Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų A. Z. (A. Z.) ir M. Z. bei trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „FORBIS“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-5558-232/2014 pagal ieškovo A. A. (A. A.) ieškinį atsakovams A. Z. ir M. Z. dėl priverstinio akcijų pardavimo bei atsakovo A. Z. priešieškinį ieškovui A. A. dėl priverstinio akcijų pardavimo; trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „FORBIS“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas A. A. (toliau – ieškovas) prašė teismo įpareigoti atsakovą A. Z. (toliau – atsakovas) už teismo ekspertų nustatytą kainą nupirkti iš ieškovo 5 500 vnt. paprastųjų vardinių UAB „FORBIS“ (toliau – ir Forbis) akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė yra 1 000 Lt ir kurios sudaro 50 proc. balsų Forbis visuotiniame susirinkime.

Pareikštam reikalavimui užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo uždrausti atsakovui (Forbis administracijos vadovui ir akcininkui) vienvaldiškai be ieškovo (kito Forbis akcininko) raštiško sutikimo atlikti šiuos veiksmus: 1) nutraukti ir (arba) pakeisti Forbis vardu sudarytus sandorius (sutartis, susitarimus); 2) sudaryti Forbis vardu bet kokius sandorius, kurių vertė (suma) viršija 3 000 Lt; 3) bet kuriuo būdu disponuoti Forbis priklausančiu arba jai perduotų bet kokiu ilgalaikiu (materialiuoju, nematerialiuoju, finansiniu) turtu, nepriklausomai nuo šio turto balansinės vertės, taip pat trumpalaikiu turtu, jeigu tokio turto balansinė vertė viršija 1 000 Lt; 4) įgalioti kitus asmenis atlikti šiuos veiksmus Forbis ar atsakovo vardu, o jei tokie įgaliojimai buvo išduoti, uždrausti įgaliotiems asmenims atlikti aukščiau nurodytus veiksmus; 5) atleisti arba priimti naujus darbuotojus; 6) sudaryti, pakeisti ar nutraukti Forbis vardu sutartis, susijusias su Forbis priklausančių autorinių teisių disponavimu, panaudojimu ar kt. Nurodė, kad ieškinio dalykas – akcininko reikalavimas parduoti juridinio asmens akcijas, kurios nuosavybės teise priklauso kitam akcininkui, o ieškinio pagrindas – atsakovo (akcininko) veiksmai, kurie prieštarauja juridinio asmens veiklos tikslams ir negalima pagrįstai manyti, kad tie veiksmai ateityje pasikeis. Ieškovo teigimu, ieškinio tenkinimo atveju teismas įpareigotų atsakovą nupirkti ieškovo turimas Forbis akcijas už ekspertų nustatytą kainą, todėl būtina imtis priemonių, kad pareiškus ieškinį buvusi Forbis akcijų vertė iš esmės nepasikeistų (nesumažėtų) per visą bylos nagrinėjimo laiką. Teismui nesiėmus šių priemonių ir iš esmės pasikeitus akcijų vertei, ieškovui palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju tokia procesinė ginčo baigtis iš esmės neatitiktų ieškovo pagrįstų lūkesčių, nebūtų pasiektas tas tikslas, kurio ieškovas siekia šiuo pažeistų teisių teisminio gynimo būdu. Ieškovas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju atsakovas yra suinteresuotas, kad Forbis akcijų vertė būtų kuo mažesnė ir jis būtų įpareigotas sumokėti kuo mažesnę kainą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas, atkartodamas ieškovo nurodytus argumentus, 2014 m. rugsėjo 9 d. nutartimi visiškai patenkino prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Papildomai pažymėjo, kad, taikant laikinąsias apsaugos priemones, vertinamas ne ieškinio pagrįstumas, o kitos aplinkybės, t. y. grėsmė, jog ieškovui galbūt palankus sprendimas bus neįvykdytas.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Atskirajame skunde atsakovai A. Z. ir M. Z. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. nutartį ir atmesti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Laikinosios apsaugos priemonės nėra būtinos, nes atsakovas A. Z. sutinka ir pageidauja nupirkti iš ieškovo 50 proc. Forbis akcijų, kurių priverstinio pardavimo reikalaujama šioje byloje. Atsakovui sutikus su ieškiniu dėl akcijų, priklausančių ieškovui, išpirkimo, nėra reikalinga ir tikslinga apsaugoti tokio ieškinio vykdymą laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Nėra jokios rizikos, kad teismo sprendimo įvykdymas bus apsunkintas.

2. Ieškovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir faktiškai siekia kitų tikslų, nei deklaruojama ieškinyje, o tai sudaro pagrindą panaikinti jau taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Ieškinio tikslas yra daryti spaudimą atsakovui, siekiant išsiderėti kuo didesnę parduodamų Forbis akcijų kainą. Asmuo, norintis parduoti akcijas kitam akcininkui, kuomet pastarasis pageidauja jas nupirkti, elgdamasis protingai nesikreiptų į teismą dėl priverstinio akcijų pardavimo, o užbaigtų vystančias derybas. Akivaizdu, kad ieškovas šioje situacijoje nesielgia kaip rūpestingas ir sąžiningas asmuo, be to, dar ir teismui neatskleidė, jog atsakovas yra išreiškęs pageidavimą nupirkti ieškovo akcijas ir kad vyksta šalių derybos.

3. Ieškinys yra prima facie nepagrįstas, o teismas to visiškai nevertino. Ieškinio prima facie nepagrįstumą patvirtina faktas, kad pareikšdamas ieškinį ieškovas kartu prašė teismo užtikrinti įrodymus. Tai reiškia, kad ieškinio pateikimo metu ieškovas neturėjo įrodymų, patvirtinančių ieškinio pagrįstumą.

4. Nėra tenkinamos kitos privalomos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos. Taikytos laikinosios apsaugos priemonės pagal savo prigimtį niekaip nesusijusios su ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymu. Teismas nepagrindė grėsmės, kad atsakovas imtųsi veiksmų, mažinančių Forbis akcijų vertę, egzistavimo. Priešingai, byloje nėra pagrindo, poreikio ar tikslo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, skundžiama nutartimi nepagrįstai nebuvo nustatyta jokių išlygų atsiskaityti su darbuotojais, su valstybės ir socialinio draudimo biudžetais, už būtinas paslaugas.

5. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis sukuriama situacija, kai vienas Forbis akcininkas įgyja pranašumą kito atžvilgiu, nes ieškovui suteikiamos teisės, kurių neturi kitas Forbis akcininkas. Šiomis priemonėmis Forbis akcininkui suteikiami įgaliojimai, kurių neturi nė vienas Forbis valdymo organas ar akcininkas. Ieškovui įgijus tam tikrą Forbis valdymo kontrolę, yra tik keliama žala Forbis paties ieškovo veiksmais, trikdoma normali komercinė veikla, galimi nuostoliai, taip pat pažeidžiama Forbis akcininkų pusiausvyra.

Pareiškime dėl prisidėjimo prie atsakovų A. Z. ir M. Z. atskirojo skundo trečiasis asmuo UAB „FORBIS“, sutikdamas su juo, prašo atskirąjį skundą patenkinti ir panaikinti skundžiamą teismo nutartį.

Atsiliepime į atsakovų A. Z. ir M. Z. atskirąjį skundą ieškovas prašo skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Atsakovai nepagrįstai teigia, kad nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes A. Z. sutinka nupirkti ieškovui priklausančias Forbis akcijas. Aplinkybė, kad atsakovai sutinka su pareikštu ieškiniu, nesudaro pagrindo panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Esant konfliktiniai situacijai, neabejotinai kils šalių ginčas dėl eksperto paskyrimo ir jo nustatytos akcijų kainos. Iki galutinio ir vykdytino teismo sprendimo priėmimo gali praeiti 1–2 metai. Per šį laiką Forbis akcijų vertė gali žymiai pakisti dėl atsakovo nesąžiningų veiksmų. Atsakovo praeityje atlikti nesąžiningi veiksmai nesudaro pagrindo tikėti jo geranoriškais ketinimais. Be to, abejoti atsakovo sąžiningumu verčia jo, kaip Forbis vadovo, elgesys po skundžiamos nutarties ir nutarties dėl įrodymų užtikrinimo priėmimo. Atsakovas slapstosi ir sąmoningai vengia vykdyti teismo nutartį dėl įrodymų užtikrinimo. Jis akivaizdžiai piktnaudžiauja savo teisėmis ir siekia sukelti Forbis žalą.

2. Ieškovas pareikštu ieškiniu siekia apginti savo, kaip akcininko, teises, kurios yra pažeidinėjamos neteisėtais atsakovo veiksmais. Ieškovas bandė taikiai išspręsti kilusį ginčą, tačiau pats atsakovas nelinkęs tartis, siekia neteisėtai perimti įmonės akcijas ir valdymą. Nėra pagrindo manyti, kad nesąžiningi ir neteisėti atsakovo veiksmai ateityje pasikeis, nes šie veiksmai yra tęstiniai ir sisteminiai.

