Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Krušienė, išnagrinėjusi Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorės Ritos Ušinskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:

A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, nevedęs, besimokantis (duomenys neskelbtini), 1-ame kurse, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 str. 1 d., 236 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. A. melagingai pranešė apie nebūtą nusikaltimą: jis, 2012 m. rugpjūčio 31 d. 22:00 val. Klaipėdos vyriausiojo apskrities policijos komisariato Klaipėdos miesto antrajame policijos komisariate, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingą pranešimą apie nebūtą nusikaltimą pagal BK 236 straipsnio l dalį ir tai patvirtinęs savo parašu, melagingai pranešė, kad 2012 m. rugpjūčio 31 d. apie 21.30 val. Šilutės pl. 103, Klaipėdoje trys iš matymo pažįstami vaikinai, panaudodami fizinį smurtą, pagrobė iš jo tris garso kolonėles „Acme“, 100 litų vertės.

Be to, jis, būdamas įspėtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 str. dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, Klaipėdos miesto antrajame policijos komisariate, kriminalinės policijos skyriaus 10-ame kabinete 2012 m. rugsėjo 11 d. 08.30 val. tyčia melagingai patvirtino savo pareiškime nurodytas aplinkybes, kad 2012 m. rugpjūčio 31 d. apie 21.30 val. (duomenys neskelbtini) trys iš matymo pažįstami vaikinai, panaudodami fizinį smurtą, pagrobė iš jo tris garso kolonėles „Acme“, 100 litų vertės.

Apklaustas kaltinamuoju A. A. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog 2012-08-31 dienos metu, kelintą valandą neprisimena, sutiko savo kaimyną V. F. ir paklausė jo, kada jis atiduos jam skolą - 10 litų. Jis apsimetė, kad nesupranta apie kokią skolą jis kalba. Tada labai supyko ant V. F. ir nutarė jam atkeršyti. Galvodamas kaip jam atkeršyti pamanė, kad galėtų nueiti į policiją ir parašyti pareiškimą, kad V. F. padarė kokį nors nusikaltimą, kodėl taip sugalvojo, nežino. Apie 22 val. jis atėjo į Klaipėdos m. 2-ąjį policijos komisariatą, esantį (duomenys neskelbtini) ir parašė melagingą pareiškimą apie tai, kad jį sumušė bei apiplėšė iš matymo pažįstamas vaikinas su draugais. Jis buvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingą pranešimą apie nebūtą nusikaltimą ir protokole - pareiškime pasirašė. Vėliau, ikiteisminio tyrimo metu, t.y. 2012 m. rugsėjo 11 d. apklausiamas kaip liudytojas, davė melagingus parodymus apie jo atžvilgiu įvykdytą apiplėšimą. Prieš apklausą taip pat buvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, tačiau vis tiek apklausos metu davė melagingus parodymus ir parodė, kad 2012 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje, vakare jis ėjo iš namų į netoliese esantį lombardą, kur norėjo parduoti kompiuterines kolonėles. Eidamas sutiko kaimyną V. F., kitą kaimyną A. I. ir M. J.. Pakalbėjęs su V. F., įlipo į jų automobilį, o jie jį nusivežė į automobilių stovėjimo aikštelę, kur, būnant automobilyje sumušė ir nebeatidavė garso kolonėlių. Visą šią istoriją jis išgalvojo, nes vaikinus jis iš tikrųjų sutiko, o M. J. nupirko iš jo kolonėles už 15 litų. Po to, jie dar visi kalbėjosi, sėdėjo M. J. automobilyje, kartu rūkė. Jo niekas nemušė ir jam negrasino, kolonėles jau pats buvo pardavęs M. J.. Pasėdėjęs automobilyje, jis nuėjo namo. Tuo metu jis buvo labai supykęs ant V. F., todėl ir davė melagingus parodymus. Šiuo metu jo santykiai su V. F. geri, jis su juo sveikinasi ir ant jo nebepyksta (b.l. 24).

Iš ikiteisminio tyrimo Nr. 33-1-01269-12 metu vykusios A. A. apklausos protokolo matyti, kad jis nurodė, jog buvo apiplėštas jam pažįstamų asmenų V. ir A. bei nepažįstamo asmens (b.l. 8-9).

