Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Vygintui Aukštuoliui,

neviešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. U., gimęs (duomenys neskelbtini), Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių išsilavinimo, nevedęs, niekur nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Kaune, teistas Kauno apylinkės teismo 2018-02-23 baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant visą bausmės laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, mokytis, tęsti mokslą arba dirbti, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje (2 veikos), 178 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nepilnametis L. U., veikdamas kartu su asmeniu, kuris nėra sulaukęs tokio amžiaus, nuo kurio galėtų atsakyti pagal baudžiamuosius įstatymus dėl šios nusikalstamos veikos padarymo, 2017-10-01, apie 15.30 val., Birutės g. 29A, Kaune, iš Kauno savivaldybės vaikų globos namų kompiuterių klasės, atidaręs pirmo aukšto langą ir įlipęs į patalpą, pagrobė svetimą turtą – kompiuterį „Atomik Extreme“, ser. Nr. KRS10491 (inventorinis Nr. 12082010390), monitorių modelis MWB12201, modelio Nr. 220B1CS Nr. DL5A0937145517, klaviatūrą, pelę 890,12 eurų vertės, kuriame buvo programa Microsoft Office (inventorinis Nr. 11200010402) 91,11 eurų vertės, programa Windows Vista Home (inventorinis Nr. 11200010414) 78,85 eurų vertės, mokomieji kompiuteriniai žaidimai ikimok./pradinuk. (inventorinis Nr. 11200010425) 63,72 eurų vertės, mokomieji žaidimai 10-16 m. vaikams (inventorinis Nr. 11200010437) 70,09 eurų vertės.

Be to jis, veikdamas kartu su asmeniu, kuris nėra sulaukęs tokio amžiaus, nuo kurio galėtų atsakyti pagal baudžiamuosius įstatymus dėl šios nusikalstamos veikos padarymo, 2017-10-10, apie 10.50 val. Birutės g. 29A, Kaune, iš Kauno savivaldybės vaikų globos namų pirmos šeimynos nerakinamo kambario pagrobė svetimą turtą – T. J. priklausantį kompiuterį 120 eurų vertės ir monitorių 50 eurų vertės.

Be to, jis būdamas nepilnametis, veikdamas kartu su nepilnamečiu A. M., kurio atžvilgiu byla priimtas apkaltinamasis nuosprendis, 2017-11-17, apie 17.30 val. Birutės g. 29A, Kaune, iš Kauno savivaldybės vaikų globos namuose esančios socialinio darbuotojo spintelės pavogė L. G. automobilio „Nissan Primera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) raktus ir, kieme atrakinęs automobilį, iš jo pagrobė nukentėjusiam L. G. priklausantį nešiojamą kompiuterį HP 300 eurų vertės, kompiuterio dėklą 20 eurų vertės, navigaciją 70 eurų vertės ir 200 eurų grynųjų pinigų.

Kaltinamajam L. U. visiškai pripažinus savo kaltę, visi proceso dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems proceso dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje (2 veikos) ir BK 178 straipsnio 1 dalyje, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais:

2017-10-01 vagystė iš Kauno savivaldybės vaikų globos namų kompiuterių klasės.

Kaltinamasis L. U. kaltu prisipažino, tačiau nusikaltimo padarymo aplinkybes paaiškinti atsisakė. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju jis paaiškino, kad iš vaikų namų kompiuterių klasės paėmė kompiuterį su priedais, t. y. patį kompiuterį, ekraną, pelę, klaviatūrą, kompiuteris buvo juodos spalvos. Į kompiuterių klasę juos įleido auklėtojas, nepamena kuris, jų buvo daug, vardų nepamena. Kaip kompiuterį išnešė nepamena, taip pat nepamena su kuo jį išnešė. Kur kompiuterį padėjo nepamena.

Iš liudytojo G. B. parodymų matyti, kad jis dirba Kauno savivaldybės vaikų globos namų direktoriaus pavaduotoju. 2017-10-01, apie 15.30 val. iš Kauno vaikų globos namų kompiuterių klasės pavogtas kompiuteris „Philips“ su monitoriumi. Vaikų globos namų prieigos yra filmuojamos. Peržiūrėjus filmuotą įrašą buvo pastebėta, kad 2017-10-01, apie 15.30 val. namų auklėtinis L. U. įlipo per langą ir pavogė minėtą kompiuterį. Turtas draustas, patalpos rakinamos (1 t., b. l. 22).

