Vilniaus apygardos teismo nutartis

2008-03-27 · Civilinė byla Nr. 2A-301-340/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-03-27
Bylos Nr.
2A-301-340/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Atsakovas
V.K.
Ieškovas
I.K.
Trečiasis asmuo
Vaikų teisių apsaugos tarnybai
Kategorijos
  • 77.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja T.Žukauskienė Civilinė byla Nr. 2A35-301/08

Teisėja D.Zeniauskaitė Procesinio sprendimo kategorija: 77.4.3; 78.2.1; 121.15;

121.18; 121.21(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2008 m. kovo 27 d.

VilniusVilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija,susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos T.Žukauskienės,kolegijos teisėjų R.Gudžiūnienės, E.Žirono,sekretoriaujant G.Glavackaitei,dalyvaujant atsakovui V.K.,atsakovo atstovui A.Bandžiui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės I.K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I.K. ieškinį atsakovui V.K. ir atsakovo V.K. priešieškinį ieškovei I.K., trečiajam asmeniui Vaikų teisių apsaugos tarnybai, dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu prašydama nutraukti jos ir atsakovo santuoką; palikti santuokinę pavardę, nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su motina; priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui kas mėnesį po 300 Lt periodinę išmoką; padalinti santuokoje įgytą turtą – ieškovei už 18 210 Lt; atsakovui už 34 750 Lt, priteisiant iš atsakovo 16 540 Lt piniginę kompensaciją; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalims santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė sūnus J.K. Dėl skirtingų pažiūrų ir įsitikinimų šalys jau nepalaiko santuokinių ryšių, gyvena atskirai. Šeima iširo dėl atsakovo kaltės, nes jo iniciatyva kildavo nesupratimai, nesantarvė šeimoje dėl jo nesugyvenamo būdo, fizinio bei psichologinio smurto naudojimo, reto buvimo namuose. Atsakovas labai žiauriai elgiasi su ieškove, buvo ją sumušęs nėštumo laikotarpiu, o taip pat 2006-12-31 ją sumušė ir išvijo iš namų bei atėmė naujagimį sūnų J. Atsakovo atžvilgiu Vilniaus rajono policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 str. Ieškovė daug kartų ėmėsi priemonių, kad atsakovas padarytų reikiamas išvada, tačiau teigiamų rezultatų pasiekti nepavyko. Kadangi atsakovas niekur nedirba, prie sūnaus išlaikymo neprisideda, nevykdo savo kaip tėvo pareigų, todėl iš atsakovo turėtų būti priteista po 300 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki sūnaus J. pilnametystės. Atsiliepime į atsakovo V.K. patikslintą priešieškinį nurodė, jog su priešieškiniu nesutinka, atsakovas kaltas dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su jo motina – ieškove, atsakovas yra pajėgus teikti vaikui išlaikymą po 300 Lt kas mėnesį iki vaiko pilnametystės. Sutiko su turto padalijimu. Kategoriškai nesutiko su atsakovo prašoma nustatyti bendravimo su sūnumi tvarka, kūdikis negali nakvoti pas atsakovą, jam reikalingas nuolatinis maitinimas, turi būti užtikrinamas nepertraukiamas ryšys su motina.

