Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. A. (S. A.) ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Sostinė“ dėl žalos atlyginimo.

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 365 Eur turtinės ir 1000 Eur neturtinės žalos. Anot ieškovo, jo bute 2023 m. rugsėjo 6 d. dėl atsakovės kaltės įvyko elektros tinklo gedimas, kurio metu elektros įtampa buvo 370 V vietoje įprastų 220 V. Dėl šio įvykio ieškovo bute sugedo trys kompiuteriai, be to, pradingo juose saugota informacija-duomenys. Ieškovas pažymėjo, kad dėl to paties įvykio jo buto kaimynui, kurio turtas buvo apdraustas, patirta žala jau atlyginta, tačiau atsakovė vengia atlyginti ieškovo patirtą žalą. Dėl tokio atsakovės nekorektiško požiūrio-elgesio vengiant atlyginti turtinę žalą ieškovas patyrė ir neturtinės žalos – poliklinikoje užfiksuoti duomenys apie jo pablogėjusią sveikatą.

Atsakovė prašė ieškinį atmesti. Anot atsakovės, ieškovas neįrodė visų civilinės atsakomybės sąlygų – atsakovės neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio, be to, neaišku, kaip apskaičiavo turtinę žalą, ar atsižvelgė į nusidėvėjimą, juolab kad nurodomi kompiuteriai buvo įsigyti prieš 10 metų. Atsakovė atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovo pateikta specialisto išvada yra formali-neišsami, nes neaišku, kaip tokios išvados padarytos. Atsakovė buvo nurodžiusi ieškovui, kad reikalingi žalos įrodymai, tačiau ieškovas tokių įrodymų nepateikė net teisme. Atsakovė pažymėjo, kad jos siekis išsiaiškinti įvykio aplinkybes (įsitikinti dėl ieškovo nurodomos žalos) nėra pagrindas ieškovo nurodomai neturtinei žalai.

Atsakovė neneigė ieškovo nurodomos aplinkybės, kaip tokios, kad ieškovo bute (duomenys neskelbtini) 2023 m. rugsėjo 6 d. įvyko elektros įtampos šuolis. Prie ieškinio pridėtame pačios atsakovės rašte, kuris adresuotas tam tikriems namo (duomenys neskelbtini) gyventojams, atsakovė nurodė, kad „administratoriaus turimais duomenimis dėl staigaus elektros šuolio Namo gyventojai patyrė žalą, kadangi tuo metu įvadinėje elektros skydinėje atsisuko magistralinio laido veržlė ir atsilaisvinusio kontakto vietoje nudegė laidas. <...> Užtikriname, jog įvertinus ir nustačius, kad patirta žala įvyko dėl Administratoriaus kaltės ir neveikimo, tuomet už patirtos žalos bei papildomų išlaidų atlyginimą bus atsakingas Administratorius“. Be to, prie ieškinio pridėtame 2023 m. rugsėjo 8 d. numatomų atlikti darbų ir defektavimo akte Nr. DA563134 nurodyta, kad „dėl nudegusio nulinės gyslos el. skydinėje galėjo sugesti gyventojų elektros įranga. <...> nudegus nuliniam (N) kontaktui galėjo sugesti vartotojų buitinė technika“. Šių įrodymų-duomenų visuma, teismo vertinimu, pakankamai patvirtina ieškovo argumentus, kad ieškovo bute vis dėlto įvyko elektros įtampos šuolis ir kad šis įtampos šuolis-gedimas įvyko būtent dėl atsakovės, kaip pastato bendrojo naudojimo objektų administratorės, neveikimo-kaltės – tą iš esmės pripažino pati atsakovė nurodytame rašte, kuris buvo adresuotas tam tikriems namo gyventojams.

Nagrinėdamas ginčo dalį dėl ieškovo patirtos žalos ir jos atlyginimo, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovo pateiktoje 2023 m. lapkričio 8 d. pažymoje Nr. 6 „Defektiniame akte“ nurodoma, jog vaizdo ir garso aparatūros taisyklos meistras patikrino ieškovo tris kompiuterius ir nustatė gedimus: 1) kompiuteris Intel mod. CORE tm i3 reikalinga keisti šaltinio modulį; remonto kaina 80 Eur; 2) kompiuteris Intel mod. Core tm2 reikalinga keisti pagrindinę plokštę ir maitinimo šaltinio modulį, kompiuteris neremontuotinas; 3) kompiuteris Intel mod. Core tm i3 reikalinga keisti šaltinio modulį; remonto kaina 70 Eur. Šioje pažymoje taip pat nurodoma, kad galima gedimo priežastis momentinis elektros įtampos šuolis. Iš pateiktos 2023 m. lapkričio 8 d. sąskaitos-faktūros matyti, kad už nurodytą trijų kompiuterių apžiūrą ir defektavimą ieškovas meistrui sumokėjo 60 Eur.

Pažymėtina, kad nei pateiktame ieškinyje, nei bylos teisminio nagrinėjimo metu ieškovas nenurodė-nedetalizavo reikalaujamos 365 Eur turtinės žalos sumos. Atsižvelgdamas į tai, teismas, nagrinėdamas ieškinio reikalavimus dėl turtinės žalos atlyginimo atsižvelgia į pateiktą ieškovo prašymą, kurį atsakovė gavo 2023 m. gruodžio 4 d. ir kuriame nurodyta, kad:

1) kompiuteris Intel mod. Core tm2 Dell THQ09 yra neremontuotinas; parduotuvėje „Pigu.lt“ tokio tipo naudotas, tačiau paruoštas pakartotinam pardavimui, kompiuteris kainuoja vidutiniškai apie 125 Eur;

2) kompiuterio Intel Core tm i3 maitinimo šaltinio modulis buvo neremontuotinas. Panašaus tipo maitinimo modulio instaliavimas ir kompiuterio atstatymas kainavo 80 Eur;

3) kompiuterio Intel Core tm i3 maitinimo modulis neremontuotinas; remonto kaina 70 Eur;

4) sudegė trys LED lemputės šviestuve ir viena virtuvėje. Vidutiniškai keturios lemputės kainuoja po 4 Eur, todėl apytikslis nuostolis 16 Eur;

5) du impulsiniai maitinimo blokai po 7 Eur – 14 Eur;

6) nepriklausomo eksperto paslaugų apmokėjimas 60 Eur.

Įvertinęs šiame rašte ieškovo nurodytas sumas, teismas sprendžia, kad ieškinio reikalavimai grindžiami būtent tokiais ieškovo nurodomais turtiniais nuostoliais.

Spręsdamas dėl nurodomų ieškovo nuostolių pagrįstumo-įrodytumo, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas iš tikrųjų nepateikė jokių duomenų ar juolab įrodymų, kurie patvirtintų-įrodytų jo nurodomų sugedusių prietaisų būklę (nusidėvėjimą) ir, atitinkamai, jų vertę. Tokių duomenų nėra galimybės nustatyti-įvertinti iš ieškovo pateiktų atitinkamų daiktų fotonuotraukų ir 2023 m. lapkričio 8 d. pažymos, kurioje nurodomos tik tam tikros remonto kainos. Atsižvelgdamas į tai, teismas sutinka su atsakovės atsikirtimais, kad ieškovas neįrodė patirtos turtinės žalos, t. y. kokia buvo sugedusių daiktų vidutinė rinkos vertė jų gedimo metu (atsižvelgus į jų nusidėvėjimą), ar juos buvo ekonomiškai tikslinga remontuoti ir pan. Pažymėtina ir tai, kad teigdamas apie reikalingas remonto išlaidas, ieškovas taip ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jis tokias remonto išlaidas realiai patyrė. Šiuo aspektu nors ieškovas pateikė sąskaitą-faktūrą dėl sumokėtų 60 Eur už įrangos apžiūrą ir defektavimą, tačiau lieka neaišku, dėl kokių priežasčių nepateikta sąskaitų-faktūrų būtent už nurodomus remontus, kas ir kada juos realiai atliko. Teigdamas apie keturių lempučių ir dviejų maitinimo blokų kainas, ieškovas taip pat nepateikė į bylą jokių tokias kainas patvirtinančių įrodymų. Pabrėžtina, kad tokios faktinės aplinkybės – konkrečių daiktų kainos ir (arba) vidutinės rinkos vertės – nepriskirtinos nei visiems žinomoms aplinkybėms, nei preziumuojamoms aplinkybėms, nei atsakovės pripažintiems faktams, todėl ieškovas negali būti atleistas nuo tokių aplinkybių įrodinėjimo (CPK 182 straipsnio 1, 4, 5 punktai).

Pažymėtina, kad bylos teisminio nagrinėjimo metu ieškovui buvo išaiškinta jo teisė pasirūpinti teisine pagalba (teisiniu atstovavimu) taip pat buvo ne kartą išaiškinta jam tenkanti procesinė pareiga (įrodinėjimo našta) pateikti tam tikras aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Kadangi šiuo atveju ginčijamos aplinkybės gali būti įrodinėjamos atitinkamais įrodymais, t. y. nėra objektyvaus pobūdžio kliūčių įrodyti ginčo aplinkybes, tai teismas nekonstatuoja pagrindo-prielaidų šioje byloje taikyti Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatų („Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai nurodyti, tai jų dydį nustato teismas“), nes nagrinėjamu atveju nėra pagrindo-prielaidų konstatuoti, kad ieškovas iš tikrųjų „negali“ tiksliai įrodyti nuostolių dydžio. Teismo vertinimu, ieškovas iš esmės nesiėmė pakankamų-elementarių veiksmų nuostoliams įrodyti, pvz., neteikė į bylą duomenų-įrodymų apie jo nurodomų lempučių, maitinimo blokų vidutines rinkos kainas-vertę, apie sugedusių kompiuterių vertę (atsižvelgiant į jų būklę nusidėvėjimą), apie realiai patirtas remonto išlaidas (CPK 12, 178 straipsniai).

Remdamasis nurodytais motyvais, teismas konstatuoja, kad net ir pateikus į bylą pakankamai duomenų-įrodymų apie ieškovo bute dėl atsakovės neveikimo-kaltės įvykusio elektros įtampos šuolio ir dėl tokio šuolio sugedusius ieškovo tam tikrus daiktus, ieškovas vis dėlto neįrodė patirtos turtinės žalos, jos dydžio. Tokia išvada teikia pakankamą pagrindą sutikti ir su tais atsakovės atsikirtimais, kad atsakovės atsisakymas-vengimas patenkinti ieškovo reikštas ikiteisminio pobūdžio pretenzijas negali būti vertinamas kaip nesąžiningas ar juolab kaip neteisėtas atsakovės veiksmas-neveikimas ieškovo atžvilgiu. Atitinkamai, darytina išvada, kad nėra pagrindo konstatuoti atsakovės civilinės atsakomybės (neteisėtų veiksmų-neveikimo) ir už ieškovo nurodomą neturtinę žalą. Šiuo aspektu sutiktina ir su tais atsakovės atsikirtimais, kad teigdamas apie patirtą neturtinę žalą, ieškovas taip pat nepateikė jokių neturtinę žalą patvirtinančių įrodymų, o tik teigė apie galimybę tokius įrodymus „jeigu reikia“ pateikti (CPK 12, 178 straipsniai).

Apibendrindamas nurodytus motyvus, teismas ieškinį atmeta kaip neįrodytą. Kitus dalyvaujančių byloje asmenų argumentus ir nurodomas aplinkybes teismas vertina kaip mažareikšmius ir (arba) neturinčius reikšmės sprendimo esmei (bylos baigčiai), todėl išsamiau jų nenagrinėja (CPK 265 straipsnis).

Ieškinį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.