Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2017-02-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1-243-903/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-02-15
Bylos Nr.
1-243-903/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-04874-2017-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Gintaras Stonkus
Nukentėjusysis
K. K.
Kaltinamasis
A. D.
Advokatai
Audronė Matiukienė
Baudžiamoji byla Nr. 1-243-903/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04874-2017-6Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.27.1.; 2.1.15.3.3.
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 15 d.Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Stonkus,sekretoriaujant Kristinai Uktverytei,dalyvaujant prokurorei Irmai Guobytei-Šiaulienei,nukentėjusiajai K. K.,gynėjai advokatei Audronei Matiukienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. D., gim. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos m., a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. D. panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojams:

jis 2017-01-31, apie 15.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, po eismo įvykio, įtariant, kad jis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio vairavo automobilį, prie Klaipėdos universitetinės ligoninės, esančios (duomenys neskelbtini), siekdamas, kad nebūtų nuvestas į ligoninę atlikti medicininės apžiūros bei kraujo mėginio paėmimui nustatyti alkoholio koncentraciją jo kraujyje, išlaipintas iš policijos tarnybinio automobilio, tyčia galva smogė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos kelių policijos kuopos 2-ojo būrio vyriausiajai patrulei K. K. į galvą (antakio srityje), tuo sukeldamas jai fizinį skausmą, po to, kai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos kelių policijos kuopos 2-ojo būrio vyriausiajam patruliui S. B. panaudojus kovinius imtynių veiksmus buvo parverstas ant žemės, spardėsi. Tokiu būdu A. D. panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojams K. K. ir S. B.

Kaltinamasis A. D. teismo posėdžio metu kaltu dėl kaltinimo iš esmės prisipažino visiškai ir parodė, kad po eismo įvykio policijos pareigūnai patikrino jo girtumą alkotesteriu ir nuvežė į Klaipėdos universitetinę ligoninę, kad paimti kraują girtumo nustatymui. Kai atvažiavo prie Klaipėdos universitetinės ligoninės ir išlipo iš tarnybinio automobilio, jis susinervinęs savo galva sudavė vieną kartą policijos pareigūnei į galvą. Po jo suduoto smūgio, jam policijos pareigūnai papurškė dujų, spyrė iš kojos į pilvą. Po to, kai jam papurškė dujų jis pradėjo spardytis, po to nusiramino, bet kraujo nedavė.

