Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Olego Fedosiuko, Armano Abramavičiaus ir pranešėjo Vytauto Masioko, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Eugenijaus Papučkos kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. spalio 14 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 14 d. nutarties.

Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. spalio 14 d. nuosprendžiu V. S. (V. S.) nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 2 dalį ketverių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimu, pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – penkiasdešimties parų areštu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir galutinė subendrinta bausmė nustatyta ketveri metai ir šeši mėnesiai laisvės atėmimo. Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos iš V. S. priteista 5946,62 Lt ekstradicijos išlaidų, J. V.-B. (T.) – 176 Lt.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 14 d. nutartimi Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo 2011 m. spalio 14 d. nuosprendis pakeistas: į bausmės laiką įskaitytas laikotarpis, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 1998 m. gruodžio 25 d. iki 1998 m. gruodžio 26 d. (dvi paros). Pritaikius Lietuvos Respublikos 2000 m. balandžio 11 d. įstatymo „Dėl amnestijos akto“ 3 straipsnio 2 dalies 2 punktą, V. S. paskirta bausmė sumažinta vienu penktadaliu, bet ne daugiau kaip vieneriais metais. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1998 m. spalio 23 d., nuo 0.30 iki 3.30 val., bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, bendrininkų grupe su S. D. (nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2003 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu), siekdami lytiškai santykiauti su L. Ž. (Z.), panaudojo prieš ją fizinį smurtą, t. y. sudavė smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, taip palaužė nukentėjusiosios valią, atliko du prievartinius lytinius aktus natūraliu (vaginaliniu) būdu, t. y. bendrininkų grupe išžagino žmogų;

1998 m. spalio 23 d., nuo 0.30 val. iki 3.30 val., būdamas neblaivus, iš buto, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), slaptai pagrobė J. T. (V.-B.) priklausantį vieną kvadratinį metrą glazūruotų plytelių, kainuojantį 36 Lt, ir elektrinę drėlę, kainuojančią 160 Lt. Taip V. S. padarė nukentėjusiajai 196 Lt turtinės žalos.

Kasaciniu skundu Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Eugenijus Papučka prašo pakeisti Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo 2011 m. spalio 14 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 14 d. nutartį: panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria V. S. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, šioje dalyje baudžiamąją bylą nutraukti. Likusią Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo 2011 m. spalio 14 d. nuosprendžio dalį palikti galioti su Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 14 d. nutarties pakeitimais.

Kasaciniame skunde pažymima, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesiniai sprendimai dėl V. S. nuteisimo pagal BK 178 straipsnio 4 dalį neteisėti, nes atsakyme į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prašymą išduoti V. S. už 1961 m. BK 118 straipsnio 3 dalyje ir 271 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą, Rusijos Federacijos generalinė prokuratūra 2011 m. gegužės 16 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad tenkina Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros paklausimą išduoti V. S., siekiant patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn tik už išžaginimą bendrininkų grupe pagal 1961 m. BK 118 straipsnio 3 dalį, bei informavo, kad nėra galimybės patenkinti paklausimo dėl V. S., siekiant jį patraukti baudžiamojon atsakomybėn už vagystę pagal 1961 m. BK 271 straipsnio 1 dalį, nes įsigaliojus 2008 m. gegužės 16 d. Federaliniam įstatymui dėl pakeitimų į Rusijos Federacijos administracinių teisės pažeidimų kodekso 3.5 ir 7.27 straipsnius įtraukimo, ši V. S. padaryta veika neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, nes pagrobtų daiktų vertė, atsižvelgiant į valiutų kursą, neviršija 1000 Rusijos Federacijos rublių, ir kvalifikuojama kaip administracinis teisės pažeidimas – smulki vagystė. Pagal 1992 m. liepos 21 d. Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose 66 straipsnį be Susitariančiosios Šalies, kuriai pateikiamas prašymas, sutikimo išduotam asmeniui negali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė arba jis nubaustas už kitokį nusikaltimą negu tas, dėl kurio jis buvo išduotas, o Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 70 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad užsienio valstybės išduotas asmuo negali būti nuteistas už iki jo išdavimo padarytą nusikalstamą veiką, už kurią jis nebuvo išduotas. Pirmosios instancijos teismas, nuosprendžiu nuteisdamas V. S. pagal BK 178 straipsnio 4 dalį už baudžiamąjį nusižengimą, dėl kurio Rusijos Federacijos generalinė prokuratūra atsisakė išduoti šį asmenį, padarė esminį baudžiamojo proceso pažeidimą ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, o apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas V. S. apeliacinį skundą, šios klaidos neištaisė. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimai dėl V. S. nuteisimo pagal BK 178 straipsnio 4 dalį turi būti panaikinti.

Atsiliepimu į Vilniaus miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Arūnas Meška prašo kasacinį skundą jame išdėstytais motyvais tenkinti, nes mano, kad teismai, nuteisdami V. S. pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes nuteistasis pagal šį straipsnį nebuvo išduotas Lietuvos Respublikai.

