Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Baudžiamoji byla Nr. 1-246-441/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Bylos Nr.
1-246-441/2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Nukentėjusysis
R. K.
Kaltinamasis
D. M.
Baudžiamoji byla Nr.1-246-441/2010
Šiauliai, 2010 m. gruodžio mėn. 15 d.(S)
Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjas Žilvinas Astrauskas,sekretoriaujant Ingridai Murzaitei,dalyvaujant prokurorui Mariui Fokui,gynėjui advokatui Vytautui Blažaičiui,nukentėjusiajai R. K.,

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje D. M., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, neturintis išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, turintis neįgalumą, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 1984-05-31 Šiaulių miesto teismo pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 225 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 m. 2 mėn. lygtinai, priverstinai įdarbinant, teistumas išnykęs, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 146 straipsnio 2 dalyje, 149 straipsnio 1 dalyje ir 150 straipsnio 1 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. M. neteisėtai atėmė nukentėjusiajai R. K. laisvę: 2009-06-02 vakarą, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytą valandą, parsivedęs nukentėjusiąją R. K. pas save į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur, užrakinęs buto duris ir paslėpdamas raktus bei panaudodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją R. K., t.y., suduodamas rankomis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą, laikė nelaisvėje bute iki 2009-06-16 15.00 val., kol atvyko policijos pareigūnai;

be to, laikotarpyje nuo 2009-06-02 iki 2009-06-16 15.00 val. (duomenys neskelbtini) panaudodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją R. K., t.y., raudamas jos plaukus ir taip padarydamas jai netaisyklingos formos plaukų išretėjimo židinį viršugalvio priekinėje dalyje, dešiniame momenyje ir pakaušio viršutinėje dalyje – nežymų sveikatos sutrikdymą, suduodamas rankomis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių R. K. į galvos, veido, krūtinės ir kitas kūno vietas ir taip padarydamas jai apatinio žandikaulio lūžį kairėje pusėje, nosies kaulų lūžį, kraujo išlają po kietuoju smegenų dangalu, galvos smegenų sumušimą, poodines kraujosruvas veide bei plaukuotoje dalyje, padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis D. M. parodė, kad prieš metus gulėjo Šiaulių psichiatrinėje ligoninėje, ten buvo draugių, po to į ligoninę atvažiavo R. K., ji buvo labai sumušta. Susipažino su ja, pradėjo draugauti. Jis iš ligoninės išėjo anksčiau, po to ją aplankydavo, eidavo pasivaikščioti. Pasiūlė R. iš ligoninės išeiti visai, ji sutiko. Jos palaukė prie vartelių, kai ji išėjo iš ligoninės, abu nuėjo į parduotuvę, Rasa nupirko 1 butelį degtinės, 1 butelį lengvo gėrimo, kavos. Nuėjo į jo butą (duomenys neskelbtini). R. iš karto pasiūlė pasimylėti, o jis pasakė, kad reikia dar išgerti. Po to, kai abu išgėrė, pasimylėjo. Mylėjosi ji savo noru, niekas jos nevertė, ji pati norėjo. Po to jis užmigo, ji ryte nuėjo į parduotuvę ir nupirko sidro, pas jo kaimynus žiebtuvėlio ir prisistatė kaip jų kaimynė, po to vėl gėrė. Ėjo su R. į turgų, sutiko du pažįstamus, ten ji nupirko butelį ir cigarečių, nes matė, kad jo draugams pagirios. Jis užėjo į parduotuvę ir jam reikėjo mokėti už prekes, bet pinigų neturėjo, tai jį išvežė į policiją, ten baudą uždėjo ir po valandos paleido. R. tuo metu su tais vyrais grįžo pas jį į (duomenys neskelbtini) ir laiptinėje visi gėrė. Tie vyrai pasakė, kad R. jiems skolinga. Vyrai ėmė jį mušti ir kartu su R. išėjo. Tada jis paskambino policijai ir pasakė, kad tie vyrai išsivedė R. Pats nuėjo į stotį pažiūrėti, ar ji su tais vyrais neišvažiavo į Joniškį. Po to R.jam paskambino, pasakė, kad ji yra viešbutyje, kad neturi rūbų, yra trečiame to viešbučio aukšte. Atvažiavo į tą viešbutį, nuėjo pas ją į kambarį. Ten ji turėjo sidro ir pakelį cigarečių. Ji paskambino savo sūnui, kad šis atsiųstų pinigų. Sūnus jai atsiuntė 90 Lt. Vėl prisipirko gėrimų, ir jis skolinosi gėrimams, dar motina davė 300 Lt, užstatė savo telefoną. Nusipirko gėrimų, maisto, baliavojo. Po to R. paskambino ir pranešė, kad mirė jos vyras, nuėjo abu į bažnyčią, ji žvakeles uždegė. Po to vėl gėrė ir mušėsi. R. mušė, nes ji pradėjo stovėdama tuštintis, po to nuvirto kampe, nes buvo girta. Sumušė, nes ji buvo girta, o jį apėmė siutas, kad ji tuštinasi. Po to vėl viskas buvo gerai, jis sutvarkė tą kampą, vėl toliau gėrė iki kito konflikto. Ją mušė kokius du tris kartus, nes jį suimdavo nervai. Ėjo pas motiną pinigų, davė 200 Lt. R. pasiliko namuose, gavę pinigų, vėl gėrė. Po to atvažiavo policija ir išlaužė duris, kartu buvo ir R. brolis. R. iš buto galėjo išeiti kada norėjo, jos nelaikė, raktai nuo buto buvo padėti ant staliuko. Kaltu prisipažįsta iš dalies, nepripažįsta seksualinio prievartavimo, nes ji pati jį mokino, kaip reikia mylėtis. Su R. oraliniu būdu nesimylėjo ir tik dabar suprato kaltinimo formuluotę. Laisvės jai neatėmė, ji ėjo su juo į miestą, ėjo ir į bažnyčią, ir iki jo mamos. Išžaginimo taip pat nepripažįsta, įžūliai nežagino, ji prisigerdavo, miegodavo, nesantykiavo su R. prieš jos valią, tik tada, kai ji pati norėdavo. Mylėjosi abipusiu sutikimu, prievartos jokios nebuvo. R. filmavo jos mobiliuoju telefonu, kaip ji dainuodavo lovoje, ir save pasifilmavo. Kartu su R. išbuvo 16 dienų, neskaičiavo, kiek kartų per tą laiką santykiavo. Jai maždaug po savaitės, kai buvo kartu, paskambino kažkoks draugas ir pranešė, kad nusižudė vyras. Kad jos vyras mirė, ji pasakė dar prieš jos vyro laidotuves, bet ji nusprendė į laidotuves neiti. Norėjo kartu su ja gyventi, ji atėjo iš ligoninės pas jį, leido jai pagyventi, nes žinojo, kad ji turi namie problemų, kad yra mušama. Kai nuėjo pasiimti iš motinos 300 Lt , ji palaukė lauke stotelėje, motina išnešdavo pinigus į stotelę. Buto durys buvo užrakinamos iš vidaus, raktas gulėjo ant spintelės. Duris užrakindavo, nes bijojo, kad tie vyrai nesugrįžtų ir kad jo neišmestų. R. sudavė delnu 3 - 5 smūgius, pripažįsta, kad rovė plaukus, nes ji buvo nukritusi, negalėjo pakelti. Pagalbos nesuteikė, nes pats buvo girtas. Peiliu tikrai negrasino, kad santykiautų. Ji galėjo paskambinti vaikams, skambindavo draugui, jai galėjo paskambinti, kas norėjo. Mylėdavosi kiekvieną dieną. Ant durų buvo kablys, bet jį galėjo atsikabinti. Kirvį laikė, nes bijojo tų banditų, kad nesugrįžtų. Policijos pareigūnų neįleido, nes negirdėjo, buvo girtas, o policija ir nesakė, kad įleistų, galvojo, kad banditai. R. kortelėje turėjo pinigų, pinigus ji nuėmė kokius du tris kartus. Po to vienoj parduotuvėje parodė, kad kortelė užblokuota. Policijoje su juo R. K. nebuvo, ji susirado tuos vyrus ir su jais parėjo iki jo namų. Kai grįžo iš policijos, išgirdo laiptinėje garsus, R. su tais vyrais gėrė, tie vyrai pasakė, kad R. K. jiems yra skolinga. Kai nuvažiavo į viešbutį, R. buvo girta, ją pasiėmė iš to viešbučio, ji sumokėjo administratorei, užpildė kažkokį lapą. Kai grįžo namo, vėl mylėjosi, namie buvo sidro. Per prievartą per tas 14 dienų tikrai nesimylėjo. Kai girtas miegodavo, ji galėjo bet kada išeiti. Be to, kiekvieną dieną kartu eidavo į miestą, tai į turgų, tai tarą išnešdavo, tą faktą gali paliudyti ir kaimynė, bet jos pavardės nežino. Iš motinos pasiėmė pinigų du kartus. Birželio 12 d. motina buvo gavusi pensiją. Tie vyrai, kur jį sumušė, jam nepažįstami, dėl savęs nepergyveno, pergyveno tik dėl R., nes ją tie vyrai išsivedė, dėl to ir kreipėsi į policiją. Dėl tų dviejų vyrų ir rakino duris. Dėl savo sumušimo į policiją nesikreipė, į lauką eidavo nieko nebijodamas. Nežino, kam filmavo, bet nukentėjusioji sutiko būti filmuojama, jam taip atrodo.