Iš liudytojos K. J. parodymų matyti, kad ji dirba Kauno savivaldybės vaikų globos namuose soc. darbuotojos padėjėja. Maždaug prieš mėnesį laiko ji pastebėjo, kad trūksta vieno kompiuterio, nes toje vietoje buvo tuščias stalas, tuščių stalų buvo ir daugiau, tačiau jis jai kažkodėl įsidėmėjo. Vaikų paklausė ar nieko neįvyko, tačiau jie viską paneigė, todėl ji paprašė kompiuterių klasę palikti. Jie išėjo, pridavė signalizaciją, apie galimai dingusį kompiuterį ji pranešė direktoriaus pavaduotojui G. B., kuris pasakė, kad pirmadienį atėjęs pažiūrės kiek tų kompiuterių turėjo būti. Ryte jam atėjus buvo suskaičiuoti kompiuteriai, jis pats tiksliai nežinojo kiek jų turi būti, todėl buvo pakvietęs ūkio dalies pavaduotoją J. B., kuri paaiškino, kad klasėje turėjo būti 12 kompiuterių, o jie suskaičiavo tik 8, kur buvo likę kompiuteriai ji nieko nežino. Peržiūrėjus filmuotą medžiagą pamatė, kad jos įtarimai pasitvirtino, filmuotoje medžiagoje matėsi kaip būtent tuo laiku, kai ji nuėjo priimti labdarą, iš kompiuterių klasės pro langą L. U. pavogė vieną kompiuterį, kurį perdavė G. T.. Pakalbėjus su G. T., jis paaiškino, kad L. U. jam grasino, todėl jis vogti ir sutiko (1 t., b. l. 160-161).

Iš liudytojos J. B. parodymų matyti, kad ji dirba Kauno savivaldybės vaikų globos namuose direktorės pavaduotoja ūkiui. 2017-10-03 atėjusi į darbą iš socialinės darbuotojos padėjėjos K. J. sužinojo, kad ji nori peržiūrėti vaizdo stebėjimo įrašą, kadangi įtaria, jog spalio 1 d. iš kompiuterių klasės galėjo būti pavogtas kompiuteris. Ji atrakino patalpas, kuriose yra vaizdo stebėjimo kamerų įrašymo įrenginiai, o ji peržiūrėjo 2017-10-01 filmuotą vaizdo medžiagą ir pasakė, kad joje užfiksuotas vaizdas, kaip kompiuterį L. U. perduoda G. T.. Ji paskui irgi peržiūrėjo vaizdo įrašą, kuriame matosi kaip L. U. įlipa pro langą į kompiuterių klasę ir paduoda vieną kompiuterį G. T.. Kokia pavogto kompiuterio markė vaizdo medžiagoje nesimato. Dėl įvykio buvo iškviesti policijos pareigūnai, atsakingas darbuotojas, t. y. G. B. (1 t., b. l. 145-146).

Iš liudytojo G. T. parodymų matyti, kad 2017 m. spalio mėnesio pradžioje, jis išėjo į kiemą. Kieme buvo L. U.. Jis jo paklausė ar galės jam padėti iš kompiuterinės išnešti kompiuterį, jam sakė, kad turės jį paimti pro langą. Kadangi jis bijojo, jog L. U. jo nesumuštų, sutiko. Suprato, kad tai vagystė, L. U. jam už tai nieko nežadėjo. L. U. jau buvo kompiuterinėje, kaip jis ten pateko, jis nežino, nes nematė. Jis jam pro kompiuterinės langą padavė kompiuterį ir liepė nunešti į kiemo galą, po to jis atėjo dar kartą ir jis jam padavė monitorių, kurį irgi nunešė ten pat. Kompiuterį ir monitorių padėjo ant žemės, L. dar buvo liepęs jam jį saugoti, bet jis nesaugojo, o nuėjo į namus. Kas ir kaip pasiėmė kompiuterį su monitoriumi, jis nematė, jam asmeniškai L. už kompiuterį ir monitorių nieko nedavė, kur jį padėjo jis nežino.