Kasacinis skundas tenkintinas.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad 1998 m. gruodžio 26 d. V. S. Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros skyriaus prokuroro T. Tuklerio nutarimu patrauktas kaltinamuoju pagal 1961 m. BK 118 straipsnio 3 dalį, 1998 m. kovo 23 d. nutarimu – pagal 1961 m. BK 118 straipsnio 3 dalį, 271 straipsnio 1 dalį. 1999 m. balandžio 2 d. kaltinamąja išvada V. S. kaltintas pagal 1961 m. BK 118 straipsnio 3 dalį ir 271 straipsnio 1 dalį. Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo 2003 m. balandžio 28 d. nutartimi V. S. dėl BK 118 straipsnio 3 dalies ir 271 straipsnio 2 dalies byla išskirta į atskirą ir jos nagrinėjimas atidėtas iki tol, kol nuo tyrimo besislapstantis V. S. bus surastas. 2011 m. kovo 21 d. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo D. Raulušaičio raštu kreiptasi į Rusijos Federacijos generalinį prokurorą dėl V. S. ekstradicijos. 2011 m. gegužės 16 d. Rusijos Federacijos generalinio prokuroro raštu leista V. S. ekstraduoti tik dėl 1961 m. BK 118 straipsnio 3 dalies, nes kita veika, pagal kurią jis kaltinamas, neužtraukia baudžiamosios atsakomybės pagal Rusijos Federacijos įstatymus. V. S. Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo 2011 m. spalio 14 d. nuosprendžiu nuteistas už dviejų nusikalstamų veikų padarymą: pagal BK 149 straipsnio 2 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį kaltinimas pakeistas, atsižvelgiant į 2003 m. gegužės 1 d. BK priėmimą, jo tinkamo įgyvendinimo reikalavimus.

Pagal Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos 1992 m. liepos 21 d. sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose 61 straipsnio 2 dalį asmenys išduodami už veikas, kurios pagal abiejų Susitariančiųjų Šalių įstatymus yra nusikaltimai, už kuriuos numatyta bausmė – laisvės atėmimas daugiau kaip vieneri metai arba kita griežtesnė bausmė. Pagal šios sutarties 62 straipsnio 3 punktą neišduodama, jeigu prašymo gavimo momentu pagal Susitariančiosios Šalies, kuriai pateikiamas prašymas, įstatymus baudžiamasis persekiojimas negali būti pradėtas arba nuosprendis negali būti įvykdytas dėl senaties arba dėl kito teisėto pagrindo. Pagal Sutarties 66 straipsnio 1 dalį be Susitariančiosios Šalies, kuriai pateikiamas prašymas, sutikimo išduotam asmeniui negali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė arba jis nubaustas už kitokį nusikaltimą negu tas, dėl kurio jis buvo išduotas. Pagal Europos konvencijos dėl ekstradicijos 14 straipsnio 1 dalį kitai Šaliai išduotas asmuo gali būti teisiamas tik už tą nusikaltimą, už kurį buvo išduotas. Pagal BPK 70 straipsnio 1 dalį užsienio valstybės išduotas ar perduotas asmuo negali būti Lietuvos Respublikoje sulaikytas, traukiamas baudžiamojon atsakomybėn ir nuteistas už iki jo išdavimo ar perdavimo padarytą nusikalstamą veiką, už kurią nebuvo išduotas ar perduotas, išskyrus numatytas išimtis.

Iš bylos medžiagos matyti, kad V. S. Rusijos Federacija sutiko išduoti tik dėl 1961 m. BK 118 straipsnio 3 dalies, nurodydama teisines priežastis dėl negalėjimo išduoti pagal BK 271 straipsnio 1 dalį. Tad pirmosios instancijos teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu jį nuteisus ne tik pagal BK 149 straipsnio 2 dalį, bet ir pagal 178 straipsnio 4 dalį, buvo netinkamai pritaikytos tarptautinės ir nacionalinės teisės normos, reglamentuojančios asmens ekstradiciją. Taigi V. S. nuteisimas pagal BK 178 straipsnio 4 dalį 50 parų areštu naikintinas. Kadangi galutinė subendrinta bausmė V. S. paskirta vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, t. y. taikant bausmių apėmimą, pagal BK 149 straipsnio 2 dalį paskirta ketverių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kaip griežtesnė, apėmė pagal BK 178 straipsnio 4 dalį paskirtą bausmę, tai, panaikinus V. S. nuteisimą pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis nesikeičia, tik naikintinas bausmių bendrinimas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakeisti Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo 2011 m. spalio 14 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 14 d. nutartį: panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria V. S. (V. S.) nuteistas pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, taip pat bausmių, paskirtų už BK 149 straipsnio 2 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį, bendrinimą ir baudžiamąją bylą dėl šios dalies nutraukti. Likusią Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo 2011 m. spalio 14 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 14 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.