Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Lauretos Ulbienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 10 d. nuosprendžio, kuriuo D. K. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. ir 144 str. neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas.

D. K. buvo kaltinamas tuo, kad 2007 m. gegužės 20 d., apie 16.50 val., Vilniuje, vairuodamas automobilį Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) važiuodamas juo Laisvės prospekto važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti link T. N. gatvės pusės, antra eismo juosta ir artėdamas prie ties (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių (iki 2008-09-01 galiojusi redakcija) 74 ir 117.11 punktų reikalavimus, tai yra, užsidegus raudonam šviesoforo signalui draudžiančiam važiuoti per pėsčiųjų perėją, nesustabdė vairuojamo automobilio prieš „stop" liniją, šviesoforą ar pėsčiųjų perėją ir partrenkė pėsčiųjų perėja, jo važiavimo krypties atžvilgiu iš dešinės į kairę pusę ėjusią pėsčiąją Ž. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) kuriai dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Taip pat jis buvo kaltinamas tuo, kad 2007 m. gegužės 20 d., apie 16.50 val., Vilniuje, Laisvės prospekto važiuojamojoje dalyje būdamas padaręs eismo įvykį, tai yra, vairuojamu automobiliu Audi (duomenys neskelbtini) esančia reguliuojama pėsčiųjų perėja ėjusią pėsčiąją Ž. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) ir tokiais veiksmais sukėlęs pavojų jos gyvybei, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (iki 2008-09-01 galiojusi redakcija) 269.3 punkto reikalavimus nesiėmė jokių priemonių, kad nukentėjusiajai būtų suteikta pirmoji medicinos pagalba, nors tokią galimybę turėjo, ir vairuojamu automobiliu iš įvykio vietos pasišalino.

Apeliaciniu skundu Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra prašo panaikinti 2010-12-10 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendį, kuriuo D. K. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d., 144 str. ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo D. K. pripažinti kaltu pagal LR BK 281 str. l d. ir skirti jam laisvėsd atėmimą l metus 2 mėnesius, pagal LR BK 144 str. skirti laisvės atėmimą l metus 4 mėnesius. Vadovaujantis LR BK 63 str. l d. bei 4 d., taikant bausmių dalinio sudėjimo būdą, paskirtas bausmes subendrinti prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę ir paskirti D. K. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 metus. Vadovaujantis LR BK 67 str. ir 68 str., paskirti D. K. baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams. Vadovaujantis LR BK 63 str. l d., 5 d. 2 p. ir 9 d., taikant bausmių apėmimo būdą, nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2009-03-31 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti D. K. galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 15 metų ir baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams.

Apeliantas nurodo, kad teismas, vertindamas nustatytus duomenis, padarė neteisingas, bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas ir priėmė nepagrįstą sprendimą. Teismas netinkamai įvertino duomenis, patvirtinančius aplinkybę, kad automobilį vairavo būtent D. K., t.y. vertindamas nustatytus duomenis atskirai, dalį jų nepagrįstai pripažino kaip nereikšmingus, kitus - kaip nepatikimus ir prieštaringus, kad jais būtų remiamasi grindžiant kaltinamojo kaltę, kas sąlygojo neteisingo, bylos aplinkybių neatitinkančio išteisinamojo nuosprendžio priėmimą.