Atsakovas V.K. patikslintu priešieškiniu prašė: nutraukti santuoką dėl ieškovės kaltės; nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su vaiko motina I.K.; iš V.K. priteisti kas mėnesį po 150 Lt periodinę išmoką nepilnamečio vaiko išlaikymui iki vaiko pilnametystės; nustatyti V.K. ir jo sūnaus J.K. bendravimo ir dalyvavimo auklėjant sūnų tvarką. Įpareigoti I.K. duoti sutikimą ir suteikti visas sąlygas V.K: 1) bendrauti su sūnumi kiekvieno mėnesio antros ir ketvirtos savaitės penktadieniais, šeštadieniais ir sekmadieniais, nuo penktadienio 10 val. ryto iki sekmadienio 20 val. nepertraukiamai, atsakovo nuožiūra išdėstant laisvalaikį ir buvimo vietą, įskaitant ir J.K. nakvynę pas V.K.; 2) I.K. ligos atveju ar I.K. vykstant į užsienį sūnų J.K. perduoti V.K. Bendrai I.K. priteisti asmeninės nuosavybės teisėmis turto, kurio bendra rinkos vertė yra 350 Lt ir 1 250 Lt iš V.K. kompensacijos; iš bendrosios jungtinės nuosavybės V.K. asmeninės nuosavybės teisėmis viso priteisti turto, kurio bendra rinkos vertė yra 2640 Lt; žyminį mokestį už ieškovės reikalavimus padalinti V.K. ir I.K. turtą, kuris jiems niekad nepriklausė, taip pat ieškovės turėtas išlaidas antstoliams, priteisti iš ieškovės, kitas bylinėjimosi išlaidas šalims priteisti po lygiai. Nurodė, jog su ieškovės ieškiniu nesutinka, nes santuokinis gyvenimas susiklostė nepalankiai dėl ieškovės sunkaus charakterio. Atsakovas nurodė, jog dirba pagal verslo liudijimą, klientams teikia stogdengio paslaugas, jo darbo uždarbis priklauso nuo užsakymų skaičiaus, todėl šiuo metu jam būtų sunku mokėti vaikui išlaikymą po 300 Lt kas mėnesį, mano, jog sugebėtų vaiko išlaikymui kas mėnesį skirti po 150 Lt. Nurodė, jog jis yra šalių vaiko tėvas ir gali pasirūpinti vaiku tinkamai, be to vaiką auklėti jam padėtų jo motina. Tomis dienomis, kai vaikas bus su juo (atsakovu) ieškovė galėtų lankyti sūnų pas atsakovą namuose, todėl prašo tenkinti jo reikalavimą dėl bendravimo su sūnumi tvarkos nustatymo.

Tretysis asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos VTAT pateikė išvadą bei buities tyrimo aktą.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2007-11-28 sprendimu patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį tenkino iš dalies;

nutraukė V.K. ir I.K. santuoką įregistruotą Vilniaus rajono Civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo (duomenys neskelbtini)) dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

po santuokos nutraukimo paliko santuokines pavardes – K.;

nustatė šalių vaiko J.K. nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su jo motina – ieškove – I. K.;

priteisė iš atsakovo V.K. išlaikymą sūnui J.K. po 300 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2007-01-02 iki sūnaus pilnametystės;

priteisė ieškovei I.K. vaikišką lovytę 350 Lt vertės;

priteisė atsakovui V.K. vaikišką maniežą 140 Lt vertės;

priteisė ieškovei I.K. iš atsakovo V.K. 1 250 Lt kompensaciją;

priėmė ieškovės I.K. atsisakymą nuo ieškinio dalyje dėl 17 860 Lt vertės kilnojamojo turto ir 16 540 Lt kompensacijos priteisimo, bylą šioje dalyje nutraukė.

Nustatė atsakovui V.K. bendravimo su sūnumi J.K. tvarką sekančiai:

šiam teismo sprendimui įsiteisėjus:

1. Trijų mėnesių laikotarpyje atsakovas V.K. bendrauja su sūnumi J.K. kas antrą mėnesio savaitgalio dieną (šeštadienį arba sekmadienį) nuo 12 val. iki 14 val., dalyvaujant išimtinai tik ieškovei I.K., atsakovo gyvenamojoje vietoje (o šalims: atsakovui ir ieškovei sutarus – bendravimas vyksta ne atsakovo gyvenamojoje vietoje).

