir higieniškais sanitariniais įrenginiais (žr., pvz., LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013, 2013 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1840/2013 ir kt.), o sanitarinio mazgo atskyrimas nuo gyvenamosios patalpos 1,5 m pertvara nelaikytinas pakankamu asmenų privatumui užtikrinti, kadangi kiti asmenys (kiti kameroje laikomi suimtieji (nuteistieji), pareigūnai) iš įėjimo į sanitarinį mazgą pusės gali asmenį matyti. Tam, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) būtų tinkamai garantuotas jų privatumas, įėjimas į sanitarinį mazgą turi būti uždengtas, įrengiant duris arba kitu būdu (žr., pvz., LVAT 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-257-442/2016, 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-482-756/2016).
Pranešime nurodyta, kad gyvenamosiose kamerose yra sanitarinio mazgo patalpa su klozetu. Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis: gyvenamosiose kamerose Nr. 252 - Nr. 257; gyvenamosiose kamerose Nr. 386 - Nr. 395; gyvenamosiose kamerose Nr. 406 - Nr. 417; gyvenamosiose kamerose Nr. 418 - Nr. 426; kitose Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nėra techninių galimybių, todėl nuo likusio kameros ploto ši patalpa atitverta 1,5 m. aukščio pertvara; gerinant suimtųjų (nuteistųjų) laikymo sąlygas asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse (b. l. 36-37). Iš Pranešimo matyti, kad kamerose, kuriose ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, sanitarinio mazgo patalpa nebuvo įrengta kaip atskira kabina su durimis.
Teismo vertinimu, toks sanitarinio mazgo įrengimas Lukiškių TI-K kamerose neužtikrino visiško asmens privatumo, kadangi pareiškėjas dalį laiko praleido kamerose kartu su kitu asmeniu, be to, buvo stebimas pareigūnų. Ši aplinkybė pripažintina pareiškėjo teisių pažeidimu, kuris papildomai blogino jo sulaikymo sąlygas ir sukėlė jam papildomų nepatogumų. Kartu pažymėtina, kad dalį laiko pareiškėjas praleido kamerose vienas, todėl šiais laikotarpiais pareiškėjo privatumo pažeidimas nebuvo toks intensyvus. Pareiškėjo teiginiai dėl privatumo nebuvimo naudojantis sanitariniu mazgu, tenkinant lytinę aistrą yra pagrįsti. Teismas pabrėžia, kad ir nuteistieji turi teisę į tam tikrą privatumą. Vadinasi, pareiškėjo konstitucinė teisė į privatumą buvo pažeista.
Dėl kamerų atitikimo Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimams ir kamerų įrengimo
Pareiškėjas nurodo, kad Lukiškių TI-K kamerose, kamerų langai uždengti grotomis, dėl kurių buvo sunku juos atidaryti, kamerose buvo pelėsio, kamerų sienos buvo purvinos, nuo lubų krito tinkas, kamerose visą parą buvo įjungta šviesa, sanitarinis mazgas buvo netinkamos būklės ir neturėjo ventiliacijos sistemos.
Tardymo izoliatorių, pataisos namų ir kitų laisvės atėmimo vietų bei policijos areštinių visuomenės sveikatos saugos reikalavimus nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – Higienos norma). Higienos normos 17 punkte nustatyta, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas, kurios turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Atsakovės atstovas atsiliepime pažymėjo, kad Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2018 m. rugpjūčio mėnesio pranešime „Dėl S. A. skundo“ (toliau – Pranešimas) taip pat pažymėta, kad kameros vėdinamos per langus, kamerų langai ir jų rėmai tvarkingi, lengvai atidaromi, pritaikyti vėdinimui ( b. l. 36-37). Vertinant pareiškėjo teiginius, kad jis negalėjo tinkamai išvėdinti kamerų dėl langų angose įrengtų grotų, pažymėtina, kad Taisyklių 14.1 punkte nustatyta, jog kamerose esančio lango angoje įstatomos metalinės grotos, stiklas gali būti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele. Pranešime nurodyta, kad kamerose lango angoje grotos yra įrengtos nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų (b. l. 36-37). Vadinasi, teisės aktai numato galimybę įrengti langų angose metalines grotas ir tai nėra vertinama kaip kamerose esančių asmenų teisių pažeidimas, todėl šie pareiškėjo argumentai dėl kamerų vėdinimo ir dėl prie langų pritvirtintų grotų atmetami.