Nukentėjusioji R. K. parodė, kad 2009-05-20 atsigulė į Šiaulių apskrities psichiatrijos ligoninę dėl depresijos. Ten susipažino su D. M., kuris taip pat gydėsi ligoninėje, tačiau jį iš ligoninės išleido keletu dienų ankščiau. D. M., išėjęs iš ligoninės, kiekvieną dieną ateidavo pas ją ir laukė, kada ją išleis. 2009-05-31 ją išleido iš ligoninės. Tada jis draugiškai pasiūlė užeiti į svečius ir ji sutiko. D. M. pasakė, kad šalia jo namų yra autobusų stotis ir ji bet kada galės išvažiuoti namo. Eidami, užėjo į parduotuvę, nusipirko maisto, degtinės, sidro. Atėjus pas D. M. į namus adresu (duomenys neskelbtini), jis iš karto užrakino buto duris, raktą ištraukė ir paslėpė. Taip D. M. darydavo visas dienas, kol ji buvo pas jį namuose. Alkoholį gėrė, kiek pamena, visas dienas, kol buvo pas jį. Gėrė savo noru, iš pradžių pirko iš savo lėšų, paskui iš jo. Kitą dieną D. M. ją nusivedė į turgų, o jos daiktai buvo likę pas jį. Iki to laiko ji pas D. M. buvo savo noru. Prie turgaus parduotuvėje D. M. dėl vagystės sulaikė policija. Ten ji sutiko kelis nepažįstamus vyriškius, kurie jai padėjo iš D. M. pasiimti rūbus. Po to tie vyriškiai ją nuvežė į „Salduvės“ viešbutį, pasakydami, kad greitai grįš, tačiau jų nesulaukusi, paskambino D. M., kuris ją parsivežė atgal pas save į namus. Grįžus pas D. M., prasidėjo muštynės dėl to, kad ji pasamdė tuos du vyrus. D. M. ją mušdavo dažnai, tačiau ne kiekvieną dieną, t.y., būdavo dieną muša, dieną nemuša. Smūgiuodavo tik rankomis, už bet kokią smulkmeną. Sudavė daug smūgių. Dažniausiai smūgiuodavo į galvą, veidą ir krūtinę. Jis smūgiuodavo iki sąmonės netekimo, ką jis toliau darydavo jai netekus sąmonės, nežino. Dėl to ji vieną kartą kambaryje buvo išsituštinusi. Durys visada būdavo užrakintos, raktas paslėptas. Daug kartų ji D. M. prašė išleisti, bet jis sakydavo, kad ji gyvens čia. Jos telefoną D. M. laikydavo prie savęs arba išjungtą padėdavo ant stalo. Jeigu jis kur išeidavo, jos telefoną pasiimdavo, tik vieną kartą, 2009-06-15, netyčia paliko ir ji paskambino broliui dėl pagalbos. Paskutinę savaitę D. M. sakė, kad, kai ji pasveiks, išleis namo, dėjo šlapius rankšluosčius ant veido, kad gytų. Lytiniai santykiai tarp jų buvo kiekvieną dieną jo noru. D. M. ją tampydavo už plaukų ir reikalaudavo lytiškai santykiauti, tai buvo nuo pirmos dienos, o paskui, praėjus dviem dienom, pastoviai kartas nuo karto sumušdavo ir lytiškai santykiaudavo prieš jos valią. Priešintis ji bijojo, nes iš pradžių jis grasino, kad užmuš, o po kelių dienų ir smurtą pradėjo naudoti. Kirvis buvo tik grasinanti priemonė, juo nesudavė nei vieno smūgio. Prievartinių lytinių santykių metu apsisaugojimo priemonės nebuvo naudojamos, nes D. M. sakė, kad ji turi būti nėščia ir su juo gyventi. Nei vienas lytinis aktas nebuvo jos noru. Kai pirmą dieną pareikalavo lytiškai santykiauti, iš karto pradėjo tampyti už plaukų ir nuo to momento bijojo jam priešintis. Paskutinis lytinis aktas prieš jos valią buvo 2009-06-15. Lytinių aktų metu spermą D. M. išliedavo į makštį. Per visą tą laiką telefonu bendravo tik su sūnumi M., bet tai darė prie D. M., nes jis jai liepdavo meluoti, kad ji yra toli arba liepdavo parašyti žinutę, kad viskas gerai. Kai grįžo kartu su D. M. iš „Salduvės“ viešbučio, jis ją beveik kiekvieną dieną paėmęs už rankos vesdavosi į parduotuvę, bijodamas palikti vieną, kad ji nesikreiptų pagalbos į kaimynus, o paskutinėmis dienomis, kai jai pamėlo veidas, į lauką ji nebeišeidavo. Šauktis pagalbos nebandė, nes D. M. visada būdavo šalia ir ji jo bijojo. Buvo minčių pasikarti. Kol nebuvo sumušta, į butą buvo atėjusi D. M. motina. Tai buvo pirmomis dienomis po to, kai D. M. parsivedė ją iš viešbučio. Prieš D. M. ji fizinio smurto nenaudojo, jam nesudavė nei vieno smūgio ir niekaip jo nesužalojo, ar jis buvo kur nors sužalotas, nematė, ar buvo kur pats atsitrenkęs, taip pat nepastebėjo, nes jis pastoviai būdavo girtas. Pirmomis buvimo pas D. M. dienomis ji buvo pasiskolinti žiebtuvėlio iš priešais gyvenančio jaunuolio, tačiau tada dar nebuvo sumušta ir negalvojo, kad taip nutiks, dar nebuvo reikalo kreiptis pagalbos. Alkoholį ji vartojo kaip nuskausminančią priemonę, nes nebuvo vaistų, o labai skaudėjo. Artimiesiems iš „Salduvės“ viešbučio ji neskambino, nes D. M. dar jos nebuvo mušęs ir ji manė, kad D. M. padės jai grįžti namo. Byloje reiškia 50.000 Lt civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo, kurį sudaro 800 Lt turtinė žala ir 49200 Lt neturtinė žala. Abu vyrus pažinojo kaltinamasis, vienas - jo pažįstamas, o kitas jo draugas. Jie turėjo padėti jai pabėgti iš D. M., jie stumtelėjo D. M. ir žadėjo ją parvežti namo iki Joniškio, bet reikėjo ieškoti pinigų degalams. Ji palaukė viešbutyje, nes skaudėjo koja. Paėmė iš banko 200 Lt degalams ir mašinai. Su D. M. ėjo kartu į bažnyčią, žvakes uždegė, bet į vyro laidotuves ji negalėjo nuvažiuoti, nes buvo užrakinta, o raktas buvo paslepiamas, durų kablys stiprus. Ji gėrė iš skausmo, kiekvieną dieną gėrė ir D. M.. Iš pradžių pati turėjo pinigų, o po to jis skolinosi. Sudaužė D. ją, kai grįžo iš „Salduvės“ viešbučio, negalėjo tada išeiti laukan, nes buvau sudaužyta, buvo nurauta pusė plaukų. Jis norėdavo santykiauti, o ji negali, nesikelia. Kartu su Dolariu ėjo pas jo motiną pinigų. Skambinti turėjo galimybę, bet D. buvo šalia ir klausėsi, jei rašydavo SMS, jis perskaitydavo. Nežino, kur D. raktą laikė, bet jis buvo paslėptas. Dar prieš išeinant į „Salduvės“ viešbutį, buvo atėjusi pas jį į butą D. motina. Skambino kaltinamajam iš „Salduvės“ viešbučio, nes neturėjo pinigų, kreipėsi į jį, kad paskolintų, kad galėtų grįžti į Joniškį. V. - jos krikšto sūnus, o V. - ligoninėj pasilikęs pažįstamas. Siuntė jam SMS, galvojo, kad jis supras, kad D. neišleidžia. Ilgesnės žinutės negalėjo išsiųsti, nes viskas buvo skaitoma. Porą kartų gal mylėjosi savo noru, o po to buvo prievartaujama. Broliui iš viešbučio neskambino, nes galvojo, kad namo grįš savo jėgomis, galvojo grįžti autobusu. Pas D. M. turėjo grįžti pasiimti daiktų, galvojo, kad padės sugrįžti, bet tada jis mušti už tai, kad pabėgo į viešbutį. Su tais vyrais viešbuty nesantykiavo, buvo išgėrusi ir ėjo pamiegoti, tie vyrai žadėjo susirasti mašiną ir atvažiuoti į viešbutį pasiimti, parvežti namo. Į viešbučio administratorę pagalbos nesikreipė, tie vyrai už viešbutį sumokėjo, ji tuo metu neturėjo pinigų.