2. Pradedant ketvirtuoju mėnesiu (šiam teismo sprendimui įsiteisėjus) atsakovas V.K. bendrauja su sūnumi J.K. kas antrą mėnesio savaitgalio dieną (šeštadienį arba sekmadienį) nuo 12 val. iki 16 val., dalyvaujant išimtinai tik ieškovei I.K., atsakovo gyvenamojoje vietoje (o šalims: atsakovui ir ieškovei sutarus – bendravimas vyksta ne atsakovo gyvenamojoje vietoje).

3. Pradedant septintuoju mėnesiu (šiam teismo sprendimui įsiteisėjus) atsakovas V.K. bendrauja su sūnumi J.K. kas antrą mėnesio savaitgalio dieną (šeštadienį arba sekmadienį) paimant vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos nuo 11 val. iki 17 val., ieškovei I.K. nedalyvaujant, atsakovo gyvenamojoje vietoje arba ne atsakovo gyvenamojoje vietoje, sūnų J.K. iki 17.30 val. tą pačią dieną grąžinant į vaiko gyvenamąją vietą.

4. Sūnui J.K., gim. (duomenys neskelbtini) sulaukus trejų metų amžiaus (pradedant nuo 2008-10-28) atsakovas V.K. bendrauja su sūnumi J.K. nedalyvaujant ieškovei I.K. paimant vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos kas antrą mėnesio šeštadienį nuo 12 val. ir grąžinant vaiką į vaiko gyvenamąją vietą sekmadienį iki 18 val.

5. Sūnui J.K., gim. (duomenys neskelbtini), sulaukus trejų metų amžiaus (pradedant nuo 2008-10-28) ieškovės I.K. ligos atveju, pačiai ieškovei negalint prižiūrėti ir rūpintis sūnumi, ar I.K. išvykimo į užsienį be sūnaus J.K. atveju – sūnaus J.K. globa ir priežiūra pavedama atsakovui V.K.

Priteisė iš atsakovo V.K. 108 Lt žyminio mokesčio valstybei;

panaikino šiam teismo sprendimui įsiteisėjus 2007-01-05 ir 2007-04-25 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimis taikytas atsakovo V.K. atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones;

