- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-04
- Bylos Nr.
- e2S-634-467/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-10136-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Urbanavičienė
- Atsakovas
- R. Š., B. Š.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo 347-osios Gyvenamųjų namų statybos bendrijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 15 d. nutarties ieškinį palikti nenagrinėtą civilinėje byloje pagal ieškovo 347-osios Gyvenamųjų namų statybos bendrijos ieškinį atsakovams R. Š. ir B. Š. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas 347-oji Gyvenamųjų namų statybos bendrija 2018 m. kovo 3 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams R. Š. ir B. Š., prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų 979,46 EUR skolos už laikotarpiu nuo 2015-10-31 iki 2016-12-02 atsakovams tiektą elektros energiją, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinys priimtas, pradėtas bylos nagrinėjimas, taikyta teisminė mediacija, mediacija nutraukta, skirtas teismo posėdis 2019 m. vasario 15 d., 9.00 val. Teisme 2019-02-15 gautas atsakovų priešieškinys dėl sutarties sąlygos pripažinimo negaliojančia ir permokos už elektros energiją priteisimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. vasario 15 d. nutartimi ieškovo 347-osios Gyvenamųjų namų statybos bendrijos ieškinį atsakovams R. Š. ir B. Š. dėl skolos priteisimo paliko nenagrinėtą, priešieškinį laikė nepaduotu, išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.
4. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas ir jo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio datą ir laiką pranešta tinkamai, į teismo posėdį atvykęs atsakovų atstovas prašė ieškinį palikti nenagrinėtu. Pažymėjęs, kad ieškovas ir / ar jo atstovas nepranešė, kad dėl svarbių aplinkybių negalės dalyvauti teismo posėdyje, teismui nėra žinomos ieškovo neatvykimo į teismo posėdį priežastys, todėl ieškinį paliko nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punkto pagrindu.
5. Pažymėjo, kad, nors į bylą atsakovai pateikė priešieškinį, tačiau, atsižvelgiant į tai, jog ieškovas į teismo posėdį neatvyko, atsakovų atstovas priešieškinio priėmimo klausimo neprašo spręsti, prašo ieškovo ieškinį palikti nenagrinėtu ir priteisti atsakovų turėtas bylinėjimosi išlaidas, teismas priešieškinį laikė nepaduotu.
6. Atkreipė dėmesį, kad, nors ieškinio suma nagrinėjamu atveju nėra didelė, tačiau dėl tarp šalių kilusio ginčo pobūdžio pasiruošimas bylai pareikalavo daug laiko, daug laiko teko skirti šalių deryboms, mediacijos procesui, todėl visos išlaidos yra pagrįstos, jas patvirtina pateikti rašytiniai įrodymai. Dėl to teismas grąžino ieškovui 22 EUR žyminio mokesčio, priteisė iš ieškovo 5,40 EUR valstybės naudai bylinėjimosi išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą, taip pat priteisė iš ieškovo atsakovams 3 437,17 EUR bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atskiruoju skundu ieškovas 347-oji Gyvenamųjų namų statybos bendrija prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-02-15 nutartį ir bylą perduoti nagrinėti iš esmės pirmosios instancijos teismui.
8. Apeliantas nurodo, kad jis visuomet buvo aktyviu civilinės bylos dalyviu; šalys susitarė dėl mediacijos, kuri vyko nuo 2018-10-19 iki 2019-02-13. Mediacijos posėdžiuose dalyvavo ieškovo atstovas – bendrijos pirmininkas L. K., nes kitas ieškovo atstovas – advokatas D. K. – ilgam laikui išvyko į užsienį. Atsakovų atstovas advokatas G. A. ir mediatorė L. R. tiesiogiai kontaktavo su L. K. ir žinojo, kad advokatas D. K. išvyko į užsienį. Viso proceso metu ieškovas keturis kartus pateikė teismui papildomus dokumentus, paskutinį kartą tai padarė 2019-02-05.
9. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį neatsižvelgė į civilinio proceso principus, teisingumo bei protingumo kriterijus ir apelianto nurodytą teismų praktiką, neatsižvelgė į tai, kad ieškovas viso proceso metu iki 2019-02-15 paskirto teismo posėdžio buvo aktyvus, dalyvavo teismo posėdžiuose, teikė teismui jo ir atsakovų atstovo prašomus papildomus dokumentus bei įrodymus, sutiko, kad byloje būtų taikoma mediacija, dalyvavo mediacijos posėdžiuose, komunikavo su atsakovų atstovu ir mediatore. Ieškovas bylos nagrinėjimo nevilkino, o stengėsi, kad byla būtų greitai išnagrinėta.
10. Apeliantas laiko, kad neigiamų procesinių padarinių taikymas ieškovo atžvilgiu dėl jo neatvykimo į teismo posėdį neatitinka pareiškimo palikimo nenagrinėtu instituto tikrosios paskirties, proceso operatyvumo ir ekonomiškumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų bei teismų praktikos (CK 1.5 str., CPK 2, 7, 8 str., 159 str. 1 dalis).
11. Apeliantas taip pat skundžia pirmosios instancijos teismo priteistas bylinėjimosi išlaidas, kurios, ieškovo teigimu, priteistos per didelės, vadovaujantis Rekomendacijomis, galėtų būti priteisiamas maksimalus 1 900 EUR su PVM atlyginimas advokatui už pagalbą nagrinėjant civilinę bylą.
Atsiliepimas
12. Atsakovai B. Š. ir R. Š. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti, o teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismo šaukimas ieškovo atstovui advokatui D. K. į teismo posėdį buvo įteiktas tinkamai. Ieškovas atskirajame skunde to neneigia, nurodydamas, kad bendrijos pirmininkas apie posėdį žinojo, tačiau pamiršo, o ieškovo advokatas tuo metu atostogavo. Atsakovas laiko, kad šios aplinkybės nėra pakankamos neatvykimui į teismo posėdį pateisinti. Ieškovo atstovas apie savo atostogas teismo neinformavo, gavęs šaukimą, neprašė teismo posėdžio datos pakeisti, nors tam turėjo net dvi savaites laiko, iki posėdžio neinformavo teismo nei apie faktą, kad į posėdį neatvyks, nei apie neatvykimo priežastis.
13. Atsakovas pažymi, kad pirmininko L. K. nurodoma aplinkybė, kad jis buvo užimtas darbe, taip pat nepateisina jo neatvykimo į teismo posėdį. Apie atskirajame skunde ir jo prieduose įvykusią šviesolaidinio interneto avariją jokių objektyvių duomenų nėra pateikta, todėl tokie teiginiai vertintini kritiškai. UAB „Ecofon“ yra L. K. darbovietė, jos vadovas yra E. K. (bendrijos pirmininko L. K. giminaitis), todėl 2019-02-17 pranešimas, kurį pasirašė tas pats E. K., nepridedant prie jo jokių pareiškimą patvirtinančių priedų, vertintinas kritiškai. Tikėtina, juo siekiama tik padėti artimam giminaičiui ir ieškovui išvengti neigiamų procesinių padarinių.
14. Atsakovai laiko, kad tiek ieškovas, tiek jo atstovas nesirūpino arba rūpinosi aplaidžiai procesu byloje ir posėdį praleido be jokių svarbių priežasčių. Dėl to ieškovui turi tekti ir šio neveikimo neigiamos pasekmės.
15. Dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų nurodė, kad visos atsakovų atstovo sąskaitos yra pagrįstos konkrečiais darbais, kurie nurodyti išklotinėse. Šie darbai susiję išimtinai su byla. Visas sąskaitas atsakovai yra apmokėję, todėl patyrę realias išlaidas. R. E. Teisingumo Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nemato pagrindo jų mažinti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
17. Pagal CPK 246 straipsnio 1 dalį, kai į teismo posėdį neatvyksta ieškovas, kuriam tinkamai nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir jis neturi atstovo, teismas bylos nagrinėjimą atideda. Bylos nagrinėjimas atidedamas taip pat tuo atveju, kai ieškovas bylą veda per atstovą, tačiau į teismo posėdį neatvyksta ieškovas ir jo atstovas ir tinkamai apie teismo posėdžio vietą ir laiką nepranešta ieškovo atstovui. Bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Neatvykimo priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, ieškovo ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes. Kitais atvejais teismas atsakovo prašymu ir CPK nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Kai atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą.