Vagystė – tai tyčinis neteisėtas neatlygintinas svetimo kilnojamojo (judamojo) turto užvaldymas pasisavinimo tikslu. Slapta ir atvirai grobdamas svetimą turtą, kaltininkas gauna turtinę naudą, padaro žalą turto savininkui ir, tai darydamas, suvokia, kad veikia be turto savininko sutikimo, numato tokios nusikalstamos veikos padarinius, jų nori ir siekia.

Motyvuojamoji dalis

Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus, teismas priėjo prie išvados, kad nepilnametis kaltinamasis L. U., veikdamas kartu su nepilnamečiu asmeniu, kuris nėra sulaukęs tokio amžiaus, nuo kurio galėtų atsakyti pagal baudžiamuosius įstatymus dėl šios nusikalstamos veikos padarymo, 2017-10-01, apie 15.30 val., Birutės g. 29A, Kaune, iš Kauno savivaldybės vaikų globos namų kompiuterių klasės, atidaręs pirmo aukšto langą ir įlipęs į patalpą, pagrobė svetimą turtą – kompiuterį „Atomik Extreme“, ser. Nr. KRS10491 (inventorinis Nr. 12082010390), monitorių modelis MWB12201, modelio Nr. 220B1CS Nr. DL5A0937145517, klaviatūrą, pelę 890,12 eurų vertės, kuriame buvo programa Microsoft Office (inventorinis Nr. 11200010402) 91,11 eurų vertės, programa Windows Vista Home (inventorinis Nr. 11200010414) 78,85 eurų vertės, mokomieji kompiuteriniai žaidimai ikimok./pradinuk. (inventorinis Nr. 11200010425) 63,72 eurų vertės, mokomieji žaidimai 10-16 m. vaikams (inventorinis Nr. 11200010437) 70,09 eurų vertės.

Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalies sudėtį, kvalifikuota teisingai ir įrodyta aptartais įrodymais, ištirtais teisiamojo posėdžio metu.

2017-10-10 T. J. kompiuterio vagystė.

Kaltinamasis L. U. kaltu prisipažino, tačiau nusikaltimo padarymo aplinkybes paaiškinti atsisakė. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju jis paaiškino, kad iš vaikų namų paėmė Tito kompiuterį, kuris buvo padėtas ant stalo. Kada tiksliai tai buvo nepamena. Paėmė taip pat dėžę, klaviatūrą ir pelę. Nežino ar kas nors matė kaip jį išnešė, jam reikėjo išnešti iš vaikų namų ir tiek, ar išnešė vienas nepamena. Kompiuterį atidavė į taisyklą, į kokią nepamena, nes reikėjo jį pataisyti.

Iš liudytojo T. J. parodymų matyti, kad maždaug prieš dvejus metus brolis jam atidavė seną stacionarų kompiuterį, kurį laikė vaikų globos namuose pirmoje šeimynoje nerakinamame kambaryje. Grįžęs iš mokyklos, spalio mėnesį, tikslios datos nepamena pamatė, kad iš kambario, kuris buvo nerakinamas, pavogtas jo asmeninis kompiuteris ir monitorius. Kompiuteris buvo kambaryje padėtas ant grindų, o monitorius ant stalo. Pavogto kompiuterio vertė 120 eurų, o monitoriaus 50 eurų. Šiuo nusikaltimu jam padaryta 170 eurų turtinė žala. Kas galėjo pavogti jo kompiuterį jis nežino ir nieko neįtaria (1 t., b. l. 89-90).

Iš liudytojo T. J. parodymų matyti, kad T. J. yra jo brolis. Jis gyveno vaikų globos namuose. Maždaug prieš dvejus, trejus metus jis broliui atidavė stacionarų kompiuterį, kuris buvo naudotas. Nors kompiuteris buvo senas, tačiau gerai veikiantis. Tuo metu, kai kompiuterį atidavė, T. dar gyveno vaikų namuose, jis pats ten jį nuvežė, matė ir žinojo, kad laikė kambaryje, kuriame pats gyveno. Apie tai, kad jam minėtą kompiuterį pavogė, jis jam pasakojo. Kadangi kompiuteris buvo nenaujas, tačiau veikiantis, jokių kitų trūkumų ar išskirtinių požymių jis neturėjo, buvo jo asmeninė nuosavybė. Nors kompiuterį atidavė naudotis broliui, tačiau jis buvo pirktas už jo pinigus, todėl žala padaryta jam, jį vertina 120 eurų, o monitorių 50 eurų, viso dėl jo vagystės jam padaryta 170 eurų turtinė žala, tačiau nors ir žinodamas, kad turi teisę baudžiamoje byloje pareikšti civilinį ieškinį, jo dėl kompiuterio vagystės nereiškia (1 t., b. l. 108-109).

