- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-02-08
- Bylos Nr.
- e2YT-3028-775/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-23125-2017-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Šliumpienė
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonės „Turto bankas“
- Pareiškėjas
- V. G.
- Advokatai
- Gitana Butrimienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. G. pareiškimą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo – valstybės įmonė „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po brolio A. G. mirties jis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti (b. l. 1–4).
Pareiškėjas ir jo atstovė bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo brolis A. G.. Nurodė, jog po tėvo A. V. G. mirties jis su broliu paveldėjo tėvo turtą. Pareiškėjas kreipėsi į notarą ir priėmė tėvo turto dalį, o velionis brolis nespėjo kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir nuosavybės teisių į ½ dalį paveldėto tėvo turto, adresu (duomenys neskelbtini), perregistravimo. Taigi ½ dalis minėto turto yra registruota pareiškėjo vardu, o kita ½ dalis yra likusi registruota mirusiojo tėvo vardu, nors šį turtą yra paveldėjęs A. G.. Paaiškino, kad su broliu gyveno kartu ir po brolio mirties liko gyventi jų name (duomenys neskelbtini), toliau namą prižiūrėjo, tvarkė aplinką, pakeitė kelis langus, katilą bei mokėjo mokesčius. Nurodė, jog velionis šeimos neturėjo, todėl kitų įpėdinių, kurie galėtų paveldėti turtą, nėra.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą (b. l. 46–47), nurodė, jog neprieštaraus pareiškėjo prašymui, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus teismas įsitikintų, jog V. G. priėmė palikimą faktiškai pradėjęs paveldėtą turtą valdyti.
Suinteresuoto asmens atstovas į 2018 m. sausio 23 d. teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 66), byloje yra rašytinis VĮ „Turto bankas“ prašymas bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant (b. l. 47), todėl byla nagrinėtina suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas V. G. ir A. G. yra broliai. Pareiškėjo ir A. G. tėvas A. V. G. (duomenys neskelbtini) mirė (b. l. 38). Pareiškėjas su broliu po tėvo A. V. G. mirties priėmė jo palikimą (b. l. 9). Pareiškėjas po tėvo mirties paveldėjo ½ dalį tėvo turto (b. l. 17–29). Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis A. V. G. ir pareiškėjui priklauso po ½ dalį žemės sklypo su statiniais adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 15–16, 30–33). A. G. (duomenys neskelbtini) mirė (b. l. 13–14). Po A. G. mirties paveldėjimo byla užvesta nebuvo (b. l. 12). Velionio brolio vardu nekilnojamojo turto nėra registruota (b. l. 39). Pareiškėjo ir jo mirusio brolio deklaruota gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 10–11). Pateiktos sąskaitos bei mokėjimo kvitai patvirtina, kad pareiškėjas moka mokesčius už namą adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 5, 7–8, 52–53, 56).
Mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria, įpėdinis palikimą turi priimti. Palikimo priėmimas – tai vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises) (CK 1.63 str. 1 d.). Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 str. 2 d.). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į Civiliniame kodekse nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal Civilinio kodekso 5.51 straipsnio 1 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse – priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, tokie veiksmai atliekami siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. L. v. A. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. B. ir kt. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-487/2010; kt.). Teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.
Pareiškėjo, jo atstovės nurodytos aplinkybės, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog V. G. po brolio mirties perėmė ir pradėjo valdyti velionio turtą – liko gyventi name, kuriame gyveno kartu su broliu, toliau juo rūpinosi, pakeitė kelis langus, katilą, tvarkė aplinką bei mokėjo mokesčius, tai yra faktiškai priėmė A. G. palikimą. Duomenų apie testamentą ar kitus asmenis, kurie pretenduotų į A. G. turtą, nėra pateikta.
Atsižvelgiant į tai ir remiantis byloje esančiais įrodymais, paveldėjimo tikslu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad V. G. po savo brolio A. G. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti (CK 5.51 str., CPK 444 str. 8 p.).
Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteistinos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 (CPK 96 str. 6 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) po A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, pradėjęs faktiškai turtą valdyti.
Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.