Nukentėjusioji R. K. parodymus apie laisvės atėmimą, sumušimą bei prievartinius lytinius santykius davė ir apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, papildomai paaiškino, kad D. M. ją prievartavo natūraliu ir oraliniu būdu.

Liudytoja L. M. paaiškino, kad D. M. yra jos sūnus, teismui parodymus duos. Ji paskirta sūnaus globėja, jis turi neįgalumą. Sūnus susipažino su R. ligoninėje, draugavo, pasakė, kad jie nori kartu gyventi, nes myli vienas kitą. Lankė sūnų slaugos ligoninėje, ateidavo ir į Žalgirio gatvę, paduodavo pinigų. Yra gatvėje padavusi pinigus – vieną kartą 200 Lt, kitą kartą 300 Lt, jie abu buvo atėję pas ją. R. koja buvo sužeista, paklausė, ar jos sūnus užgavo, R. pasakė, kad ne, dar pasiūlė nueiti į vaistinę nupirkti vaistų. Ją mačiau 12 ar 13 dieną. Buvo susitikę su jais 3 - 5 kartus, žino, kad du sykius davė sūnui pinigų prie stotelės, prie slaugos ligoninės. Jie gražiai gyveno, visur kartu vaikščiojo, R. jai pasirodė tvarkinga moteris. Buvo pas juos bute 3 - 4 kartus, jau po to, kai sūnus grįžo iš ligoninės. Sūnus iš pradžių gražiai sutarė, o po to prašė jos, kad R. išsivestų. Sūnus yra ligonis, jis ir ją išplūsta.

Liudytojas A. S. parodė, kad R. K. yra jo sesuo. Nuo 2009 m. gegužės mėn. dėl piktnaudžiavimo alkoholiu ji gydėsi VšĮ Šiaulių apskrities psichiatrijos ligoninėje. 2009 m. birželio mėn. pradžioje sužinojo, kad R. K. pabėgo iš ligoninės. Nuo to laiko iki 2009-06-16 jos nematė, į telefono skambučius Nr. 8-698-46586 sesuo neatsakydavo. Kiek žino, nurodytu laikotarpiu SMS žinutėmis sesuo bendravo su savo sūnumi M. S.. 2009-06-15 apie 18.00 val. iš aukščiau nurodyto telefono jam paskambino sesuo ir prašė pagalbos, paaiškindama, kad yra užrakinta bute adresu (duomenys neskelbtini), kuriame ji patiria fizinę, psichologinę bei seksualinę prievartas ir prašė ją išlaisvinti, nes bute esantys asmenys jos neketina išleisti jai prašant. Jis suprato, kad sesuo gali būti įkalinta, t.y., jai gali būti neteisėtai atimta laisvė. Kas ir kodėl taip padarė, jis nežinojo.