Iš nukentėjusiosios K. K. Lietuvos Respublikos BPK 291 str. tvarka paskelbtų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad ji dirba Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnyboje kelių policijos kuopos 2-ame būryje. 2017-01-31 darbą pradėjo 6.00 val. ryto ir dirbo iki 18.00 val. vakaro. Darbo metu vilkėjo policijos pareigūno tarnybinę uniformą bei dirbo su policijos tarnybiniu automobiliu pažymėtu skiriamaisiais policijos ženklais. Dirbo kartu su kolega S. B.. 2017-01-31, apie 14.55 val., iš Klaipėdos apskrities VPK OVS budėtojo jie gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykis. Buvo pranešta, kad iš eismo įvykio bando pasišalinti neblaivus vairuotojas. Atvykus nurodytu adresu juos pasitiko vairuotojas D. S., kuris paaiškino, kad jis vairavo automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Taikos pr., pirma eismo juosta ir staiga pajuto smūgį į savo automobilio galinę dalį, jam sustojus ir išlipus iš automobilio, vairuotojas, vairavęs automobilį Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris ir trenkėsi į jo automobilio galą, irgi išlipo iš automobilio, ir buvo akivaizdžiai neblaivus bei pabėgo iš eismo įvykio vietos. Į eismo įvykį jie atvyko greitai, gal 2 minučių bėgyje, bet atvykus Audi automobilio vairuotojo nebebuvo. Šalia automobilio stovėjo vyriškis, kuris, kaip nurodė D. S., nėra Audi automobilio vairuotojas. Kartu su D. S. važiavo mergina, kuri pasakė, kad automobilio Audi vairuotojas pabėgo už parduotuvės "Skibalė" bei parodė jo nuotrauką, nufotografuotą savo telefonu. Tas vyras vilkėjo juodos spalvos striukę, juodas sportines kelnes, avėjo mėlynos spalvos batus. Audi automobilio vairuotojo apibūdinimą pranešė kolegoms per radijo ryšį, kurie jo pradėjo ieškoti tame rajone už parduotuvės "Skibalė". Toliau fiksuojant eismo įvykį, darant įvykio foto nuotraukas atėjo, kaip suprato iš situacijos, Audi automobilį vairavusio asmens draugas, kuris pradėjo sakyti, kad automobilį vairavo jis. Jam pasakė, kad žino, kas vairavo ir liepė netrukdyti atlikti savo darbą. Netrukus atėjo ir pabėgęs Audi automobilio vairuotojas ir buvo sulaikytas. Jis prie automobilio sugrįžo, nuo jų atvykimo praėjus gal 10-15 minučių. Pradėjus su juo kalbėti, jis neigė, kad vairavo automobilį. Kaip vėliau paaiškėjo, šis asmuo buvo A. D.. Pasakius, kad yra liudininkų, kurie matė, jog jis vairavo, A. D. pradėjo elgtis grubiai, nepaklusti, todėl jam buvo uždėti antrankiai ir jis buvo pasodintas į tarnybinį automobilį. Kaip nurodė D. S., automobilį vairavo būtent A. D.. Būtent A. D. atpažino D. S. bei su juo buvusi keleivė, kaip Audi automobilio vairuotoją. Jie nurodė, kad būtent šis asmuo - A. D. vairavo transporto priemonę ir padaręs eismo įvykį iš jo pasišalino. Iš negaliojančio vairuotojo pažymėjimo, kuris buvo vėliau rastas A. D. piniginėje, nustatyta, kad Audi automobilį vairavo A. D., gim. (duomenys neskelbtini). Pats A. D. prisistatė visai kitu vardu, jis pasakė, kad yra A. A., pasakė ir gimimo metus. Nuo pat pradžių A. D. savo duomenų nesakė, vis kartojo, koks skirtumas, kas jis toks. Įvykio vietoje A. D. buvo patikrintas alkotesteriu ir jam buvo nustatytas vidutinis 1,58 promilių neblaivumo laipsnis. Į įvykio vietą atvyko ekipažas L1809, kuris perėmė tolimesnį eismo įvykio tyrimą, o ji A. D. pristatė į Klaipėdos universitetinę ligoninę, alkoholio kiekiui kraujyje ištirti t.y. jo kraujui paimti. Kadangi asmenys, važiavę BMW automobiliu, jį atpažino kaip vairuotoją, jis buvo vežamas į ligoninę paimti kraują. Važiuojant į gydimo įstaigą, A. D., sėdėdamas automobilio gale, juos keikė įvairiais necenzūriniais žodžiais, kaip „sūka“, „kurva“, „žiurkė“, „malalietka“. Konkrečiai neįvardino, ką tokiais žodžiais vadino, tiesiog abu keikė minėtais žodžiais. Atvykus į medicinos įstaigą, t.y. Klaipėdos universitetinę ligoninę, į priėmimo skyrių, A. D. buvo išlaipintas iš automobilio. A. D. išlaipintas iš automobilio toliau keikė necenzūriniais žodžiais, tuo metu A. D. buvo su antrankiais surakintomis rankomis už nugaros. Jis taip su antrankiais buvo nuo to momento, kai grįžo į auto įvykio vietą ir buvo sulaikytas atpažintas, kad vairavo automobilį. Išlaipintas A. D. iš tarnybinio automobilio, atsistojo ir atsirėmė į jį. S. B. stovėjo A. D. iš dešinės pusės ir buvo paėmęs už rankos, kad jį vesti, o ji stovėjo prieš jį, ar jau buvo paėmusi jį už rankos, tiksliai nepamena, bet ruošėsi jį vesti į ligoninę. Tuo metu A. D. netikėtai stovint prie tarnybinio automobilio iš galvos trenkė jai į galvą ir pataikė į dešinį antakį. Nuo smūgio ji atsitraukė, nenugriuvo. Tuo metu, kai sudavė smūgį, jai buvo sukeltas fizinis skausmas, paraudo antakis. Tada kolega, panaudojęs fizinę jėgą ir kovinius imtynių veiksmus, parvertė A. D. ant žemės, o kadangi jis toliau priešinosi, stangrino raumenis, spardėsi, prieš jį panaudojo spec. priemonę - pipirines dujas. Tada A. D. buvo pakeltas ir nuvestas į ligoninę, kad būtų paimtas iš jo kraujo mėginys alkoholio kiekio koncentracijai kraujyje nustatyti. A. D. atsisakė duoti kraujo mėginį. Tuo metu jis jau buvo nusiraminęs. Atsisakymą duoti kraujo jis paaiškino tuo, kad jau pūtė į alkotesterį ir kraujo neduos. Ant alkotesterio šaknelės A. D., kai buvo nustatytas jo girtumas, pasirašyti atsisakė. Jis ant jokių dokumentų nepasirašinėjo (23-25 b.l.).

