Alytaus apylinkės teismo nutarimas

2016-04-20 · Byla Nr. A2.6.-212-922/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-04-20
Bylos Nr.
A2.6.-212-922/2016
Teisminio proceso Nr.
4-51-3-00160-2016-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Loreta Janiulytė
Administracinė byla Nr. A2.6.-212-922/2016;teisminio proceso Nr. 4-51-3-00160-2016-9;procesinio sprendimo kategorijos:
(S)2.1.1.; 2.1.2.; 2.7.4.1.; 2.14.3.VARĖNOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. balandžio 20 d.Varėna

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Janiulytė, sekretoriaujant Laurai Verseckienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, nedalyvaujant administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos atstovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124 straipsnio 6 dalį traukiamas R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), dirbantis, neteistas, administracine tvarka baustas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B. 2016-03-16 d. 09.06 val. Varėnos r. sav., kelyje A4 Vilnius-Varėna-Gardinas 41,00 km., vairavo transporto priemonę „AUDI A6 QUATTRO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), daugiau kaip 50 km/h viršydamas (60 km/h pritaikius prietaiso paklaidą) leistiną 70 km/h greitį, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimus, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124 straipsnio 6 dalyje.

Teismo posėdyje R. B. pripažino pažeidimą visiškai, nuoširdžiai gailėjosi, nurodė, kad skubėjo į susitikimą. Kadangi dirba (duomenys neskelbtini), jam reikalingas vairuotojo pažymėjimas, todėl prašo taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir paskirti didesnę piniginę baudą, neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos atstovas posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo klausimų administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos pareigūnams neturėjo ir sutiko, kad administracinio teisės pažeidimo byla būtų nagrinėjama institucijos atstovui nedalyvaujant.

Teismas išklausė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimus ir ištyrė byloje esančią rašytinę medžiagą: administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 10P-54291774-16 bei jame esantį R. B. paaiškinimą; Vilniaus apskrities VPK KPV pareigūnų tarnybinius pranešimus dėl kelių eismo taisyklių pažeidimą; Lietuvos metrologijos inspekcijos patikros sertifikatą Nr. 0160269; registratoriaus duomenis. Transporto priemonė „AUDI A6 QUATTRO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso R. B.. Iš R. B. charakterizuojančių duomenų matyti, kad jis ne kartą baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, dirbantis.

Ištyrus byloje esančius duomenis, darytina išvada, kad R. B. 2016-03-16 d. 09.06 val. Varėnos r. sav., kelyje A4 Vilnius-Varėna-Gardinas 41,00 km., vairavo transporto priemonę „AUDI A6 QUATTRO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), daugiau kaip 50 km/h viršydamas (60 km/h pritaikius prietaiso paklaidą) leistiną 70 km/h greitį, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 124 straipsnio 6 dalį, pažeidimo sudėtis įrodyta.

ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktu administracine atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina, kad R. B. gailisi. ATPK 32 straipsnyje numatytų atsakomybę sunkinančių aplinkybių R. B. atžvilgiu nenustatyta.

Pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų, t. y. administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencijos tikslų (ATPK 20 straipsnis). ATPK 30 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis ATPK ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai ATPK 31 ir 32 straipsniais. Tačiau vadovaujantis ATPK 30¹ straipsniu gali būti skiriama mažesnė nei įstatymo sankcijoje numatyta minimali administracinė nuobauda arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo yra ne kartą konstatavęs, kad ATPK 30¹ straipsnis turėtų būti taikomas tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N17‑103/2007; N1‑1396/2007; Nr. N444-3096/2010; N575-750/2012 ir kt.).