Ikiteisminio tyrimo metu 2007-07-09 įtariamojo papildomos apklausos metu ir 2009-08-03 liudytojo apklausos metu E. B. nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, tai yra, kad 2007-05-18 jis atvykusiam pažįstamam asmeniui vardu D., anksčiau teistam, gyvenančiam Vilniuje, A.P. K. gatvės name Nr. 19, davė automobilį (duomenyss neskelbtini), kuriuo jis pats naudodavosi dirbdamas keleivių pervežimo paslaugas teikiančioje bendrovėje (duomenys neskelbtini) Pastarasis žadėjo grąžinti automobilį po poros valandų, bet prieš tai paskambinęs, atvyko tik 2007-05-20 vakarą ir, grąžinęs tik automobilio dokumentus bei raktus, paaiškino, kad tą dieną Laisvės prospekte sukėlė eismo įvykį ir išsigandęs iš įvykio vietos pasišalino. Bylos nagrinėjimo teisme metu liudytojas E. B. minėtų parodymų laikėsi ir jų nekeitė. Teismas, darydamas išvadas dėl E. B. parodymų nenuoseklumo ir prieštaringumo, be to, nurodydamas, kad tam galėjo turėti įtakos ir pastarojo žalingas įprotis vartoti alkoholį bei narkotikus, greta minėtų parodymų vertina ir E. B. pirminius, sekančią dieną po eismo įvykio (2010-05-21) įtariamojo apklausos metu duotus parodymus (t.y. parodymus, kurie vieninteliai prieštarauja aukščiau nurodytiems), kai jis parodė, kad niekam automobilio nebuvo davęs ir pats su juo jokiame įvykyje nedalyvavo, pažymi, kad nuosprendyje minimos 2007-05-24 specialisto išvada Nr. T-N 405/07(01) ir medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 1050 išvada dėl narkotinių bei psichotropinių medžiagų vartojimo buvo grindžiamos būtent prieš šią apklausą atliktų apžiūrų ir tyrimui paimtų pavyzdžių pagrindu, kas leidžia abejoti būtent 2007-05-21, o ne vėliau atliktų apklausų metu užfiksuotų parodymų patikimumu. Atsižvelgiant į tai, kad nuosprendyje daug dėmesio buvo skiriama liudytojo duotų parodymų lyginamajam vertinimui, pamini, kad paties kaltinamojo parodymai dėl jo ryšių su liudytoju E. B. taip pat keitėsi. Jei ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklausiamas D. K. parodė, kad E. B. jam nežinomas, tai bylos nagrinėjimo teisme metu, per pirmąjį posėdį, kuriame E. B. iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos dar nebuvo pristatytas ir apklaustas, jis jau nurodė, kad šį asmenį pažinojo ir su juo buvo bendravęs. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu liudytojas E. B. nurodė tas pačias aplinkybes apie tai, kad trumpame laikotarpyje prieš 2007-05-20 eismo įvykį jis automobilį, kuriuo, kaip nustatyta buvo partrenkta pėsčioji Ž. Š., davė pažįstamam asmeniui vardu D.. Teismo posėdžio metu liudytojas E. B. pakeitė savo poziciją tik dėl dalies jo ikiteisminio tyrimo metu suteiktų duomenų, remiantis kuriais buvo konstatuojama, kad jo parodymuose minimas asmuo yra D. K.. Ikiteisminio tyrimo metu parodymo atpažinti asmenį iš nuotraukų metu E. B. atpažino D. K. kaip savo parodymuose minimą asmenį vardu D., teismo posėdžio metu jis nurodė, kad kaltinamojo nepažįsta ir, kad jo parodymuose minimas D. ir D. K. yra ne vienas ir tas pats asmuo. Neginčijant teismo nuosprendyje išdėstytų argumentų, kad ikiteisminio tyrimo metu laikantis LR BPK 191 str. ir 192 str. nuostatų buvo galimybė liudytojui atpažinimui parodyti patį D. K., o ne atlikti jo atpažinimą iš nuotraukų, laikytina, kad teismas šio E. B. formalaus teiginio visai nevertino visumoje su kitais duomenimis. Dėl minėtos priežasties be pagrindo sureikšminus E. B. parodymus, kad jis nepažįsta kaltinamojo, teismas nepagrįstai atmetė ne juos, o kitus šio liudytojo suteiktus duomenis (suteiktus, kaip minėta, ne tik tyrimo metu, bet ir teisme), kaip tariamai netinkamus ir nepatikimus remiantis sprendžiant D. K. kaltės klausimą. Nors liudytojas E. B. teismo posėdžio metu formaliai, iš esmės jokiais argumentais nepagrįsdamas savo pozicijos, nurodė, kad kaltinamojo nepažįsta ir tai ne jo parodymuose minimas asmuo vardu D., o ikiteisminio tyrimo metu atpažindamas kaltinamąjį iš nuotraukų jis tiesiog suklydo, šioje dalyje liudytojo parodymai vertintini kritiškai, kaip prieštaraujantys kitoms jo paties nurodytoms aplinkybėms, o taip pat kitiems nustatytiems ir išnagrinėtiems duomenims. E. B. ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus, kurių laikėsi ir teisme, nurodė pakankamai detalius su D. K. asmenybe susijusius duomenis, t.y. nurodė jo vardą, gyvenamąją vietą (gatvę ir namą, kur, kaip nustatyta D. K. buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą), aplinkybę, kad jis anksčiau buvo teistas, bei pastarojo naudojamo mobilaus ryšio abonento numerį, be to, kaip minėta, ikiteisminio tyrimo metu atpažino jį iš nuotraukos. Pats kaltinamasis D. K. teisme parodė, jog 2007 metais E. B. pažinojo kaip keleivių pervežimo paslaugas teikiančioje įmonėje dirbantį ir narkotikus vartojantį asmenį. Todėl E. B. parodymuose minimas asmuo vardu D. yra būtent kaltinamasis, o ne koks kitas asmuo, o ta aplinkybė, kad liudytojas teisme D. K. neatpažino, vertintina kaip pastarojo sąžiningas suklydimas arba sąmoningas bandymas padėti kaltinamajam išvengti atsakomybės. Be to, kaip minėta, liudytojo E. B. parodymus (tame tarpe ir pastarojo teisme neigtą aplinkybę, kad prieš eismo įvykį automobilį jis davė kaltinamajam), o taip pat, kad eismo įvykio metu pėsčiąją partrenkusį automobilį vairavo būtent D. K., pilnai patvirtina kiti nustatyti ir teisme išnagrinėti duomenys. Pamini, kad pakankamai trumpame laikotarpyje po Laisvės prospekte kilusio eismo įvykio, t.y. praėjus 25 min. laiko tarpui, Žvėryno mikrorajono Latvių gatvėje rasto automobilio (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo partrenkta pėsčioji, salone (ant grindų, ties priekine keleivio vieta) buvo rastas ir paimtas puspilnis 0,5 1. talpos plastikinis butelis su etikete - „Coca Cola", ant kurio paviršiaus, kaip konstatuota Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro 2009-12-22 specialisto išvadoje Nr. 140-(9791)-ISl-9972, buvo rastas delno pėdsakas paliktas D. K. kairės rankos delnu. Be to, remiantis mobilaus ryšio operatoriaus UAB „Tele 2" suteiktais duomenimis išanalizavus D. K. eismo įvykio metu naudoto mobilaus ryšio abonento išklotines, galima tvirtinti, kad kaltinamasis trumpame laikotarpyje po įvykio buvo teritorijoje esančioje nedideliame spindulyje nuo automobilio, kuriuo buvo partrenkta pėsčioji, radimo vietos, t.y. Žvėryno mikrorajone, Latvių gatvėje. Kaip nustatyta, 2007-05-20, 16.54 val., tai yra, tuo pačiu laiku, kai bendrajame pagalbos centre buvo gautas pirmasis pranešimas apie Laisvės prospekte kilusį eismo įvykį, į kaltinamojo abonentą buvo atsiųsta SMS žinutė, o 16.58 val. - iš jo buvo skambinta. Nustatyta, kad pirmuoju atveju ryšys buvo vykdomas per Kęstučio gatvėje esančią bazinę stotį (celę), antruoju - per Saltoniškių gatvėje esančią stotį (celę), tai yra, per Žvėryno mikrorajone esančias bazines stotis. Remiantis mobilaus ryšio operatoriaus suteiktais duomenimis, priklausomai nuo besikeičiančių gamtos reiškinių ir kitų aplinkybių, naudojantis mobilaus ryšio telefonu Latvių gatvėje ar greta jos esančiose teritorijose ryšys gali būti vykdomas būtent per minėtas bazines stotis. A. D. ir E. B. mobilaus ryšio abonento išklotines taip pat nustatyta, kad tą pačią dieną, 17.59 val., jie bendravo. Nors kaip nurodyta teismo nuosprendyje, šio, eismo įvykio dieną, o taip pat prieš eismo įvykį vykusių telefoninių pokalbių turinys nėra žinomas, šie duomenys tik papildomai patvirtina faktą, kad liudytojas E. B. pažinojo ir bendravo su D. K., o taip pat iš dalies ir liudytojo nurodytą aplinkybę, kad 2007-05-20 vakarą D. K. su juo susisiekė ir susitikimo metu grąžino automobilio dokumentus ir raktus.