Liudytojas V. S. taip pat papasakojo apie R. K. gydymąsi. Nurodė, kad jos vyras važinėdavo po Europą, tarp sesers ir vyro buvo konfliktų dėl sesers išgėrinėjimo. Iki 2009-06-16 sesers nematė, į telefono skambučius ji neatsakinėjo. SMS žinutėmis ji lyg bendraudavo su savo sūnumi M. S.. Su broliu kreipėsi į Joniškio policiją dėl sesers paieškos, kai ji paskambino A. ir paprašė pagalbos.

Liudytojas M. S. parodė, kad jis yra vyriausias R. K. sūnus. Paskutiniu metu jis su mama negyveno. Kartu su mama gyvena broliai M. ir K., nes jie yra nepilnamečiai. Ankščiau dar gyveno patėvis, mamos vyras G. K., kuris 2009-06-05 nusižudė. Mama Šiaulių psichiatrinėje ligoninėje yra gulėjusi ne vieną kartą. Pagrindinė problema, dėl ko mama patenka į šią ligoninę, yra šeimyninės problemos, per kurias atsiranda depresija ir alkoholis. 2009 m. gegužės mėn. pabaigoje mama vėl buvo paguldyta į psichiatrijos ligoninę, nes vėl buvo kilusios šeimyninės problemos, depresija ir alkoholis. Kada mama bus paleista iš ligoninės nei jam, nei, kiek žino, patėviui nebuvo žinoma. Mamos jis ligoninėje neaplankė, tačiau palaikė su ja ryšį telefonu ir SMS žinutėmis. Telefonu domėjosi, kaip jai sekasi ir atrodė, kad viskas gerėja. Apie tai, kad su kažkuo susipažino ligoninėje, mama nieko nesakė. Mamai atsigulant į ligoninę, ji su patėviu buvo susipykusi, jie nebendravo, tik žino, kad jis buvo nupirkęs reikiamų daiktų ir į ligoninę buvo atvežęs brolius, tačiau pats lankyti jos nėjo. Mano, kad patėvis nusižudė dėl nevykusio gyvenimo, o ne dėl kažkokio pavydo. Jis taip pat paskutiniu metu gėrė ir norėjo skirtis su mama. Kai patėvis nusižudė, apie tai jis telefonu pranešė mamai, kuri dėl to jautė kaltę, todėl į jo laidotuves negrįžo. Tuo metu jis nieko nežinojo, kad ji ne ligoninėje. Iš pradžių jis nesuprato, kad jai kažkas atsitiko. Mama sakė, kad yra Marijampolėje, todėl nieko blogo nepagalvojo, manė, kad ji nori būti toliau nuo visų įvykių. 2009-06-07 mama prašė jo pinigų vaistams, nes prieš tai buvo sakiusi, kad jai sulaužytas žandikaulis ir sukūrė istoriją, kad ją kažkas užpuolė važiuojant pas draugę į Marijampolę ir sumušė. Šiaip ji nuo jo nieko neslėpdavo, todėl mano, kad ji buvo priversta taip parašyti. Jis pervedė pinigus į mamos sąskaitą. Paskui suprato, kad čia kažkas negerai, nes patikrino mamos sąskaitą ir matė, kad ji pinigus nuima Šiauliuose, suprato, kad ji kažko nepasako. Tiesioginio skambučio ar žinutės, kad reikia pagalbos, jis iš jos negavo. Paskutinėmis dienomis iki mamos suradimo ji pradėjo siųsti SMS žinutes, kad daugiau nebepasimatys ir pasimatys tik sapne. Tai jam sukėlė nerimą, pasakė savo dėdei A. S., kuris gyvena Joniškyje. Be to, mama buvo parašiusi SMS žinutę, kad ji yra pas D., t.y., čigoną, kuris apsipynęs apie ją kaip aštuonkojis. Tada jis nieko nesuprato, tik paskui permastęs susigaudė, kad ji paslėptai šaukėsi pagalbos. Vėliau iš dėdės sužinojo, kad mamai pavyko jam prisiskambinti ir pasakyti adresą, kur randasi. Kai mama buvo surasta, jis nuvyko į ligoninę, kur pamatė, kaip baisiai ji buvo sumušta, atrodė neatpažįstamai. Ligoninėje ji jam pasakojo, kad susipažino su čigonu, jis nepasirodė niekuo įtartinas ir laukė jos išeinančios iš ligoninės. Kai ją išleido, siūlėsi palydėti ją iki autobusų stoties, nes ji tikrai norėjo važiuoti pas draugę į Marijampolę ir autobusų stotyje čigonas pakvietė užeiti pas jį arbatos. Ji nieko blogo nepagalvojusi sutiko ir, kai ten nuėjo, ją įkalino ir iš jos pasakojimo žino, kad už nieką pastoviai ją mušė bei seksualiai išnaudojo.

Liudytoja J. B. papasakojo, kad 2009-06-02 apie 8.00 val. padėjo budėjimą „Salduvės“ viešbutyje ir baigė kitos dienos 8.00 val. ryto. Budėjimo metu į viešbutį atėjo moteris su dviem vyrais. Ta moteris užsisakė dvivietį kambarį, už kurį ji sumokėjo 60 Lt. Užsisakant kambarį, moteris sumušta nebuvo, nepasirodė, jog būtų išgėrusi, ji jokio alkoholio kvapo neužuodė. Jie visi trys nuėjo į 302A kambarį. Po valandos matė, kaip iš viešbučio išėjo tie abu vyrai, pasakė, kad išvažiuoja, bet dar sugrįš. Paklausus, kur jie paliko moterį, atsakė, kad ji miega. Daugiau tų vyriškių ji nebematė. Maždaug dviejų valandų bėgyje viešbutyje pasirodė čigoniškos išvaizdos vyriškis, kuris pasakė, kad šiame viešbutyje turi būti moteris ir pasakė jos pavardę. Jo paklausus, iš kur jis žino, kad ji čia turi būti, atsakė, kad ji pati jam skambino. Be to, čigonas pasakė, kad yra tos moters sugyventinis. Tada ji pati nuėjo iki kambario ir paklausė tos moters, ar ji nori matytis su tuo vyriškiu. Kambario durys buvo neužrakintos, o ta moteris pusiau nuoga miegojo lovoje. Ją pažadinus ir pasakius, kad pas ją atėjo kažkoks vyriškis, ji sutiko, jog tas vyriškis užeitų. Netrukus ji į apačią nulipo su tuo vyriškiu. Vyriškis padėkojo, o moteris padejavo, kad tie du pirmieji vyriškiai ją apvogė, tačiau jie abu neprašė kviesti policijos ir pasakė, kad tai yra jų asmeninis reikalas.

