Šiaulių apygardos teismo nutartis

2011-09-07 · Byla Nr. ATP-263-64/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutarimas · 2011-07-18Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2011-09-07Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-09-07
Bylos Nr.
ATP-263-64/2011
Teisminio proceso Nr.
4-23-3-00511-2011-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Klavdija Kruminienė
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. ATP-263-64/2011Teisminio proceso Nr. 4-23-3-00511-2011-3Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.4.; 45.4.5.; 79.1. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. rugsėjo 7 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Klavdija Kruminienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal E. A. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 18 d. nutarimo, kuriuo E. A. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso ( toliau – ATPK) 127 straipsnio 3 dalyje, padarymą skirta 4600 Lt dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu 4 metams, už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirta 3600 Lt dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu keturiems metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, administracinės nuobaudos subendrintos ir galutinė administracinė nuobauda paskirta 4600 Lt dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu 4 metams, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. A. nubaustas už tai, kad jis 2011 m. gegužės 30 d. 12.30 val., (duomenys neskelbtini), Š. R. ir P. V. gatvių sankryžoje, būdamas neblaivus vairavo jam priklausantį automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų saugumo priemonių, atsitrenkė į kitą automobilį, „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį R. K., ir jį apgadino tuo, pažeisdamas KET reikalavimus iš eismo įvykio vietos pasišalino nepranešęs policijai, todėl padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, 130 straipsnio 1dalyje.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu E. A. prašo panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 18 d. nutarimą ir administracinę bylą jo atžvilgiu nutraukti, iki bylos nagrinėjimo sustabdyti nuobaudos, paskirtos 2011 m. liepos 18 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nutarimu, vykdymą, išreikalauti iš gydymo įstaigų informaciją apie liudytojo A. B. asmens psichinę būklę.

Apeliaciniame skunde nurodo, kad nutarimas nepagrįstas, kad teismas, priimdamas nutarimą, rėmėsi tik liudytojo A. B. parodymais. Teigia, jog teismui nekilo abejonių dėl šio liudytojo parodymų teisingumo, nors kiti liudytojai apklausos metu buvo nurodę, jog dėl psichikos sutrikimų liudytojui A. B. yra nustatytas 30 procentų darbingumo laipsnis, t. y. jis neįgalus. Apeliaciniu skundu pažymi, kad teismas nevertino kitų liudytojų, kurie nebuvo suinteresuoti bylos baigtimi, parodymų arba juos vertino kritiškai. Apeliantas nurodo, jog teismas nepagrįstai nesivadovavo A. B. parodymais, kuris aiškiai parodė, jog automobilį vairavo S. S.., o ne E. A.. Apeliantas nurodo, jog teismas nesivadovavo S. S. parodymais, kuris prisipažino eismo įvykio metu vairavęs automobilį. Apeliantas teigia, jog neaišku, kodėl teismas nevertino L. A., bei R. N. parodymų. Skundu pažymi, kad policijos pareigūnai apklausė jį, kai jis buvo neblaivus, sutrikęs, todėl parodymai pirminės apklausos metu buvo netikslūs. Teismo motyvas, kad apeliantas yra kaltas padaręs administracinį teisės pažeidimą, jog apeliantas kalbėjosi su nukentėjusiuoju ir bandė atlyginti žalą dėl automobilio, visiškai nepagrįstas.

Atsiliepimas

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato viešosios policijos skyrius atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo E. A. apeliacinio skundo netenkinti ir Kelmės rajono apylinkės teismo nutarimą administracinėje byloje palikti nepakeistą. Nurodo, kad E. A. pagrįstai paskirta administracinė bauda. Bylos nagrinėjimo metu buvo įrodyta, kad automobilį vairavo E. A., o ne kitas asmuo. Teigia, kad teismo metu dauguma liudytojų davė labai prieštaringus parodymus, ir vienaip, ir kitaip jie buvo susiję su E. A.. Liudytojas A. B. davė melagingus parodymus, kadangi negalėjo pasakyti, kokiu kampu stovėjo E. A. automobilis. Liudytojas A. B., nors ir būdamas neįgalus, nurodė įvykio aplinkybes nuosekliai, ir jo parodymai iš esmės sutapo su daugeliu bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, užtraukia vairuotojams baudą nuo 3000 iki 4000 litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.