priteisė iš ieškovės I.K. ir atsakovo V.K. po 8,40 Lt valstybei.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nustatė, kad ieškovės ir atsakovo santuoka įregistruota 2004-07-24 Vilniaus rajono sav. administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) šalims gimė sūnus J.K. Tarp ieškovės ir atsakovo ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, dėl kilnojamųjų daiktų padalijimo neišliko, ieškovė dalyje dėl patikslintame ieškinyje nurodyto kilnojamojo turto, kurio vertė 17 860 Lt ir kompensacijos priteisimo atsisakė, bei sutiko, jog atsakovas automobilį AUDI 100 AVAN įsigijo iki santuokos. Teismas konstatavo, jog tiek ieškovė, tiek atsakovas sutiko, jog jų nepilnamečio sūnaus išlaikymui iš atsakovo būtų priteista kas mėnesį po 300 Lt periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Nagrinėjant bylą iš esmės teismo posėdžio metu, ieškovė baigiamųjų kalbų metu prašė priteisti iš atsakovo vaiko išlaikymui po 350 Lt kas mėnesį. Jokių įrodymų ar motyvų pagrindžiančių šį ieškovės prašymą, ieškovė nenurodė. Nei ieškovės, nei atsakovo vardu nėra įregistruoto nekilnojamojo turto, ieškovė nedirba, prižiūri sūnų J., jai iš valstybės yra mokama kas mėnesį motinystės pašalpa apie 750 Lt, atsakovas dirba pagal verslo liudijimą, duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas nėra, atsakovas pats geranoriškai sutiko mokėti sūnaus išlaikymui po 300 Lt kas mėnesį. Kadangi ieškovė ir atsakovas tarpusavyje nesutaria dėl atsakovo bendravimo su šalių mažamečiu sūnumi J.K. tvarkos, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarka nustatyta teismo. Teismas, užtikrindamas skyrium gyvenančio atsakovo kaip sūnaus tėvo teisę bendrauti su vaiku, visų pirma, atsižvelgė į šalių sūnaus J. interesus: į vaiko amžių – vaikui (duomenys neskelbtini) sukako tik vieneri metai (gim. (duomenys neskelbtini)); tokio amžiaus vaikui yra būtina pastovi priežiūra, ir nuolatinė globa, laikantis dienos režimo (vaiko maitinimas, miegas, buvimas gryname ore); jog nuo pat gimimo tiesiogiai vaiką prižiūri ir juo rūpinasi vaiko motina – ieškovė, (vaikas krūtimi nėra maitinamas); jog tokio amžiaus vaiką su motina sieja nuolatinis – tiesioginis ryšys, atsakovas su sūnumi nebendrauja nuo 2007 metų birželio mėnesio, jog tokio mažiaus vaikas dar nesugeba išreikšti savo nuomonės, suprasti jį supantį pasaulį be niekieno pagalbos. Teismo nuomone, tiek ieškovės, tiek atsakovo gyvenamojoje vietoje yra sudarytos visos būtinos buitinės sąlygos vaiko gyvenimui ir jo priežiūrai. Tiek ieškovė, tiek atsakovas pripažino, jog atsakovas nuo 2007 metų birželio mėnesio sūnaus nelanko, todėl teismo nuomone, tiesioginis ryšys atsakovo ir jo sūnaus bendravimo prasme yra nutrukęs, manytina, jog vaikui yra būtinas pripratimo (prisitaikymo) prie atsakovo periodas, nes staigus vaiko gyvenimo sąlygų pakeitimas darytų vaikui neigiamą poveikį. Be to, tiek ieškovė, tiek atsakovas pripažino, jog šiai dienai tarp šalių santykiai nėra geri, o atsakovo santykiai su ieškovės tėvais, kurių namuose gyvena ieškovė su sūnumi J., yra konfliktiški; todėl, kaip nurodė pats atsakovas, jis negali lankyti sūnaus ieškovės namuose, todėl jis esą ir nebelanko sūnaus jau dagiau negu keturis mėnesius.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė I.K. prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007-11-28 sprendimą dalyje dėl išlaikymo vaikui priteisimo ir bendravimo su vaiki tvarkos nustatymo panaikinti ir priimti naują sprendimą šioje dalyje: priteisti iš atsakovo V.K. išlaikymą sūnui J.K. po 350 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2007-01-02 iki sūnaus pilnametystės; nustatyti atsakovui V.K. bendravimo su sūnumi J.K. tvarką: kas antrą mėnesio šeštadienį nuo 8 val. iki 12 val. ieškovės gyvenamojoje vietoje. Prašo apeliacinį skundą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Apeliantės nuomone, sprendimas dalyje yra neteisėtas ir keistinas. Nurodo, jog teismas, priteisdamas iš atsakovo po 300 Lt kas mėnesį vaiko išlaikymui pažeidė Jungtinių tautų Vaiko teisės konvencijos 27 str. 1, 2 d., CK 3.192 str. 2 d., 3.156 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 str. 4 str. 7 p. nuostatas, o teismo nurodyti motyvai, kad atsakovas sutiko mokėti tik 300 Lt bei, kad nėra duomenų apie jo gaunamas pajamas, netinkamas pagrindas mažinti priteistino išlaikymo dydį; nurodo, kad atsakovas pagal verslo liudijimą užsiima statinių statyba, o paprasto statybininko vidutinis darbo užmokestis virš 3 000 Lt. Nurodo, jog teismas negynė vaiko interesų. Motyvuodamas nustatytą bendravimo tvarką, teismas rėmėsi apeliantės nurodytais motyvais, tačiau laikė juos tinkamais faktiškai atsakovo prašomai bendravimo tvarkai, tokie teismo motyvai nėra logiški teismo nustatytai bendravimo tvarkai; nėra aiški sprendimo rezoliucinė dalis. Teismas neatsižvelgė, jog atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą tik todėl, kad tokios kategorijos bylose neatliekamas ikiteisminis tyrimas, nes veikos priskirtinos privataus kaltinimo bylų kategorijai; nustatyta, kad konfliktinė situacija įvyko dėl atsakovo kaltės; 2007-01-08 tik su antstolio pagalba iš atsakovo sugrąžintas vaikas apeliantei. Pažymi, jog atsakovas pats pripažino, jog sūnų auklėti jam padės motina, kas prieštarauja CK 3.165 str. atkreipia dėmesį, jog teismas sprendimo aprašomojoje dalyje aprašinėjo kaltės ir turto klausimus, dėl kurių tarp šalių ginčo nebuvo, o tuo tarpu motyvų, kodėl netenkintas apeliantės prašymas dėl bendravimo su vaiku tvarkos – nėra, todėl sprendimas neatitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijų.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007-11-28 sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog nustatyta bendravimo su vaiku tvarka yra teisinga, protingai paskirstanti bendravimo su vaiku tvarką išskirtinai atsižvelgiant į nepilnamečio sūnaus interesus ir amžių bei sąžininga abiejų tėvų atžvilgiu.

Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai išsprendė bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų taip pat nėra, sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu (CPK 185, 263 str.).

Apeliacinio skundo argumentai dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

Byloje nustatyta, kad sutuoktiniai turi sūnų J., gimusį (duomenys neskelbtini); teismas, atsižvelgęs į tai, kad tokio mažo vaiko ryšys su motina yra itin stiprus ir reikšmingas vaiko normaliam vystymuisi, pagrįstai nustatė vaiko gyvenamąją vietą su motina. Teismo sprendimu taip pat buvo nustatyta ir atsakovo bendravimo su vaiku tvarka, pagal kurią teismo sprendimui įsiteisėjus trijų mėnesių laikotarpyje atsakovas V.K. bendrauja su sūnumi J.K. kas antrą mėnesio savaitgalio dieną (šeštadienį arba sekmadienį) nuo 12 val. iki 14 val., dalyvaujant išimtinai tik ieškovei I.K., atsakovo gyvenamojoje vietoje (o šalims: atsakovui ir ieškovei sutarus – bendravimas vyksta ne atsakovo gyvenamojoje vietoje). Pradedant ketvirtuoju mėnesiu (šiam teismo sprendimui įsiteisėjus) atsakovas V.K. bendrauja su sūnumi J.K. kas antrą mėnesio savaitgalio dieną (šeštadienį arba sekmadienį) nuo 12 val. iki 16 val., dalyvaujant išimtinai tik ieškovei I.K., atsakovo gyvenamojoje vietoje (o šalims: atsakovui ir ieškovei sutarus – bendravimas vyksta ne atsakovo gyvenamojoje vietoje). Pradedant septintuoju mėnesiu (šiam teismo sprendimui įsiteisėjus) atsakovas V.K. bendrauja su sūnumi J.K. kas antrą mėnesio savaitgalio dieną (šeštadienį arba sekmadienį) paimant vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos nuo 11 val. iki 17 val., ieškovei I.K. nedalyvaujant, atsakovo gyvenamojoje vietoje arba ne atsakovo gyvenamojoje vietoje, sūnų J.K. iki 17.30 val. tą pačią dieną grąžinant į vaiko gyvenamąją vietą. Sūnui J.K., gim. (duomenys neskelbtini) sulaukus trejų metų amžiaus (pradedant nuo 2008-10-28) atsakovas V.K. bendrauja su sūnumi J.K. nedalyvaujant ieškovei I.K. paimant vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos kas antrą mėnesio šeštadienį nuo 12 val. ir grąžinant vaiką į vaiko gyvenamąją vietą sekmadienį iki 18 val. Sūnui J.K., gim. (duomenys neskelbtini), sulaukus trejų metų amžiaus (pradedant nuo 2008-10-28) ieškovės I.K. ligos atveju, pačiai ieškovei negalint prižiūrėti ir rūpintis sūnumi, ar I.K. išvykimo į užsienį be sūnaus J.K. atveju – sūnaus J.K. globa ir priežiūra pavedama atsakovui V.K. Apeliantė, motyvuodama, kad vaikui tik vieneri metai, jam būtina nuolatinė priežiūra, dienos režimas, kad atsakovas nuo vaiko gimimo su juo nebendrauja, tarp atsakovo ir vaiko nėra jokio ryšio, laiko, kad teismo sprendimu nustatyta tvarka pažeidžia teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei siūlo nustatyti labiausiai atitinkantį vaiko interesams bendravimo būdą – kas antrą mėnesio šeštadienį ieškovės namuose nuo 8 iki 12 val.

