Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš Sauliaus Jakaičio, Agnės Stankevičienės ir Faustos Vitkienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. G. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas S. G. kreipėsi į teismą su skundu ir patikslintu skundu, prašydamas: i) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2022 m. balandžio 14 d. sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas); ii) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas savo skundo reikalavimus grindžia tokiais argumentais:

2022 m. balandžio 14 d. VMI Sprendimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 33 straipsnio 8 punktu ir 106 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nusprendė išieškoti į biudžetą iš mokesčių mokėtojo turto nurodytą sumą, mokesčių mokėtojas S. G., bendra išieškoma suma 1 248,75 Eur.

Mano, kad VMI 2022 m. balandžio 14 d. Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Taip pat mano, kad bendra prievolių 1 248,75 Eur suma yra neatitinkanti tikrovės, nes mokesčių deklaracijų jis neteikė, taip pat jis yra neįgalus ir mokesčių tarifai neįgaliesiems yra mažesni.

Atsakovė VMI atsiliepime į skundą su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime pateikia tokią poziciją, kurią grindžia šiais argumentais:

VMI Mokesčių apskaitos 2022-04-14 duomenimis pareiškėjo mokestinė nepriemoką sudarė 1 248,75 Eur, iš kurių: 760,00 Eur apskaičiuoto žemės mokesčio už 2021 m., 457,47 Eur apskaičiuoto žemės mokesčio už 2020 m. ir 31,28 Eur žemės mokesčio delspinigių.

VMI, prieš imdamasi išieškojimo veiksmų, apie nesumokėtus mokesčius VMI interneto svetainėje paskyroje Mano VMI 2022-01-27 paskelbė pareiškėjui skirtą pranešimą apie 1 228,05 Eur nesumokėtą žemės mokestį už 2020 ir 2021 metus.

Atsakovė nurodo, kad nesumokėjus pranešime nurodytos skolos, vadovaujantis MAĮ 33 straipsnio 8 punktu ir 106 straipsnio 1 dalies 4 punktu, VMI 2022-04-14 priėmė Sprendimą išieškoti 1 248,75 Eur mokestinę nepriemoką iš pareiškėjo turto, kuris susipažinti pareiškėjui 2022-04-14 buvo pateiktas portale Mano VMI, o 2022-04-15 išsiųstas gyvenamosios vietos adresu.

Taip pat nurodo, kad 2022-10-27 VMI gautas pareiškėjo 2022-10-22 prašymas pateikti Sprendimą. VMI, atsakydama į pareiškėjo 2022-10-22 prašymą, 2022-11-08 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pakartotinai išsiuntė Sprendimą pareiškėjui.

Akcentuoja, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalimi, skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (1 dalies 1 punktas), neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas (1 dalies 2 punktas), neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (1 dalies 3 punktas). Taigi nėra ginčo dėl to, kad VMI yra kompetentinga priimti skundžiamą Sprendimą, to neteigia ir pareiškėjas, taigi skundžiamas Sprendimas negali būti naikinamas ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

Taigi, vadovaujantis MAĮ 105 straipsnio 1 dalies 2 punktu, VMI teisę priverstinai išieškoti mokesčius įgyja, jeigu mokesčių mokėtojas nesumoka deklaruoto mokesčio arba muitinės deklaracijoje nurodyto mokesčio atitinkamo mokesčio įstatyme ar jo pagrindu priimtame lydimajame teisės akte nustatytu terminu. Sprendimas priimtas pareiškėjui nesumokėjus apskaičiuoto žemės mokesčio, todėl VMI turėjo teisę vykdyti priverstinį išieškojimą MAĮ 105 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

Akcentuoja, kad Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo (toliau – ir ŽMĮ) 12 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad mokestį apskaičiuoja, centrinio mokesčių administratoriaus nustatytos formos mokesčio deklaracijas užpildo ir centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka iki einamojo mokestinio laikotarpio lapkričio 1 dienos jas mokesčio mokėtojams pateikia mokesčio administratorius. ŽMĮ 12 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad mokestis sumokamas iki einamojo mokestinio laikotarpio lapkričio 15 dienos.

Taigi žemės mokestį apskaičiuoja ir deklaraciją užpildo mokesčių administratorius. Pareiškėjas nesumokėjo apskaičiuoto žemės mokesčio už 2020 ir 2021 metus, apskaičiuoto mokesčio dydžio neginčijo, todėl VMI turėjo teisę vykdyti nesumokėto mokesčio išieškojimą priimant Sprendimą.

