Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2016-02-29 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-10-784/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-02-29
Bylos Nr.
II-10-784/2016
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-10844-2015-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Gediminas Viederis
Advokatai
Zigmantas Benetis
Kategorijos
  • 3.25.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Byla Nr. II-10-784/2016
Proceso Nr. 4-68-3-10844-2015-6Procesinio sprendimo kategorija 3.25.1.; 2.10. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2016 m. vasario 29 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gediminas Viederis, sekretoriaujant Eglei Petkevičiūtei, Audronei Glambienei, Ingai Mitrulevičiūtei, dalyvaujant asmeniui, dėl kurio priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, V. J., jo atstovui advokatui Zigmantui Benečiui, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei J. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs asmens, dėl kurio priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilnius, skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio (toliau – ir Institucija) viršininkas D. R. 2015-07-08 priėmė nutarimą Nr. 14N-33384721-15 (toliau – ir 2015-07-08 Nutarimas) administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo V. J. pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 174 straipsnyje, paskyrė jam administracinę nuobaudą – 28 Eur baudą. Nutarime konstatuota, kad V. J. 2015-07-03, apie 22.50 val., Vilniaus g. 22, Vilniuje, viešoje vietoje, būdamas neblaivus, apsaugos darbuotojo atžvilgiu keikėsi necenzūriniais žodžiais girdint kitiems žmonėms, bandė sukelti muštynes.

Šalies argumentai

Nesutikdamas su minėtu nutarimu, V. J. teismui pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Institucijos nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje. Pareiškėjas skunde nurodo, kad 2015-07-08 Nutarimas naikintinas, nes V. J. pažeidimo nepadarė, sprendimas priimtas nesurinkus ir neįvertinus visų įrodymų. Įvykio dieną su draugais E. O. ir J. T. leido laisvalaikį mieste, priėjus prie baro „(duomenys neskelbtini)“ įėjimo, duris užstojo du vyriškiai, pasakė, kad įeiti negalima. Vyriškiai buvo be uniformų ir jokių skiriamųjų ženklų, todėl pamanęs, kad jie išsidirbinėja, V. J. pasakė, kad eina ir paėmė už įėjimo į barą rankenos. Tuo metu pajuto, kaip jį pagriebė už kaklo iš nugaros ir įmetė į barą ant grindų. V. J. norėjo stotis ir duoti atkirtį užpuolikams, tačiau nepavyko to padaryti, nes tik pradėjus tai daryti kažkas pagriebė už kaklo ir pradėjo smaugti, po to nuvertė ant grindų dar kartą, užlaužė ranką, o kitas asmuo gulinčiam kelis kartus spyrė į krūtinę. Po to atvyko policijos pareigūnai, kurie pristatė pareiškėją į policijos komisariatą. Pareigūnams nurodė, kad nori rašyti pareiškimą dėl smurto, pareigūnai tik išgirdę, kad pareiškėjas skambina į bendrąjį pagalbos centrą, suteikė galimybę rašyti pareiškimą. Aplinkybę, kad pareiškėjas tą vakarą buvo sumuštas, patvirtina specialisto išvada, tai, kad necenzūrinių žodžių pareiškėjas nenaudojo, patvirtins kartu su juo buvę įvykio liudininkai. Pripažįstant pareiškėją kaltu vertinti tik jį kaltinantys įrodymai, kiti įrodymai nebuvo renkami ir tiriami: kartu buvusių asmenų parodymai, pareiškėjo nurodomi sužalojimai, paaiškinimai. Nutarimas yra visiškai nemotyvuotas ir nepagrįstas. Priimant Nutarimą pareiškėjui nebuvo išaiškintos jo teisės, nesuteikta galimybė susipažinti su byla, naudotis advokato pagalba, teikti įrodymus, reikšti prašymus. Tai, kad Nutarimas priimtas nesiaiškinant visų aplinkybių patvirtina aplinkybė, kad nutarime nurodyta, jog V. J. nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti pažeidimą, nors visą laiką teigė, kad yra nekaltas. Prašė panaikinti 2015-07-08 Nutarimą ir bylą nutraukti.