Pagal CK 3.175 str. 2 d. nuostatas, atsižvelgiama į vaiko interesus ir sudaroma galimybė skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Apeliantė motyvuoja, kad, nors 2007-07-19 Vilniaus apylinkės prokuratūros nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą V.K. atžvilgiu, tačiau tyrimo medžiagoje yra pakankamai įrodymų, kad 2007-06-09 V.K. ir apeliantės motinos J.K. konfliktas prasidėjo dėl jo kaltės, prieš tai 2006-12-31 atsakovas ją sumušė ir atėmė naujagimį sūnų, ko pasekoje apeliantė nutraukė kūdikio maitinimą krūtimi, taigi atsakovas yra linkęs vartoti smurtą, veikė priešingai vaiko interesams. Kolegija konstatuoja, kad tarp šalių santuokos nutraukimo procese kilo aštrus konfliktas, viena iš jo priežasčių – atsakovo siekis dalyvauti savo sūnaus auklėjime, tačiau šis normalus teisėtas siekis buvo įgyvendinamas netinkamomis priemonėmis – atsakovas po sutuoktinių konflikto negrąžino vaiko apeliantei. Kolegija sutinka su teismo išvada, kad apeliantės ir atsakovo priešpriešiniai kaltinimai dėl netinkamo elgesio santuokoje nepasitvirtino – byloje nėra objektyvių duomenų apie tai, kad atsakovas vartojo prieš sutuoktinę fizinį smurtą, atsakovo teiginiai, kad apeliantė dėl turimo psichikos sutrikimo be priežasties šaukdavo, puldavo muštis, grasindavo susidoroti taip pat nepasitvirtino. Kolegija sprendžia, kad ir apeliantė, ir atsakovas santuokoje neparodė vienas kitam deramo lojalumo, pagarbos, pakantumo; esant tokioms faktinėms bylos aplinkybėms, teismas pagrįstai nutraukė šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Šalys teismo sprendimo dalies dėl santuokos nutraukimo dėl abejų sutuoktinių kaltės neskundė, t.y. sutiko su teismo sprendimo motyvais, kad vienos ir kitos šalies nurodytos aplinkybės ir kaltinimai dėl smurto vartojimo yra neįrodyti. Dėl išdėstyto kolegija atmeta apeliantės argumentus, kad byloje įrodyta, jog atsakovas yra vartojęs fizinį smurtą prieš apeliantę. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba, ištyrusi sutuoktinių konfliktą 2007-01-01, kai atsakovas atsisakė atiduoti naujagimį sūnų motinai, bandė padėti jaunai motinai, įtikinėjo grąžinti kūdikį jai. Tarnybos išvadoje taip pat pažymėta, kad vaikui pavojus negresia, vaiko tėvas (atsakovas V.K.) nėra asocialus asmuo ir tikrai galės vaiku pasirūpinti, nes kūdikis nėra maitinamas krūtimi (t.1, b.l. 14-15). Tokiu būdu, Vaikų teisų apsaugos tarnybos pranešimo duomenys paneigia apeliantės skundo argumentą, kad dėl atsakovo veiksmų ji buvo priversta nutraukti sūnaus maitinimą krūtimi. Kolegijos vertinimu, prokuratūros tyrimo medžiagoje yra duomenų, kad konfliktas tarp atsakovo ir apeliantės motinos J.K. taip pat kilo tuo metu, kai atsakovas atvyko į žmonos tėvų namus norėdamas pabendrauti su sūnumi, taigi atsakovo veiksmai konflikto metu nebuvo nukreipti prieš vaiką. Tokiu būdu aplinkybių, kurios teismui leistų manyti, jog teismo nustatyta atsakovo V.K. teisių ir pareigų įgyvendinimo forma – konkreti bendravimo su vaiku tvarka prieštarautų vaiko interesams, nėra, apeliantė taip pat neįrodė ir kokių nors tėvo, kaip žmogaus, neigiamų savybių, žalingų įpročių, piktnaudžiavimo savo teise, įgyvendinant tėvo valdžią vaiko atžvilgiu, aplinkybių. Apeliantės argumentai, kad dėl vaiko amžiaus atsakovas nesugebės tinkamai pasirūpinti sūnaus priežiūra, dienos režimu, sveikata, mityba atmestini kaip neįrodyti.