Iš liudytojo G. B. parodymų matyti, kad dirba Kauno savivaldybės vaikų globos namų direktoriaus pavaduotoju. 2017-10-10, apie 10.50 val. iš ūkio dalies pavaduotojos J. B. sužinojo, kad vaikų globos namų ugdytiniai L. U. ir J. U. pirmoje „Žalgirio“ šeimynoje pavogė asmeninį kito ugdytinio, t. y. T. J. stacionarų kompiuterį su monitoriumi. Peržiūrėjus filmuotą vaizdo medžiagą matyti, kaip broliai iš vaikų globos namų pro duris išeina nešini pavogtu kompiuteriu ir monitoriumi, nešė abu, nuėjo link pagrindinių vartų, o po poros minučių grįžo tuščiomis rankomis. Kur padėjo vogtus daiktus nežinoma (2 t., b. l. 22-24).

Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus, teismas priėjo prie išvados, kad nepilnametis kaltinamasis L. U., veikdamas kartu su nepilnamečiu asmeniu, kuris nėra sulaukęs tokio amžiaus, nuo kurio galėtų atsakyti pagal baudžiamuosius įstatymus dėl šios nusikalstamos veikos padarymo, 2017-10-10, apie 10.50 val., Birutės g. 29A, Kaune, iš Kauno savivaldybės vaikų globos namų pirmos šeimynos nerakinamo kambario, pagrobė svetimą turtą – T. J. priklausantį kompiuterį 120 eurų vertės ir monitorių 50 eurų vertės.

Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 1 dalies sudėtį, kvalifikuota teisingai ir įrodyta aptartais įrodymais, ištirtais teisiamojo posėdžio metu.

Kaltinamasis L. U. kaltu prisipažino, tačiau nusikaltimo padarymo aplinkybes paaiškinti atsisakė. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju jis paaiškino, kad po šitų dviejų įvykių buvo dar vienas paskutinis, tai – auklėtojo automobilis. Kada tiksliai tai buvo nepamena, bet iš spintelės, kuri buvo nerakinta, jis paėmė raktus, su jais nuėjo į kiemą, kur įlindo į auklėtojo mašiną ir iš jos paėmė įvairius daiktus. Ar visa tai darė vienas, neprisimena. Į automobilį pateko atsirakindamas raktais. Iš jo paėmė nešiojamą kompiuterį su dėklu, navigaciją ir du eurus, visi šitie daiktai buvo bagažinėje. Išneštą kompiuterį grąžino auklėtojui, juo net nesinaudojo, navigaciją atidavė, tačiau kam nepamena, o pinigus išleido. Į tyrėjos klausimą: gal pinigų buvo daugiau atsakė, kad buvo tiek kiek sako, auklėtojas gal meluoja, kad ten du šimtai buvo.