Pareiškėjas nurodo, kad kamerose buvo pelėsio, kamerų sienos purvinos, nuo lubų krito tinkas, sanitariniai mazgai buvo blogos būklės. Higienos normos 39 punkte nurodyta, kad ant gyvenamųjų ir bendro naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių. Lukiškių TI-K atsiliepime nurodė, kad apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose; kad kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytų planų, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus bei tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto; kad suimtieji ir nuteistieji asmenys neretai piktybiškai niokoja valstybės turtų daužydami klozetus ir kita, dėl ko pilnai suremontuotose Lukiškių TI-K kamerose neretai vėl tenka daryti pakartotiną remontą. Pranešime taip pat nurodyta, kad tinkamai vėdinant gyvenamosiose kamerose yra išvengiama ir pelėsio, ir nemalonaus kvapo. Pranešime, be kita ko, pažymėta, kad kamerose vietomis ant lubų ir sienų yra atsilupę dažai, tačiau tai nėra Higienos normos 39 punkto pažeidimas; esant galimybei kamerose atliekamas paprastas remontas; laisvės atėmimo vietų patalpų paprastasis remontas atliekamas pagal poreikį, atsižvelgiant į valstybinį finansavimą (b. l. 36-37). Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose (toliau – Normos) nurodoma, kad kamerose turi būti valymo inventorius (išduodamas): šepetys (šluota), kibiras, šiukšlių dėžė, šiukšlių semtuvas, valymo šluostės. Lukiškių TI-K atsiliepime nurodė, kad reikalingas inventorius (t. y. šluota, samtis, šiuksliadėžė, kibiras) visa laikų yra išduodami į kameras, į kameras taip pat išduodama kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui bei universalus valiklis, tinkantis ir indams plauti. Pranešime pažymėta, kad vadovaujantis Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo bendro naudojimo bei gyvenamųjų patalpų valymo tvarkos aprašu, patvirtintu Lukiškių TI-K direktoriaus 2015 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. 1-278 „Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo bendro naudojimo bei gyvenamųjų patalpų valymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, kameros aprūpinamos valymo inventoriumi ir priemonėmis. Teismas pažymi, kad pareiškėjas, nurodydamas šiuos teiginius, nenurodo nei konkrečių nesuremontuotų, netinkamos būklės kamerų, nei laikotarpių, kada pareiškėjas buvo laikomas jose.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad šviesa kamerose degdavo 24 valandas per parą, dėl ko pareiškėjui skaudėdavo akis, jausdavosi nuovargis, kamerose nebuvo veidrodžio, o sanitarinis mazgas neturėjo ventiliacijos sistemos.
Normose nurodoma, kad kamerose turi būti veidrodis. Pranešime nurodyta, kad visose Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose įrengti veidrodžiai, kurie įklijuoti tarp glazūruotų plytelių jiems skirtose vietose. Be to, pareiškėjas nenurodė, kuriose tiksliai kamerose nebuvo veidrodžio. Dėl ventiliacijos sistemos sanitariniame mazge teismas pažymi, kad Higienos normoje reikalavimai laisvės atėmimo vietose įrengiamiems sanitariniams mazgams nėra nustatyti. Dėl kamerų apšvietimo teismas pažymi, kad Taisyklių 14.3 punkte nustatyta, kad kamerose turi būti dieninis ir naktinis apšvietimas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Lukiškių TI-K nepažeidė pareiškėjo teisių dėl to, kad kamerose visą parą buvo įjungta šviesa, dėl to, kamerose nebuvo veidrodžių, dėl to, kad sanitariniuose mazguose nebuvo ventiliacijos sistemos, todėl šiuo aspektu nėra pagrindo nustatyti pareiškėjo teisių pažeidimą.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentas (ankščiau – Vilniaus visuomenės sveikatos centras) atliko patikrinimus Lukiškių TI-K kamerose (b. l. 38-79, 82-92). Patikrinimų metu pareiškėjo skunde nurodomų Higienos normų ir kamerų įrengimo pažeidimų nustatyta nebuvo.
Vis dėlto, nurodydamas šiuos teiginius, pareiškėjas nenurodo nei konkrečių netinkamos būklės kamerų, nei laikotarpių, kada pareiškėjas buvo laikomas jose. Skunde jis taip pat aiškiai neišdėstė su galimais pažeidimais susijusių aplinkybių, be kita ko, nenurodė kamerų, kuriose jam nebuvo užtikrintos tinkamos sąlygos, ir laikotarpių, kai tai vyko, tačiau apsiribojo tik bendro pobūdžio teiginių išdėstymu.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, pareiškėjo argumentai, kad Lukiškių TI-K kameros, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, neatitiko Higienos normos reikalavimų ir kameros buvo netinkamai įrengtos, atmestini kaip neįrodyti.
Dėl pasivaikščiojimo gryname ore
Pareiškėjas nurodo, kad atsakovė pažeidė jo teises, ginčo laikotarpiu suteikdama galimybę tik vieną valandą pasivaikščioti gryname ore.
Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Nepilnamečiams, nėščioms moterims ir ligoniams pagal gydytojų išvadą suteikiami du ne trumpesni kaip vienos valandos pasivaikščiojimai per dieną. Suimtųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje tardymo izoliatoriaus teritorijoje, laikantis šio įstatymo 10 straipsnio reikalavimų (Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 2 dalis). Taigi, suimtajam asmeniui suteikiama teisė į kasdienį pasivaikščiojimą gryname ore, kurio trukmė diferencijuojama atsižvelgiant į suėmimo vykdymo tvarką reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytas aplinkybes – ilgesni pasivaikščiojimai yra garantuojami asmenims, patenkantiems į specialias nustatytas asmenų kategorijas. Pažymėtina, kad pareiškėjas neginčija, kad jam buvo suteikta galimybė kasdien po vieną valandą pasivaikščioti gryname ore, be to, teismas nenustatė, kad Lukiškių TI-K kiltų pareiga užtikrinti pareiškėjui ilgesnius pasivaikščiojimus dėl pareiškėjo amžiaus ar sveikatos būklės, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimo dėl pasivaikščiojimų gryname ore neužtikrinimo.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovė, suteikdama pareiškėjui galimybę 1 valandą per parą pasivaikščioti gryname ore, nepažeidė teisės aktų nuostatų, todėl šie pareiškėjo argumentai atmestini.
Apibendrinant nustatytas aplinkybes, pažymėtina, kad visą ginčo laikotarpį (nuo 2018 m. vasario 7 d. iki 2018 m. liepos 4 d. (2018 m. liepos 5 d. pareiškėjas išvyko iš Lukiškių TI-K) pareiškėjui nebuvo užtikrinta teisė į privatumą naudojantis sanitariniais mazgais ir tenkinant lytinę aistrą. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų, fizinių nepatogumų, diskomfortą, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir kurių pareiškėjas nebūtų patyręs, jei jo laikymo Lukiškių TI-K sąlygos atitiktų teisės aktų reikalavimus, todėl atsakovei kilo pareiga kompensuoti pareiškėjo patirtus neigiamus išgyvenimus, sumokant jam piniginį ekvivalentą.
CK 6.250 straipsnio 2 dalyje reglamentuota kad nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kitaip tariant, teisės aktai neįtvirtina baigtinio kriterijų, į kuriuos turi būti atsižvelgiama sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžio, sąrašo. Neturtinę žalą patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (LVAT 2013 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-107/2013).
Nagrinėjamu atveju teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pažeidimų pobūdį bei jų trukmę, tačiau teismas taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad pareiškėjas teismui nepateikė duomenų, kad tokie pažeidimai sąlygojo ilgalaikių, nepataisomų padarinių atsiradimą. Be to, teismas neturi pagrindo laikyti, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos dėl sąmoningo Lukiškių TI-K elgesio jo atžvilgiu, siekio išskirti jį iš kitų įstaigoje laikomų asmenų. Taigi, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodoma 7 455 Eur suma akivaizdžiai viršija pareiškėjo patirtus neturtinius praradimus ir nėra adekvati nustatytų pažeidimų mastui. Teismas, atsižvelgęs į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose (pvz., LVAT 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1320-552/2018, kurioje už 5 mėn. kalinimą neužtikrinant privatumo naudojantis sanitariniais mazgais priteista 300 Eur neturtinei žalai atlyginti, ir 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1153-624/2018, kurioje už 3 mėn. kalinimą tokiomis sąlygomis priteista 300 Eur neturtinei žalai atlyginti), į tai, kad pareiškėjui teisė į privatumą naudojantis sanitariniais mazgais ir tenkinant lytinę aistrą nebuvo užtikrinta 128 d., teismas konstatuoja, kad teisinga satisfakcija pareiškėjui už jo patirtą neturtinę žalą nagrinėjamu atveju laikytina 350 Eur suma.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo S. A. skundą tenkinti dalyje.
Priteisti pareiškėjui S. A., a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurą) neturtinės žalos.
Likusioje dalyje pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.