- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-23
- Bylos Nr.
- 1A-520-485/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-25760-2024-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Remeika, Gytis Večerskas, Valdas Vitunskas
- Nuteistasis
- M. T.
- Kategorijos
- 2.4.7Apeliacinės instancijos teismo sprendimų, priimamų išnagrinėjus bylą, rūšys ir pagrindai
- 2.4.9Apeliacinės instancijos teismo sprendimų, priimamų išnagrinėjus bylą, rūšys ir pagrindai
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. T. toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugpjūčio 1 d. nuosprendžio, kuriuo M. T. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir nubaustas 60 (šešiasdešimčiai) parų arešto. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, M. T. paskirta galutinė bausmė –40 (keturiasdešimčiai) parų areštas.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 8 (aštuoniems) mėnesiams, be intensyvios priežiūros, per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką paskiriant M. T. šias pareigas:1) neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu; 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, įskaitant alkoholį.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 3 dalimi, 68 straipsniu, M. T. uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejus) metus.
Vadovaujantis BK 72 straipsniu, konfiskuota automobilio „BMW 5ER REIHE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma – 10 310 Eur (dešimt tūkstančių tris šimtus dešimt eurų).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. M. T. nuteistas už tai, kad 2024 m. liepos 6 d., apie 14.46 val., (duomenys neskelbtini) įvažiavime į (duomenys neskelbtini), vairavo K. D. priklausančią transporto priemonę – automobilį „BMW 5ER REIHER“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“, Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas mažiausias 1,69 promilių neblaivumas.
2. Kauno apylinkės teismo nuosprendyje konstatuota, kad kaltinamojo veiksmai kvalifikuoti tinkamai, inkriminuota nusikalstama veika įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, bausmė bei baudžiamojo poveikio priemonės paskirtos įvertinus padarytos veikos pavojingumą bei pobūdį ir nuteistojo asmenybę.
3. Nuteistasis M. T. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugpjūčio l d. nuosprendį ir konfiskuoti mažesnę automobilio „BMW 5ER REIHE“ valst. Nr.(duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą— t. y. 4 010 Eur (keturis tūkstančius dešimt eurų), bei panaikinti paskirtą pareigą būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.
Šalies argumentai
3.1. Apelianto manymu, nuosprendyje nurodyta konfiskuotino automobilio „BMW 5ER REIHE“ valst. Nr.(duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma –10 310 Eur (dešimt tūkstančių tris šimtus dešimt eurų), yra aiškiai per didelė, neatitinka šio automobilio rinkos vertės. Ikiteisminio tyrimo metu automobilio kaina buvo nustatyta pagal VšĮ „Emprikis“ transporto priemonių kainų informacinę sistemą, kuo ir rėmėsi teismas. Apeliantas nurodo, jog automobilio vertė buvo nustatyta masinio vertinimo būdu, t. y. nustatant ne konkretaus turto vertę, o vidutinę panašių objektų turto vertę, neatsižvelgiant į individualias tokio turto savybes, todėl tokiu būdu nustatyta kaina nebūtinai yra tokia, kiek realiai vertas K. D. priklausantis automobilis.
3.2. Skunde M. T. nurodo, kad jis kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl automobilio „BMW 5ER REIHE“ valst. Nr.(duomenys neskelbtini) vertinimo ir pagal šios įstaigos ekspertų parengtą ataskaitą buvo nustatyta reali būtent šios transporto priemonės dabartinė rinkos vertė, – 4 010,00 Eur. Kaip matyti iš pateiktos ataskaitos, šio automobilio pirmosios registracijos metai yra 2011 m., bazinė vertė yra 8 699,67 Eur, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog vertinamo automobilio rida yra ženkliai didesnė nei analogiškų lentelėje pateikiamų šios markės automobilių, reikalinga pakeisti nemažai detalių bei atlikti remontą, todėl šio automobilio vertė yra mažesnė.
3.3. M. T. prašo panaikinti jam skirtą pareigą neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką. Skunde jis nurodo, kad dirba statybų sektoriuje, darbas dažnai būna susijęs su įvairiomis Lietuvos vietovėmis, neapsiriboja vien Kauno miestu ar rajonu, todėl po darbo grįžti į Kauną, o ryte vėl vykti į tą pačią vietovę yra neekonomiška. Prašo įvertinti ir tai, kad jam uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejus) metus, dėl ko neišvengiamai reikės prašyti kitų asmenų pagalbos dėl jo nuvežimo.
4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, nuteistasis M. T. ir jo advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti jame nurodytais motyvais. Prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti teismo nuosprendį.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo M. T. apeliacinis skundas atmestinas.
5. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius – šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekiant užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismas kruopščiai patikrina apskųsto nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamasis apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniame skunde nuteistasis M. T. įvykio aplinkybių ir savo kaltės neginčija, jis nesutinka su nustatyta konfiskuotino turto vertę atitinkančia pinigų suma, taip pat prašo netaikyti paskirtos pareigos tam tikru laiku neišeiti iš gyvenamosios vietos. Apygardos teismas pirmosios instancijos teismo nuosprendį peržiūri atsižvelgdamas į paduoto apeliacinio skundo ribas (BPK 320 str. 3 d.).
Dėl konfiskuotino turto vertės dydžio nustatymo
6. BK 72 straipsnio 5 dalies pagrindu konfiskuotino turto vertė yra įrodinėtina baudžiamosios bylos aplinkybė, kuri nustatoma pagal BPK 20 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo taisykles. Atitinkamai teismų praktikoje yra išaiškinta, kad turto tiek rinkos kaina, tiek rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, už kurią galėtų būti parduodamas turtas (kurią mokėtų pirkėjas) jo vertinimo dieną. Todėl, konfiskuotinos transporto priemonės (automobilio) vertei apskaičiuoti taikant šį rinkos vertės kriterijų, automobilio vertę atitinka pinigų suma (kaina), už kurią galėtų būti įsigytas (parduotas) analogiškas automobilis rinkoje (pirkėjo mokama reali automobilio pardavimo kaina rinkoje), o į pirkėjo mokamą kainą yra įskaičiuotas ir PVM (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020).
7. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu konfiskuoti iš jo „BMW 5ER REIHE“ valst. Nr.(duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą, būtent ir akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi VšĮ „Emprekis“ pažyma, kur transporto priemonės „BMW 5ER REIHE“ valst. Nr.(duomenys neskelbtini) vertė nustatyta remiantis bendra tokios rūšies transporto priemonės vidutine verte, o ne konkrečios transporto priemonės įvertinimu, ir dėl šios priežasties iš M. T. nuspręsta išieškoti aiškiai per didelė, neatitinkanti šio automobilio rinkos vertės, pinigų suma –10 310 Eur (dešimt tūkstančių trys šimtai dešimt eurų). Kartu su apeliaciniu skundu nuteistasis pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilio „BMW 5ER REIHE“ valst. Nr.(duomenys neskelbtini) ataskaitą, kurioje, apelianto teigimu, atlikus tyrimą, buvo nustatyta reali būtent šios transporto priemonės rinkos vertė, – t. y. 4. 010 Eur (keturi tūkstančiai dešimt eurų), kuri iš jo ir turėtų būti priteista.
8. Formuojamoje teismų praktikoje taip pat nurodyta, jog pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę bylos tyrimo ir (ar) nagrinėjimo dieną (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100-648/2019, 2K-164-222/2019, 2K-7-12-495/2020).???
9. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą ir apeliacinio skundo argumentus bei įvertinęs prie jo pateiktus duomenis, konstatuoja, kad gynybos pateikti duomenys, susiję su specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės – „BMW 5ER REIHE“ valst. Nr.(duomenys neskelbtini) įvertinimu, nepagrindžia pateiktoje ataskaitoje padarytos išvados, kad šios transporto priemonės rinkos vertė yra 4 010 Eurų, t. y. žymiai (dvigubai) mažesnė nei VšĮ „Emprekis“ pateiktoje pažymoje, kurioje nurodyta jos kaina (vertė) 8 144, 90 Eur ( be PVM).
10. Kaip matyti iš gynybos pateiktos automobilio vertinimo ataskaitos, buvo atliktas transporto priemonės bazinės vertės skaičiavimas, kuomet lyginamuoju metodu buvo surinkta informacija apie dar tris analogiško ar panašaus turto, su kuriuo lyginamas vertinamas turtas, vertę. Vertinimo metu duomenys buvo surinkti iš internetinių puslapių, kuriuose yra siūlomos parduoti transporto priemonės (www.autoplius.lt, www.autogidas.lt ir kt.) bei naudotasi VšĮ „Emprekis“ informaciniu leidiniu „Automobilių kainos Lietuvoje“. Iš lyginimo informacijos matyti, kad skaičiuojant bazinę bei rinkos vertę, buvo parinkti analogiškos komplektacijos bei labai panašios būklės automobiliai, ir pagal skaičiavimus nustatyta automobilio „BMW 5ER REIHE“ valst. Nr.(duomenys neskelbtini) bazinė vertė 8 699,67 Eur, o atlikus koreguotą vidutinės vertės skaičiavimą (pritaikius korekcijos koeficientą –6,36, (pateiktas Lietuvos vertintojų rūmų skaičiavimas, t. 1, b. l. 169)), apskaičiuota šio automobilio rinkos vertė yra 8 146,37 Eur ( t. 1, b. l. 161-162). Taigi, kaip matyti iš šio skaičiavimo, transporto priemonės „BMW 5ER REIHE“ valst. Nr.(duomenys neskelbtini) vertė (kaina) yra tokia pati, kokia nustatyta ir VšĮ „Emprekis“ pateiktoje pažymoje (8 144, 90 Eur (be PVM)), kas akivaizdžiai paneigia apeliacinio skundo argumentą, jog VšĮ „Emprekis“ nustatyta automobilio vertę atitinkanti pinigų suma yra aiškiai per didelė, neatitinka šio automobilio rinkos vertės.