Teigia, kad pareiškėjas nenurodo, jog VMI, priimdama Sprendimą, nesilaikė kokių nors procedūrų ar taisyklių, todėl skundžiamas Sprendimas negali būti panaikintas ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 dalies pagrindu. Taigi, pareiškėjui neįrodžius nė vieno skundžiamo Sprendimo panaikinimo pagrindo, jo skundas turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas palaikė atsiliepime į skundą išdėstytą poziciją ir prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:

VMI 2022 m. balandžio 14 d. Sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), vadovaujantis MAĮ 33 straipsnio 8 punktu, 106 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nusprendė išieškoti į biudžetą iš mokesčių mokėtojo S. G. turto 1 248,75 Eur sumą.

2022 m. gruodžio 28 d. VĮ Registrų centro duomenimis pareiškėjui S. G. nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas: žemės sklypas (duomenys neskelbtini); žemės sklypas (duomenys neskelbtini); žemės sklypas (duomenys neskelbtini); statiniai (duomenys neskelbtini); žemės sklypas (duomenys neskelbtini).

Žemės mokesčio deklaracijos duomenys už 2020 metus suformuoti 2020 m. spalio 17 d. patvirtina, kad pareiškėjui apskaičiuota žemės mokesčio suma yra 732 Eur.

Žemės mokesčio deklaracijos duomenys už 2021 metus suformuoti 2020 m. spalio 19 d. patvirtina, kad pareiškėjui apskaičiuota žemės mokesčio suma yra 760 Eur, mokesčio nepriemokos suma 457,47 Eur, iš viso mokėti 1 217,47 Eur.

2022 m. sausio 27 d. pranešimu apie nesumokėtus mokesčius ir numatomą vykdyti išieškojimą, pareiškėjas VMI informuotas, kad praėjo terminas, iki kurio pareiškėjas turėjo sumokėti savo mokestines prievoles, bei 2022 m. sausio 27 d. duomenimis, pareiškėjas turi 1 248,75 Eur skolą.

2022 m. sausio 27 d. pranešimu pateikta informacija apie nesumokėtus mokesčius, t. y. žemės mokestis laikotarpiu 2020 m. sausio 1 d. – 2020 m. gruodžio 31 d., kurio mokėjimas terminas 2020 m. lapkričio 16 d., prievolės suma 457,47 Eur. Taip pat žemės mokestis laikotarpiu 2021 m. sausio 1 d. – 2021 m. gruodžio 31 d., kurio mokėjimas terminas 2021 m. lapkričio 15 d., prievolės suma 760 Eur, bei apskaičiuoti 10,58 Eur delspinigiai.

2022 m. sausio 27 d. pranešimu pareiškėjas informuotas, kad nesumokėjus pranešime nurodytos skolos per 14 kalendorinių dienų nuo pranešimo datos, VMI inicijuos mokestinės skolos priverstinį išieškojimą iš pareiškėjo sąskaitų.

2022 m. gegužės 27 d. antstolės patvarkymu priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. (duomenys neskelbtini), iš pareiškėjo išieškoma 1 248,75 Eur suma.

2022 m. gegužės 27 d. antstolės patvarkymu dėl skolos išieškojimo Nr. (duomenys neskelbtini), iš pareiškėjo išieškoma 1 248,75 Eur suma, vykdymo išlaidų suma 254,83 Eur, bendra išieškoma suma 1 503,58 Eur.

2022 m. gegužės 31 d. pranešime, siųstame VMI el. paštu, pareiškėjas nurodo, kad jam išieškojimas nukreiptas į jo darbo užmokestį, kurį gauna iš antstolio A. L., o likusią darbo užmokesčio dalį jis gauna į savo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat į šią sąskaitą gauna socialinę pašalpą. Pranešime pareiškėjas nurodo, kad daugiau pajamų neturi ir prašo VMI tęsti skolos išieškojimą iš jo gaunamo darbo užmokesčio, o jo minėtai sąskaitai apribojimus panaikinti. Taip pat prašo grąžinti nuo jo sąskaitos nurašytas lėšas. Kartu su laišku pareiškėjas siunčia banko sąskaitos išrašą už 2022 m. gegužės mėnesį.

2022 m. spalio 22 d. pareiškėjo prašyme VMI nurodyta, kad pareiškėjas prašo VMI jam asmeniškai pašto siunta atsiųsti VMI vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), vykdomojo dokumento data 2022 m. balandžio 14 d., taip pat pareiškėjas pažymi, kad minėto dokumento nėra gavęs.