3. Ieškinys yra prima facie pagrįstas, nes pagal ieškinyje išdėstytas aplinkybes ir pareikštus reikalavimus ieškinys gali būt patenkintas. Nagrinėjamu atveju ieškinyje išdėstytų aplinkybių įrodinėjimas yra apsunkintas, kadangi atsakovas vengia pateikti Forbis dokumentus, siekia nuslėpti savo neteisėtus veiksmus.

4. Egzistuoja grėsmė, kad, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba pasidarys nebeįmanomas. Teismas turėjo imtis priemonių, kad pareiškus ieškinį buvusi Forbis akcijų vertė iš esmės nepasikeistų (nesumažėtų) per visą bylos nagrinėjimo laiką. Pagal faktines aplinkybes panašiose bylose teismai, kaip laikinąją apsaugos priemonę, taiko kiekybinio atstovavimo taisyklę, kuri padeda užtikrinti akcijų vertę, netrikdo bendrovės veiklos ir užtikrina būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Nustačius kiekybinio atstovavimo taisyklę, atsakovas, kaip Forbis vadovas, toliau gali vykdyti vadovo funkcijas, tačiau tam tikriems sandoriams, kurie gali sukelti realią grėsmę akcijų vertei, yra reikalingas kito akcininko pritarimas.

5. Laikinosios apsaugos priemonės nepažeidžia Akcinių bendrovių įstatymo ir Forbis įstatų. Būtina įvertinti, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra procesinio poveikio priemonės, kurios nereguliuoja materialinių teisinių santykių. Ieškovas nesiekia tapti Forbis valdymo organu ar jo nariu ir įgyti šių bendrovės organų teisių ar prisiimti pareigų. Ieškovas siekia užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir išlaikyti stabilią Forbis akcijų vertę.

Atskirajame skunde trečiasis asmuo UAB „FORBIS“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. nutartį ir atmesti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Teismas nesprendė dėl ieškinio prima facie pagrįstumo, o toks įvertinimas yra privalomas, kad būtų galima spręsti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės. Ieškovas ieškinį grindžia prieštaringais teiginiais. Jo prašymu taikytą tiek įrodymų užtikrinimą, tiek laikinąsias apsaugos priemones naudoja visai kitiems tikslams, negu deklaruoja.

2. Neįrodyta ir nekonstatuota bei nemotyvuota grėsmė, kad teismo spendimas bus neįvykdytas. Teismas apsiribojo tik formaliu CPK 144 straipsnio 1 dalies normos pakartojimu, tačiau nevertino konkrečios situacijos nagrinėjamoje byloje, nenurodė, kodėl ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, kodėl yra grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, neanalizavo, ar ši grėsmė yra reali, be to, nemotyvavo, ar tikrai racionalu ir pagrįsta byloje taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones.

3. Taikytos laikinosios apsaugos priemonės žlugdo Forbis veiklą ir pažeidžia viešąjį interesą. Forbis veikia jautrioje sferoje, jos pagrindiniai klientai yra bankai ir kitos finansų įstaigos. Forbis veiklos sutrikdymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių gali sukelti nepataisomą žalą tiek pačiai Forbis, tiek jos aptarnaujamų bankų darniai veiklai, o atsižvelgiant į euro Lietuvoje įvedimo laiką – ir visai Lietuvos ekonomikai, t. y. viešajam interesui. Ieškovas laikinosiomis apsaugos priemonėmis naudojasi kaip spaudimo įranku viliantis išsiderėti kuo aukštesnę Forbis akcijų kainą.

Pareiškime dėl prisidėjimo prie trečiojo asmens UAB „FORBIS“ atskirojo skundo atsakovai A. Z. ir M. Z., sutikdami su juo, prašo atskirąjį skundą patenkinti ir panaikinti skundžiamą teismo nutartį.

Atsiliepime į trečiojo asmens UAB „FORBIS“ atskirąjį skundą ieškovas prašo skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Forbis nepagrįstai teigia, kad nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes atsakovas sutinka nupirkti ieškovui priklausančias Forbis akcijas. Atsakovo teiginiai, kad jis pasiruošęs nupirkti ieškovui priklausančias akcijas, yra pagrindas pradėti taikias šalių derybas, tačiau ieškovas nėra gavęs jokio atsakovo pasiūlymo dėl akcijų kainos ir kitų sąlygų.

2. Atsakovas slapstėsi ir sąmoningai vengė vykdyti teismo nutartį dėl įrodymų užtikrinimo, to nedarytų sąžiningas ir rūpestingas vadovas (akcininkas).