Iš A. M. parodymų matyti, kad L. U. pasiūlė eiti išlaužti auklėtojo spintelę, tikslu ką nors pavogti. Išlaužę spintelės dureles, jie į ją pateko, tačiau spintelėje nieko vertingo nebuvo. Tada jie iš ten buvusios striukės pavogė automobilio raktus. Pavogę automobilio raktus ėjo į kiemą, kur stovėjo auklėtojo automobilis. Atėjus prie automobilio, L. paspaudė pultelį, automobilio šviesos sumirgėjo ir durelės atsidarė. Atidarius automobilio dureles, jis atsisėdo į vairuotojo sėdynę, o L. šalia į keleivio. Jis sėdėjo, o L. apkraustė daiktinę, iš kurios pavogė navigaciją. Po to, jis liko sėdėti salone, o L. nuėjo prie bagažinės. Per veidrodėlį matė kaip L. iš bagažinės pavogė nešiojamą kompiuterį su juodos spalvos dėklu. Matė, kaip L. kraustė rankinę, kurią rado bagažinėje, tačiau ar iš jos ką pavogė jis nematė. Po to su L., nešinas pavogtu kompiuteriu ir navigacija, nuėjo iki vartų ir čia išsiskyrė. L. liko su pavogtais daiktais, o jis išvažiavo į miestą pas draugą. Tą kartą L. apie tai, kad iš rankinės pavogė pinigus, jam nesakė, o jis nematė, kad juos pavogė. L. už tai, kad dalyvavo kartu, pažadėjo pinigų, tačiau konkrečios sumos nenurodė. Kur padėjo L. pavogtą kompiuterį ir navigaciją jis nežino, jam žadėtų pinigų nedavė. Maždaug po kokių dviejų valandų jis grįžo iš miesto ir matė, kaip L. R. G. padavė apvogto automobilio raktelius. Kitą dieną L. grąžino pavogtą kompiuterį. Ar grąžino navigaciją ir pavogtus pinigus jis nežino.

Iš nukentėjusio L. G. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2017-11-17 jis atvyko į Kauno savivaldybės vaikų globos namus. Savo daiktus pasidėjo į darbuotojams skirtą užrakinamą spintelę. Joje buvo automobilio „Nissan Primera“ rakteliai. Po kurio laiko grįžęs į patalpas pamatė, kad spintelės spyna prasukta, kad nėra striukėje buvusių automobilio raktų. Nuėjęs prie automobilio pamatė, kad iš užrakintos automobilio bagažinės pavogtas nešiojamas kompiuteris su dėklu, navigacija, o rankinėje pasigedo 200 eurų. Pinigai buvo piniginėje, piniginė rankinėje, o rankinė automobilio bagažinėje, tačiau pavogti tik pinigai, nei rankinė, nei piniginė nepavogti. Kadangi automobilis buvo užrakintas, tai negalėjo patekti į vidų apžiūrėti kas dar dingę. Peržiūrėjus filmuotą medžiagą matosi, kad į jos saloną lindo dviese – L. U. ir A. M., o į bagažinę – L. U. ir dar vienas vaikinas, buvęs su gobtuvu ant galvos, kurio nepažino. Tą patį vakarą, praėjus maždaug kelioms valandoms po įvykio, automobilio raktus kieme jam grąžino ugdytinis R. G., jis sakė, kad raktus jam perdavė L. U.. Po kurio laiko apgadintą kompiuterį su dėklu jam grąžino L. U. brolis J.. Kadangi pavogtas kompiuteris jam grąžintas netvarkingas, dėl to jam padaryta 30 eurų turtinė žala. Navigacinės sistemos apibūdinti negali, nes nežino tikslaus pavadinimo. Jokių jos įsigijimo dokumentų neturi, jos vertė 70 eurų (1 t., b. l. 121, 122-123,125-126, 128).

Iš liudytojo J. P. Urbonavičiaus parodymų matyti, kad L. U. yra jo brolis, o A. M. – draugas. Jis iš draugų sužinojo, kad iš auklėtojo L. automobilio pavogtas kompiuteris ir pinigai. Po to iš auklėtojo girdėjo, kad dėl vagystės jis įtarė A. ir jo brolį L., nes vagystės metu jų nebuvo vaikų namuose. Po to apie tai klausė ir savo brolio, bet jis jam nieko nepasakojo. Maždaug po trijų dienų pas jį į kambarį atėjo brolis L. ir paklausė ar gali padėti grąžinti pavogtą kompiuterį auklėtojui, nes jam pačiam grąžinti buvo gėda. Jis sutiko. Brolis pasakė, kad kompiuteris yra padėtas kieme, po krūmu. Nuėjęs į kiemą rado kompiuterį, kurį atidavė auklėtojui L.. Auklėtojas paklausė ar negrąžino pinigų, bet jis pasakė, kad ne. Pas brolį po vagystės pinigų nematė, kartu neleido, kur jis juos galėjo padėti, jis nežino (1 t., b. l. 197-198).