VMI 2022 m. lapkričio 8 d. raštu atsakydama į 2022 m. spalio 27 d. gautą pareiškėjo prašymą, pateikė pareiškėjui prašomą dokumentą ir paaiškino, kad VMI, prieš imdamasi išieškojimo veiksmų, apie nesumokėtus mokesčius VMI internetinės svetainės paskyroje Mano VMI, 2022 m. sausio 27 d. paskelbė pareiškėjui skirtą pranešimą apie 1 228,05 Eur nesumokėtą mokesčių skolą, t. y. žemės mokesčio mokestinę nepriemoką už 2020 ir 2021 m. Pranešimas 2022 m. vasario 3 d. išsiųstas adresu, kuriame pareiškėjas deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Taigi, atsižvelgiant į tai, kad pranešime nurodyta mokesčių skola nebuvo sumokėta, vadovaujantis MAĮ 33 straipsnio 8 punkto ir 106 straipsnio 1 dalies 4 punktu, VMI 2022 m. balandžio 14 d. priėmė Sprendimą išieškoti 1248,75 Eur mokestinę nepriemoką iš turto, kuris pareiškėjui susipažinti 2022 m. balandžio 14 d. pateiktas portale Mano VMI, 2022 m. balandžio 15 d. išsiųstas (duomenys neskelbtini) bei laiškui grįžus neįteiktam, 2022 m. birželio 26 d. paskelbtas viešai VMI puslapyje.

Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl VMI 2022 m. balandžio 14 d. Sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumo ir pagrįstumo.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja MAĮ, nustatantis pagrindines sąvokas ir taisykles, kurių būtina laikytis vykdant mokesčių įstatymus, pagrindinius apmokestinimo mokesčiais teisinio reglamentavimo principus, įtvirtina Lietuvos Respublikoje taikomų mokesčių sąrašą, nustato mokesčių administratoriaus funkcijas, teises ir pareigas, mokesčių mokėtojo teises ir pareigas, mokesčių apskaičiavimą ir sumokėjimą, mokesčio bei su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo bei mokestinių ginčų nagrinėjimo tvarką.

Vadovaujantis MAĮ 33 straipsnio 8 punktu, viena iš mokesčių administratoriaus teisių yra priverstinai išieškoti iš asmenų mokestines nepriemokas.

MAĮ 105 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad mokesčių administratorius įgyja teisę priverstinai išieškoti mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką, jeigu yra bent vienas iš nustatytų pagrindų: 1) mokesčių mokėtojas nesumoka mokesčio ir su juo susijusių sumų, nurodytų mokesčių administratoriaus raginime; 2) mokesčių mokėtojas nesumoka deklaruoto mokesčio arba muitinės deklaracijoje nurodyto mokesčio atitinkamo mokesčio įstatyme ar jo pagrindu priimtame lydimajame teisės akte nustatytu terminu; 3) mokesčių mokėtojas MAĮ 81 straipsnio 2 ir 4 dalyse numatytais terminais nesumoka mokesčių administratoriaus sprendime, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, nurodyto mokesčio ir su juo susijusių sumų.

Mokesčių mokėtojui nesumokėjus ar nustojus mokėti mokesčius į valstybės biudžetą, mokesčių administratorius Mokesčių administravimo įstatymo 105 straipsnio nustatyta tvarka įgyja teisę priverstinai juos išieškoti pritaikydamas to paties įstatymo 106 straipsnio 1 dalyje numatytus mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo būdus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-505/2010).

MAĮ 106 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, jog mokestinė nepriemoka priverstinai gali būti išieškoma priimant sprendimą dėl priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo, laiduotojo arba garanto turto. Šį sprendimą vykdo antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Taigi, vadovaujantis MAĮ 105 straipsnio 1 dalies 2 punktu, VMI teisę priverstinai išieškoti mokesčius įgyja, jeigu mokesčių mokėtojas nesumoka deklaruoto mokesčio arba muitinės deklaracijoje nurodyto mokesčio atitinkamo mokesčio įstatyme ar jo pagrindu priimtame lydimajame teisės akte nustatytu terminu.