11. Šiame kontekste pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiojo teismo ne vienoje byloje yra išaiškinta, kad konfiskuotino turto tiek rinkos kaina, tiek rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, už kurią galėtų būti parduodamas turtas (kurią mokėtų pirkėjas) jo vertinimo dieną. Todėl, konfiskuotinos transporto priemonės vertei apskaičiuoti taikant šį rinkos vertės kriterijų, automobilio vertę atitinka pinigų suma (kaina), už kurią galėtų būti įsigytas (parduotas) analogiškas automobilis rinkoje (pirkėjo mokama reali automobilio pardavimo kaina rinkoje), o į pirkėjo mokamą kainą yra įskaičiuotas ir pridėtinės vertės mokestis (PVM) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-12-495/2020, 2K-279-1073/2020). Remiantis šiuo išaiškinimu, VšĮ „Emprekis“ pateiktoje pažymoje automobilio „BMW 5ER REIHE“ valst. Nr.(duomenys neskelbtini) kaina pagrįstai buvo apskaičiuota su PVM.
12. Apeliantas skunde prašomą realią automobilio vertę pripažinti esant 4 010 Eurų, grindžia pateiktais korekcinės vertės skaičiavimais, įvertinant automobilio apgadinimus bei defektus, dėl kurių reikalinga dalį detalių keisti, dalį remontuoti. Turto vertino ataskaitoje pateiktas automobilio apgadinimų ir numatomo remonto protokolas, iš kurio matyti, kad reikalinga keisti priekinį stiklą, priekinio buferio apvalkalą, tris ratlankius, galinį kairįjį atšvaitą, taip pat ir remontuoti eilę detalių (t. 1, b. l. 160), kas, pagal remonto sąmatas (detalės, medžiagos ir darbai), sudarys 4 138,95 Eur ( t.1. b. l. 162). Sutikti su tokiais teiginiais nėra pagrindo, nes to nepatvirtina ne tik objektyvūs bylos duomenys, tačiau ir pačioje ataskaitoje esama medžiaga. Prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilio „BMW 5ER REIHE“ valst. Nr.(duomenys neskelbtini) vertinimo ataskaitos yra pridėtos fotolentelės su nuotraukomis (t. 1., b. l. 166–167). Iš šių nuotraukų matyti, kad šiek tiek apgadintas (matyti įbrėžimai) priekinis ir galinis buferis, nežymiai vietomis nusitrynę trys ratlankiai, priekinio stiklo nuotraukoje defektų neužfiksuota. Įvykio vietos apžiūros, atliktos 2024 m. liepos 6 d., metu M. T. vairuotas automobilis taip pat buvo fotografuotas. Iš prie įvykio vietos apžiūros protokole esančios fotolentelės matyti, kad kai kurie apgadinimai sutampa – nežymiai vietomis nusitrynę ratlankiai, pažeistas automobilio bamperis priekyje kairėje pusėje, tai užfiksuota ir transporto priemonės apraše (t. 1, b. l. 28). Tačiau vertinimo metu, kuris atliktas 2024 m. rugpjūčio 15 d., darytose nuotraukose matyti, kad yra fiksuotas ir galinio buferio įbrėžimas, kas duoda pagrindo išvadai, kad šis apgadinimas buvo padarytas po nusikalstamos veikos padarymo.