Liudytoja I. D. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Žino, kad (duomenys neskelbtini) bute gyvena vyriškis vardu D., pavardės nežino, jį pažįsta kaip kaimyną, tačiau su juo nebendrauja ir nesikalba. Porą kartų, labai seniai, jis buvo atėjęs skolintis degtukų. Žino, kad jis gyvena vienas, tačiau yra mačiusi, kad pas jį kartais ateina mama. Kaip kaimyną apibudino gerai, tačiau jo mama yra jai sakiusi, kad niekam nelinkėtų tokio sūnaus. Jo mamos sumuštos matyti neteko ir ji pati nesiskundė, kad sūnus naudotų prieš ją smurtą. Dienos metu ji būna darbe, o vakarais namuose, tačiau tame bute visada būna ramu. Kartais ji pagalvodavo, gal niekas tame bute negyvena. 2009 m. vasaros pradžioje neteko tame bute girdėti kokio nors bildesio, triukšmo ar pagalbos šauksmo. Taip pat nematė, kad D. vaikščiotų su kokia tai moterimi. Be to, nurodytu laiku D. pas ją į butą nebuvo užėjęs, taip pat nebuvo užėjusi ir jokia moteris. Tuo metu ji nieko įtartino nepastebėjo.

Liudytojas R. T. parodė, kad D. M. pažįsta tik iš matymo, kaip kaimyną, gyvenantį (duomenys neskelbtini). Su juo pasisveikindavo ir viskas, artimai nebendravo, matydavo jį labai retai. Kaip žmogų apibudino ramų, tačiau išgeriantį. Svetimų asmenų, ateinančių pas D., nematydavo, ateidavo tik jo mama, kuri su prašymais buvo užėjusi ir pas jį. 2009 m. vasaros pradžioje, tikslios datos nebepamena, buvo sutikęs D. prie netoli namų esančios parduotuvės „Vikta“. D. po paranke buvo įsikibusi nepažįstama moteris, kuria matė pirmą kartą, tačiau neatkreipė dėmesio ir jos neįsidėmėjo, atpažinti negalėtų. Tuo metu moteris nebuvo sumušta, nesimatė, kad ant veido būtų kokių nors sužalojimų. Jie abu atrodė išgėrę. Daugiau šios moters matyti neteko nei vienos, nei su D. Tą kartą su D. pasisveikino ir praėjo pro šalį, nieko su jais nekalbėjo. 2009 m. birželio mėnesio pradžioje iš 82 buto ar koridoriuje jokio triukšmo, bildesio ar pagalbos šauksmo negirdėjo, viskas buvo ramu. Pats nieko įtartino nepastebėjo ir negirdėjo.

Liudytojas V. K. parodė, kad 2009 m. gegužės mėn. jis gulėjo VšĮ Šiaulių apskrities psichiatrijos ligoninėje, kur susipažino su R. K.. Po kurio laiko ją iš ligoninės išleido, o jis liko. Būdamas ligoninėje, jis jai rašė SMS žinutes. Kartais ji atrašydavo. Apie ką buvo žinutės, nebepamena. Ką reiškia ženklas SOS, nežino, tačiau jeigu R. ir būtų kreipusis į jį pagalbos, jis nebūtų žinojęs, kaip jai padėti. Apie tai, kad ji kažkur uždaryta, nieko nežinojo ir iš jos SMS žinučių nesuprato. Po kažkiek laiko R. jam parašė SMS žinutę ir pasakė, kad guli Šiaulių apskrities ligoninėje, nes yra labai sumušta. Jis jos nelankė, nes ji neleido, paaiškindama, kad jis gali išsigąsti ją pamatęs. Kas ją sumušė, kur ir kokiomis aplinkybėmis, jis nežino.

Liudytoja J. B. parodė, kad D. M. pažįsta, nes jie prieš 6 m. yra buvę kaimynai. 2009 m. gegužės mėn. ji sutiko D. M. sustojime ir jis išprašė jos telefono numerio, todėl paskutiniu metu iki jį sulaikant jie palaikė ryšį telefonu. Dažniausiai skambindavo D. M. ir tai būdavo beveik kasdieną. Apie tai, kad D. M. susipažino su R. K., ji žinojo, nes jis telefonu jai buvo sakęs. 2009 m. birželio mėn. ji susitiko mieste D. M.. Netoliese jo matė moterį, todėl suprato, kad tai galėjo būti R. K., tačiau iš arti jos nematė ir nepastebėjo, ar ji buvo sumušta, ar ne. Kai D. M. jai paskambindavo, visą laiką šalia fone girdėdavosi moteriškas balsas, todėl ji suprato, kad tai R. K. balsas. Taip pat yra kalbėjusi ir su R. K., kuri jai sakė, kad D. važiuos su ja gyventi į Joniškį, tačiau jokios pagalbos į ją R. K. nesikreipė. Pats D. dažnai nukentėdavo, norėjo pakeisti gyvenamąją vietą. Kalbant su R. K. telefonu, ši sakė, kad ji jai pavydi D.

Liudytoja A. R. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Šalia iš kairės pusės yra 82 butas, jame gyvena moteris, kuri daugiau čigoniškos išvaizdos, jos anketinių duomenų nežino, su ja nebendrauja. Kartais pas ją gyvena jos sūnus, kuris pasirodo retai. 2009 m. birželio mėn. pradžioje ir vėliau neteko matyti lankantis nurodytame bute kokios tai moters. Kas vyko nurodytame bute laikotarpyje nuo 2009-06-01 iki 2009-06-16, nieko nežino, nieko nematė, nieko negirdėjo ir nieko negali nurodyti. Už sienos jokio triukšmo negirdėjo, tik girdėdavo vyrišką balsą kažką „burbuliuojant“, pagalvodavo, kad jis ten vienas su savimi kalba, taip pat girdėjo ir bildesį, tačiau ar tuo metu nurodytame bute buvo kokia moteris, nežino, nes ir ankščiau tekdavo girdėti įvairius bildesius, todėl labai neatkreipė į tai dėmesio. Svetimų asmenų, įeinančių ar gyvenančių (duomenys neskelbtini), nepastebėjo. Su (duomenys neskelbtini) gyventojais, tiek mama, tiek sūnumi, visiškai nebendravo, kartais su mama pasisveikindavo ir tiek. Susidarė nuomonę, kad mama yra ramus žmogus, o kai į nurodytą butą ateina sūnus, jos turbūt nebūna ir jis išgėrinėja bei kartais garsiai kalba ir bilda.

2009-06-16 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra bute (duomenys neskelbtini), kur buvo rasta nukentėjusioji R. K. ir sulaikytas įtariamasis D. M.. Apžiūros metu iš buto nieko nepaimta.

