- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-12
- Bylos Nr.
- e2S-410-267/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-00239-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir klausimas perduotas nagrinėti iš naujo I instancijos teismui.
- Teisėjas
- Danutė Burbulienė (pirm.)
- Ieškovas
- A. P.
- Atsakovas
- J. Š.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 3.1.7.1.4Žyminio mokesčio mokėjimas
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. P. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1419-1037/2021, kuria išspręstas ieškovo A. P. atskirojo skundo priėmimo klausimas civilinėje byloje pagal ieškovo A. P. patikslintą ieškinį atsakovei J. Š. dėl gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo, byloje išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. P. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovei dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo. Telšių apylinkės teismo 2021 m. balandžio 8 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės dėl ieškovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos. Teisme 2021 m. balandžio 14 d. gautas ieškovo atskirasis skundas dėl 2021 m. balandžio 8 d. nutarties.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai 2021 m. balandžio 19 d. nutartimi nustatė ieškovui A. P. 7 dienų terminą nuo nutarties kopijos gavimo dienos atskirojo skundo trūkumams, nurodytiems nutarties motyvuojamoje dalyje, pašalinti. Teismas vadovavosi CPK 80 straipsnio 2 dalimi ir nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog už atskirąjį skundą sumokėjo 38 Eur žyminį mokestį. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, ieškovui teismas nustatė terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti, nurodydamas, kad nustatytu terminu nepašalinus trūkumų, atskirasis skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
3. Atskiruoju skundu ieškovas A. P. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti atskirojo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
3.1. CPK 80 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad už prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mokamas 50 Eur žyminis mokestis, išskyrus prašymus dėl CK numatytų šeimos bylose taikomų laikinųjų apsaugos priemonių. Taigi, logiškai vertinant bei atsižvelgiant į teisės normų išdėstymo eiliškumą, darytina išvada, jog įstatymų leidėjas, CPK 80 straipsnio 2 dalyje įtvirtindamas reikalavimą mokėti 50 Eur žyminį mokestį už atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, turėjo omenyje tik tuos atskiruosius skundus, kurie pateikiami dėl nutarčių dėl tų laikinųjų apsaugos priemonių, dėl kurių prašymai apmokestinami 50 Eur žyminiu mokesčiu pagal CPK 80 straipsnio 5 dalį. Priešingas aiškinimas reikštų apelianto padėties apsunkinimą ir prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Kadangi ieškovas teikė atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria buvo sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių dėl CK numatytų šeimos bylose taikomų laikinųjų apsaugos priemonių (laikino bendravimo tvarkos nustatymo) taikymo klausimas, šis atskirasis skundas žyminiu mokesčiu neapmokestinamas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
5. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ieškovui terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti.
6. Apelianto vertinimu, jo atskirasis skundas dėl nutarties, kuria buvo sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių dėl CK numatytų šeimos bylose taikomų laikinųjų apsaugos priemonių (laikino bendravimo tvarkos nustatymo) taikymo klausimas, neturėtų būti apmokestinamas žyminiu mokesčiu.
7. Pagal CPK 80 straipsnio 5 dalį už prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mokamas 50 Eur žyminis mokestis, išskyrus prašymus dėl CK numatytų šeimos bylose taikomų laikinųjų apsaugos priemonių. Nors CPK 80 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta išlyga dėl šeimos bylose taikomų laikinųjų apsaugos priemonių (CK 3.65 straipsnis) paprastai taikoma santuokos nutraukimo bylose, tačiau CK 3.65 straipsnis yra speciali norma civilinėse bylose sprendžiant tokius socialiai reikšmingus klausimus kaip išlaikymo priteisimo nepilnamečiams vaikams, tėvų valdžios apribojimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir pan. Šių laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo tikslas, be kita ko, yra maksimaliai apsaugoti nepilnamečio vaiko teises, jo turtinius ir neturtinius interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Prašymai dėl Civiliniame kodekse numatytų šeimos bylose taikomų laikinųjų apsaugos priemonių, taigi, kartu ir skundai dėl teismo nutarčių, kuriomis yra išsprendžiami pirmiau minėti prašymai, nėra apmokestinami žyminiu mokesčiu. CPK 80 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už atskiruosius skundus žyminis mokestis nemokamas, išskyrus atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir atskiruosius skundus bankroto ar restruktūrizavimo bylose. Jau minėta, pagal CPK 80 straipsnio 5 dalį, už prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mokamas 50 Eur žyminis mokestis, išskyrus prašymus dėl Civiliniame kodekse numatytų šeimos bylose taikomų laikinųjų apsaugos priemonių. Sistemiškai taikant CPK 80 straipsni 2 dalį ir 5 dalį, žyminis mokestis už atskirąjį skundą dėl šeimos bylose taikomų laikinųjų apsaugos priemonių neturėjo būti mokamas. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad ieškovas turi sumokėti 38,00 Eur žyminį mokestį už atskirąjį skundą.
8. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė ieškovui terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos, pašalinti ieškinio trūkumus – sumokėti 38,00 Eur žyminį mokestį, todėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. balandžio 19 d. nutartis naikintina ir atskirojo priėmimo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. balandžio 19 d. nutartį panaikinti ir ieškovo A. P. atskirojo skundo dėl 2021 m. balandžio 8 d. nutarties priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.