Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dariaus Kantaravičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Linos Lesinskienės ir Valdo Vitunsko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2023 m. birželio 8 d. nuosprendžio, kuriuo J. B. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 242 straipsnyje, ir jam paskirta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, J. B. paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus prašymas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš J. B. netenkintas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo J. B. apeliacinis skundas atmetamas.

4. Apeliaciniame skunde nėra ginčijama nuteistojo J. B. kaltė ir padaryto nusikaltimo kvalifikavimas, o nesutinkama tik su nuteistajam paskirta bausme. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

5. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1-5 punktai). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma. Tokius reikalavimus turi atitikti kiekviena konkrečiam nuteistajam skiriama bausmė.

6. Vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų BK 41 straipsnyje, yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybę. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Bausmė skiriama vadovaujantis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įtvirtintais BK 54 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Pagal teismų praktiką, įvertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą bei parinkdamas bausmės dydį, teismas turi kreipti ypatingą dėmesį į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikaltimo padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-661/2012). Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.

7. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas J. B. bausmę, įvertino visas bausmei skirti turinčias reikšmės aplinkybes ir tinkamai motyvavo J. B. skirtinos bausmės dydį, atsižvelgdamas tiek į padarytą veiką, tiek nuteistojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes.

8. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į apeliaciniame skunde nurodytą aplinkybę, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, ką pirmosios instancijos teismas pripažino J. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad J. B. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu. Vertinant J. B. asmenybę, pastebėtina, kad jis teistas eilę kartų, dabartinis nusikaltimas padarytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Pasišalinęs iš įkalinimo įstaigos, jis išvyko ir iš Lietuvos Respublikos, buvo sulaikytas Čekijos Respublikoje įtarus gabenant neteisėtus migrantus, dėl ko nuteistas Čekijos Respublikoje. Laisvės atėmimo vietų įstaigos charakterizuojamas neigiamai. Apeliantas tvirtina, kad nuosprendyje klaidingai nurodyta, jog jis atlikdamas bausmę baustas administracine tvarka, visgi sutikti su tokiu nuteistojo apeliacinio skundo argumentu nėra pagrindo. Administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 1 metus patvirtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 1 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje numatytus administracinius nusižengimus jis padarė 2021 m. gruodžio 4 d., nutarimas dėl šių nusižengimų padarymo priimtas 2022 m. gegužės 25 d. (2 t., b. l. 45-47), o iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį matyti, kad nutarimo priėmimo metu J. B. buvo įkalinimo įstaigoje (2 t., b. l. 1-23). Tad nėra pagrindo išvadai, kad teismo nurodyti nuteistąjį charakterizuojantys duomenys yra klaidingi. Pastebėtina, kad nusikalstamas veikas J. B. pradėjo vykdyti būdamas pakankamai jauno amžiaus ir laikui bėgant nesistengė savo elgesio keisti teigiama linkme. Už įvairių teisės pažeidimų padarymą jis baustas ir Didžiojoje Britanijoje. Jam buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, švelnesnės už laisvės atėmimą bausmės ar trumpalaikio laisvės atėmimo – arešto bausmės, tačiau tai teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo, nes jis ir toliau darė naujas nusikalstamas veikas. Kaip minėta, dabartinis nusikaltimas įvykdytas net ir laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Šios aplinkybės rodo, kad jis nėra linkęs keisti gyvenimo būdo, ilgalaikių išvadų nedaro, jo nusikaltimas buvo padarytas neatsitiktinai, o yra nulemtas susiformavusių neigiamų nuteistojo vertybinių nuostatų, ankstesnio elgesio. Išdėstytos aplinkybės, susijusios su pasikartojančiu nusikalstamu nuteistojo elgesiu nerodo J. B. pastangų gyventi nepažeidžiant įstatymų. Apygardos teismo vertinimu, tokiam asmeniui ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas veikos pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją. Atsižvelgus į paminėtas aplinkybes, daryti išvadą, kad nuteistajam už jo padarytą nusikaltimą skirta mažesnė nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmė yra aiškiai per griežta, nėra pagrindo. Be to, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, jam paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu. Todėl laikyti nuteistajam J. B. paskirtą galutinę bausmę aiškiai per griežta nėra jokio pagrindo.

9. Nuteistojo prašymas įskaityti į paskirtos bausmės laiką jo suėmime pagal Europos arešto orderį Čekijos Respublikoje išbūtą laiką nėra pagrindo, kadangi šis laikotarpis jau įskaitytas į Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

10. Nuteistasis J. B. taip pat pateikė prašymą skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 14 d. baudžiamuoju įsakymu skirta subendrinta bausme, tačiau toks prašymas šioje proceso stadijoje negali būti tenkinamas. Byloje ir Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esantys duomenys patvirtina, kad skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu buvo įsiteisėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 14 d. baudžiamasis įsakymas. Taip pat bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme įsiteisėjo ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 11 d. nuosprendis. Tačiau nežiūrint to, kad apeliantas prašo subendrinti bausmes, jam paskirtas ankstesniais teismo nuosprendžiais, apeliacinės instancijos teismas to padaryti neturi teisinio pagrindo. BPK 320 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pabloginti nuteistojo ar išteisintojo padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo skundai. Nagrinėjamu atveju byloje nėra prokuroro apeliacinio skundo. Tuo tarpu, subendrinus nuteistajam J. B. bausmes, paskirtas ankstesniais teismų procesiniais sprendimais su bausme, paskirta skundžiamu nuosprendžiu, būtų pabloginta jo padėtis, paskirta griežtesnė bausmė, o taip pat apribota nuteistojo teisė pateikti skundą dėl teismo sprendimo subendrinti bausmes. Todėl ir šioje dalyje nuteistojo J. B. apeliacinis skundas atmetamas. Tuo pačiu pažymėtina, kad kelių nuosprendžių vykdymo klausimas spręstinas BPK 347 straipsnio nustatyta tvarka, paliekant galimybę skųsti sprendimą aukštesniame teisme pagal BPK 364 straipsnį.

11. Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 8 d. nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, jį keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo J. B. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.