- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-09
- Bylos Nr.
- e2-3338-356/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-00796-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vijolė Vitienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „NEO Finance“
- Atsakovas
- G. Ž.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iš esmės išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-3338-356/2019, pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovui G. Ž., dėl skolos, palūkanų, tarpininkavimo mokesčio priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „NEO Finance“ patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo: 1 380,62 EUR negrąžintą kredito dalį, 140,96 EUR mokėjimo (pelno) palūkanų iki 2019-05-15, 756 EUR tarpininkavimo mokesčio, 23,94 proc. dydžio mokėjimo palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą, skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 3,88 EUR palūkanas už termino įvykdyti praleidimą, nuo 2019-01-07 iki kreipimosi į teismą dienos; 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo, 51 EUR žyminio mokesčio, 246,01 EUR už procesinių dokumentų parengimą ir kitas bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas G. Ž. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Tarp šalių (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos priedas – Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovui nuosavybės teise perduota 1 500 EUR vartojimo kredito suma 48 mėn. terminui, atsakovas įsipareigojo kredito sumą grąžinti bei sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 844,80 EUR palūkanų (metinė palūkanų norma: 23,94 proc.), 208,69 EUR tarpininkavimo mokesčio (su nuolaida) iki 2022-06-06, bendra vartojimo kredito suma, kurią atsakovas įsipareigojo sumokėti – 2 553,49 EUR. Ginčo, kad sudarydamas sutartį atsakovas veikė kaip vartotojas, tarp šalių nėra. Darytina išvada, kad tarp šalių nuo (duomenys neskelbtini) susiklostė vartojimo kredito teisiniai santykiai (CK 6.886 straipsnis), tokį faktą nustačius, esant tam pagrindui, atsakovo atžvilgiu gali būti taikomos vartotojų apsaugą reglamentuojančios teisės normos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad papildoma vartotojams suteikiama apsauga yra skirta išvengti stipresnės šalies primestų sąlygų, taip siekiant atkurti šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą. Tačiau ši papildoma apsauga nedaro išimčių iš vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (sutarčių reikia laikytis) (CK 6.38, 6.59 straipsniai), todėl nereiškia, kad vartotojai gali tam tikra apimtimi nevykdyti prievolių ar naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų apsaugos priemonėmis siekiant nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo. Jei iš turimų įrodymų matyti, kad skolininkas nuolat laiku nevykdo prievolių, o skolininko, nors ir saugomo vartotojams taikomų papildomų teisinių apsaugos mechanizmų, ir kreditoriaus teisių bei pareigų įgyvendinimo požiūriu pirmajam (skolininkui) netenka neproporcingai griežta prievolių vykdymo našta, teismas turi teisinį pagrindą tenkinti kreditoriaus pareiškimą nepaisydamas sutarties kvalifikavimo kaip vartojimo fakto.
Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, todėl sutarties sąlygų nesilaikanti šalis prisiima su tuo susijusią riziką.
Atsakovui nevykdant Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, ieškovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – LR VKĮ) 19 straipsniu bei Sutarties 8.4. punktu, Sutartį nutraukė, atsakovui vartojimo kredito sutarties nutraukimas įsigaliojo 2019-05-14. Iki sutarties nutraukimo atsakovas ieškovei iš viso sumokėjo 294,18 EUR. Po Sutarties nutraukimo atsakovas, ieškovės paskaičiavimu, negrąžino 1 380,62 EUR vartojimo kredito. Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra kilęs ginčas dėl to, ar ieškovė teisėtai ir pagrįstai vienašališkai nutraukė Sutartį ir reikalauja grąžinti paskolos sumą, sumokėti palūkanas ir kitus mokesčius prieš terminą. Minėta, kad atsakovas piniginę prievolę ieškovei privalėjo įvykdyti dalimis per 48 mėnesius.
Ieškovės tvirtinimu, be to, kad atsakovas privalo grąžinti 1 380,62 EUR skolą (vartojimo kreditas), atsakovas pagal Sutartį privalo sumokėti 140,96 EUR mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki 2019-05-15, 3,88 EUR palūkanas už termino įvykdyti praleidimą, paskaičiuotas nuo 2019-01-07 iki kreipimosi į teismą dienos, ir 756 EUR tarpininkavimo mokestį.
Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). CK 6.158 straipsnis nustato, kad kiekviena sutarties šalis, turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai ir kad šios pareigos šalys negali savo susitarimu pakeisti ar panaikinti. Šalių sąžiningumo pareiga egzistuoja nuo pat sutartinių santykių pradžios iki sutarties pabaigos. Prievolės baigiasi, kai jos tinkamai įvykdomos (CK 6.123 straipsnio 1dalis).
Praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas (CK 6.881 straipsnio 1 dalis). Civilinio kodekso 6.874 straipsnio 1 dalis nustato, kad laiku paskolos negrąžinęs paskolos gavėjas privalo mokėti paskolos davėjui šio kodekso 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų šio kodekso 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita.
Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje. Nagrinėjamu atveju Sutarties šalys sulygo dėl 23,94 proc. dydžio fiksuotų metinių palūkanų normos už naudojimąsi suteiktu kreditu ar jo negrąžinta dalimi ir nustatė, kad palūkanos yra skaičiuojamos nuo kredito išmokėjimo atsakovui dienos iki dienos, kada visas kreditas yra faktiškai grąžinamas ieškovei (Sutarties bendrųjų sąlygų 1.16. p.). Sutarties bendrųjų sąlygų 8.6. p. nustatyta, kad Sutarties nutraukimas nesustabdo palūkanų skaičiavimo.
Šalys susitarė, kad kredito gavėjui tinkamai vykdant sutartį vartojimo kredito gavėjas priskiriamas įprastos rizikos asmenų grupei, todėl sutarties 5.3.2. punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai taikoma 100 procentų nuolaida, o kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį, t. y. vėluojant apmokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei trisdešimt dienų, toks asmuo priskiriamas padidintos rizikos asmenų grupei ir nuo 31 vėlavimo dienos visam tolimesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui nuolaidos netaikomos (Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.4. ir 5.14. punktai bei specialiosios sąlygos). Ieškovė, taikydama 23,94 proc. metinę palūkanų normą, paskaičiavo atsakovui mokėti 3,88 EUR palūkanas už termino įvykdyti praleidimą, nuo 2019-01-07 iki kreipimosi į teismą dienos. Nagrinėjamu atveju Sutarties šalys sulygo dėl 23,94 proc. dydžio fiksuotos metinės palūkanų normos už naudojimąsi suteiktu kreditu ar jo negrąžinta dalimi ir nustatė, kad neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, jos skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos (Sutarties bendrųjų sąlygų 6.1. p.).
Byloje nėra duomenų, kurie galėtų patvirtinti, kad atsakovo prievolė ieškovei būtų pasibaigusi tinkamu įvykdymu (CK 6.123 straipsnio 1dalis), atsakovas prievolę vykdė netinkamai, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 1 380,62 EUR skola, 140,96 EUR mokėjimo (pelno) palūkanos, paskaičiuotos iki 2019-05-15, 756 EUR tarpininkavimo mokestis, 23,94 proc. dydžio mokėjimo palūkanos už negrąžintą vartojimo kredito sumą - 1 380,62 EUR, skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dienos (2019-05-15) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 3,88 EUR palūkanos už termino įvykdyti praleidimą, nuo 2019-01-07 iki kreipimosi į teismą dienos (CK 1.138 straipsnio 4 punktas).
Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl, vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo priteisiamos ieškovės naudai 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteisiamą 2 281,46 EUR sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. gegužės 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškinys tenkinamas, paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos. Iš atsakovo ieškovei priteistina 51 EUR žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnis) ir 246,01 EUR už advokato teisines paslaugas (procesinių dokumentų parengimą) (CPK 98 straipsnis).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo nepriteisiamos, nes jų suma (1,91 EUR) būtų mažesnė už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos finansų ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministrų 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 - 265 straipsniais, 268 - 270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo G. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“, įmonės kodas 303225546, naudai: 1 380,62 EUR skolą, 140,96 EUR palūkanas, 756 EUR tarpininkavimo mokestį, 23,94 proc. dydžio metines palūkanas už 1 380,62 EUR sumą už laikotarpį nuo 2019-05-15 iki 1 380,62 EUR sumos grąžinimo dienos, 3,88 EUR palūkanas, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo 2 281,46 EUR sumos už laikotarpį nuo 2019-05-31 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 51 EUR žyminio mokesčio, 246,01 EUR už advokato teisines paslaugas.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismą.