Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2019-01-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1-250-1078/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-01-18
Bylos Nr.
1-250-1078/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-19272-2018-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ieva Narbutaitė
Kaltinamasis
V. Z.
Nukentėjusysis
O. R.
Advokatai
Anatolijus Svila
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-250-1078/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19272-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.12; 1.2.14.5.1.; 1.2.18.2.; 1.2.18.3; 2.1.15.3.3.2; (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 18 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Narbutaitė,sekretoriaujant Agnei Audickaitei,dalyvaujant prokurorui Romualdui Blaževičiui,kaltinamajam V. Z. (V. Z.), jo gynėjui advokatui Anatolijui Svilai,nukentėjusiajam O. R.,

viešame teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. Z. (V. Z.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirba pagal patentą, ankstesni teistumai išnykę,

kaltinamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. Z. neteisėtai įgijo ir laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, o būtent:

jis, laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 15 d. 19.36 val. iki 21.23 val., (duomenys neskelbtini), be naudotojo sutikimo neteisėtai įgijo, paimdamas svetimą, O. R. vardu išduotą banko „Swedbank“ mokėjimo kortelę MAESTRO Nr. (duomenys neskelbtini), kurią neteisėtai laikė iki ikiteisminio tyrimo nenustatyto laiko.

Šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje.

Be to, V. Z. neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę finansinėms operacijoms inicijuoti, o būtent:

jis, 2018 m. balandžio 15 d. 21.03 val., į banko „Swedbank“ bankomatą Nr. H209/HB, esantį Sodų g. 22, Vilniuje, įdėjo svetimą, O. R. vardu išduotą banko „Swedbank“ mokėjimo kortelę MAESTRO Nr. (duomenys neskelbtini), surinko PIN kodą ir išgrynino nukentėjusiojo sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvusius 100 eurų,

toliau, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis, 2018 m. balandžio 15 d. 21.03 val., į banko „Swedbank“ bankomatą Nr. H209/HB, esantį Sodų g. 22, Vilniuje, įdėjo svetimą, O. R. vardu išduotą banko „Swedbank“ mokėjimo kortelę MAESTRO Nr. (duomenys neskelbtini), surinko PIN kodą ir išgrynino nukentėjusiojo sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvusius 100 eurų,

toliau, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis, 2018 m. balandžio 15 d. 21.06 val., į banko „Swedbank“ bankomatą Nr. H209/HB, esantį Sodų g. 22, Vilniuje, įdėjo svetimą, O. R. vardu išduotą banko „Swedbank“ mokėjimo kortelę MAESTRO Nr. (duomenys neskelbtini), surinko PIN kodą ir išgrynino nukentėjusiojo sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvusius 100 eurų,

toliau, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis, 2018 m. balandžio 15 d. 21.07 val., į banko „Swedbank“ bankomatą Nr. H209/HB, esantį Sodų g. 22, Vilniuje, įdėjo svetimą, O. R. vardu išduotą banko „Swedbank“ mokėjimo kortelę MAESTRO Nr. (duomenys neskelbtini), surinko PIN kodą ir išgrynino nukentėjusiojo sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvusius 100 eurų,

toliau, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis, 2018 m. balandžio 15 d. 21.23 val., į banko „Swedbank“ bankomatą Nr. H209/HB, esantį Sodų g. 22, Vilniuje, įdėjo svetimą, O. R. vardu išduotą banko „Swedbank“ mokėjimo kortelę MAESTRO Nr. (duomenys neskelbtini), surinko PIN kodą ir išgrynino nukentėjusiojo sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvusius 20 eurų.

Šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje.

Be to, V. Z., apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent:

jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2018 m. balandžio 15 d. laikotarpiu nuo 19.36 iki 21.23 val., panaudodamas be naudotojo sutikimo neteisėtai įgytą banko „Swedbank“ mokėjimo kortelę MAESTRO Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą O. R. vardu, išgrynino iš sąskaitos grynuosius pinigus: 21.03 val., Sodų g. 22, Vilniuje, bankomate Nr. H209/HB, išgrynino 100 eurų; 21.03 val. Sodų g. 22, Vilniuje, bankomate Nr. H209/HB, išgrynino 100 eurų; 21.06 val. Sodų g. 22, Vilniuje, bankomate Nr. H209/HB, išgrynino 100 eurų; 21.07 val., Sodų g. 22, Vilniuje, bankomate Nr. H209/HB, išgrynino 100 eurų; 21.23 val. Sodų g. 22, Vilniuje, bankomate Nr. H209/HB, išgrynino 20 eurų; tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo 420 eurų.

Šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. Z. savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, jog kaltinime nurodytu laiku jis buvo bare, gėrė alų, po to atėjo O. R., prisėdo prie jo staliuko, jie bendravo, O. R. nupirko jam alaus. Pats O. R. taip pat buvo išgėręs. Po kurio laiko barmenė paprašė išvesti O. R. iš baro, nes manė, kad jie yra draugai. Jis pasiūlė iškviesti O. R. taksi, paklausė pastarojo, ar jis turi pinigų susimokėti už taksi. Jam nukentėjusysis pasakė, kad neturi, todėl jie nuėjo prie bankomato, iš kurio O. R., panaudodamas banko kortelę, išsigrynino 100 Eur. Nukentėjusiajam iškrito banko kortelė, jis (kaltinamasis) ją pakelė ir pasiliko sau, nes kai O. R. nuiminėjo iš bankomato pinigus, pamatė kortelės PIN kodą. Po to, kaip ir nurodyta kaltinime, per kelis kartus, panaudodamas nukentėjusiojo kortelę, iš bankomato išsigrynino ir pasiėmė kaltinime nurodytą pinigų sumą. Kodėl taip pasielgė, paaiškinti negali, gal todėl, kad tuo metu buvo neblaivus. Išgrynintus pinigus išleido savo reikmėms. Dėl savo elgesio, kad paėmė svetimą kortelę ir ją panaudodamas išgrynino ir pasiėmė pinigus, labai gailisi. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu taip pat nurodė, kad šiuo metu alkoholio nevartoja, yra užsikodavęs, 2018 m. gruodžio 20 d. įsidarbino, šiuo metu dirba apdailininku, siekia susitvarkyti gyvenimą. Prieš teisiamąjį posėdį kalbėjo su nukentėjusiuoju, sutarė, kad jis nukentėjusiajam grąžins pinigus per 4 mėnesius, nes šiuo metu gauna atlyginimą ir gali kiekvieno mėnesio gale sumokėti po 100 Eur.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, padaryti nesunkus ir apysunkiai nusikaltimai, jų padarymo aplinkybės aiškios, todėl byla, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teismo posėdyje buvo nagrinėta, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis V. Z. savo kaltę pripažino iš dalies, nurodė, kad įvykio dieną atėjo į barą, esantį (duomenys neskelbtini), ten susipažino su O. (R.), kartu gėrė. Vėliau V. Z. įsodino O. R. į taksi automobilį, tačiau jis pasakė kad neturi grynųjų pinigų, o turi tik kortelę, todėl jie nuėjo iki bankomato Sodų g. 22, Vilniuje. Jis nematė, ar O. R. turėjo piniginę, matė kad turėjo banko kortelę, grynųjų neturėjo. Palydėjus iki „Swedbank“ bankomato, jis (O. R.) nusiėmė 100 eurų, ir įsidėjo sau į kišenę (tai vyko apie 19 val.). Kadangi O. R. buvo stipriai išgėręs jam iš rankų iškrito jo kortelė, o šis (V. Z.) ją pakėlė ir jam negrąžino, PIN kodą pamatė kai nukentėjusysis nusiiminėjo pinigus. O. R. įsodino į taksi ir šis išvažiavo. Jis (V. Z.) apie 21 val. grįžo prie to paties bankomato, Sodų g. 22, Vilniuje ir nuėmė 420 eurus per 5 kartus, kadangi daugiau pinigų nebebuvo, kortelę išmetė, kur neatsimena, nes buvo girtas. Dėl savo veiksmų labai gailisi, taip pasielgė nes buvo girtas, pasižadėjo atlyginti padarytą žalą (b. l. 53-54).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas kaltinamasis V. Z. savo kaltę pripažino visiškai, nurodė, kad įvykio dieną, kaip ir minėjo pirminėje apklausoje, nusėmė nuo nukentėjusiojo O. R. kortelės 420 eurų per 5 kartus. Pirmus 100 eurų nusiėmė pats nukentėjusysis sau taksi paslaugoms. Jis nusiėmė tik 420 eurų, nes daugiau pinigų nebebuvo kortelėje. Padarytą žalą ketina atlyginti kai turės lėšų (b. l. 62-63).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis O. R. nurodė, kad 2018 m. balandžio 15 d. apie 18.00 val., atėjo į barą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kur užsisakė sau bokalą alaus, už kurį susimokėjo grynais pinigais. Prie jo po kiek laiko prisėdo vaikinas, kurį pavaišino alumi. Kas vyko toliau ir kaip grįžo namo, nepamena. Šiek tiek prasiblaivęs 2018 m. balandžio 16 d. apie 01.00 val., pastebėjo, kad nėra jo piniginės, kurioje buvo 60 eurų (2 kupiūros buvo 20 eurų ir 4 kupiūros po 5 eurus), įvairios nuolaidų kortelės, asmens tapatybės kortelė, išduota jo vardu, ir banko „Swedbank“ mokėjimo kortelė, su jos PIN kodais. Piniginę prarado neaiškiomis aplinkybėmis - ar ji buvo pavogta, ar pamesta, nurodyti negali. Jis 2018 m. balandžio 16 d. paskambino į ,,Swedbank” ir užblokavo savo mokėjimo kortelę. 2018 m. balandžio 18 d. prisijungęs prie savo elektroninės bankininkystės, sužinojo, kad pasinaudojus jo mokėjimo kortele iš jo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išgryninta 549,86 eurų. Kas galėjo pasinaudoti mokėjimo kortele ir išgryninti pinigus, nežino, tačiau galbūt pinigus galėjo išgryninti asmuo, kuris buvo prisėdės prie jo bare, adresu Pylimo g. 55, Vilniuje (b. l. 9-10).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas nukentėjusysis O. R. nurodė, kad įvykio dieną vartojo alkoholinius gėrimus šalia savo namų Pagirių sen., Vaidotų kaime, tada atvyko pareigūnai, kurie jį sulaikė ir išvežė į 2 PK, ten buvo sulaikytas apie 3 valandas. Po to jį paleido ir jis nuėjo iki baro Pylimo g., kiek pamena dar turėjo savo piniginę. Ten su V. Z. išgėrė alaus ir tada stipriai apgirto, kur dingo jo piniginė, nežino, taip pat nepamena, ar važiavo kartu su įtariamuoju nuimti pinigų taksi, nes buvo labai girtas. Kaip prarado kortelę jis neatsimena, tik atsimena, kad į namus jį atvežė taksi automobilis (b. l. 17).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja A. T. nurodė, kad 2018 m. balandžio 25 d. dirbo barmene ir virėja bare, (duomenys neskelbtini). Nieko iš tos dienos lankytojų neatsimena. Apie jokį įvykį nieko pasakyti negali. Kavinėje vaizdo kamerų nėra (b. l. 23).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2018 m. balandžio 19 d. 16.49 val. Bendrasis pagalbos centras gavo O. R. pranešimą, kad 2018 m. balandžio 15 d. apie 18.00 val. bare, esančiame (duomenys neskelbtini), pamesta piniginė su joje esančiais pinigais (60 Eur) ir dokumentais (Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelė). 2018 m. balandžio 16 d. pranešėjas sužinojo iš „Swedbank“, kad iš jo banko mokėjimo sąskaitos nuimti pinigai (b. l. 4).

Byloje pateiktas 2018 m. balandžio 25 d. O. R. protokolas-pareiškimas, kuriame nurodyta, kad 2018 m. balandžio 15 d. apie 18.00 val. bare, esančiame (duomenys neskelbtini), neaiškiomis aplinkybėmis dingo jo piniginė su joje buvusiais 60 Eur, Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelė, banko „Swedbank“ mokėjimo kortelė ir įvairiomis nuolaidų kortelėmis. 2018 m. balandžio 18 d. apie 8.30 val. jis patikrinęs savo sąskaitą sužinojo, kad kažkas, pasinaudojęs jo mokėjimo kortele, iš jos išgrynino 549,86 Eur (b. l. 5-6).

Iš AB „Swedbank“ banko sąskaitos išrašo matyti, kad 2018 m. balandžio 15 d. 21.03 val., Sodų g. 22, Vilniuje, bankomate Nr. H209/HB, išgryninta 100 eurų; 21.03 val. Sodų g. 22, Vilniuje, bankomate Nr. H209/HB, išgrynint 100 eurų; 21.06 val. Sodų g. 22, Vilniuje, bankomate Nr. H209/HB, išgryninta 100 eurų; 21.07 val., Sodų g. 22, Vilniuje, bankomate Nr. H209/HB, išgryninta 100 eurų; 21.23 val. Sodų g. 22, Vilniuje, bankomate Nr. H209/HB, išgryninta 20 eurų, panaudojant O. R. vardu išduotą AB „Swedbank“ banko „Maestro” kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), iš viso išgryninta 420 Eur (b. l. 11).

Ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. liepos 30 d. su nukentėjusiuoju O. R. buvo atliktas asmens parodymas atpažinti pagal nuotrauką, kurio metu jis atpažino V. Z. kaip asmenį 2018 m. balandžio 15 d. pavogusį jo (nukentėjusiojo) banko kortelę (b. l. 18-20).

Iš byloje esančių 2018 m. birželio 26 d. gautų nuotraukų iš AB „Swedbank“ banko nustatyta, kad šiose nuotraukose užfiksuoti asmenys, 2018 m. balandžio 15 d. 19.36 val., 21.03 val., 21.03 val., 21.06 val., 21.07 val., 21.23 val. Sodų g. 22, Vilniuje, bankomate Nr. H209/HB, išgryninę pinigus, panaudojant O. R. vardu išduotą AB „Swedbank“ banko „Maestro” kortelę Nr. Nr. (duomenys neskelbtini). (b. l. 29-45)

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos N. D. 2018 m. rugsėjo 3 d. tarnybinio pranešimo, nustatyta, jog atlikus AB „Swedbank“ pateiktų fotonuotraukų iš bankomato Nr. H209/HB, esančio Sodų g. 22, Vilniuje, analizę, matyti, jog 2018 m. balandžio 15 d. 19.36 val., panaudodamas savo vardu išduotą banko kortelę pinigus išgrynino O. R., o tą pačią dieną 21.03 val., 21.03 val., 21.06 val., 21.07 val., 21.23 val., panaudodamas O. R. vardu išduotą banko kortelę, pinigus išgrynino – V. Z. (b. l. 46).

O. R. pareiškė civilinį ieškinį dėl 420 Eur turtinės žalos (b. l. 15).

Motyvuojamoji dalis

V. Z. nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, be kita ko, atsako tas, kas neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti. BK 214 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų atlikimo, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė. Ši nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo supranta, jog disponavimas (šiuo atveju įgijimas ir laikymas) svetima banko mokėjimo kortele yra neteisėtas, ir nori taip veikti.

Pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, be kita ko, atsako tas, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis.

BK 182 straipsnio 1 dalyje yra numatyta atsakomybė už sukčiavimą, t. y. savo ar kitų naudai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimą, turtinės prievolės panaikinimą ar jos išvengimą apgaule. Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai taip pat yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų atlikimo, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė. Be to, būtinuoju sukčiavimo nusikalstamos veikos požymiu yra veikos padarymo būdas – apgaulė, kuri naudojama kaip asmens (turto valdytojo) suklaidinimo ir turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo, turtinės prievolės išvengimo ar panaikinimo būdas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad apgaule laikomas ne tik žmogaus, bet ir elektroninės sistemos suklaidinimas.

Teisiamajame posėdyje ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka teismas konstatuoja, kad kaltinamojo V. Z. kaltė, padarius jam inkriminuotus nusikaltimus, numatytus BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta. Apklaustas teisme, taip pat ir ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis V. Z. prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nurodė jų padarymo aplinkybes. Nurodė, kad O. R. iš rankų iškritus jo banko kortelei, V. Z. ją pakėlė ir jam negrąžino, PIN kodą pamatė, kai nukentėjusysis nusiiminėjo pinigus. Apie 21 val. grįžęs prie to paties bankomato, Sodų g. 22, Vilniuje nuėmė 420 eurus per 5 kartus. Be visiško kaltinamojo V. Z. prisipažinimo, nurodytas faktines aplinkybes bei jo kaltę pagrindžia ir kiti įrodymai, t. y. banko sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad 2018 m. balandžio 15 d. 21.03 val., Sodų g. 22, Vilniuje, bankomate Nr. H209/HB, išgrynino 100 eurų; 21.03 val. Sodų g. 22, Vilniuje, bankomate Nr. H209/HB, išgrynino 100 eurų; 21.06 val. Sodų g. 22, Vilniuje, bankomate Nr. H209/HB, išgrynino 100 eurų; 21.07 val., Sodų g. 22, Vilniuje, bankomate Nr. H209/HB, išgrynino 100 eurų; 21.23 val. Sodų g. 22, Vilniuje, bankomate Nr. H209/HB, išgrynino 20 eurų, panaudojant O. R. vardu išduotą AB „Swedbank“ banko „Maestro” kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), iš viso išgryninta 420 Eur. (b. l. 11), taip pat 2018 m. birželio 26 d. gautos nuotraukos iš „Swedbank“ banko, kur matosi, kad minėtu laiku šias finansines operacijas atliko būtent V. Z. (b. l. 29-45), nukentėjusiojo O. R. parodymai (b. l. 9-10, 17). Konstatuotina, kad pagal pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytas ir aptartas faktines bylos aplinkybes V. Z. neteisėtai įgijo, laikė svetimą mokėjimo priemonę, finansinei operacijai inicijuoti, neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę bei jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis ir apgaulės būdu užvaldė svetimą turtą. V. Z. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį.

Bausmės skyrimas kaltinamajam

Skirdamas konkrečią bausmę teismas privalo atsižvelgti į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. V. Z., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną nesunkų ir du apysunkius tyčinius nusikaltimus, veikos baigtos, nusikalstamos veikos padarytos iš savanaudiškų paskatų. Kaltinamasis V. Z. praeityje buvo teistas, tačiau nusikalstamos veikos padarymo metu teistumas išnykęs, kas rodo, jog, nors praeityje kaltinamasis ir yra padaręs nusikalstamas veikas, tačiau jis pats savaime nėra linkęs nusikalsti ar savo tikslų siekti nusikalstamais būdais. V. Z. ne sykį baustas administracine tvarka už smulkius nusižengimus (b. l. 69-71, 77-82), šiuo metu jis dirba apdailininku, gauna legalias pajamas, kaip pats nurodė teisiamojo posėdžio metu – stengiasi keisti gyvenimą pozityvia linkme, yra užsikodavęs nuo alkoholio vartojimo. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų pripažino, gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių prokuroras nei kaltinamajame akte, nei teisme pasakytoje baigiamojoje kalboje kaltinamajam neinkriminavo. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam BK 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje numatytas laisvės atėmimo bausmes, kurių dydis artimas sankcijos (šios bausmės) minimaliai ribai.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką idealioji nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, numatytų skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-582/2006, 2K-115/2007, 2K-126/2007, 2K-412/2010, 2K-536/2010, 2K-37/2011). Tai reiškia, kad išsamus vieningą veiką sudarančių faktų visumos teisinis įvertinimas neišvengiamai reikalauja taikyti daugiau negu vieną, t. y. dvi ar daugiau, nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėčių, iš kurių kiekviena turi skirtingą, savarankišką raišką baudžiamojo įstatymo tekste. Konkrečiu atveju nustačius, kad yra būtent idealioji nusikalstamų veikų sutaptis, už kiekvieną šių veikų paskirtos bausmės subendrinamos apėmimo būdu, kaip tai nustatyta BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkte. (Panevėžio apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-29-769/2017)

Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, padarytos idealiąja sutaptimi, už jas paskirtos bausmės kaltinamajam subendrintinos bausmių apėmimo būdu, o ši subendrinta bausmė subendrintina su bausme, skirtina pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, dalinio bausmių sudėjimo būdu (BK 63 straipsnio 1, 2 dalys, 4 dalis, 5 dalies 1 punktas, 6 dalis).

Kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis kaltę pripažino, todėl kaltinamajam skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, mažintina vienu trečdaliu.

Siekdamas nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti teisingą bausmę, teismas negali neįvertinti to, jog kaltinamasis stengiasi keisti gyvenimo būdą, t. y. šiuo metu dirba, nurodė, esantis užsikodavęs nuo alkoholinių gėrimų vartojimo, taip pat to, kad kaltinamasis išreiškė norą atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą – posėdžio metu nurodė, kad su nukentėjusiuoju susitarė dėl žalos atlyginimo, dėl ko, nagrinėjamu atveju yra tikslinga, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, V. Z. skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 metams ir 4 mėnesiais. Teismo vertinimu, būtent laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidedamas, yra tinkamiausia bausmė V. Z., kuri užtikrintų tiek BK 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirtį paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, kadangi bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu taikomi draudimai bei įpareigojimai drausmintų V. Z., tačiau neizoliuotų asmens nuo visuomenės, neatimtų galimybės dirbti, tiek ir realią galimybę nukentėjusiajam gauti nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu V. Z. įpareigotinas tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą turtinę žalą – 420 Eur.

Dėl civilinio ieškinio

O. R. pareiškė 420 Eur civilinį ieškinį. Kaltinamasis civilinį ieškinį pripažino, teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad su nukentėjusiuoju sutarė, kad civilinį ieškinį atlygins per 4 mėnesius, nes šiuo metu yra dirbantis ir gaunantis legalias pajamas.

Civilinio ieškinio dydis pagrįstas civilinio ieškovo paaiškinimais duotais ikiteisminio tyrimo metu, pateiktais dokumentais: AB Swedbank banko sąskaitos išrašu. Išnagrinėtoje byloje yra įrodyta, kad V. Z. apgaulės būdu užvaldė svetimą O. R. turtą (pinigines lėšas). Taigi turtinė žala padaryta kaltinamojo nusikalstama veika. Atsižvelgiant į tai, O. R. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas visiškai ir priteistinas atlyginti iš kaltinamojo.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 55-56). Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1 dalimi, 301-305, 307, 308, 313 straipsniais,

nusprendžia:

V. Z. (V. Z.), a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

V. Z. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

V. Z. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, V. Z. paskirtas laisvės atėmimo bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, galutinę bausmę V. Z. paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu V. Z. paskirtą terminuoto laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, paskirtos 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieniems) metams ir 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant V. Z. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam O. R. nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (420 Eur).

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

V. Z. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – įsiteisėjus nuosprendžiui panaikinti.

O. R. civilinį ieškinį tenkinti visiškai, priteisti iš V. Z. 420 Eur (keturis šimtus dvidešimt eurų) O. R. naudai.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ieva Narbutaitė