3. Skundžiama nutartis yra galiojanti ir vykdytina, tačiau atsakovas ir Forbis akivaizdžiai piktnaudžiauja savo teisėmis ir siekia sukelti Forbis žalą, nesistengia ekonomiškai vykdyti nutarties ir kooperuotis su ieškovu. Ieškovas yra suinteresuotas akcijas parduoti kuo brangiau, todėl siekia užtikrinti stabilią Forbis veiklą.

4. Ieškovas pareikštu ieškiniu siekia apginti savo, kaip akcininko, teises, kurios yra pažeidinėjamos atsakovo neteisėtais veiksmais. Atsakovas, kaip Forbis akcininkas ir vadovas, atlieka ir ateityje atliks neteisėtus ir nesąžiningus veiksmus. Nėra pagrindo manyti, kad tokie atsakovo veiksmai pasikeis.

5. Ieškinys yra prima facie pagrįstas.

6. Egzistuoja grėsmė, kad, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba pasidarys nebeįmanomas.

7. Laikinosios apsaugos priemonės nepažeidžia Akcinių bendrovių įstatymo ir Forbis įstatų.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Taigi laikinosios apsaugos priemonių taikymo sąlygos yra šios: tikėtinas ieškinio reikalavimo pagrindimas ir būsimo teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimas arba negalimumas jį įvykdyti.

Byloje nustatyta, kad ieškovui ir atsakovui priklauso po 50 proc. Forbis akcijų, atsakovas taip pat eina Forbis vadovo pareigas. Nagrinėjamu atveju juridinio asmens dalyvis (ieškovas) pareiškė ieškinį kitam juridinio asmens dalyviui (atsakovui) dėl priverstinio Forbis akcijų pardavimo (CK 2.123 str. 1 d.). Šio ieškinio dalykas – ieškovo reikalavimas įpareigoti atsakovą nupirkti iš ieškovo Forbis akcijas, o ieškinio pagrindas – atsakovo (kito akcininko) veiksmai, dėl kurių ieškovas negali tinkamai įgyvendinti savo, kaip Forbis akcininko, teises, ir negalima pagrįstai manyti, kad tokie veiksmai ateityje pasibaigs. Ieškinio tenkinimo atveju atsakovas būtų įpareigotas nupirkti ieškovo turimas Forbis akcijas už ekspertų nustatytą kainą. Ieškovo teigimu, dėl šios priežasties teismas turi imtis priemonių, kad akcijų vertė iš esmės nepasikeistų (nesumažėtų) per bylos nagrinėjimo laiką. Tokiai ieškovo pozicijai pritarė ir pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi taikydamas ieškovo nurodytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sutiktina su pozicija, jog, ieškovui pareiškus reikalavimą dėl atsakovo įpareigojimo nupirkti ieškovo turimas akcijas, yra svarbu, kad akcijų vertė iš esmės nesumažėtų per bylos nagrinėjimo laiką. Tačiau negalima sutikti su tuo, kad vien tokio reikalavimo pareiškimas jau suponuoja teismo pareigą imtis bendrovės įprastinę komercinę veiklą itin varžančių priemonių, užtikrinančių akcijų vertės stabilumą. Šiuo atveju ieškovas turėtų įrodyti realią grėsmę, kad atsakovas gali imtis veiksmų, mažinančių Forbis akcijų vertę, siekdamas ieškinio tenkinimo atveju sumokėti ieškovui kuo mažesnę perleidžiamų akcijų kainą. Apeliantai pagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti, ar egzistuoja reali grėsmė, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pirmosios instancijos teismas nemotyvavo, kodėl laiko, kad tokia grėsmė egzistuoja. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju taikant laikinąsias apsaugos priemones nepakanka akcentuoti, jog yra svarbu, kad Forbis akcijų vertė liktų nepakitusi per bylos nagrinėjimo laikotarpį. Būtina konstatuoti realią grėsmę, kad atsakovas savo veiksmais gali sumažinti akcijų vertę. Pats ieškovas taip pat nepagrindžia tokios grėsmės buvimo. Jo teiginiai, jog atsakovas gali atlikti Forbis tikslams prieštaraujančius veiksmus, mažinančius Forbis akcijų vertę, kai ieškovas turi suinteresuotumą, kad akcijų vertė išlikų tokia pati, laikytini deklaratyviais ir neatitinka laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti būtinų reikalavimų. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad kuo prašomos taikyti konkrečios laikinosios apsaugos priemonės yra labiau varžančio pobūdžio, tuo svaresni argumentai turi pagrįsti jų taikymą, atitinkamai teismo sprendimas imtis šių priemonių turi būti pagrįstas ir tinkamai motyvuotas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-802/2010). Akivaizdu, kad skundžiama nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės labai apsunkina Forbis įprastinę komercinę veiklą. Pagal savo pobūdį – tai griežtos ir varžančios priemonės, galinčios sukelti pavojų Forbis veiklai ar net gyvavimo sąlygoms ir pan. Bylos duomenimis, Forbis teikia informacinių technologijų paslaugas Lietuvos ir užsienio finansų įstaigoms, įskaitant Lietuvoje veikiančius komercinius bankus, todėl tęstinė ir netrikdoma Forbis veikla yra itin svarbi užtikrinant Lietuvos bankų informacinių sistemų veikimą. Ieškovo nurodyti teiginiai dėl atsakovo veiksmų neteisėtumo ir (ar) nesąžiningumo objektyviai negali būti teisėtu pagrindu taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad vien tik ieškinio pareiškimo faktas nesuteikia ieškovui pranašumo ir savaime nesudaro pagrindo taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Dėl ieškovo atsiliepimuose į atskiruosius skundus nurodytų argumentų, kad jis siekia išlaikyti stabilią Forbis akcijų vertę, pažymėtina, jog byloje nepateikta įrodymų, kad atsakovas siekia priešingų tikslų, t. y. išbalansuoti Forbis veiklą ir sumažinti akcijų vertę. Nesant tokių duomenų, nelogiška būtų daryti išvadą, kad atsakovas siekia sumažinti akcijų vertę bendrovės, kurios vieninteliu akcininku jis taptų ieškovui palankaus teismo sprendimo priėmimo ir įgyvendinimo atveju. Ieškovui neįrodžius grėsmės būsimo teismo sprendimo įgyvendinimui, skundžiama nutartis negali būti laikoma pagrįsta ir teisėta. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos tik esant pagrįstoms prielaidoms dėl teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės, o deklaratyvūs teiginiai dėl tokios grėsmės nesudaro pagrindo varžyti kito asmens teises. Pripažinus, kad ieškovas neįrodė, o pirmosios instancijos teismas nekonstatavo realios grėsmės būsimo teismo sprendimo tinkamam įvykdymui, kaip vienos iš būtinų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, ir dėl to konstatavus skundžiamos nutarties netesėtumą bei nepagrįstumą, nepasisakoma dėl apeliantų nurodytų kitų šios nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo argumentų.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, netinkamai įvertino šiam klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes, pažeidė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl klausimą išsprendė neteisingai, o tai yra pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 329 str. 1 d., 337 str. 2 d., 338 str.).