Atsiliepimas

Institucija atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skunde išdėstytais reikalavimais nesutinka, Nutarimas priimtas ir nuobauda paskirta įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes, prašė 2015-07-08 Nutarimą palikti nepakeistą ir skundo netenkinti.

Teismo posėdžio metu apklaustas V. J. paaiškino, kad tą vakarą šventė E. O. gimtadienį, kartu su E. O. ir J. T. buvo viename iš Vilniaus barų, lankė kitus Vilniaus barus, vienas iš kurių buvo baras „(duomenys neskelbtini)“. Priėjus prie šio baro prie įėjimo stovėjo du asmenys, V. J. pabandė įeiti, kuomet minėti du asmenys pastojo kelią ir pasakė, kad jie čia nepraeis. V. J. paklausė, kodėl negali patekti, stovėję asmenys necenzūriniais žodžiais pasakė eiti iš čia, tuomet V. J. nekreipęs į juos dėmesio ėmė už baro įėjimo durų rankenos, po ko jį jėga įstūmė į klubą ir paguldė ant žemės. Darbuotojų atžvilgiu V. J. nevartojo jokių necenzūrinių žodžių, su jais nekonfliktavo. V. J. įtraukus į barą, jam buvo sutrenka galva, jį smaugė už kaklo ir paguldė ant žemės, grumtynių metu buvo du asmenys. Nagrinėjant bylą policijoje V. J. greičiausiai nebuvo išaiškintos teisės – jį pasikvietė tyrėjas, jie pasikalbėjo, tyrėjas pasakė, jog yra liudininkų mačiusių, kaip jis keikėsi, todėl pareigūnai privalo paskirti baudą, jeigu V. J. gailėsis, paskirs minimumą. Kai tyrėjas davė surašytą nutarimą, pamatė, kad jame parašyta, jog jis gailisi, prisipažįsta, nors visą laiką neigė visą situaciją.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas E. O. paaiškino, kad 2015-07-03 buvo jo gimtadienis, jis su V. J. ir drauge išėjo į miestą, nusprendė užeiti į barą „(duomenys neskelbtini)“, tačiau įėjimą į klubą pastojo du vyrukai. V. J. paklausė, kodėl negalima užeiti, apsauginiai necenzūriniais žodžiais atsakė, kad jie neužeis, griebė V. J. už kaklo ir įtempė į klubą. Liudytojas pažiūrėjęs pro langą pamatė, kad V. J. guli prispaustas prie žemės. Paaiškino, kad apsauginis V. J. įstūmė į klubą, kai jis norėjo užeiti į vidų ir smarkiau atidarė duris. Apsauginiai jiems nieko nesakė, nesuprato, kad tie žmonės apsauginiai. Prieš įeinant į klubą agresyviai nesielgė, keikėsi tik žmonės šalia, vėliau paaiškėjo, kad tai apsauginiai. Atvykus policijai V. J. išvežė kraujuota nosimi ir ištampytu švarku.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja J. T. paaiškino, kad norėjo užeiti į barą, apsauga pasakė, kad vakaras uždaras, todėl neįleis. Paklausė, kas per užtvaras vakaras, apsauginiai necenzūriniais žodžiais pasakė, jog jie neįeis. Vyrai atrodė apsirengę tvarkingai, galvojo, kad jie svečiai. V. J. paėmė už rankenos ir apsauginis jį įstūmė į vidų, liudytoja su E. O. pasiliko už durų, priėjo prie lango ir pamatė, kad V. J. guli ant grindų prispaustas. Atvykus policijai jį išvežė į policijos komisariatą. Nurodė, kad be griebimo už rankenos daugiau V. J. piktybinių veiksmų nebuvo. Kad asmenys buvo apsaugos darbuotojai sužinojo tada, kai liko stovėti už durų, o likęs darbuotojas pasakė, kad jie buvo apsaugos darbuotojai.