Iš 2009-06-16 kratos protokolo matyti, kokie daiktai buvo paimti iš buto adresu (duomenys neskelbtini), atliekant ikiteisminį tyrimą dėl neteisėto laisvės atėmimo.

2009-10-19 apžiūros protokole nurodyta, kad 2009-06-16 kratos metu iš buto (duomenys neskelbtini) paimti daiktai apžiūrėti kaip daiktiniai įrodymai. Pagal 2009-10-20 nutarimą, kvitą A Nr.012140 ir kasos pajamų orderio kvitą AVPK Nr.40-3-PD-2-35, kratos metu paimta viena 20 Lt kupiūra Nr. AB7634734 perduota saugoti į Šiaulių AVPK kasą. Pagal 2009-12-03 prašymą, nutarimą ir pakvitavimą grąžinti R. K. saugojimui kratos metu paimti: raudonos spalvos palaidinė, juodos spalvos liemenėlė ir lūpų dažai „Dzintars“. Pagal 2010-01-21 prašymą, nutarimą ir pakvitavimą L. M. saugojimui grąžinti kratos metu paimti: juodos spalvos iš priekio margas megztinis, mėlynos šukos ir mėlynas segtukas.

Iš 2009-06-18 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusioji R. K. pateikė savo mobilaus ryšio telefoną „NOKIA – 6060“ su jame esančia SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini) ir savo mokėjimo kortelę “Visa Electron” Swedbank Nr. (duomenys neskelbtini).

2009-06-18 daiktų apžiūros protokole pažymėta, kad apžiūrėti kaip daiktiniai įrodymai nukentėjusiosios R. K. pateiktas mobilaus ryšio telefonas “NOKIA - 6060” su jame esančia SIM kortele, t.y., SMS žinučių ir pokalbių registro duomenys bei mokėjimo kortelė “Visa Electron” AB Swedbank Nr. (duomenys neskelbtini), kurie pagal 2009-06-19 nutarimą ir pakvitavimą grąžinti saugojimui R. K..

Iš 2009-06-25 pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolo matyti, kad iš R. K. buvo paimtas lyginamajam tyrimui plaukų pavyzdys.

Iš 2009-06-17 ir 2009-06-23 pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolų matyti, kad iš D. M. buvo paimti lyginamajam DNR tyrimui seilių, kraujo, plaukų ir daktiloskopiniam tyrimui rankų pėdsakų pavyzdžiai.

MRU TMI Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvadoje Nr. S 257/09 (01 nurodyta, kad ant rankšluosčio, tapeto gabalo, pagalvės užvalkalo yra R. K. kraujas. Ant raudonų marškinėlių yra sperminio skysčio pėdsakai, rasta D. M. DNR su 99,999999999 proc. tikimybe ir R. K. DNR su 99,99999999 proc. tikimybe. Ant baltų marškinėlių yra sperminio skysčio pėdsakai, rasta D. M. DNR su 99,999999999 proc. tikimybe ir moters DNR, nepriklausianti R. K.. Nuo antklodės užvalkalo, sofos nuimti objektai yra žmogaus galvos plaukai pagal daugelį požymių panašūs į R. K. pavyzdinius plaukus ir gali jai priklausyti. Pagal šakninių galų forma plaukai yra išrauti panaudojant stiprią jėgą.

Iš atlikos telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos analizės matyti, kada, kam ir kiek kartų skambino nukentėjusioji R. K. (abonentas Nr. (duomenys neskelbtini)), D. M. (abonentas Nr. (duomenys neskelbtini)) ir D. M. motina L. M. (abonentas Nr. (duomenys neskelbtini)) laikotarpyje nuo 2009-05-31 iki 2009-06-16. Be to, 2009-06-02 D. M. skambino telefonu „112“ keturis kartus, t.y., 12.27 val., 12.48 val., 16.27 val. ir 18.01 val. Perklausius pirminius du skambučius girdėti, kaip D. M., paskambinęs policijos budėtojui praneša, jog du nepažįstami vyriai išsivedė iš jo namų R. K. Apie tai, kad jis buvo sumuštas, pokalbyje neminima.

Iš 2009-07-31 „Swedbank“ rašto Nr. SR-28885 matyti, nukentėjusiosios R. K. mokėjimo kortelės “Visa Electron” Nr. (duomenys neskelbtini) atliktų operacijų sąrašas laikotarpyje nuo 2009-05-31 iki 2009-07-15.

Iš 2009-11-03 „Swedbank“ rašto Nr. S/34184 matyti, kad nukentėjusioji R. K. 2009-05-31 AB Swedbank sąskaitoje LT (duomenys neskelbtini) turėjo 715,44 Lt. 2009-06-02 pinigų likutis sąskaitoje 248,28 Lt.

Nukentėjusioji R. K. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė, kur prieš jos valią ji buvo laikoma uždaryta, mušama ir žaginama.

MRU TMI Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1049/09 (04) nurodyta, kad R. K. padaryti šie sužalojimai: apatinio žandikaulio lūžis kairėje pusėje, nosies kaulų lūžis, kraujo išlaja po kietuoju galvos smegenų dangalu, galvos smegenų sumušimas, poodinės kraujosruvos veide ir galvos plaukuotoje dalyje. Rasti sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui. Rastų sužalojimų visuma nėra būdinga griuviminei traumai, nes sužalojimai išsidėstę keliuose kūno paviršiuose. Rasti sužalojimai padaryti bukais kietais daiktais. Iš turimų teismo medicininių duomenų nėra galimybės nurodyti, keliais smūgiais padaryti kūno sužalojimai, nes gautuose medicininiuose dokumentuose nenurodytas veide ir galvos plaukiotoje dalyje rastų kraujosruvų skaičius. R. K. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl apatinio žandikaulio lūžio ir galvos smegenų sumušimo.

MRU TMI Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1060/09 (04) nurodyta, kad R. K. rastas netaisyklingos formos plaukų išretėjimo židinys viršugalvio priekinėje dalyje, dešiniame momenyje ir pakaušio viršutinėje dalyje rodo, kad R. K. buvo raunami galvos plaukai. Rasti sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui. Iš turimų teismo medicininių duomenų nėra galimybės nurodyti, keliais rovimo veiksmais R. K. buvo padarytas galvos plaukų išretėjimo židinys. R. K. dėl plaukų išrovimo buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Iš 2009-09-16 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusioji R. K. pateikė epikrizes iš ligoninių, kuriose ji gydėsi po patirtų sužalojimų.