Apklaustas specialiuoju liudytoju M. J. parodė, kad 2012 m. rugpjūčio pabaigoje, tikslios datos nepamena, jis savo automobiliu Renault Laguna, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) važiavo netoli Smiltelės g. ir Vingio g. sankryžos, ten pamatė šaligatviu einančius savo bendradarbius V. F. ir A. I.. Jis sustojo prie šaligatvio, nes norėjo su jais pasikalbėti. Jie priėjo prie automobilio ir, stovėdami ant šaligatvio, jie pradėjo kalbėtis. Po kelių minučių jie pamatė ateinantį vaikiną. V. F. pasakė, kad jį pažįsta. Tas vaikinas priėjo prie jų, rankose jis turėjo kartoninę dėžę su kompiuterio kolonėlėmis „Acme“. Vaikinas, kaip dabar žino, A. A., pasakė, kad neša kolonėles parduoti į lombardą, paminėjo, kad lombarde jam žadėjo sumokėti 30 litų. Jis juokais pasakė, kad pirktų kolonėles už 15 litų. A. A. pasakė, kad parduos jam tas kolonėles. Jis nustebo, bet pasakė, kad jas pirks. Sumokėjo A. A. 15 litų, kolonėles įdėjo į savo automobilio bagažinę. Po to jie nutarė dar pakalbėti ir įsėdo į automobilį, A. A. taip pat įsėdo, paprašė cigaretės, pradėjo pasakoti, kad yra sirgęs plaučių vėžiu, bet dabar yra apgijęs. Automobilyje jie sėdėjo apie 15 min., po to A. A. išlipo ir nuėjo namo. Jie su V. F. ir A. I. dar pasėdėjo kelias minutes, po to jie taip pat išlipo, o jis nuvažiavo namo. Kolonėles laikė namuose. A. A. niekur savo automobiliu nevežė, jo niekas nemušė ir jam negrasino, kolonėlių neatėmė. Kodėl jis parašė pareiškimą, kad kolonėlės iš jo buvo pagrobtos ir kad jis buvo sumuštas, nežino, jokio konflikto su A. A. nebuvo (b.l. 15).

Apklaustas specialiuoju liudytoju V. F. parodė, kad 2012 m. rugpjūčio pabaigoje, tikslios datos nepamena, jis su savo kaimynu A. I., ėjo Smiltelės gatve ir pamatė važiuojantį bendradarbį M. J.. Jis sustojo, jie priėjo prie jo, pradėjo kalbėtis. Jiems kalbant, pamatė ateinantį kitą kaimyną, kaip dabar žino A. A.. Rankose jis nešėsi dėžę su kompiuterinėmis kolonėlėmis „Acme“. Priėjęs prie jų, A. A. pasakė, kad neša kolonėles parduoti į lombardą. Paklausė, už kiek jis jas parduos. Jis atsakė, kad už 30 litų. Tada M. J. pasakė, kad duotų už jas 15 litų ir A. A. sutiko jas parduoti. M. J. įsidėjo jas į automobilį - ar į saloną, ar į bagažinę, nepamena. Po to dar visi kalbėjosi, atsisėdo į M. J. automobilį, kartu su jais įsėdo ir A. A.. Jie dar kurį laiką pakalbėjo, gal 15 min, tiksliai kiek nepamena, tačiau niekur nevažiavo. A. A. niekas nemušė, niekas jam negrasino ir jo kolonėlių neatėmė - jis jas jau buvo pardavęs M. J.. Paskui A. A. išlipo iš automobilio, beveik tuoj pat išlipo ir jis su A. I. bei nuėjo namo. Kodėl A. A. parašė pareiškimą, kad kolonėlės iš jo buvo pagrobtos ir kad jis buvo sumuštas, tikrai nežino, jokio konflikto su A. A. nebuvo (b.l. 17).

Iš 2012-09-25 nutarimo matyti, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 33-1-01269-12 buvo nutrauktas (b.l. 18-20).

Išanalizavęs ir įvertinęs aukščiau išvardintų duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis A. A., būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingą pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, melagingai pranešė, kad 2012-08-31 apie 21:30 val. (duomenys neskelbtini), trys iš matymo pažįstami vaikinai panaudodami prieš jį fizinį smurtą, pagrobė iš jo tris garso kolonėles „Acme“ 100 litų vertės, po ko, įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, davė melagingus parodymus apie nebūtą nusikalstamą veiką. Kaltinamojo A. A. veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalį, 236 straipsnio 1 dalį.

Motyvuojamoji dalis

A. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Sprendžiant bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str., atsižvelgia į tai, kad A. A. padarė dvi nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 3 d.). Atsižvelgiama ir į kaltinamojo asmenybę, į tai kad A. A. anksčiau neteistas, mokosi, į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, į tai, kad veika padaryta tiesiogine tyčia, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, laikytina, jog teisingumas ir bausmės tikslai bus pasiekti A. A. skiriant Lietuvos Respublikos BK 235 straipsnio 1 dalies, 236 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytas bausmes – viešuosius darbus, jos trukmę nustatant, atsižvelgiant į minėtas bei nustatytas aplinkybes.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 str.,

nusprendžia:

A. A. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalyje, 236 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam bausmes:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalį – viešųjų darbų bausmę 2 (dviems) mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį neatlygintinai išdirbti 20 val. per mėnesį visuomenės labui;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalį – viešųjų darbų bausmę 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį neatlygintinai išdirbti 20 val. per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – viešųjų darbų bausmę 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį neatlygintinai išdirbti 20 val. per mėnesį visuomenės labui.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti A. A., kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo ji turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nuteistajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.