ŽMĮ 12 straipsnyje įtvirtintas mokesčio apskaičiavimas, deklaravimas ir mokėjimas. Taigi pagal minėtą straipsnį: 1. Mokestis apskaičiuojamas žemės mokestinei vertei taikant šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatytą mokesčio tarifą. 2. Taikant šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytą mokesčio lengvatą, šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka apskaičiuota mokesčio suma mažinama proporcingai žemės sklypo daliai, kuriai taikoma mokesčio lengvata. 3. Mokestį moka asmuo, buvęs žemės savininku mokestinio laikotarpio birželio 30 dieną. Preziumuojama, kad žemės savininku yra asmuo, tokiu nurodytas Nekilnojamojo turto registre. 4. Mokestį apskaičiuoja, centrinio mokesčių administratoriaus nustatytos formos mokesčio deklaracijas užpildo ir centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka iki einamojo mokestinio laikotarpio lapkričio 1 dienos jas mokesčio mokėtojams pateikia mokesčio administratorius. 5. Mokestis sumokamas iki einamojo mokestinio laikotarpio lapkričio 15 dienos. 6. Mokesčio permoka grąžinama (įskaitoma) Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Taip pat pažymėtina, kad pagal MAĮ 66 ir 73 straipsnių nuostatas priklausančius mokėti mokesčius apskaičiuoja pats mokesčių mokėtojas, pateikdamas atitinkamą deklaraciją, o tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas teisės aktų nustatyta tvarka neapskaičiavo mokesčio arba neteisingai apskaičiavęs jo neperskaičiavo, mokesčių mokėtojui priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja mokesčių administratorius, priimdamas atitinkamą sprendimą. Šis teisinis reguliavimas reiškia, kad mokesčio mokėtojo pateikta deklaracija arba mokesčių administratoriaus priimtas sprendimas dėl mokesčių mokėtojui priklausančio sumokėti mokesčio yra tie teisinę reikšmę turintys dokumentai, kuriais remiantis mokestinių teisinių santykių dalyviams yra sukuriamos teisės ir pareigos mokestinių teisinių santykių srityje. Paprastai mokesčių mokėtojui sukuriama pareiga sumokėti atitinkamą mokestį, arba teisė susigrąžinti mokesčio permoką (sumokėtas per dideles mokesčio sumas), atitinkamai mokesčių administratoriui sukuriama teisė iš mokesčių mokėtojo išsiieškoti nesumokėtas mokesčio sumas, arba pareiga sugrąžinti mokesčio mokėtojui jo turimą mokesčio permoką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-438/2019; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-791-556/2023).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nesutinka su ginčijamu Sprendimu, kadangi bendra prievolių 1 248,75 Eur suma yra neatitinkanti tikrovės, nes mokesčių deklaracijų jis neteikė, taip pat jis yra neįgalus ir mokesčių tarifai neįgaliesiems yra mažesni. Tačiau vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, žemės mokestį apskaičiuoja ir deklaraciją užpildo mokesčių administratorius. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas nesumokėjo apskaičiuoto žemės mokesčio už 2020 ir 2021 metus, apskaičiuoto mokesčio dydžio neginčijo, atitinkamai VMI turėjo teisę vykdyti nesumokėto mokesčio išieškojimą priimant Sprendimą. Pažymėtina, kad pareiškėjas teismui nepateikė jokių papildomų įrodymų, kurie patvirtintų jo reikalavimus, taip pat daugiau argumentų, kuriais pareiškėjas nurodytų, kodėl jis nesutinka su skundžiamu Sprendimu. Taip pat pareiškėjas šios administracinės bylos nagrinėjimo metu buvo pasyvus ir nedalyvavo teismo posėdyje.

Sprendžiant kilusį ginčą, pirmiausia pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi praktikos, jog mokesčių mokėtojo keliamame ginče dėl mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo teisėtumo ir pagrįstumo tik tikrinama, ar mokesčių administratorius, vykdydamas mokestinės nepriemokos priverstinį išieškojimą, neatlieka jokių veiksmų, kuriais būtų pažeidžiamos mokesčių mokėtojo teisės (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 8 d. sprendimas, priimtas administracinėje byloje Nr. A602-1965/2013).

Pažymėtina, kad ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas. Tačiau sutiktina su atsakove, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad VMI yra kompetentinga priimti skundžiamą Sprendimą, to neteigia ir pareiškėjas, taigi skundžiamas Sprendimas negali būti naikinamas.