Iš 2009-12-03 VTPT prie SAM Šiaulių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 86 TPK-221 matyti, kad nukentėjusioji R. K. iki 2009-05-31 ir šiuo metu nesirgo lėtiniu psichikos sutrikimu ir nebuvo laikino sutrikimo būklės. Galėjo pilnai ir teisingai suprasti savo veiksmų esmę ir juos pilnai teisingai valdyti. R. K. pažintinė veikla (suvokimas, atmintis, mąstymas) nėra sutrikę, todėl ji sugeba atgaminti baudžiamojoje byloje nagrinėjamo įvykio aplinkybes. R. K. nepasižymi tikslia vaizdine (eidetine) atmintimi ir ji sugeba pateiti objektyvius parodymus apie baudžiamojoje byloje nagrinėjamo įvykio aplinkybes. Šiuo metu R. K. neserga lėtiniu psichikos sutrikimu ir nėra laikino psichikos sutrikimo būsenos. Gali pilnai ir teisingai suprasti savo veiksmų esmę ir juos pilnai teisingai valdyti. R. K. gali teisingai atkurti prieš ją atliktų nusikalstamų veiksmų pobūdį bei esmę ir duoti teisingus parodymus. R. K. gali būti apklausiama, dalyvauti teismo posėdyje.

Iš 2009-09-18 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytoja J. B. atpažino nuotraukoje Nr. 3 D. M., kuris 2009-06-02 buvo atėjęs į viešbutį „Salduvė“ ir išsivedė R. K..

Iš 2009-09-23 UAB „Salduvės“ viešbučio rašto Nr. 11 ir svečių registracijos lapo matyti, kad 2009-06-02 viešbutyje „Salduvė“ R. K. a.k. (duomenys neskelbtini), paso Nr. L(duomenys neskelbtini) , buvo užsisakiusį kambarį 302A, už kurį sumokėjo 60 Lt. R. K. atvyko 12.55 val., o išvyko 15.00 val.

MRU TMI Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 881/09(04) nurodyta, kad D. M. padaryti daugybiniai nubrozdinimai kairės alkūnės sulenkiamajame paviršiuje. Sužalojimai padaryti apytikriai prieš 1 - 2 savaites iki atliekant teismo medicininį apžiūrėjimą. Rastiems sužalojimams padaryti reikėjo 22 poveikių buku kietu daiktu, turinčiu ribotą kontaktuojantį paviršių. D. M. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

2010-01-21 apklaustas MRU TMI Šiaulių skyriaus teismo medicinos ekspertas J. S. parodė, kad specialisto išvadoje Nr. G 881/09(04) D. M. kairės alkūnės sulenkiamajame paviršiuje rasti daugybiniai skersinė kryties nubrozdinimai būdingi savęs žalojimui. Žmogaus rankų penkių pirštų nagais padaromi nubrozdinimai būna žymiai platesni negu 0,1 cm.

Iš 2009-08-26 VTPT prie SAM Šiaulių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 86 TPK-143 matyti, kad D. M. nusikalstamos veikos metu nesirgo ir šiuo metu neserga lėtiniu psichikos sutrikimu ir nebuvo laikino psichikos sutrikimo būsenos. Jis galėjo pilnai teisingai suprasti savo veiksmų esmę ir juos pilnai teisingai valdyti. D. M. šiuo metu neserga lėtiniu psichikos sutrikimu ir nėra laikino psichikos sutrikimo būsenos. Jis šiuo metu gali pilnai teisingai suprasti savo veiksmų esmę ir juos pilnai teisingai valdyti. D. M. gali būti apklausiamas, dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose, teisme. Jam nereikalingas priverčiamųjų medicininio pobūdžio priemonių taikymas.

Iš 2009-12-28 VTPT prie SAM Šiaulių teismo psichiatrijos skyriaus rašto Nr. 451 matyti, D. M. yra atliktas pilnas kompleksinis jo psichinės būklės ištyrimas, todėl jam nereikalinga atlikti stacionarinę kompleksinę teismo psichiatrijos - psichologijos ekspertizę. Ankstesnį ekspertinį tyrimą, nustatant D. M. vidutinį protinį atsilikimą, galėjo apsunkinti jo alkoholizacijos poveikis bei apsunkinantis tyrimą tiriamojo vengimas bendradarbiauti.

2010 m. balandžio 7 – 21 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 75U-I-22 nurodoma, kad D. M. nustatomas lengvas protinis atsilikimas, psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas. Galimai daromų nusikalstamų veikų laikotarpyje nuo 2009-06-02 iki 2009-06-16 jis nebuvo laikino psichinės veiklos sutrikimo būsenoje, galėjo (ir visiškai) suprasti savo veiksmų esmę ir juos tinkamai valdyti, šiuo metu nėra laikino psichinės veiklos sutrikimo būsenoje, gali pilnai suprasti savo veiksmų esmę ir juos visapusiškai valdyti, dalyvauti nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme, atlikti bausmę, priverčiamųjų medicinos poveikio priemonių taikymas jam nereikalingas.

D. M. buvo kaltinamas išžaginęs ir seksualiai prievartavęs žmogų, tai yra, prieš tai neteisėtai atėmęs nukentėjusiajai R. K. laisvę, laikotarpyje nuo 2009-06-02 iki 2009-06-16 15.00 val. (duomenys neskelbtini) Šiauliuose grasindamas peiliu ir panaudodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją R. K., t.y., raudamas jos plaukus ir taip padarydamas jai netaisyklingos formos plaukų išretėjimo židinį viršugalvio priekinėje dalyje, dešiniame momenyje ir pakaušio viršutinėje dalyje – nežymų sveikatos sutrikdymą, bei suduodamas rankomis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių R. K. į galvos, veido, krūtinės ir kitas kūno vietas ir taip padarydamas jai apatinio žandikaulio lūžį kairėje pusėje, nosies kaulų lūžį, kraujo išlają po kietuoju smegenų dangalu, galvos smegenų sumušimą, poodines kraujosruvas veide bei plaukuotoje dalyje – nesunkų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu atimdamas galimybę jais priešintis, ne mažiau 6 kartus prieš nukentėjusiosios R. K. valią lytiškai su ja santykiavęs ir tenkinęs savo lytinę aistrą oraliniu būdu, tai yra, padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 1 dalyje ir 150 straipsnio 1 dalyje.

Visuma surinktų ir teisme ištirtų įrodymų patvirtina, kad tarp D. M. ir R. K. buvo lytiniai santykiai, tačiau nėra įrodyta, jog jie būtų prievartiniai.

Pati nukentėjusioji nurodė, jog pradžioje kelias dienas lytiškai santykiavo su kaltinamuoju savo noru, tik vėliau jis, norėdamas ir toliau taip daryti, vartodavo prieš ją smurtą.

Kaltinamasis smurto vartojimą siekiant lytinių santykių neigia. Nurodė, kad R. K. mušė dėl jam nepatikusio jos elgesio, girtumo.