Iš dalies sutinkant su teismo nuosprendyje išdėstytais teiginiais, galima laikyti, kad vertinant kiekvieną iš aukščiau nurodytų duomenų atsietai vieną nuo kito, jie tiesiogiai nepatvirtina D. K. kaltės, tačiau vertinant juos visus bendrai su liudytojo E. B. parodymais, o taip pat vienos iš eismo įvykio liudytojų, - B. V., parodymais, kad pėsčiąją partrenkusiame automobilyje buvo tik vienas asmuo, t.y. vairuotojas, galima tvirtinti, kad šių duomenų visuma nustatomos tarpinės, tarpusavyje nuoseklia ir logiška grandine susijusios įvykio faktinės aplinkybės, kurios leidžia atmesti visas abejones ir daryti vienareikšmišką išvadą, jog 2007-05-20, Vilniuje, Laisvės prospekte kilusio eismo įvykio metu pėsčiąją Ž. Š. partrenkusį automobilį (duomenys neskelbtini), vairavo D. K.. Pripažinus, kad svarbiausia aplinkybė yra neginčijamai nustatyta, sutinkamai su teismo nuosprendyje padarytoms išvadoms dėl paties 2007-05-20 eismo įvykio mechanizmo ir jį sukėlusio asmens kaltės, laikytina, kad paminėtų, o taip pat kitų teisme išnagrinėtų duomenų (t.y. nukentėjusiosios Ž. Š., liudytojų B. V., R. J. ir R. Š. parodymai, teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 2930/07(01), kelių eismo įvykio ir transporto priemonės apžiūros metu nustatyti duomenys, kiti duomenys) visumos pagrindu nustatytos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad D. K. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas

Teismo posėdyje prokuroras prašo apeliacinį skundą tenkinti, iššteisintasis D. K. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros apeliacinis skundas atmestinas .

Pirmos instancijos teismo nuosprendis, kuriuo D. K. buvo išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo , padarant nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 144 str. ir 281 str. 1 d. , iš esmės yra pagrįstas ir teisėtas, teismo išvados neprieštarauja byloje surinktiems įrodymams.

Pirmos instancijos, vertindamas įrodymus dėl išteisintojo D. K. kaltumo , padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas , juos įvertino tinkamai, apelianto skundo argumentai, kad apylinkės teismas įrodymus analizavo atsietai ir jų kaip visumos nevertino, nėra pagrįsti.

Nuteistasis D. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu , tiek teisme neigė įvykio metu ir vietoje avarijos metu vairavęs automobilį Audi 100 V.Nr. T 02577, kuris tuo metu buvo dirbusio keleivių pervežimo paslaugas teikiančioje UAB „Translota“ liudytojo E. B. žinioje , tokia jo versija nėra nuneigta ikiteisminio tyrimo metu surinktais, teisme ištirtais įrodymais.

Tai, kad aptariamo autoįvykio metu dalyvavo minėtas automobilis yra neginčijamai nustatyta nukentėjusiosios Ž. Š., eismo įvykio liudytojų B. V., R. J., R. Š. parodymais , iš kurių matyti , kad nukentėjusioji Ž. Š. buvo sužalota aptariamu laiku ir vietoje automobiliu Audi 100 v. Nr. T 02577 tuo metu, kai ji ėjo per reguliuojamą pėsčiųjų perėją, automobilio vairuotojas tai padarė, pažeisdamas KET (galiojusių iki 2008-09-01) 74 p. Ir 117.11 p. reikalavimus, nes , užsidegus raudonam šviesoforo signalui , draudžiančiam važiuoti per pėsčiųjų perėją , nesustabdė vairuojamo automobilio prieš „stop“ liniją, šviesoforą ar pėsčiųjų perėją , perėjoje partrenkė nukentėjusiąją, nesunkiai ją sužalodamas. Po autoįvykio minėto automobilio vairuotojas , sukėlęs savo veiksmais pavojų nukentėjusiosios gyvybei, pažeisdamas KET (galiojusių iki 2008-09-01) 269.3p. reikalavimus, nesiėmė jokių priemonių , kad nukentėjusiajai būtų suteikta pirmoji medicininė pagalba , nors tokią galimybę turėjo , ir vairuojamu automobiliu iš įvykio vietos pasišalino.

Kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus , priešingai nei tai nustatė apylinkės teismas, sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad D. K. 2007-05-18-05-20 dienomis naudojosi liudytojo E. B. jam duotu automobiliu , ką patvirtina minėtas liudytojas , apklaustas įtariamuoju 2007-07-09 (t.2 b.l. 105-106), liudytoju 2009-08-03( 116-117), nurodydamas keletą aplinkybių apie vyriškį Daną, kuriam leido tuo laikotarpiu naudotis jam darbe priskirtu automobiliu ( duomenis apie jo gyvenamą vietą, bnedravimą tarpusavyje mobiliais telefonais, jo teistumą, jo amžių), kurios atitinka išteisintojo D. K. duomenis . Liudytojas E. B. taip pat atpažino iš jam pateiktų fotonuotraukų išteisintąjį D. K., kaip asmenį, kuriam jis aptariamu laikotarpiu buvo davęs naudotis jam priskirtą taksi automobilį , dalyvavusį autoavarijoje (t. 1 b.l. 118-120). Vienok šio liudytojo nurodytos aplinkybės patvirtina tik faktą, kad aptariamu laiku , o taip pat ir avarijos dieną išteisintasis D. K. turėjo savo žinioje minėtą automobilį, tačiau nepatvirtina, kad jis tą automobilį vairavo autoįvykio metu ir kad tai jis padarė KET pažeidimus, ko pasekoje buvo sužalota nukentėjusioji Ž. Š.. Pats išteisintasis tai neigia , o kitais įrodymais nėra nustatyta, jog asmuo, autoįvykio metu vairavęs minėtą automobilį , buvo D. K. . Iš liudytojo E. B. parodymų ikiteisminio tyrimo metu yra žinoma, kad išteisintasis D. K. 2007-05-20 apie 18-19 val. gražino jam automobilio raktelius, o automobilį sakėsi palikęs Žvėryne, sakėsi juo padaręs avariją, kurios metu partrenkė moterį ir kad išsigandęs pabėgo iš įvykiovietos. Liudytojui E. B. suteiktos žinios apie padarytą avariją atitinka byloje nustatytas aplinkybes, tačiau tai patikimai nepatvirtina , jog autoįvykio metu automobilį vairavo išteisintasis. Be liudytojo E. B. parodymų , kuriais jis patvirtina tik išteisintojo D. K. jam perduotą informaciją , kitų, patikimų įrodymų, jog aptariamo įvykio metu automobilį vairavo išteisintasis D. K. , byloje nėra. Pats D. K., neigdamas savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikaltimų , neigia sakęs liudytojui E. B. apie tai, kad jis padarė avariją, kaip kad neigė ir aptariamu laikotarpiu turėjęs savo žinioje E. B. automobilį. Jo parodymai tiek dėl pažinties su avarijoje dalyvavusio automobilio tuometiniu valdytoju liudytoju E. B., tiek dėl automobilio naudojimosi aptariamu laikotarpiu yra prieštaringi , nenuoseklūs, juos nuneigia byloje nustatyti įrodymai, tačiau tie patys įrodymai patvirtina tik anksčiau paminėtą faktą, kad išteisintasis D. K. aptariamu laikotarpiu naudojosi minėtu automobiliu, dalyvavusiu eismo įvykyje, bet nepatvirtina, kad tai jis buvo tas asmuo , kuris sukėlė savo veiksmais eismo įvykį. Kaltinamo aptariamomis nusikalstamomis veikomis D. K. parodymai kelia abejones , tačiau , nesant pakankamų patikimų įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų jo kaltumą, nėra teisinio pagrindo jį pripažinti kaltu dėl minėtų nusikalstamų veikų. Byloje yra įrodymų, kad automobilyje po įvykio rastas butelis „Coca Cola“ , ant kurio palikti D. K. kairės rankos delno pėdsakas, tačiau šis įrodymas, kaip ir aukščiau aptarti, tik patvirtina faktą, kad jis aptariamu laikotarpiu šiuo automobiliu naudojosi ir tą „Coca Cola‘ butelį automobilio salone galėjo palikti. Duomenys apie išteisintojo D. K. telefoninius kontaktus eismo įvykio dieną leidžia daryti išvadą, kad jis netrukus po įvykio buvo Žvėryne, telefonu kontaktavo su liudytoju E. B., tačiau ir šios aplinkybės tepatvirtina tik tą faktą bei galimą išvadą, kad jis bendravo su liudytoju E. B. dėl pastarojo automobilio , bet patikimai nepatvirtina, jog jis , vairuodamas minėtą automobilį , savo neteisėtais veiksmais sukėlė eismo įvykį.

Realizuojant nekaltumo prezumpcijos principą, numatytą Lietuvos Respublikos BPK 44 str. 6 d., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 2 d. , Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 str. 2 d., kiekvienas nusikalstama veika kaltinamas asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas baudžiamojo proceso nustatyta tvarka . Nagrinėjamu atveju , nustačius tik faktą, kad aptariamu laikotarpiu , t.y. 2007-07-18-07-20 laikotarpiu išteisintasis D. K. naudojosi automobiliu, aptariamu laiku ir vietoje patekusiu į eismo įvykį, bet neturint patikimų duomenų , kad eismo įvykio metu jame dalyvavusį automobilį vairavo jis , ir tik turint liudytojo E. B. parodynmus, kad jam neva D. K. pasakęs , kad jis padarė avariją, ką pastarasis neigia, D. K. negali būti pripažintas kaltu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis , kuriomis šiuo atveju yra grindžiamas išteisintojo D. K. kaltumas.

Apylinkės teismas, tegu ir kitaip vertindamas byloje nustatytas faktines aplinkybes, padarė pagrįstą ir teisėtą išvadą, kad D. K. dalyvavimas jam inkriminuotuose nusikaltimuose nėra įrodytas ir pagrįstai jį išteisino.

Dėl šių motyvų skundžiamas teismo nuosprendis nenaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., nutarė :

Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą atmesti.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.