Atmestinas apeliantės argumentas, kad teismo nustatyta bendravimo tvarka neatitinka vaiko interesų, nes atsakovas su vaiku nebendrauja ir tarp jo ir sūnaus nėra jokio ryšio. Byloje yra duomenų, kad atsakovas nori bendrauti su vaiku, tačiau negali realizuoti šios savo teisės. Kolegija sutinka su teismo išvada, kad bendravimas su mažamečiu vaiku apeliantės gyvenamojoje vietoje yra apsunkintas dėl atsakovo ir apeliantės tėvų konfliktų; konfliktinė situacija pateisina tai, kad teismas nustatė vaiko bendravimo vietą atsakovo gyvenamojoje vietoje. Kaip matyti iš teismo nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos sąlygų, teismas atsižvelgė į tai, kad šalių vaikas yra labai mažas, į tai, kad dviejų metų neturintis vaikas faktiškai nepažįsta savo tėvo, ir dėjo visas įmanomas pastangas nustatyti tokią bendravimo su vaiku tvarką, kad tėvas ir sūnus palaipsniui atstatytų nutrūkusį dėl sutuoktinių konfliktų tarpusavio ryšį, be nereikalingo streso vaikui. Teismo nustatyta bendravimo tvarka neprieštarauja Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisų apsaugos tarnybos išvadai byloje; atsižvelgdama į tai, kad vaikas yra kūdikio amžiaus, tarnyba rekomendavo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su motina I.K., kartu pabrėžė, kad atskirai gyvenančiam tėvui išlieka visos teisės ir pareigos vaikui (b.l. 64-65, 85, 178, t.1, b.l. 55-56, t.2). Kolegija sprendžia, kad maksimalus bendravimas su tėvu labiausiai atitiktų ir vaiko interesus, kuris turėtų būti maksimaliai, kiek tai įmanoma, auklėjamas bei prižiūrimas tėvo, priešingai, bendravimo su tėvu nepagrįstas ribojimas pažeistų ne tik skyrium gyvenančio tėvo teises, bet ir vaiko interesus harmoningai vystytis bendraujant su abiem savo tėvais. Teismo nustatyta bendravimo tvarka priešingai, nei teigia apeliantė, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams bei nepilnamečio vaiko interesus.