13. Iš Lietuvos vertintojų rūmų dėl detalių nuvertinimo matyti, kad sprendžiant dėl detalių nuvertinimo, buvo įvertinta: transporto priemonės „BMW 5ER REIHE“ valst. Nr.(duomenys neskelbtini) amžius, rida, ir nustatyta, jog dalių nuvertinimas dėl transporto priemonės amžius yra 34,51 procentas, dėl ridos – 10,78 procento. Bendras nuvertinimas detalėms nustatytas 45,29 procento. Taigi, šie skaičiavimai rodo, jog toks nuvertėjimas yra susijęs su automobilio amžiumi, kas suponuoja natūralų dalių nusidėvėjimą dėl transporto priemonės naudojimo pagal paskirtį ir tuo pačiu vertės mažėjimą, palyginus su nauju daiktu. VšĮ „Rregitra“ pateikti duomenys patvirtina, kad aptariamos transporto priemonės pagaminimo metai yra 2011 m., 2022 m., t. y. prieš du metus, K. D. jį, jau naudotą daugiau nei 10 metų, įsigijo už 11 200 Eur. Byloje nepateikta duomenų, kad iki automobilio vertinimo šioje byloje, jis būtų patekęs į eismo įvykį ar kitu būdu sugadintas, ar yra techniškai netvarkingas ir netinkamas eksploatuoti tiek, kad neatliktus vertinimo ataskaitoje nurodytų detalių keitimo ar jų remonto, automobilio vertė sumažėtų tiek žymiai, kiek nurodyta gynybos pateiktuose dokumentuose. Dėl šių aplinkybių kolegija daro išvadą, kad nusikaltimo padarymo metu automobilis buvo techniškai tvarkingas, o byloje nepateikta jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti priešingai.
14. Kaip minėta, konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu ir tik kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę bylos tyrimo ir (ar) nagrinėjimo dieną. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju konkretaus automobilio – „BMW 5ER REIHE“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertinimo išvadoje nurodyta jo vertė nebuvo pagrįsta faktiniais duomenimis. Taigi, byloje nėra nustatyta jokių priežasčių, dėl kurių automobilio kaina turėtų būti ženkliai mažesnė nei nurodyta minėtame VšĮ „Emprekis“ pažymoje, todėl laikytina, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas automobilio vertę, pagrįstai vadovavosi VšĮ „Emprekis“ pažyma, kurioje automobilis „BMW 5ER REIHE“ valst. Nr.(duomenys neskelbtini) įvertintas 10 310 Eur (su PVM) suma.
Dėl nuteistajam paskirtos pareigos (BK 75 str. 5 d.)
15. Apeliantas skunde teigia, kad jam paskirta pareiga neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., yra perteklinė, ekonomiškai nenaudinga, nes jis dirba įvairiose Lietuvos vietose ir prašo ją panaikinti. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagą ir skundžiamą nuosprendį, konstatuoja, kad apylinkės teismas, paskirdamas M. T. bausmę ir nustatydamas jos dydį, atsižvelgė į BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį, laikėsi BK 54 straipsnyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įvertino nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę bei kitas aplinkybes ir nepadarė jokių baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų.
16. M. T. paskirtos arešto bausmės vykdymas BK 75 straipsnio pagrindu buvo atidėtas, be intensyvios priežiūros, ir paskirtos pareigos per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu, ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Teisėjų kolegijos vertinimu, buvo padaryta teisinga, objektyviais faktais pagrįsta išvada, jog būtent tokia baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma – paskirtos bausmės vykdymą atidedant 8 mėnesių terminui, be intensyvios priežiūros, ir šiam terminui paskiriant nuteistajam aukščiau paminėtas BK 75 straipsnio 5 dalyje numatytas pareigas, padės pasiekti bausmės tikslus, o M. T. suvokti jo neteisėtų veiksmų pasekmes ir sudarys prielaidas pozityvioms išvadoms padaryti.
17. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad vienos ir pareigų – neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 06 val., taikymas yra jam ekonomiškai nenaudinga, nes jis privalės po darbo grįžti į gyvenamąją vietą, o kitą dieną vėl važiuoti į darbo vietą, įvertinant ir tai, kad jis pats neturi teisės vairuoti transporto priemones. Atsakant į šį teiginį, pažymima, kad taikant paskirtos bausmės vykdymo atidėjimą, asmeniui yra skiriami tam tikri įpareigojimai, kurie neišvengiamai susiję su tam tikrais ribojimais, nepatogumais, tačiau kolegijos vertinimu, nuteistojo patiriami nepatogumai neproporcingai nevaržo ir neriboja jo teisių bei laisvių. Pagal M. T. skirtą pareigą, jis privalo būti namuose nustatytomis valandomis (nuo 23.00 val. iki 6.00 val.), t. y. nakties laiku, ir privalo būti savo gyvenamojoje vietoje tik tuo atveju, jei tai nesusiję su darbu. Bausmę vykdančiai institucijai pateikus dokumentus, patvirtinančius, jog nustatytu laiku namuose nuteistasis nebuvo dėl darbo funkcijų atlikimo, nebus laikoma, kad jis pažeidė nustatytą pareigą.
Dėl proceso išlaidų
18. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nuteistajam M. T. , teisinės pagalbos išlaidos sudaro 116,67 Eur. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog minėtos nuostatos taip pat galioja bylą nagrinėjant apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad apeliaciniame procese, nepriklausomai nuo šalių valios, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Įvertinus aptartą, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš M. T. nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo M. T. apeliacinį skundą atmesti.
Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš M. T. nepriteisti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.