Iš liudytojo R. G. parodymų matyti, kad L. U. ir A. M. yra jo draugai. Daugiau kaip prieš mėnesį laiko, tikslios datos nepamena, jis buvo vaikų namuose ir iš auklėtojo L. sužinojo, kad apvogta jo asmeninių daiktų spintelė, pavogti automobilio rakteliai. Tuomet jie nuėjo žiūrėti į automobilį ir pamatė, kad jo durelės buvo užrakintos, neužrakintas buvo tik bagažinės dangtis. Apžiūrėjęs bagažinę pamatė, kad iš jos pavogtas kompiuteris, lyg pinigai. Vakare į vaikų namus grįžo L. su A.. L. jam pradėjo pasakoti kaip jis su A. apvogė auklėtojo automobilį. Sakė, kad pavogė pinigus ir kompiuterį, ką daugiau neatsimena. L. jam atidavė automobilio raktelius, kuriuos jis atidavė auklėtojui (2 t., b. l. 5-6).

Iš L. G. protokolo-pareiškimo matyti, kad 2017-11-17 Kauno savivaldybės vaikų globos namų teritorijoje Birutės g. 29A, Kaune, buvo apvogtas jo automobilis „Nissan Primera“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 27).

Apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas CD su filmuota medžiaga (2 t., b. l. 59-60, 61-63).

Savanorišku daiktų ir dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad L. G. pateikė apžiūrai iš jo pavogtus ir grąžintus daiktus (2 t., b. l. 67-68).

Apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėti savanorišku daiktų ir dokumentų pateikimo protokolu iš L. G. paimti daiktai (2 t., b. l. 70-77).

Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus, teismas priėjo prie išvados, kad nepilnametis kaltinamasis L. U., veikdamas kartu su nepilnamečiu A. M., kurio atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis, iš Kauno savivaldybės vaikų globos namuose esančios socialinio darbuotojo spintelės pavogė L. G. automobilio raktelius ir, kieme atrakinę automobilį, iš jo pagrobė nukentėjusiam L. G. priklausantį nešiojamąjį kompiuterį HP 300 eurų vertės, kompiuterio dėklą 20 eurų vertės, navigaciją 70 eurų vertės ir 200 eurų grynųjų pinigų.

Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalies sudėtį, kvalifikuota teisingai ir įrodyta įrodymais, ištirtais teisiamojo posėdžio metu.

Skirtina bausmė.

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais bei BK 80-81 straipsniuose, 90-91 straipsniuose numatytais bausmių skyrimo ypatumais nepilnamečiams, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, jo sveikatos būklę ir socialinę brandą, anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą, jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo.

Teismas, skirdamas bausmę nepilnamečiui L. U., atsižvelgia į nusikalstamų veikų pobūdį (padarytos tyčinės nusikalstamos veikos), kaltės formą (nusikalstamas veikas padarė veikdamas tiesiogine tyčia), nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus (nusikalstamos veikos padarytos siekiant savanaudiškų tikslų), nusikalstamų veikų stadijas (nusikalstamos veikos baigtos), padarytas vienas nesunkus ir du apysunkiai nusikaltimai, kaltinamojo asmenybę, jo gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, sveikatos būklę ir socialinę brandą.

Kaltinamasis L. U. teistas, administracine tvarka nebaustas, registruotas Kauno poliklinikos PSC.

Iš (duomenys neskelbtini) specialiojo ugdymo centro charakteristikos matyti, kad L. U. turi ugdymosi, psichologinių, veiklos organizavimo ir elgesio problemų. Jam diagnozuotas intelekto sutrikimas, dėl kurio jam sunku objektyviai vertinti savo elgesį bei numatyti jo pasekmes. L. U. savikontrolė tebėra nepakankama: elgesys impulsyvus, jam būdingas hiperaktyvumas, nervingumas, nerimastingumas, polinkis vadovauti, prieštarauti, nepaklusti reikalavimams. Jis nepakantus griežtiems reikalavimams. Jam reikalinga nuolatinė specialiųjų pedagogų, socialinio pedagogo, psichologo pagalba, stebėsena, kontrolė, elgesio korekcija bei medikamentinis gydymas (2 t., b. l. 124).