Pažymėtina, kad pagal ATPK 257 straipsnį administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. kai asmuo suvokia sukėlęs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės (pvz., 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007; 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010; 2010 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-5002/2010 ir t. t.). O asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje yra išaiškinamos visos teisiškai reikšmingos aplinkybės, jos visapusiškai ir objektyviai ištiriamos bei įvertinamos (ATPK 248 str., 257 str., 284 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys leidžia daryti neabejotiną išvadą dėl A. A. veikos kaip sąmoningo tyčinio pasišalinimo iš eismo įvykio vietos.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sprendžia, kad E. A. kaltė dėl ginčijamų teisės pažeidimų padarymo neabejotinai įrodyta. Tai, kad vairuodamas automobilį „VW Golf“, valst. Nr (duomenys neskelbtini) apeliantas nesilaikė visų atsargumo priemonių ir atsitrenkė į kitą automobilį, „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį R. K., jį apgadino ir iš eismo įvykio vietos pasišalino nepranešęs policijai, patvirtina byloje esantys duomenys. Iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, jog buvo rasta apgadinta transporto priemonė „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), minėtą automobilį apgadino automobilis „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš įvykio vietos pasišalino. Buvo rastas automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas E. A., kuris prisipažino vairavęs automobilį „VW Golf“, valst. Nr (duomenys neskelbtini) ir Užvenčio miestelyje atsitrenkęs į stovintį automobilį, „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (4 b. l.). E. A. savo paaiškinime nurodė, kad Užventyje Š. R. ir P. V. gatvių sankryžoje nesuvaldęs automobilio atsitrenkė į stovintį automobilį. Įvykus įvykiui išsigando ir pasišalino iš eismo įvykio vietos (13 b. l. ), automobilio „AUDI 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimai užfiksuoti eismo įvykio vietos apžiūros protokole ( 6 b. l.), transporto priemonės techninės apžiūros akte (9 b. l.), fotonuotraukose (16–17 b. l.), iš liudytojo S. S. paaiškinimo matyti, jog automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo E. A., jis tuo metu sėdėjo priekyje. Kada padarė eismo įvykį, nematė, nes miegojo, išlipęs pamatė, kad automobilis yra apgadintas (12 b. l. ). Iš liudytojos R. K. paaiškinimo matyti, jog atvažiavo į darbą automobiliu „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilį pasistatė P. V. gatvėje, po to buvo pranešta, kad yra sudaužytas jos automobilis (14 b. l.), byloje yra automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuotraukos, kuriose matyti apgadinimai (18–20 b. ), pažyma apie asmens baustumą (24–27 b.l.). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visumą byloje esančių įrodymų bei atsižvelgęs į užfiksuotus automobilio apgadinimus ir eismo įvykio kilimo mechanizmą, taip pat į paties E. A. paaiškinimą (13 b. l.), sprendžia, jog apeliantas suvokė sukėlęs eismo įvykį, o pasišalindamas iš eismo įvykio veikė sąmoningai, t. y. tyčia. Todėl E. A. veika pagrįstai kvalifikuota pagal ATPK 127 straipsnio 1 dalį ir ATPK 130 straipsnio 1 dalį.

Apeliaciniame skunde nurodytas motyvas, kad A. B. parodymais negalima tikėti, kadangi jis turi psichikos sutrikimų, jam nustatytas 30 procentų darbingumas, atmetamas kaip visiškai nepagrįstas, kadangi šis liudytojas davė nuoseklius parodymus, teismo posėdžio metu prisiminė visas aplinkybes ir nurodė jog kartu su E. A. ir S. S. važiavo automobiliu „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sėdėjo automobilio galinėje sėdynėje. Nurodo, jog automobilio priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjo S. S., avariją padarė tas vaikinas, kurio jis nepažįsta, teigia, jog vaikinas važiavo labai greitai (70 b. l.). Iš A. B. parodymų, duotų teismo posėdžio metu, matyti, jog ėjęs keliu ir girdėjęs, kaip keliu atvažiuoja automobilis, išgirdęs, kad kažkas atsitiko, pasisuko atgal ir paėjęs 20–30 metrų atgal jis rado užklimpusius S. S. ir E. A. (57 b.l.). Tiksliai kokiu kampu stovėjo užklimpęs automobilis, teismo posėdžio metu pasakyti negalėjo. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs šio liudytojo parodymus, įrodymo vertinimo aspektu daro išvadą, jog šis liudytojas negalėjo tiksliai paaiškinti, kokia padėtimi automobilis buvo įvažiavęs į griovį, kai sprogo padanga, o, svarbiausia, šis liudytojas nematė, kas vairavo automobilį Užvenčio miestelyje, todėl apelianto skunde nurodytas teiginys, jog pirmosios instancijos teismas nevertino šio liudytojo parodymų, atmetamas, kaip visiškai nepagrįstas. Skunde nurodytas apelianto teiginys, jog policijos pareigūnai apklausė apeliantą, kai jis tuo metu buvo neblaivus, atmetamas, kaip nepagrįstas. Iš policijos pareigūno teismo posėdžio metu duotų parodymų matyti, jog E. A. buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, ir jis buvo sulaikytas, praėjus kažkiek laiko buvo apklaustas. E. A. apklausos metu prisipažino padaręs eismo įvykį (56 b. l.). Apeliacinės instancijos teismas teigia, kad netikėti policijos pareigūno duotais parodymais teismas neturi teisinio pagrindo. Duomenų, dėl kurių būtų apkalbėtas E. A. policijos pareigūnų, teismas nenustatė. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, teismas, spręsdamas dėl apelianto kaltės, vadovavosi byloje esančia rašytine medžiaga, apklausė administracinėn atsakomybėn traukiamą E. A., liudytojus V. V., R. K., P. B., A. B., S. S., L. A. ir R. N. ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Šalies argumentai

Apeliantas skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas nevertino liudytojų L. A. ir R. N. parodymų. Tačiau tai neatitinka tikrovės, nes teismas kritiškai vertino jų parodymus ir nutarimo 2 lape nurodė priežastį. Apelianto prašymas išsireikalauti iš medicininės įstaigos pažymą apie A. B. psichinę būklę atmetamas, kaip visiškai nepagrįstas, nes iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. B. davė nuoseklius, neprieštaringus parodymus, todėl jais netikėti teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo ir negalėjo reikalauti medicininės pažymos apie liudytojo psichinę būklę.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuojama, kad E. A. kaltė padarius jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus įrodyta, veikos kvalifikuotos teisingai, nuobaudos nėra aiškiai per griežtos, dėl to tenkinti apelianto skundą jame nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

P. K. rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 18 d. nutarimą nepakeistą ir E. A. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Klavdija Kruminienė