- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-18
- Bylos Nr.
- 2S-145-252/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-08592-2012-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Danguolė Smetonienė
- Pareiškėjas
- P. Š.
- Skolininkas
- P. Š., D. Š.
- Kreditorius
- UAB „Konekesko Lietuva“
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S - 145 - 252 - 2013
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. kovo 18 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo P. Š. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-749-902-2013 pagal pareiškėjo P. Š. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paduodant skundą dėl antstolės Valentinos Žydelienės neteisėtų veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0113/11/000415 dėl skolos išieškojimo iš skolininkų P. Š. ir D. Š. išieškotojui UAB „Konekesko Lietuva“ ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas su skundu dėl antstolio veiksmų kreipėsi į antstolę Valentiną Žydelienę, prašydamas patenkinti P. Š. skundą ir panaikinti skundžiamą 2012-11-09 išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. 0113/11/00415 kaip nepagrįstą ir neteisėtą. Pareiškėjas pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdomuosius veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0113/11/00415 iki bus išnagrinėtas P. Š. skundas dėl antstolės V. Žydelienės veiksmų. Nurodė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo, jeigu jis būtų palankus pareiškėjui, įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 12 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė, motyvuodamas tuo, kad pareiškėjo nurodomi motyvai yra susiję su antstolio atliktų vykdymo veiksmų teisėtumo klausimo sprendimu, tačiau jų pagrindu negalima padaryti išvados, jog tuo atveju, jeigu išnagrinėjęs bylą teismas pripažins antstolio veiksmus neteisėtais, šio teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali būti sunkus arba negalimas.
Pareiškėjas P. Š., nesutikdamas su aukščiau minėtos nutarties argumentais, pateikė teismui atskirąjį skundą (b. l. 13-14).
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 21 d. nutartimi įpareigojo P. Š. iki 2013-01-03 sumokėti 100 Lt žyminį mokestį ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus. Nurodė, kad už skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių mokamas 100 Lt žyminis mokestis (CPK 80 str. 2 d.).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas P. Š. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-12-21 nutartį. Nurodo, kad šio atskirojo skundo pateikimo būtinybę suponavo paties pirmosios instancijos teismo galimos klaidos, t. y. to paties prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių išnagrinėjimas antrą kartą, nepaisant to, kad atitinkamas pareiškėjo P. Š. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jau buvo išspręstas priimta ir galiojančia Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-11-28 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-9413-837/2012, kuria buvo nutarta taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nustatytas įpareigojimas sumokėti žyminį mokestį už teikiamą atskirąjį skundą yra nelogiškas ir nesuprantamas, nes teismui padarius akivaizdžią klaidą, t. y. tą patį klausimą išnagrinėjus du kartus ir priimant visiškai skirtingus procesinius sprendimus, pareiškėjas turi patirti nepagrįstų ir visiškai nereikalingų išlaidų.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Pagal CPK 320 str., 338 str. apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 ir 3 d.).
Šioje byloje sprendžiamas klausimas, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas nustatė atskirojo skundo, paduoto dėl nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių, trūkumus, kad už minėtą skundą nebuvo sumokėtas žyminis mokestis.
CPK 83 str. 1 d. išvardyti asmenys, kurie atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo. CPK 83 str. 2 d. detalizuoja, jog šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys atleidžiami nuo žyminio mokesčio už ieškinius, priešieškinius, pareiškimus, apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat už prašymus dėl proceso atnaujinimo. Pagal CPK 80 str. 2 d., už atskiruosius skundus žyminis mokestis nemokamas, išskyrus atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Už atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių mokamas vieno šimto litų žyminis mokestis. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog pareiškėjas P. Š. turi sumokėti žyminį mokestį už atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 80 str. 2 d.). Apelianto teigimu, pateikto antstolei skundo, kuriame buvo suformuluotas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, egzempliorius buvo pateiktas ir Panevėžio miesto apylinkės teismui. Tuo pagrindu 2012-11-28 Panevėžio miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-9413-837/2012 priėmė nutartį, kuria pareiškėjo prašymą tenkino ir sustabdė vykdymo veiksmus procese ir 2012-11-09 antstolės patvarkymu dėl išieškotų lėšų paskirstymo paskirstytų lėšų pervedimą išieškotojui UAB „Konekesto Lietuva“ ir antstolei vykdomojoje byloje Nr. 0113/11/000415 dėl skolos ir palūkanų išieškojimo iš skolininko P. Š. išieškotojui UAB „Konekesko Lietuva“ (b. l. 27). Teismo vertinimu, apeliantas, būdamas atidus ir rūpestingas asmuo, žinodamas dėl jau 2012-11-28 teismo priimtos nutarties, turėjo teisę atsisakyti nuo pakartotinio prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, suformuluoto skunde dėl antstolio veiksmų. Šiuo atveju Panevėžio miesto apylinkės teismui 2012-12-12 nutartimi atmetus pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir ją apskundus atskiruoju skundu, vadovaujantis CPK 80 str. 2 d., kaip minėta, už atskirąjį skundą mokamas žyminis mokestis.
Atsižvelgiant į visa tai, teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas ir pagrįstai nustatė trūkumus pareiškėjo atskirajam skundui dėl nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kadangi nebuvo sumokėtas žyminis mokestis. Dėl aukščiau nurodytų motyvų pareiškėjo P. Š. atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Pažymėtina, jog iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad pareiškėjo P. Š. skundas dėl antstolio veiksmų yra išnagrinėtas: Panevėžio miesto apylinkės teismas 2013 m. sausio 3 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2-749-902/2013) P. Š. skundą dėl neteisėtų antstolės V. Žydelienės veiksmų atmetė; Panevėžio apygardos teismas 2013 m. kovo 5 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2S-167-198/2013) pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Nutartis yra įsiteisėjusi.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.