Teismo posėdžio metu peržiūrėta vaizdo medžiaga patvirtina kitais įrodymais nustatytą faktą, kad R. K. buvo sumušta, tačiau iš jos negalima daryti išvados, jog smurtas buvo vartotas nusikalstant žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui. Priešingai, iš jos matyti, jog R. K. ir D. M. lytinę aistrą tenkino savo noru.

Baudžiamojoje teisėje galioja nekaltumo prezumpcija, įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, o visos abejonės dėl asmens kaltumo aiškinamos kaltinamojo naudai.

Teismas negali remtis tik nukentėjusiosios parodymais, kurie teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nuoseklūs, įvykių aplinkybės buvo pasakojamos skirtingai, pateikus patikslinančius klausimus.

Trūkstant įrodymų, jog D. M. būtų padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 1 dalyje ir 150 straipsnio 1 dalyje, jo veika kvalifikuotina pagal nukentėjusiosios sveikatai sukeltas pasekmes, kaip nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d.

Kūno sužalojimai, padaryti nukentėjusiajai, nustatyti specialisto.

Teisminio nagrinėjimo metu nepasitvirtino tai, kad R. K. būtų buvę grasinta peiliu.

Tai, kad R. K. buvo neteisėtai ilgiau kaip 48 valandoms atimta laisvė, tam panaudotas smurtas, patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma, tame tarpe ir aplinkybe, jog R. K. telefonu kreipėsi pagalbos į brolį ir iš buto (duomenys neskelbtini) išvyko padedant policijos pareigūnams. Šiame epizode kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 146 str. 2 d.

D. M. teistas vieną kartą, tačiau teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka, charakterizuojamas neigiamai, įrašytas VšĮ Šiaulių apskrities psichiatrijos ligoninės pacientų, VšĮ Šiaulių asmens sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro pacientų registruose, nekilnojamojo turto įregistruoto savo vardu neturi. Jis padarė dvi nusikalstamas veikas, kurios viena priskiriama nesunkių, o viena – apysunkių nusikaltimų kategorijai.

Teismas, skirdamas bausmes kaltinamajam, atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį bei padarymo aplinkybes, nukentėjusiosios elgesį iki nusikaltimų padarymo. D. M. už kiekvieną padarytą nusikalstamą veiką skirtinos laisvės atėmimo bausmės, kurių trukmė artima sankcijose numatytų bausmių vidurkiams.

Nukentėjusioji R. K. pareiškė civilinį ieškinį 50.000 Lt sumai; Valstybinė ligonių kasa prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos pareiškė civilinį ieškinį 5194,01 Lt sumai.

Žalą Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas skiria į turtinę ir neturtinę.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.250 str. neturtinę žalą apibūdina kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus ir pan., teismo įvertinamus pinigais.

Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą turi teismas, vadovaudamasis įstatymo nuostatomis, reglamentuojančiomis žalos atlyginimą, neturtinės žalos nustatymui ir įvertinimui reikšmingas aplinkybes, esamą ir formuojamą teismų praktiką. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.250 str. 2 d., teismas turi atsižvelgti į atsiradusias pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Turtinė žala šiuo atveju yra jos tiesiogiai patirti nuostoliai ir išlaidos.

Kiekvienas asmuo tyčine nusikalstama veika padarytą turtinę žalą privalo atlyginti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas atsižvelgiant į žalos padarymo aplinkybes. Nukentėjusiajai padaryta fizinė žala, ji patyrė skausmą, pergyvenimus.

R. K. pati elgėsi iš dalies neatsakingai, jos ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš 2010-01-26 Šiaulių teritorinės ligonių kasos rašto Nr. (1.43) S-252 matyti, kad už R. K. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų buvo sumokėta 5194,01 Lt, kuriuos prašoma priteisti iš D. M..

Asmuo, tyčiniais veiksmais sužalojęs kitą asmenį, privalo atlyginti jo gydymo išlaidas, todėl Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos ieškinys tenkintinas pilnai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 115, 297-308 str., teismas,

nusprendžia:

D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 146 str. 2 d. ir nubausti dviejų metų laisvės atėmimu.

D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d. ir nubausti vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 63 str. 1, 4 d., paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti du metus septynis mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2009-06-16 iki 2010-12-15 išbūtą laiką.

D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), dėl veikos, numatytos Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 149 str. 1 d., išteisinti Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. 1 p. pagrindu.

D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), dėl veikos, numatytos Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 150 str. 1 d., išteisinti Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. 1 p. pagrindu.

Kardomąją priemonę - suėmimą - palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Civilinius ieškinius tenkinti sekančiai: priteisti iš D. M. R. K. 800 Lt turtinei žalai ir 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti; Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos - 5194,01 Lt.

Daiktinius įrodymus – 1) 2009-06-16 kratos metu, iš buto esančio (duomenys neskelbtini) paimtus daiktus: su raudonomis dėmėmis dvi užuolaidos dalis, rausvus apatinius marškinėlius, baltą palaidinę, baltą paklodę, žalsvos ir baltos spalvos du rankšluosčius, baltą antklodę, antklodės užvalkalą, du pagalvių užvalkalus, kirvį, tapetų fragmentus, nuoplovą nuo durų, baltą rankšluostį, du vokus su tapetų išpjovomis, voką su nuopjova; tris vokus su plaukais, voką su D. M. kraujo ir plaukų pavyzdžiais, voką su nukentėjusiosios R. K. kraujo ir plaukų pavyzdžiais, kaltinamojo D. M. SIM pokalbių kortele PILDYK ir jame esančia informacija, du pirkimo kvitus, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti; 2) nukentėjusiosios R. K. mobilaus ryšio telefoną “NOKIA - 6060” su jame esančia SIM kortele ir mokėjimo kortelė “Visa Electron” AB Swedbank Nr. (duomenys neskelbtini), raudonos spalvos palaidinę, juodos spalvos liemenėlę ir lūpų dažus „Dzintars“ palikti R. K.; 3) L. M. daiktus: juodos spalvos iš priekio margą megztinį, mėlynas šukas ir mėlyną segtuką, palikti L. M.; kaltinamojo D. M. mobilaus ryšio telefoną Nokia 6300, jo neįgaliojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinti kaltinamojo motinai L. M.; 4) CD kompaktinę plokštelę su telefoninių pokalbių išklotinėmis, CD kompaktinę plokštelė su vaizdo medžiaga, palikti prie bylos. 5) į 2009-06-16 kratos metu, iš buto esančio (duomenys neskelbtini) paimtą viena 20 Lt kupiūra Nr. AB7634734, pagal 2009-10-20 nutarimą, kvitą A Nr.012140 ir kasos pajamų orderio kvitą AVPK Nr.40-3-PD-2-35, perduotą saugoti į Šiaulių AVPK kasą, laikinai apriboti nuosavybės teises, siekiant vėliau solidariai padalinti nukentėjusiosios ir Valstybinei ligonių kasai prie LR SAM civiliniams ieškiniams padengti.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.

TEISĖJAS Žilvinas Astrauskas