18. Nagrinėjamu atveju apeliantas neginčija, kad jam ir jo atstovui apie teismo posėdį buvo pranešta tinkamai, t. y., kad ieškovui buvo žinoma apie paskirtą teismo posėdį, ieškovas nepranešė apie tai, kad į teismo posėdį neatvyks, neprašė bylos nagrinėti jam nedalyvaujant, o taip pat neprašė teismo posėdžio atidėti. Ieškovas pripažįsta, kad ieškovo vadovas (bendrijos pirmininkas) apie teismo posėdį tiesiog pamiršo ir dėl sudėtingų darbe susiklosčiusių aplinkybių negalėjo pranešti apie nedalyvavimą teismo posėdyje, o ieškovo atstovas – advokatas atostogavo ir buvo išvykęs iš Lietuvos.
19. Taigi, sutiktina su atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentais, kad šiuo atveju apelianto nurodytos priežastys iš esmės negalėtų būti laikomos svarbiomis ieškovo ir jo atstovų nedalyvavimo teismo posėdyje priežastimis, dėl to vertinti, kad ieškovas neatvyko į teismo posėdį dėl svarbių priežasčių pirmosios instancijos teismas nebūtų turėjęs pakankamo ir pagrįsto pagrindo. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas pagal CPK 246 straipsnio 1 dalį turėjo dvi galimybes – atsakovų prašymu priimti sprendimą už akių arba, kai atsakovas neprašo priimti sprendimą už akių, ieškinį palikti nenagrinėtą.
20. Bylos duomenys tvirtina, kad į teismo posėdį atvykęs atsakovų atstovas neprašė priimti sprendimo už akių, bet prašė ieškinį palikti nenagrinėtą. Taigi, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 246 straipsnio 1 dalies nuostatomis, ieškinį paliko nenagrinėtą. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nurodyta CPK norma buvo aiškinama ir taikyta pernelyg formaliai, neatsižvelgiant į faktinę nagrinėtos bylos eigą, šalių elgesį bei civilinio proceso tikslą – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis), proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus (CPK 7 straipsnis).
21. Pažymėtina, kad CPK 246 straipsnio 1 dalies taikymu iš esmės siekiama užkirsti kelią vilkinti procesą ir sudaro galimybes bylai nepatekti į aklavietę, jei viena šalis nepalaiko savo reikalavimų arba atsikirtimų. Šiuo gi atveju, kaip tvirtina bylos duomenys, ieškovas nebuvo pasyvia proceso šalimi - nuolat buvo atstovaujamas, dalyvavo teismo posėdžiuose, derėjosi dėl taikos sutarties sąlygų mediacijos procese, taigi, labiau tikėtina, kad ieškinį palikus nenagrinėtą, ieškovas bus priverstas vėl teikti analogišką ieškinį ir tą patį procesą pradėti iš naujo. Taigi, ieškinį palikus nenagrinėtą, šiuo atveju akivaizdžiai nebuvo pasiekti civilinio proceso tikslai, priešingai, užkirstas kelias kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, pažeisti proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principai.
22. Dėl to apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju nebuvo nei tikslinga, nei teisinga palikti ieškinį nenagrinėtą vien dėl to, kad ieškovas pirmą kartą neatvyko į teismo posėdį be svarbių (iš esmės nenurodęs) priežasčių. Priešingas vertinimas neatitiktų teisingumo ir protingumo kriterijų, proceso ekonomijos ir koncentracijos principų, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas viso proceso metu buvo aktyvus, dalyvavo teismo posėdžiuose, teikė teismui jo ir atsakovų atstovo prašomus papildomus dokumentus bei įrodymus, sutiko, kad byloje būtų taikoma mediacija, aktyviai dalyvavo mediacijos procese, komunikavo su atsakovų atstovu ir mediatore, siekė atkurti tarp šalių teisinę taiką.
23. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai pritaikė proceso teisės normas, dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kuri naikintina ir byla perduotina nagrinėti iš esmės pirmosios instancijos teismui (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).
24. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, palikdamas šį klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui, išnagrinėjus bylą iš esmės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 15 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.