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas D. P. paaiškino, kad dirba apsaugos darbuotoju. Pamena, kad klubas atsidarė 22.00 val., apie 22.30 val. atėjo 3 asmenys, du vaikinai ir mergina. Vienas iš asmenų buvo kažko vartojęs, ar padauginęs, elgėsi neadekvačiai. Elgėsi agresyviai ir bandė patekti į klubą. D. P. su kolega stovėjo prie durų ir jam gražiai pasakė, kad jie šį vakarą nėra pageidaujami, tačiau V. J. to nesuprato. Jam buvo pasakyta, kad jis yra padauginęs, į klubą bus neįleistas, nes tokios klubo taisyklės. Tuomet V. J. pradėjo jėga brautis į klubo vidų, smūgiavo D. P. į pilvo sritį. Apsaugos darbuotojai jį sulaikė ir iškvietė policijos pareigūnus. Pagarsinus D. P. 2015-07-03 pareiškimą ir 2015-07-21 paaiškinimus (b. l. 3, 16) nurodė, kad viskas nurodyta teisingai. Tą vakarą iš renginio ėjo žmonės su vaikais, kurie matė, kad žmogus prie baro yra nevaldomas. Kadangi klube tuo metu nebuvo daug žmonių, V. J. apsaugos darbuotojai laikė klubo viduje. Nebuvo taip, kad į klubo vidų jį būtų kažkas įtraukęs. Iš pradžių visi buvo klubo tarpduryje, grumtynių metu atsidūrė klubo viduje. Sulaikius V. J., apsaugos darbuotojai iškvietė policijos pareigūnus. Paaiškino, kad viskas prasidėjo nuo žodinio konflikto lauke, D. P. V. J. ranka užstojo kelią, tuomet V. J. davė per ranką, įsibrovė į vidų, koridoriuje smūgiavo D. P. į pilvą, tuo metu kažkokiu būdu priėjo porininkas. D. P. jie sulaikė ir viskas, laikė jį ant grindų prispaustą. K. G. V. J. parvertė ant grindų, bandė suduoti, spardėsi, bandė pasprukti. K. G. pažeidėją laikė, kol atvažiuos policija.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas K. G. paaiškino, kad dirbo apsaugos darbuotoju. Atvyko asmuo, kuris buvo išgėręs, apsauginis, dirbantis prie durų, neįleido jaunuolio, įvyko konfliktas. Tuomet atėjo K. G., bandė aiškintis, tačiau nepavyko. Vaikinas puolė apsaugos darbuotoją, tuomet dviese jį sulaikė ir iškvietė policiją. Pagarsinus K. G. 2015-07-10 parodymus nurodė, kad parodymuose viskas nurodyta teisingai. Klube yra mažas koridorius, tame koridoriuje įvyko susistumdymas tarp V. J. ir D. P.. Susistumdymo metu V. J. gal ir mėgino suduoti D. P., vėliau suduoti nemėgino, tačiau priešinosi. Apsaugos darbuotojai V. J. bandė sulaikyti klubo viduje, bet jis priešinosi, stumdėsi. V. J. stūmė D. P. į koridorių, tuo metu K. G. bandė iškviesti policiją. Vienas apsauginis iš kito klubo pribėgo padėti, nes vienam D. P. sunkiai sekėsi. Kai K. G. atėjo į pagalbą, jie jau buvo viduje, tuomet jie pargriovė V. J. ant žemės, užlaužė rankas. Paaiškino, kad apsižodžiavimas buvo lauke – K. G. stovėjo lauke, o tarpduryje stovėjo D. P.. Apsaugos darbuotojai vaikinui pasakė, kad jis neužeis, V. J. pasakė, kad jei reikės užeis su policija, tuomet apsaugos darbuotojai jam pasakė, kad su policija jis išeis. V. J. abiem rankom stūmė D. P. į vidų ir jie atsidūrė tame koridoriuje, tuo metu K. G. kvietė policiją. Į pagalbą atėjus apsaugos darbuotojui iš kito klubo, jie trise – atėjęs apsauginis, D. P. ir V. J. – atsidūrė klubo viduje. Atėjus apsaugos darbuotojui iš kito klubo, ji užstojo K. G. vaizdą, todėl liudytojas ne viską matė. Dėl V. J. sužalojimų nurodė nežinantis, ar V. J. buvo sužalotas, jam niekas nesmūgiavo, tačiau jam iš nosies bėgo kraujas. Pirmą kartą priėjęs prie V. J. nematė, kad jam būtų bėgęs kraujas. Iškvietęs policiją K. G. iš karto bėgo į pagalbą, tuomet ir matė, kad vaikinui bėga kraujas. Tuo metu V. J. jau buvo viduje. Viduje apsaugos darbuotojai vaikiną pargriovė, nes jis priešinosi. Priešinimasis pasireiškė puolimu, norėjo jį pargriauti ant žemės, kad nustotų agresyviai elgtis, norėjo sulaikyti, kol atvyks policija.