Pažymėtina, kad pažeidimas padarytas sąmoningai, nes viršijant leistiną greitį daugiau nei 50 km/h, nelieka abejonių, jog tokiu būdu keliamas pavojus kitiems eismo dalyviams. Teismo vertinimu, dėl pasekmių, kurias galėjo sukelti padarytas pažeidimas, jo pavojingumo nesumažina nei ta aplinkybė, kad teisė vairuoti būtina darbinėms pareigoms atlikti, nei tai, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas neigiamai gali įtakoti jo paties ar šeimos interesus. Asmuo, žinodamas, jog teisė vairuoti transporto priemones jam būtina, privalėjo būti ypatingai atidus ir nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti teisės vairuoti atėmimą, bei numatyti ir įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes tiek sau, tiek savo šeimos nariams dar prieš darydamas pažeidimą.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė laisvai pasirinkti darbą bei verslą reiškia objektyvizuotą galimybę savo nuožiūra, t.y. laisvai apsisprendžiant, pasirinkti užsiėmimo rūšį, tačiau tai nereiškia, jog konkrečiam darbui dirbti negali būti nustatomi specialūs reikalavimai, kurie laikomi natūraliais, pavyzdžiui, tam tikro išsilavinimo turėjimas, specialios teisės įgijimas vairuotojams ir pan. (pvz., Konstitucinio Teismo 1996-03-15 d. ir 1996-07-10 0 d. nutarimai). Vadinasi, tai, jog asmuo netekęs teisės vairuoti negalės dirbti atitinkamo darbo, jokiu būdu nereiškia minėtos konstitucinės nuostatos pažeidimo. Todėl Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, jog asmens darbas, siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime negali lemti švelnesnės administracinės nuobaudos taikymo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N1–1524/2007, Nr. N3-34/2007, Nr. N1–413/2007 ir kt.). Be to, šiandieninė darbo rinkos situacija sudaro sąlygas susirasti tokį darbą, kuriame nebūtų reikalinga turėti teisę vairuoti. Dėl teisės vairuoti netekimo galimai kilsiančios neigiamos pasekmės – nepatogumas, materialinės padėties pablogėjimas, apsunkinta galimybė rūpintis savimi, artimaisiais ir panašiai, galimi nepatogumai dėl nebegalėjimo vairuoti pačiam ir kita, nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, nes bet kurios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes tiek administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tiek jo šeimos nariams. Įstatymas teikia prioritetą visuomenės interesui taikant prevencines priemones ir nubaudžiant pažeidėją užtikrinti saugų eismą bei visuomenės saugumą, o ne įvykdžiusio teisės pažeidimą asmens interesui išvengti neigiamų pasekmių ir nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus konkrečias bylos aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad R. B. viršijo leistiną greitį daugiau nei 50 km/h (60 km/h pritaikius prietaiso paklaidą), tai rodo jo neatsakingą požiūrį, kadangi jam turėjo būti žinoma, kad dalyvaujant kelių transporto eisme būtina laikytis Kelių eismo taisyklių ir neviršyti leistino greičio, o viršijus gali būti skiriamas teisės vairuoti atėmimas. Dėl teisės vairuoti netekimo galimai kilsiančios neigiamos pasekmės – nepatogumas, materialinės padėties pablogėjimas, apsunkinta galimybė rūpintis savimi, artimaisiais ir panašiai, galimi nepatogumai dėl nebegalėjimo vairuoti pačiam ir kita, nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30 ¹ straipsnio nuostatas. Taigi įvertinus visumą nustatytų aplinkybių, darytina išvada, kad nėra pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatų.

Skiriant administracinę nuobaudą R. B. teismas atsižvelgė į bendrąsias administracinių nuobaudų skyrimo taisykles, į padaryto pažeidimo aplinkybes, pobūdį ir pavojingumą, į pažeidėjo asmenybę: administracine tvarka baustas, neteistas, dirbantis, nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas daro išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje šiuo atveju gali būti pasiekti skiriant administracinę, numatytą ATPK 124 straipsnio 6 dalies sankcijos ribose.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 224 straipsniu ir 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

pripažinti R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124 straipsnio 6 dalyje ir skirti jam administracinę nuobaudą – 300,00 EUR (trijų šimtų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieno) mėnesio laikotarpiui.

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, kad baudą privaloma sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos.

Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas- 1001. Mokėjimo nurodymo paskirtyje būtina nurodyti pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK 16056138999).

Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos:

Sąskaitos Nr.Banko kodasBanko pavadinimas(duomenys neskelbtini)72900AB „Citadele“ bankas(duomenys neskelbtini)40100AB DNB bankas(duomenys neskelbtini)70440AB SEB bankas(duomenys neskelbtini)71800AB Šiaulių bankas(duomenys neskelbtini)74000Danske Bank A/S Lietuvos filialas(duomenys neskelbtini)21400Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius(duomenys neskelbtini)73000„Swedbank“, AB(duomenys neskelbtini)72300UAB Medicinos bankas

Nesumokėjus visos baudos per nurodytą terminą, bauda bus išieškoma priverstinai ir atsiras prievolė sumokėti vykdymo išlaidas antstoliui.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Varėnos rajono apylinkės teismą.

TeisėjaLoreta Janiulytė