Be to, šalių procesinis elgesys po skundžiamos nutarties priėmimo patvirtina, kad nėra būtinybės taikyti nurodytų plataus poveikio laikinųjų apsaugos priemonių. Minėta, kad tokią būtinybę ieškovas motyvavo tuo, jog atsakovas gali savo veiksmais sumažinti Forbis akcijų kainą, todėl ieškovas gaus už akcijas iš atsakovo mažesnę kainą. Atsiliepime į ieškinį ir triplike atsakovas patvirtino, kad sutinka nupirkti ieškovui priklausančias Forbis akcijas už eksperto nustatytą akcijų kainą. Svarbiausia yra tai, kad atsakovas sutinka nupirkti šias akcijas už kainą, eksperto nustatytą atsiliepimo į ieškinį pateikimo dieną (2014 m. rugsėjo 15 d.) arba ieškovo ieškinio pareiškimo dieną (2014 m. rugsėjo 3 d.), arba ieškovo informavimo apie jo atleidimą iš Forbis dieną (2013 m. gruodžio 16 d.), priklausomai nuo to, kuri iš šių datų (verčių) yra priimtinesnė (didesnė) ieškovui. Taip pat atsakovas yra pareiškęs ieškovui priešieškinį, juo prašo įpareigoti ieškovą parduoti atsakovui Forbis akcijas, priklausančias ieškovui (CK 2.115 str. 1 d.). Šios aplinkybės patvirtina, kad nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis itin varžoma Forbis įprastinė komercinė veikla, kadangi ieškovui neturėtų būti svarbu, kokia Forbis akcijų vertė bus po jam palankaus teismo sprendimo priėmimo ar akcijų faktinio pardavimo dieną. Šioje byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad atsakovas sutinka nupirkti iš ieškovo akcijas, be to, sutinka jas nupirkti pagal ieškovui priimtinesnį įvertinimą. Taigi tai dar kartą patvirtina pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones šioje byloje nebuvimą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovo A. A. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.