Teismo posėdžio metu liudytoja G. D. parodė, kad anksčiau dirbo bare Vilniaus gatvėje, 2015-07-03 dirbo bare „(duomenys neskelbtini)“, tiksliai nepamena, kas buvo, tačiau kiek prisimena, apsaugos darbuotojai V. J. įvedė į barą, laikė jį prispaudę prie žemės, buvo iškviesta policija. Asmuo buvo truputį išgėręs, priešinosi – liudytoja matė, kaip jis priešinosi, nes apsauginiai jį laikė, o jis bandė išsilaisvinti. Nurodė policijos komisariate davusi parodymus, viskas prasidėjo lauke, matė, kaip apsauginiai V. J. įvedė pro duris, kaip tiksliai įvedė, pasakyti negalėjo. Kas vyko lauke nurodė nemačiusi, kodėl V. J. buvo su kraujuota nosimi, nežino. Pagarsinus 2015-07-22 G. D. parodymus, nurodė mačiusi, kad asmenų apsauginis į barą neįleido, asmenys buvo neblaivūs, ką jie kalbėjo, liudytoja negirdėjo. Dalį veiksmo matė pro langą, tačiau ne viską. Po to matė, kas vyko viduje. Kiek matė, vaikino niekas nemušė, jis agresyviai elgėsi, plėšė duris, norėjo įeiti. 2015-07-22 parodymai surašyti iš jos žodžių.

Teismo posėdžio metu liudytoja I. B. paaiškino, kad šiuo metu dirba soliariume, anksčiau dirbo klube. D. P. buvo apsaugos darbuotojas. Įvykio beveik nepamena, beveik kiekvieną savaitgalį vykdavo muštynės. Jai dirbant klube jos darbo vieta buvo viduje, negalėjo matyti, kas vyko lauke. Nurodė kažką atsimenanti, kai vaikinukas atėjo į klubą ir pradėjo ant visų šokinėti. Įėjimas į klubą yra tiesiai iš gatvės, yra koridorius, bet labai nedidelis. Kas vyksta lauke, per koridorių nesimato, tačiau jei stovi iš šono, minimaliai gali pamatyti.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas R. J. nurodė nelabai pamenantis įvykį. Pagarsinus jo 2015-07-03 tarnybinį pranešimą nurodė, kad parodymai jame surašyti teisingai. Aplinkybės, kad asmuo keikėsi, spyrė į pilvą, surašytos iš apsaugos darbuotojų žodžių. Atvykus policijos pareigūnams V. J. gulėjo ant žemės, jį laikė apsaugos darbuotojai, ar rankos buvo užlaužtos, nurodė nepamenantis, iš nosies V. J. bėgo kraujas. Pareigūnams buvo pasakyta, kad V. J. buvo agresyvus, todėl pareigūnai jį pasodino į mašiną ir uždėjo antrankius. Tuo metu V. J. nesipriešino, pasodintas į mašiną buvo ramus, nenorėjo per daug kalbėti, buvo labai supykęs.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Pagal ATPK 284 straipsnio nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 301 straipsnyje nustatyta, jog teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Nagrinėdamas pareiškėjo skundą teismas, atsižvelgdamas į paminėtas įrodymų vertinimo administracinio teisės pažeidimo byloje nuostatas, patikrino byloje esančius įrodymus bei priimtą Institucijos 2015-07-08 Nutarimą.