Apeliantė taip pat argumentuoja, kad teismo nustatyta bendravimo tvarka nėra pakankamai aiški, nes tvarkoje nenurodyta, ar atsakovas pats pasiima sūnų iš ieškovės namų ir bendrauja savo gyvenamojoje vietoje, ar apeliantė pati privalo pristatyti vaiką į atsakovo gyvenamąją vietą, kad pastarasis galėtų bendrauti su vaiku. Apeliantė teigia, kad toks įpareigojimas jai nepriimtinas. Kolegija nesutinka su tokiu skundo argumentu, nes jis pagrįstas apeliantės prielaida; iš tikrųjų teismas nėra įpareigojęs apeliantę pristatyti vaiką į atsakovo gyvenamąją vietą, suruošti kūdikiui maistą, drabužius, pamperus ir pan. Kolegijos vertinimu, iš esmės atitinkanti vaiko ir abiejų tėvų interesus bendravimo tvarka negali būti panaikinta ar pakeista vien dėl to, kad ji yra nepakankami aiški apeliantei. Kolegija pažymi, kad apeliantei neužkirstas kelias kreiptis dėl teismo sprendimo išaiškinimo CPK 278 str. numatyta tvarka – pirmosios instancijos teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu arba savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio.

Apeliacinio skundo argumentai dėl išlaikymo priteisimo.

Apeliacinio skundo argumentai dėl priteisto vaikui išlaikymo dydžio padidinimo nuo 300 Lt iki 350 Lt atmestini. Išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Šalių sūnus J.K. yra sveikas vaikas, jokių specialiųjų poreikių dėl sveikatos būklės neturi. Bylos nagrinėjimo metu tiek ieškovė, tiek atsakovas sutiko, kad jų sūnaus išlaikymui iš atsakovo būtų priteista po 300 Lt periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, tik baigiamojo teismo posėdžio metu ieškovė padidino reikalavimą iki 350 Lt (protokolas, b.l. 99, t.2). Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį padarė išvadą, kad iš atsakovo priteistinas 300 Lt išlaikymas yra proporcingas atsakovo turtinei padėčiai ir tenkina šalių sūnaus J.K. poreikius. Apeliantė savo skunde teigia, jog akivaizdu, kad priteistos iš atsakovo periodinės išmokos sūnaus išlaikymui turėjo būti ne mažesnės kaip 350 Lt, o gal ir didesnės, jos teiginys neparemtas paskaičiavimais arba įrodymais. Apeliantės teiginys, kad šiuo metu statybos darbuotojo vidutinis darbo užmokestis viršija 3 000 Lt taip pat pagrįstas jos prielaida ir atmestinas. Apeliantė teigia, kad teismas neturėjo pagrindo mažinti priteisto išlaikymo dydį iki sumos, mažesnės už minimalų gyvenimo lygį. Teismų praktikoje yra nustatytas orientacinis kriterijus – teiktino iš abiejų tėvų vieno mėnesio išlaikymo dydis negali būti mažesnis už vieną minimalią mėnesio algą, tačiau apeliantė klaidingai suvokė tokio kriterijaus teismų praktikoje nustatymą, kaip teismo pareigą visais atvejais priteisti iš atskirai gyvenančio sutuoktinio išlaikymą ne mažesnį nei 350 Lt. Kolegija pažymi, kad ši teismų praktikos nuostata taikytina atsižvelgiant į konkrečios bylos faktinės aplinkybes – vaiko amžių, poreikius, vaiko specialių poreikių buvimą, tėvų turtinę padėtį ir pan. Kolegijos vertinimu, teismas nagrinėjamoje byloje visapusiškai išnagrinėjo bylos faktines aplinkybes ir nepažeidė teismų praktikos nuostatų dėl CK 3.192 str. 2 d. normų aiškinimo ir taikymo.

Motyvuojamoji dalis

Skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį panaikinti, todėl sprendimas paliekamas galioti, o apeliacinis skundas netenkinamas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 – 330 str., teismas

nutarė:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė T.ŽukauskienėTeisėjai R.GudžiūnienėE.Žironas