Iš liudytojo S. B. Lietuvos Respublikos BPK 291 str. tvarka paskelbtų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad jis dirba Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnyboje kelių policijos kuopos 2-ame būryje. 2017-01-31 darbą pradėjo 6.00 val. ryto ir dirbo iki 18.00 val. vakaro. Darbo metu vilkėjo policijos pareigūno tarnybine uniformą bei dirbo su policijos tarnybiniu automobiliu pažymėtu skiriamaisiais policijos ženklais. Dirbo kartu su kolege K. K.. 2017-01-31, apie 14.55 val., iš Klaipėdos AVPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad Taikos pr. 98 įvyko eismo įvykis, iš kurio bando pasišalinti neblaivus vairuotojas. Atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko vairuotojas D. S., kuris paaiškino, kad vairavo automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Taikos pr., pirma eismo juosta, kai staiga pajuto smūgį į automobilio galinę dalį, jam sustojus ir išlipus iš automobilio, vairuotojas, vairavęs automobilį Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris ir trenkėsi į jo automobilio galą, irgi išlipo iš automobilio, jis buvo akivaizdžiai neblaivus ir pabėgo iš eismo įvykio vietos. Jiems atvykus, automobilyje Audi vairuotojo nebuvo, šalia automobilio stovėjo vyriškis, kaip nurodė D. S., jis nėra Audi automobilio vairuotojas. Jiems fiksuojant eismo įvykį, darant foto nuotraukas, pabėgęs Audi automobilio vairuotojas grįžo į eismo įvykio vietą ir buvo joje sulaikytas. Jis prie automobilio sugrįžo nuo jų atvykimo praėjus gal 10-15 minučių. Kaip nurodė D. S., automobilį vairavo, kaip vėliau paaiškėjo, A. D.. Būtent A. D. atpažino D. S. bei su juo buvusi keleivė, kaip automobilio Audi vairuotoją. Jie nurodė, kad būtent šis asmuo - A. D. vairavo transporto priemonę ir padaręs eismo įvykį iš jo pasišalino. Iš negaliojančio vairuotojo pažymėjimo, kuris buvo vėliau rastas A. D. piniginėje, nustatyta, kad Audi automobilį vairavo A. D., gim. (duomenys neskelbtini). Jiems pats A. D. prisistatė visai kitu vardu, pasakė, kad jis yra A. A., pasakė ir gimimo metus. Patikrinus policijos bazėje, tikrai buvo nustatyta, kad toks asmuo yra, bet neatitiko asmens nuotrauka ir A. D. išvaizda. Tie duomenys buvo nustatyti važiuojant automobiliu į ligoninę. Nuo pat pradžių A. D. savo duomenų nesakė, vis kartojo, koks skirtumas kas jis toks, tai ne jų reikalas. Įvykio vietoje A. D. buvo patikrintas alkotesteriu ir jam buvo nustatytas vidutinis 1,58 prom. neblaivumo laipsnis. Ant alkotesterio šaknelės A. D., kai jam buvo nustatytas girtumas, pasirašyti atsisakė. Į įvykio vietą atvyko ekipažas L1809, kuris perėmė tolimesnį eismo įvykio tyrimą, o jie A. D. pristatė į Klaipėdos universitetinę ligoninę alkoholio kiekiui kraujyje ištirti, t.y. jo kraują paimti. Kai atėjo prie automobilio A. D., jis nuo pat pradžių jiems sakė, kad jis automobilio nevairavo. Vėliau pasakė, kad automobilį Audi vairavo kitas asmuo, bet kas konkrečiai - nenurodė. Pats automobilis Audi registruotas A. D. tėvo - A. D. vardu. Kadangi nukentėjusieji, važiavę BMW automobiliu, jį atpažino kaip vairuotoją, jis buvo vežamas į ligoninę paimti kraują. Važiuojant į gydimo įstaigą, A. D., sėdėdamas automobilio gale, juos keikė įvairiais necenzūriniais žodžiais: „sūka“, „kurva“, „žiurkė“, „malalietka“. Taip pat važiuojant automobiliu, A. D. grasino susidorojimu, pasakė, kad turės advokatą, jie "skris" iš darbo. Atvykus į medicinos įstaigą, t.y. Klaipėdos universitetinę ligoninę, A. D. buvo išlaipintas iš automobilio. A. D. išlaipintas iš automobilio toliau keikė juos necenzūriniais žodžiais, tuo metu A. D. buvo su antrankiais surakintomis rankomis už nugaros. Jis taip su antrankiais buvo nuo to momento, kai grįžo į eismo įvykio vietą ir buvo sulaikytas kaip atpažintas vairavęs automobilį asmuo. A. D. išlaipintas iš tarnybinio automobilio atsistojo ir atsirėmė į jį. Jis stovėjo A. D. iš dešinės pusės ir buvo paėmęs už rankos, kad jį vesti, o K. K. stovėjo prieš jį, daugiau kairėje pusėje, jie ruošėsi jį vesti į ligoninę. Tuo metu A. D. netikėtai stovint prie tarnybinio automobilio galva trenkė vyriausiajai patrulei K. K. į galvą. Nuo smūgio vyriausioji patrulė K. K. buvo nublokšta nuo A. D., nenugriuvo. Tada jis, panaudojęs fizinę jėgą ir kovinius imtynių veiksmus, parvertė A. D. ant žemės, o kadangi asmuo toliau priešinosi, stangrino raumenis, spardėsi, prieš jį panaudojo spec. priemonę - pipirines dujas. Dujas papurškė K. K.. A. D. tada buvo pakeltas ir nuvestas į ligoninę, kad būtų paimtas iš jo kraujo mėginys alkoholio kiekio koncentracijai kraujyje nustatyti. A. D. atsisakė duoti kraujo mėginį. Paaiškino, kad jau pūtė į alkotesterį ir kraujo neduos.Tuo metu jis jau buvo nusiraminęs (40-41 b.l.).

Iš asmens blaivumo patikrinimo alkotesteriu „Alkotest 6810“ Nr. ARBF-0236 pažymos matyti, kad A. D. 2017-01-31 15.09 val. buvo nustatytas 1,58 promilių girtumas (14 b.l.).

Iš VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 41 išvados matyti, kad A. D. yra neblaivus, vidutinis girtumo laipsnis (17 b.l.).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G 240/2017(03) matyti, kad objektyvios apžiūros metu K. K. kūne išorinių sužalojimų nėra, todėl sveikatos sutrikdymo mastas nenustatinėjamas. Veika gali būti kvalifikuojama kaip fizinio skausmo sukėlimas (36 b.l.).

Iš 2017-02-02 vaizdo įrašų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti 2 vaizdo įrašai, užfiksuoti policijos tarnybiniame automobilyje esančios vaizdo kameros 2017-01-31 nuo 15.06 iki 15.46 val., viename iš kurių matosi A. D. judesys galva ir iškart po to jo staigus parvertimas ant žemės (55-59 b.l.).

Tuo būdu byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais patikimai nustatyta, jog kaltinamasis A. D. 2017-01-31, apie 15.30 val., apsvaigęs nuo alkoholio, siekdamas, kad nebūtų nuvestas į ligoninę atlikti medicininės apžiūros bei kraujo mėginio paėmimui nustatyti alkoholio koncentraciją jo kraujyje, išlaipintas iš policijos tarnybinio automobilio, tyčia galva smogė vyriausiajai patrulei K. K. į galvą (antakio srityje), tuo sukeldamas jai fizinį skausmą, o po to, kai vyriausiajam patruliui S. B. panaudojus kovinius imtynių veiksmus buvo parverstas ant žemės, spardėsi, t.y. panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojams K. K. ir S. B.. Taigi kaltinamojo A. D. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra įrodyta ir abejonių nekelia, kaltinamasis privalo atsakyti, jo veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str. kaip pasipriešinimas valstybės tarnautojui.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes.