Teismas sutinka su pareiškėjo argumentais, kad bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu buvo vertinti tik jį kaltinantys įrodymai, kiti įrodymai nebuvo renkami ir tiriami: kartu buvusių asmenų parodymai, pareiškėjo nurodomi sužalojimai, tačiau šie pažeidimai buvo ištaisyti nagrinėjant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą teisme, todėl jie savaime neteikia pagrindo naikinti skundžiamą nutarimą. Dėl pareiškėjo pateiktos 2015-07-09 specialisto išvados Nr. G2230/15(01) pažymėtina, kad minėta išvada nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, nors ji ir pagrindžia aplinkybę, kad įvykio dieną pareiškėjui buvo galimai padaryti sužalojimai, kurie įvertinti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, tai nepaneigia V. J. atliktų veiksmų, už kuriuos jis buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn ir jam 2015-07-08 Nutarimu paskirta administracinė nuobauda.

Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai K. G. ir D. P. patvirtino, kad V. J. bandė jėga pakliūtų į barą „(duomenys neskelbtini)“, elgėsi agresyviai, nors apsaugos darbuotojai jam aiškiai nurodė, kad dėl neblaivumo į barą jis patekti negalės. Aplinkybę, kad V. J. į barą bandė patekti jėga, iš dalies patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausta liudytoja J. T., kuri nurodė, kad be griebimo už rankenos daugiau V. J. piktybinių veiksmų nebuvo t.y. liudytoja patvirtino aplinkybę, kad V. J. į barą bandė patekti piktybiškai, griebdamas už durų rankenos. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja G. D. nurodė mačiusi, kaip V. J. apsaugos darbuotojams priešinosi baro viduje, pagarsinus jos parodymus, duotus bylos nagrinėjimo Institucijoje metu, nurodė taip pat mačiusi, kaip V. J. agresyviai elgėsi, plėšė duris, norėjo įeiti į barą, t.y. patvirtino jo agresyvius veiksmus prie įėjimo į barą. K. G., D. P. bei G. D. parodymai buvo nuoseklūs, iš esmės analogiškas aplinkybes jie nurodė tiek nagrinėjant bylą Institucijoje, tiek apklausiami teismo posėdžio metu, pagrindo apkalbėti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį teismas nenustatė, todėl remiasi minėtų liudytojų parodymais. Teismo vertinimu, 2015-07-08 Nutarime nurodyta aplinkybė, kad V. J. bandė sukelti muštynes, t.y. bandė jėga, neleidžiant apsaugos darbuotojams, pakliūti į barą, yra įrodyta byloje surinktais ir tiesiogiai ištirtais įrodymais – tiesiogiai įvykį mačiusių liudytojų apklausos metu duotais parodymais, ROIK medžiaga Nr. 0115000364921, iš kurios matyti, kad bendrajame pagalbos centre 2015-07-03, 22.57 val. buvo gautas pranešimas, jog prie baro triukšmauja ir bando patekti į vidų neblaivus vyras. Teismo vertinimu tokie V. J. veiksmai, kuomet jis konfliktavo su apsaugos darbuotojais, neįleidusiais jo į barą, bandė į baro vidų patekti jėga, sukelti muštynes, atitinka sudėtį teisės pažeidimo, numatyto ATPK 174 straipsnyje, kadangi atsakomybė pagal šį straipsnį kyla ne tik už necenzūrinių žodžių ar gestų vartojimą viešoje vietoje, bet ir už įžeidžiantį kibimą prie žmonių ar kitus panašius veiksmus, pažeidžiančius viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