Teismas, įvertinęs ginčo įstatyminį reglamentavimą ir byloje esančius duomenis bei pareiškėjos ir atsakovės pateiktus paaiškinimus, nesutinka su pareiškėju, jog Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad VMI, prieš imdamasi išieškojimo veiksmų, apie nesumokėtus mokesčius VMI interneto svetainėje paskyroje Mano VMI 2022 m. sausio 27 paskelbė pareiškėjui skirtą pranešimą apie 1 228,05 Eur nesumokėtą žemės mokestį už 2020 ir 2021 metus. Pranešimas 2022 m. vasario 3 d. išsiųstas Mokėtojo deklaruotu adresu (duomenys neskelbtini). Taigi dokumentų įteikimo per Mano VMI tvarką nustato Valstybinės mokesčių inspekcijos portalo e. VMI autorizuotų elektroninių paslaugų srities Mano VMI naudojimo taisyklės, patvirtintos VMI prie FM viršininko 2012 m. spalio 3 d. įsakymu Nr. VA-91 (toliau – ir Taisyklės). Taisyklių 10 punkte numatyta, kad Mano VMI srityje pateikiami dokumentai, susiję su užsakytomis elektroninėmis paslaugomis, bei kita VMI informacija, o dokumentų įkėlimo į Mano VMI data laikoma dokumento įteikimo data. Taigi vadovaujantis Taisyklių 10 punktu, pranešimas pareiškėjui laikomas įteiktu 2022 m. sausio 27 d.

Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad 2022 m. gegužės 25 d. paskelbtas pranešimas viešai VMI puslapyje. Taigi, vadovaujantis MAĮ 164 straipsnio 5 dalies nuostatomis, mokesčių administratorius kviečia atvykti VMI sąrašuose nurodytus mokesčių mokėtojus atsiimti dokumentus. Jeigu mokesčių mokėtojas neatvyksta per 10 dienų informacijos paskelbimo šiame VMI interneto puslapyje, dokumentai laikomi įteiktais pranešimo paskelbimo dieną. Taigi šiuo atveju 2022 m. gegužės 25 d. pareiškėjui skolos nesumokėjus Sprendimas 2022 m. gegužės 26 d. perduotas vykdyti antstolei R. A.

Pareiškėjui nesumokėjus mokestinės nepriemokos nustatytu terminu (o taip pat ir pranešime apie nesumokėtus mokesčius ir numatomą vykdyti išieškojimą), VMI vadovaudamasi MAĮ 33 straipsnio 8 punktu ir 106 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėtai ir pagrįstai ėmėsi priverstinių mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmų MAĮ nustatyta tvarka ir priėmė ginčijamą Sprendimą. Taigi, teismo vertinimu, atsakovė, priimdama Sprendimą, veikė nepažeisdama anksčiau paminėtų MAĮ nuostatų.

Pareiškėjas deklaratyviai nurodo, kad mano, jog šiuo atveju Sprendimas yra neteisėtas. Išaiškintina, kad atsakovė, kaip viešojo administravimo subjektas, savo veikloje, priimdama sprendimus, be kita ko, privalo vadovautis ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu. Teismo vertinimu, skundžiamas Sprendimas atitinka reikalavimus, keliamus administraciniam sprendimui, kurie įtvirtinti Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje, o taip pat ir atitinka Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 4 punkte (įstatymo viršenybės), 5 punkte (išsamumo), 8 (nepiktnaudžiavimo valdžia), 9 punkte (objektyvumo), 10 punkte (proporcingumo) įtvirtintus administraciniam aktui keliamus reikalavimus. Sprendimas priimtas remiantis reikšmingomis faktinėmis aplinkybėmis, jame nurodytas jo priėmimo teisinis reglamentavimas, apskundimo tvarka. Taigi vien tik pareiškėjo nesutikimas su Sprendimu nedaro jo neišsamiu, nemotyvuotu ar neteisėtu. Mokesčių mokėtojui nesumokėjus ar nustojus mokėti mokesčius į valstybės biudžetą, mokesčių administratorius MAĮ 105 straipsnio nustatyta tvarka įgyja teisę priverstinai juos išieškoti, pritaikydamas to paties įstatymo 106 straipsnio 1 dalyje numatytus mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo būdus (2010 m. balandžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-505/2010).

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad būtų buvę atlikti veiksmai, pažeidžiantys pareiškėjos (mokesčio mokėtojos) teises.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes minėto teisinio reguliavimo kontekste, darytina išvada, kad VMI turėjo tiek teisinį, tiek faktinį pagrindą priimti Sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš pareiškėjo turto. Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nei pareiškėjo nurodomais, nei kitais motyvais, teismas neturi pagrindo.

Netenkinus pareiškėjo skundo, jam negali būti priteisiamos patirtos bylinėjimosi išlaidos (ABTĮ 40 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo S. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų administracinį teismą.