Kaltinamojo A. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Kaltinamasis A. D. neturi šeimos, gyvena su tėvais, paskutiniu metu niekur nedirba, padarė nesunkų nusikaltimą prieš valstybės tarnautojus, atliekančius viešojo administravimo funkcijas, apsvaigęs nuo alkoholio, kita vertus, kaltinamasis prisipažino ir gailisi nusikaltęs, teismo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiosios, turi profesinį išsilavinimą, yra darbingo amžiaus. Atsižvelgiant į šias aplinkybes kaltinamajam A. D. skirtina viena iš švelnesnių Lietuvos Respublikos BK 286 str. sankcijose numatytų bausmės rūšis – bauda, nustatant mažesnį nei sankcijos vidurkis jos dydį, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., šią bausmę sumažinant vienu trečdaliu.

Nukentėjusioji K. K. teismo posėdžio metu palaikė savo pateiktą ieškinį (30 b.l.) ir prašė jai priteisti iš kaltinamojo 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Parodė, kad A. D. suduotas smūgis buvo netikėtas ir jai sukėlė fizinį skausmą, kuris iki šiol nėra praėjęs, antakis praskeltas nebuvo, ji sumuštą vietą atšaldė, jokių vaistų nevartojo, į darbą ėjo kaip įprastai. Tokie A. D. veiksmai ją įžeidė kaip pareigūną, be to, A. D. ją įžeidiėno ir iki tol, kol buvo vežamas į ligoninę.

Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. apibrėžia neturtinę žalą: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. l d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik Lietuvos Respublikos CK 6.250 str., bet ir 6.251 str. 2 d. bei 6.282 str. nurodytais kriterijais.

Iš nusikaltimo sukeltų neigiamų padarinių kylanti neturtinė žala nukentėjusiajai K. K. padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo A. D. veiksmais – jis aktyviais veiksmais priešinosi teisėtam policijos pareigūnų atliekamam jo pristatymui į medicinos įstaigą, galva smogė nukentėjusiajai į gyvybiškai svarbią kūno vietą - galvą, tik atsitiktinumo dėka šis smūgis nesukėlė sunkesnių pasekmių, nukentėjusiajai buvo sukeltas tik fizinis skausmas. Be to, teismui nekyla abejonių, kad dėl tokių A. D. veiksmų nukentėjusioji patyrė nepatogumus, taip pat pažeminimą kito savo kolegos policijos pareigūno akivaizdoje. Kita vertus, pasak nukentėjusiosios, ji rimtesnių sveikatos sužalojimų nepatyrė, žymių veide neliko. Esant išdėstytoms aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į panašaus pobūdžio bylose priteisiamus neturtinės žalos dydžius, teismas laiko galimu priteisti iš kaltinamojo A. D. 200,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai K. K., kas, teismo nuomone, užtikrins kaltinamojo bei nukentėjusiosios interesų pusiausvyrą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius pateikė 2017-02-02 pažymą Nr. NTP-7-1440, patvirtinančią 34,74 Eur išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo kaltinamajam A. D. nagrinėjant šią baudžiamąją bylą.

Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d. nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šioje baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad darbingo amžiaus kaltinamojo turtinė padėtis būtų itin sunki, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš jo priteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 301, 302 str., teismas

nusprendžia:

A. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 286 str., ir jam paskirti 12 MGL (451,92 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu bei paskirti galutinę bausmę 8 MGL (301,28 Eur) dydžio baudą.

Į paskirtą bausmę įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017-01-31 iki 2017-02-02 (2 dienas) ir nustatyti, kad baudos dydis, kurį nuteistasis per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB banke „Swedbank“, įmokos kodas 6801, yra 4 MGL (150,64 Eur). Sumokėjimo kvitą būtina pateikti teismui.

Nukentėjusiosios K. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, ir nukentėjusiajai K. K. priteisti iš nuteistojo A. D. 200,00 Eur (du šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti. Kitą civilinio ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš A. D. 34,74 Eur proceso išlaidų valstybei už jam suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.

Nuosprendis per 20 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Gintaras Stonkus