2015-08-07 Nutarime taip pat nurodyta, jog V. J. apsaugos darbuotojo atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius. Teismo posėdžio metu apklausus įvykį mačiusius ir jame dalyvavusius liudytojus, ši aplinkybė nepasitvirtino. Nei liudytojas K. G., nei D. P. teismo posėdžio metu nenurodė, kad V. J. jų atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius - abu liudytojai pabrėžė agresyvius V. J. veiksmus, bet ne necenzūrinių žodžių vartojimą. Kad V. J. prie įėjimo į barą nesikeikė, patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausti liudytojai E. O. ir J. T.. Atsižvelgiant į tai, V. J. surašytas nutarimas taisytinas, panaikinant iš jo aplinkybę, kad pažeidėjas apsaugos darbuotojo atžvilgiu keikėsi necenzūriniais žodžiais.

Skunde pareiškėjas taip pat nurodė, kad priimant 2015-07-08 Nutarimą pareiškėjui nebuvo išaiškintos jo teisės, nesuteikta galimybė susipažinti su byla, naudotis advokato pagalba, teikti įrodymus, reikšti prašymus. Pažymėtina, kad V. J. pats pasirašė ant jam surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo, kuriame be kita ko yra nurodyta, jog asmeniui yra išaiškintos teisės ir pareigos, nurodytos ATPK 272 straipsnyje. Atsižvelgiant į tai, teismas negali sutikti su nurodytu pareiškėjo skundo argumentu. Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad 2015-07-08 Nutarime neteisingai nurodyta, kad jis nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti pažeidimą ir jo dalyvius. Teismo vertinimu, šioje dalyje V. J. surašytas Nutarimas taisytinas, pašalinant iš jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (kaltininkas nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti pažeidimą ir jo dalyvius). Tiek teismui pateiktame skunde, tiek administracinio teisės pažeidimo protokole V. J. nurodė, kad su pažeidimu nesutinka, necenzūriniais žodžiais nesikeikė, jokių muštynių sukelti nenorėjo, taigi pripažinti prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe nėra pagrindo.

2015-07-08 Nutarimu V. J. buvo paskirta minimali straipsnio sankcijoje numatyta nuobauda – 28 eurų bauda. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013,2AT-13-2013, 2AT-10-2014).

Pagal nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytas aplinkybes matyti, kad V. J. padarytas teisės pažeidimas savo pobūdžiu nėra šiurkštus ir nesukėlė sunkių padarinių, nors konfliktas kilo tarp pažeidėjo ir apsaugos darbuotojų ir vyko viešoje vietoje, iš Nutarimo, kaip minėta aukščiau, šalintina aplinkybė, kad pažeidėjas apsaugos darbuotojo atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, be to, dalis konflikto vyko jau baro viduje, kuriame žmonių beveik nebuvo. V. J. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuotina, kad ATPK 174 straipsnio sankcijoje nustatyta minimali nuobauda yra aiškiai per griežta ir neproporcinga, nagrinėjamu atveju neatitinkanti ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų, todėl V. J. pagal ATPK 174 straipsnį skirtina nuobauda švelnintina, taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, t. y. paskiriant švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje – įspėjimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 302 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teismas

nutaria:

V. J. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio 2015-07-08 nutarimą Nr. 14N-33384721-15 panaikinant dalį jo – aplinkybę, kad V. J. apsaugos darbuotojo atžvilgiu keikėsi necenzūriniais žodžiais ir atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kad kaltininkas nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti pažeidimą ir jo dalyvius.

V. J. už pažeidimo, numatyto ATPK 174 straipsnyje, padarymą paskirti įspėjimą.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Gediminas Viederis