Iš Kauno miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus rašto matyti, kad L. U. gyvena (duomenys neskelbtini), motina R. G.-M. atlieka laisvės atėmimo bausmę, o tėvas R. U. miręs. Iki suėmimo motina R. G. viena augino 5 vaikus. Šiuo metu du vaikai jau pilnamečiai, o kiti trys yra globojami vaikų globos institucijose. L. U. Kauno miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos grupės vaikų apskaitoje dėl delinkventinio elgesio registruotas nuo 2011 metų. Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams jis yra žinomas kaip socialinės rizikos grupės vaikas, nuolat ir sistemingai darantis teisės pažeidimus ir nusikaltimus. Berniukas yra kilęs iš šeimos, kurios nariai nuolat vykdė nusikalstamas veikas, buvo po keletą kartų teisti, todėl jis visiškai perėmė jų delinkventinės elgsenos modelį (2 t., b. l. 140-141).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio. Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimus padarė veikdamas bendrininkų grupe.

Kadangi kaltinamasis L. U. nusikalstamų veikų padarymo metu buvo nepilnametis, skiriant jam bausmes, atsižvelgtina į nepilnamečiams taikomas bausmių skyrimo taisykles. Sprendžiant klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės priemonių parinkimo nepilnamečiui, prioritetas turi būti teikiamas nepilnamečio pataisymui, neizoliuojant jo nuo visuomenės, t. y. paskiriant auklėjamojo poveikio priemones, kontroliuojant nepilnamečio elgesį, sulaikant jį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo bei palaipsniui pripratinant jį prie normalaus (visuomenei priimtino) gyvenimo būdo, tokiu būdu prisidedant prie jo pilnavertės asmenybės ugdymo. Realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas nepilnamečiui turi būti paskutinė priemonė (ultima ratio), kuria siekiama paveikti nusikaltusį asmenį. Skiriant nepilnamečiui realią laisvės atėmimo bausmę itin atidžiai turi būti įvertinta tai, ar tokia bausmė yra būtina siekiant pakeisti nepilnamečio nusikalstamus polinkius, ar šiam tikslui pasiekti pakaktų ir laisvės atėmimo bausmės nepilnamečiui paskyrimo, atidedant jos vykdymą. Nesant tokiam būtinumui paskirta reali laisvės atėmimo bausmė neatitiktų BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų, prieštarautų teisingumo, proporcingumo imperatyvams.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinus tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą bei įvertinus kaltinamojo elgesį teismo posėdžio metu, jį charakterizuojančias aplinkybes, tai, kad jis teistas, kaltinamajam už jo padarytas nusikalstamas veikas skirtina BK 178 straipsnio 1 ir 2 dalies sankcijose numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, kuri bendrintina su Kauno apylinkės teismo 2018-02-23 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio1 dalį paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpintų įrodymų tyrimo būdu ir asmeniui pripažinus savo kaltę (BK 64¹ straipsnio 2 dalis), šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė yra mažintina vienu trečdaliu.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktiniai įrodymai – paliktini byloje.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.

Kardomoji priemonė – nepilnamečio atidavimas prižiūrėti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsniu, 273 straipsniu, 291 straipsniu, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301- 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304 - 305 straipsniais, 307 - 308 straipsniais, 313 straipsnio 3 dalimi, 432 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

L. U. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje (2 veikos), BK 178 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti jį:

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (vagystė padaryta 2017-10-01) – laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams,

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (vagystė padaryta 2017-10-10) – laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir paskirti subendrintą bausmę 2 (dvejus) metus laisvės apribojimo.

Vadovaujantis BK 64¹straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2018-02-23 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme jas iš dalies sudedant ir paskirti L. U. galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo metu nuo 22 val. iki 6 val. būti savo namuose, jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar sportine veikla (apie tai iš anksto informuojant šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos atstovą), tęsti mokslą arba pradėti dirbti, arba užsiregistruoti darbo biržoje ir per 5 mėnesius neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį atliekant ne mažiau kaip 10 valandų nemokamų darbų.

Kardomąją priemonę – nepilnamečio atidavimą prižiūrėti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinį įrodymą – voką su 6 vienetais CD plokštelių, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, nedalyvavusiam kaltinamajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuorašo išsiuntimo dienos, suimtam – nuo nuorašo jam įteikimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.